Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2023 m. sausio 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Klaipėdos valdybos 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. AD5-19671 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Skundžiamasis sprendimas) ir įpareigoti Departamentą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad 2016 m. balandžio 25 d. pareiškėjai Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą Nr. 16-AAA-041 laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. 2022 m. liepos 14 d. Departamentas, vykdydamas laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje kontrolę, atliko patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad pareiškėja neteisėtai padidino aptvaro ribas nuo 2000 m² iki 22000 m² ir tuo pažeidė leidimo sąlygas. Patikrinimo akto pagrindu pareiškėjai surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-441 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) iki 2022 m. spalio 10 d. gauti naują leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Nurodo, jog leidimo išdavimo metu buvo suklysta dėl aptvaro ploto, tai paaiškėjo atsakovui atliekant patikrinimą. Pareiškėja, matydama, jog aplinkos apsaugos agentūra, išduodama leidimą, suklydo jame nurodydama aptvaro plotą ir vietoj 20000 m² nurodė 2000 m², nors leidimui gauti buvo pateikti duomenys, jog aptvaras yra 2 ha ploto, siekdama ištaisyti klaidą ir susitvarkyti formaliai dokumentus, neginčijo atsakovo patikrinimo akto bei Privalomojo nurodymo ir pradėjo naujam leidimui gauti reikalingų dokumentų rengimą tikėdamasi, jog iki Privalomajame nurodyme nurodyto termino galės gauti naują leidimą.

Pareiškėja teigia, kad dalį žemės sklypų, kuriuose yra aptvaras, pareiškėja nuomojo. 2022 m. spalio 6 d. pareiškėja įsigijo 0,7212 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), jis nurodytas ir leidime, dėl kito leidime nurodyto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sutarė su savininku, tačiau iki Privalomajame nurodyme nurodyto termino negalėjo užbaigti sandorio, nes sandoriui sudaryti reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau šiuo metu šios formalios procedūros dar nėra užbaigtos ir pareiškėja leidimui gauti negali pateikti visų žemės sklypų, kuriuose yra aptvaras, nuosavybės dokumentų. Matydama, kad nustatytu laiku negalės įvykdyti Privalomo nurodymo, pareiškėja 2022 m. spalio 9 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kad Privalomojo nurodymo terminas būtų pratęstas. Atsakovas atsisakė terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsti, nes prašymas pateiktas pavėluotai. Pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreipimosi dėl termino pratęsimo tvarka nėra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą, nes nurodytas teisinis reglamentavimas to nenumato, t. y. jis reglamentuoja kreipimosi tvarką, bet nereglamentuoja, jog tokios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atmesti prašymus, todėl atsakovo sprendimo netenkinti pareiškėjos prašymo AAVKĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu yra teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir jo netenkino nurodydamas netinkamą teisinį pagrindą, todėl Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos pateiktame teismui atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, įpareigojantis asmenį įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytus konkrečius įpareigojimus iki privalomajame nurodyme numatyto termino. Su privalomuoju nurodymu susijusias procedūras reguliuoja specialus teisės aktas – AAVKĮ.

Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2022 m. liepos 14 d. V. A. davė privalomąjį nurodymą Nr. PN-441 laikyti danielius nepažeidžiant 2016 m. balandžio 25 d. išduoto Aplinkos apsaugos agentūros leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 16-AAA-041 sąlygas ar pasinaikinti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir laukinių gyvūnų nebelaikyti, ar gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygomis, kuriomis toliau ketinama laikyti laukinius gyvūnus. Privalomasis nurodymas Nr. PN-441 turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. spalio 10 d. V. A. 2022 m. spalio 9 d. pateikė Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. spalio 14 d. Departamento Klaipėdos valdyba 2022 m. spalio 10 d. pateikė atsakymą Nr. AD5-19671, kad, pagal AAVKĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo terminą aplinkos apsaugos kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms, todėl nuspręsta prašymo netenkinti.

Akcentuoja, kad Departamento Klaipėdos valdyba Skundžiamu sprendimu atsisakė pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, nes šis terminas baigėsi 2022 m. spalio 10 d., o pareiškėja prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijai pateikė pačioje Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigoje, t. y. 2022 m. spalio 9 d. Teisinis reglamentavimas nustato, kad, iškėlus bylą teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba jo termino pratęsimo (nepratęsimo), yra sustabdoma privalomojo nurodymo perdavimo priverstiniam vykdymui procedūra, tačiau nurodytos nuostatos nenumato galimybės stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki kol bus išspręstas teisminis ginčas teisme.

Atkreipia dėmesį, kad V. A. Privalomojo nurodymo terminą prašė patęsti tik keturioms dienoms, iki 2022 m. spalio 14 d., tačiau net skundo padavimo metu, t. y. 2022 m. spalio 27 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-441 dar nebuvo įvykdytas. Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. spalio 17 d. apžiūros akte Nr. PA-5556 konstatavo, kad 2022 m. liepos 14 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-441 neįvykdytas. Už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku V. A. 2022 m. spalio 18 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-4052-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį su privalomuoju nurodymu.

