Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SB „Tauras“ ieškinį atsakovei E. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 52), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43). Sodininkų bendrijos „Tauras“ 2008-05-31 visuotinio susirinkimo metu nutarta paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengimo SB „Tauras“ teritorijoje (b. l. 22-30). SB „Tauras“ 2009-09-12 visuotinio susirinkimo metu nutarta, kad sklypų savininkai turi sumokėti 3475,44 Eur (12000,00 Lt) už tinklus ir 289,62 Eur (1000,00 Lt) už projektą, iš viso 3765,06 Eur (13000,00 Lt), iki 2010-05-15, priešingu atveju lėšos bus išieškomos teismine tvarka (b. l. 31-33). 2011-06-18 pakartotiniame SB „Tauras“ susirinkime buvo nutarta ir ne bendrijos nariams nustatyti mokėti 3765,06 Eur (13000,00 Lt) sumą už bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimą, o iš skolininkų skolas išieškoti teismine tvarka (b. l. 34-37). 2012-06-30 pakartotiniame SB „Tauras“ narių susirinkime nariai nutarė, jog asmenys turintys žemės sklypą SB „Tauras“ teritorijoje, tačiau nepageidaujantys būti nariais, privalo sumokėti 3765,06 Eur (13000,00 Lt) sumą už bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimą (b. l. 38-41). Ieškovė nurodo, kad atsakovė skolinga 3054,84 Eur už inžinerinių tinklų įrengimą. Duomenų, kad skola būtų sumokėta, byloje nėra.

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 2012-10-05 sodininkų bendrijos „Tauras“ įstatų 8 punktas). SBĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio prasme, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Inžinerinių tinklų įrengimas užtikrina bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus, taigi reikšmingas ir viešajam interesui užtikrinti.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nustatytu terminu neapmokėjo ieškovei išlaidų už inžinerinių tinklų įrengimą, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3054,84 Eur skola.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio l dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti 412,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 112,95 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas ieškovei suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė SB „Tauras“ neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ suteiktas teisines paslaugas, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Už ieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 92,00 Eur žyminis mokestis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 112,95 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu nustatyta įstatymu, permokėta 20,95 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 92,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. P. 3054,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3054,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei SB „Tauras“.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei SB „Tauras“ 20,95 Eur (dvidešimt eurų 85 ct) žyminį mokestį, sumokėtą „Swedbank“, AB, 2015-03-05, dokumento Nr. 1452.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.