Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (skolininkės) R. A. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5879-477/2020 pagal ieškovo (kreditoriaus) K. S. ieškinį atsakovei R. A. P. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė teismo įsakymą dėl 1 045 301,34 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 2 553 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės R. A. P. kreditoriaus K. S. naudai.

2. Skolininkė R. A. P. per nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, juos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė ir informavo kreditorių, kad jis per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

3. Ieškovas K. S., vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 3 dalimi, teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės R. A. P.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės kreditoriaus naudai. Priėmė ieškovo K. S. ieškinį atsakovei R. A. P. dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 439 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė R. A. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. sausio 4 d. nutartį ir ieškinį civilinę bylą Nr. eL2-5879-477/2020 palikti nenagrinėtą.

6. Nurodo, kad ieškovo ieškinys negalėjo būti nei priimtas, nei perduotas apygardos teismui, kadangi paduotas nesilaikant CPK 29 straipsnio nuostatos, kuri numato, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

7. Tvirtina, jog ji jau septintus metus (nuo 2014 m.) yra išvykusi gyventi į Ispaniją ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Ispanija. Ieškovui ši aplinkybė visada buvo žinoma. Todėl, vadovaujantis CPK 29 straipsniu, bet kokie ieškovo reikalavimai atsakovei turi būti reiškiami būtent pagal atsakovės faktinę gyvenamąją vietą Ispanijoje. Tuo tarpu tiek pareiškimas dėl teismo įsakymo, tiek ieškinys nepagrįstai pareikšti ne pagal atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, o pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vertinant aplinkybes, kai atsakovės gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta, prioritetas teikiamas realiai, nuolatinei gyvenamajai vietai, kurioje asmuo reziduoja. Tokius atsakovės motyvus patvirtina ir nuosekli teismų praktika.

8. Mano, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad byla nėra teisminga nei pirmosios instancijos teismui, nei apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Be to, šioje byloje apskritai negalėjo būti priimtas teismo įsakymas, nes CPK 431 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo nenagrinėjamas, jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė.

9. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas K. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

10. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė ieškovo ieškinį, pareikštą atsakovei pagal jos gyvenamąją vietą, teisėtai šį ieškinį pagal teismingumą perdavė Panevėžio apygardos teismui. Atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes atskirojo skundo argumentai prieštarauja teisiniam reguliavimui. Atsakovės nurodomas adresas Ispanijoje jos procesiniuose dokumentuose atsirado tik teikiant atskirąjį skundą dėl skundžiamos teismo nutarties, tačiau jokių įrodymų, jog būtent šiuo adresu atsakovė nuolat gyvena, nėra pateikta. Būtent bylos duomenys ir pačios atsakovės veiksmai bei vieši pareiškimai patvirtina jos gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria civilinė byla pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei R. A. P. dėl skolos priteisimo perduota nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

14. Ieškovas K. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – atsakovės darbo sutartį ir jos pakeitimo nuorašą, VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais įrodymais, nes, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas ir be atskiro pateikimo gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, įskaitant ir www.sodra.lt duomenis.

15. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.

16. Byloms dėl teismo įsakymo išdavimo CPK nustato specialias teismingumo taisykles ir šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 431 straipsnio 6 dalį, bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai nepriklausomai nuo ieškinio sumos. CPK 439 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose gautas ieškovo ieškinys atsakovei dėl 1 045 301,34 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė CPK 439 straipsnio 5 dalį, pagal kurią, priėmus ieškovo pateiktą ieškinį, panaikino 2020 m. lapkričio 26 d. teismo įsakymą ir bylą perdavė pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį, o ieškinį civilinėje byloje palikti nenagrinėtą. Argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovo ieškinį ir perdavė jį Panevėžio apygardos teismui, nes, nors atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau jos nuolatinei gyvenamajai vietai esant Ispanijoje, ieškovo reikalavimai yra teismingi būtent Ispanijos teismams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią faktinę situaciją, susijusią su atsakovės deklaruota gyvenamąja ir turto buvimo vieta, apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

19. Pažymėtina, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20. Pagal CPK 29 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkui nepranešus kreditoriui apie gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso) pasikeitimą, kreditoriui išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomą skolininko gyvenamosios vietos adresą, bet ir kreiptis į teismą, į kurio aptarnaujamą teritoriją patenka skolininko paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas. Sandorio šalis nėra atleidžiama nuo pareigos pranešti kreditoriui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą net ir po sandorio sudarymo, kadangi šalis, prisiėmusi įsipareigojimus, privalo suvokti, kad kreditorius gali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės teiginius apie jos faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą Ispanijoje vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus įrodymais, nes: iš VĮ Gyventojų registrų centro išrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos nėra deklaravusi; tiek 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartyje, tiek 2014 m. gegužės 30 d. sudarytoje trišalėje sutartyje atsakovė savo gyvenamąją vietą yra nurodžiusi (duomenys neskelbtini) ir nėra pranešusi kreditoriui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; minėtose sutartyse nurodyta, kad, esant sutarties šalių ginčams, jie bus sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę; pati ieškovė 2020 m. gruodžio 15 d. teikdama prieštaravimus teismui dėl priimto teismo įsakymo šioje byloje, taip pat 2020 m. lapkričio 17 d. sudarydama atstovavimo sutartį su advokatu savo deklaruotą gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini) ir pati pasirašė atstovavimo sutartį; prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nesirėmė aplinkybe, kad Lietuvos teismams šis ginčas neteismingas, o aplinkybę, kad ji gyvena Ispanijoje, nurodė tik atskirajame skunde; iki 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo drausta socialiniu draudimu, darbo sutarties pakeitime 2017 m. gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini); pagal VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros duomenimis, atsakovė Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdo eilę ženklios vertės nekilnojamojo turto objektų bei transporto priemonę; iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 15 d. apeliantė pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-9288-713/2021 Kauno apylinkės teisme fiziniam asmeniui, o savo deklaruotą gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini); prie skundo nepridėti patikimi ir objektyvūs duomenys apie tai, kad atsakovė faktiškai, nuolat ir daugiausia gyvena Ispanijoje, kad minėtoje šalyje įgyvendinami pagrindiniai apeliantės socialiniai, ekonominiai ir kiti esminiai interesai, kad ten yra jos turtas ar pagrindinė jo dalis, darbo vieta ir kt. (CPK 178 straipsnis).

23. Esant nutarties 22 punkte nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teismingumo klausimą reglamentuojančias teisės normas, savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškinį civilinėje byloje palikti nenagrinėtą dėl jo neteismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.