Pareiškėja 2022 m. sausio 3 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad pateikusi skundą teismui, toliau atliko veiksmus, būtinus 2022 m. liepos 14 d. Privalomajam nurodymui Nr. PB-441 įvykdyti. 2022 m. spalio 25 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti. 2022 m. gruodžio 2 d. atsakovė informavo pareiškėją, kad leidimo išduoti negali, nes „atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra patvirtinta nauja Taisyklių redakcija, kurioje būtų nustatyti laukinių gyvūnų rūšių naudojimo būdų apribojimai, į tai, kad dabartinės redakcijos Taisyklėse nėra nustatytas miško žemės ploto normatyvas, Agentūra negali atlikti jai Įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi numatytų pareigų vertinti ar užtveriamos miško žemės teritorijos plotas atitinka Taisyklėse nurodytus reikalavimus.“ Pareiškėja 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakovei prašymą/paaiškinimus, jog miško plotas buvo aptvertas dar gaunant leidimą 2016 m. balandžio 25 d. Šiuo metu papildomo atsakovės atsakymo į 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškėjos raštą pareiškėja nėra gavusi.

Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2022 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. AD5-19671 „Dėl Jūsų prašymo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2022 m. liepos 14 d. V. A., vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-441 laikyti danielius nepažeidžiant 2016-04-25 išduoto Aplinkos apsaugos agentūros leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 16-AAA-041 sąlygas ar pasinaikinti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir laukinių gyvūnų nebelaikyti, ar gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygomis, kuriomis toliau ketinama laikyti laukinius gyvūnus. Privalomasis nurodymas Nr. PN-441 turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. spalio 10 d.

2022 m. spalio 9 d. V. A. pateikė Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. spalio 14 d.

Departamento Klaipėdos valdyba 2022 m. spalio 10 d. pateikė Skundžiamą sprendimą Nr. AD5-19671, kuriame nurodė, kad pagal AAVKĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą aplinkos apsaugos kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms, todėl nuspręsta prašymo netenkinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija).

AAVKĮ 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas, tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomasis nurodymas gali būti duodamas AAVKĮ 18 str. nurodytais atvejais: 1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą; 2) jeigu nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymas, susijęs su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą; 3) įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma nurodytuose leidimuose numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nurodytą veiklą; 4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą; 6) kai esant žalai aplinkai nevykdomos ar netinkamai vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones; 7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti; 8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes; 9) kai aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus.

Pareiškėjai Privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėja Privalomojo nurodymo neskundė, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis.

AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

AAVKĮ 22 straipsnis nustato privalomojo nurodymo terminų pratęsimo taisykles. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Antrojoje minėto straipsnio dalyje nustatyta taisyklė, kad norint, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į Komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, – tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuostatos, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, bet kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomo nurodyme nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). LVAT konstatavo, kad minėtos teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (LVAT 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1409-261/2018).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad AAVKĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai nurodytas terminas, per kurį asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į instituciją, o šį procesinį terminą praleidus, jo atnaujinimo galimybė išnyksta, kadangi įstatymas nenumato prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo padavimo atnaujinimo galimybės. Be to, AAVKĮ nenumato ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomo nurodyme nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pareiškėja į atsakovą kreipėsi tik 2022 m. spalio 9 d., t. y. praleidusi 5 darbo dienų iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos prašymo padavimo terminą, pareiškėjos prašymas pratęsti privalomojo nurodymo terminą Skundžiamu sprendimu negalėjo būti tenkintinas.

Pareiškėja skunde teigia, jog dalį žemės sklypų, kuriuose yra aptvaras, pareiškėja nuomojo. Pareiškėja nusprendė nebenuomoti žemės sklypus, o įsigyti. 2022 m. spalio 6 d. įsigijo 0,7212 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), jis nurodytas ir leidime, dėl kito leidime nurodyto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sutarė sus savininku, tačiau iki privalomajame nurodyme nurodyto termino negalėjo užbaigti sandorio, nes sandoriui sudaryti reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau šiuo metu šios formalios procedūros dar nėra užbaigtos ir pareiškėja leidimui gauti negali pateikti visų žemės sklypų, kuriuose yra aptvaras nuosavybės dokumentų. Šie pareiškėjos išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, žinodama, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 2022 m. spalio 10 d., turėjo imtis atitinkamų priemonių ar laiku kreiptis su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Šių veiksmų pareiškėja laiku neatliko, pagrįstų priežasčių, kas sutrukdė laiku kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nenurodė.

LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1756-822/2021 teisėjų kolegija pažymėjo, kad AAVKĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra skirtas užtikrinti operatyvų ir savalaikį asmens reagavimą į nustatytus pažeidimus bei išankstinį valstybės institucijos informavimą apie siekį pratęsti privalomojo nurodymo terminą, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančios institucijos pareigos atlikti atitinkamus veiksmus, asmeniui laiku neįvykdžius privalomojo nurodymo ar laiku nepateikus prašymo dėl nustatytų įpareigojimų įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LVAT formuojamą praktiką, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), nepasisako dėl likusių bylos šalių argumentų.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir jo netenkino nurodydamas netinkamą teisinį pagrindą, todėl Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, o tai yra pagrindas sprendimą panaikinti.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Analizuojant Skundžiamo sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2022 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. AD5-19671 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas klausimą dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti perduoti spręsti atsakovui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.