- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1-780-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24787-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- M. Č.
- Advokatai
- Pavelas Borkovskis
- Kategorijos
kaltinamajam M. Č. (M. Č.) (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Didžiojoje Britanijoje (3 kartus) ir Lietuvoje:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda ir 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 36 paroms,
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį areštu 16 parų;
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2000 Eur konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam darbo užimtumo tarnyboje;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 3560 Eur konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam darbo užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2020 m. birželio 24 d., apie 5.49 val., daugiabučio gyvenamojo namo vidiniame kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (6.54 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas), konfliktui su A. M. peraugus į grumtynes ir abiem nukritus ant žemės, jis tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus peiliu dūrė pastarajam į įvairias kūno vietas, padarydamas A. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybinėmis durtinėmis (durtinėmis-pjautinėmis) ir pjautinėmis žaizdomis: kiaurymine durtine-pjautine pilvo dešinės pusės klubo srities žaizda su storosios žarnos sužalojimu, pavienes aklas durtines-pjautines nugaros dešinės pusės, kaklo kairės pusės, kairio dilbio nugarinio paviršiaus, dvi dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus (viena paviršinė) bei dvi paviršines pjautines dešinio kelio žaizdas.
Šiais savo veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. Č. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad birželio 23 d., buvo susitikęs su A. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) susitiko, ten pabuvo neilgai. Po to kartu 2 mašinomis grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), draugai pasiėmė porą degtinės, jis sau porą plastmasinių alaus butelių po 1 l. Mergina, kuri buvo su jais, buvo labai prisigėrusi ir sėdėjo ant žolės. A. prisikabino, sakė, kad leistų jai atsisėsti ant suoliuko, paprašė jai užleisti vietą. Jis pavadino šią negražiais žodžiais, tuomet A. M. kažką negražiai apie jo žmoną pasakė. Tuo momentu tarp jų prasidėjo konfliktas. Nusprendė eiti namo, padarė porą žingsnių, A. laikė butelį nuo degtinės ir sudavė juo jam per galvą. Tiksliai neprisimena kaip, bet kažkaip atsistojo. Niekas daugiau prie jo nelindo, išėjo namo. Tiksliai neprisimena, gal po kokios valandos nuėjęs į namus pažadino savo žmoną, ji nuplovė galvą, nes bėgo kraujas. Praėjo kažkiek laiko, pradėjo A. rašyti žinutes. Norėjo tą kilusį konfliktą išsiaiškinti, pasiėmė patį mažiausią virtuvinį peilį, įsikišo jį į rankovę, jei reiktų save apginti. Nuėjo pas A. pašnekėti, jis sutiko išeiti. Iš pradžių pradėjo kalbėti, norėjo išsiaiškinti, bet A. M. pradėjo smūgiuoti į jį. A. pataikė jam į žaizdą, vėl pradėjo bėgti kraujas, sukilo spaudimas ir sukosi galva. Ištraukė tą peilį, bet nematė, kur duria nukentėjusiajam. Stengėsi daryti bet ką, kad A. M. nustotų mušęs. Neskaičiavo, kiek kartų dūrė nukentėjusiajam. I. iškvietė greitąją pagalbą, jei gerai prisimena, ir viskas tuo baigėsi. Tą dieną suvartotas alkoholis galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Pats neskambino policijai, nes norėjo vyriškai viską išsiaiškinti. Labai gailisi, nenorėjo taip stipriai sužeisti A. M. Norėjo tik pamokyti, nes šis užkabino jo žmonos garbę. Pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. A. M. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau jame nurodyta suma yra 1/3 jų buto sumos, tegu teismas nusprendžia, kiek jam atlyginti žalos. Jo mėnesinės pajamos yra 1000-1200 Eur. Pripažįsta, kad kažkiek turi priklausomybę alkoholiui, yra gydęsis nuo priklausomybės alkoholiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 21 val. susitiko su A. M., šio draugu I. ir dar viena mergina. Susitiko picerijoje (duomenys neskelbtini). Jis atėjo į šią piceriją prieš tai susiskambinęs su A. Jis buvo skolingas I. pinigų, atidavė šiam skolą ir jie išsiskyrė. Gal po 2-3 val. jis vėl susitiko su A., I., minėta mergina ir dar dviem jam nepažįstamais vaikinais. Tąkart jau susitiko prie (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) jis alkoholio nevartojo. Neilgai ten pabuvus, nusprendė važiuoti į miestą. Atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur nusipirko alkoholio ir nuėjo į A. kiemą. Jau buvo tamsu, apie vidurnaktį. Jie sėdėjo namo (duomenys neskelbtini), kieme, vartojo alkoholį. Jis gėrė tik alų, išgėrė gal vieną litrą alaus (5 laipsnių). Nežino dėl ko, bet pradėjo pyktis su A. Kuri valanda buvo, nežino, bet dar buvo tamsu. Nenorėdamas pyktis jis atsistojo, apsisuko ir norėjo eiti link savo namų. Žengęs kelis žingsnius jis pajuto smūgį į galvą, nukrito ant vejos. Krito kairiąja kūno dalimi, buvo praradęs sąmonę. Arčiausiai jo stovėjo A., jis tik su pastaruoju pykosi, todėl jam nekilo abejonių, kad tai būtent A. jam trenkė. Be to, kai atsipeikėjo, A. rankoje matė sudužusio butelio kakliuką. Atsipeikėjo visas kruvinas, ant rūbų buvo šukės, todėl suprato, kad jam buvo trenkta stikliniu degtinės buteliu. Kai atsipeikėjo, dar buvo tamsu. Atsistojęs jis iškart nuėjo namo. Toje vietoje, kur visi buvo, kiemas blankiai apšviestas, bet matomumas buvo sąlyginai geras. Grįžęs namo jis nuėjo į vonią, apsiprausė. Gulėdamas lovoje jis parašė I., kad nori pasikalbėti su A. I. pasiūlė susitikti pasikalbėti kitą dieną. Jis nenorėjo su A. kalbėtis kitą dieną, norėjo šiandien, todėl per I. susitarė, kad su A. pasimatys iki pastarajam išeinant 6 val. į darbą. Jis nuėjo į virtuvę, paėmė patį mažiausią peilį iš viso peilių komplekto (rankena ir peilio geležtė buvo vienos - sidabrinės spalvos, peilis buvo gal 4-5 cm ilgio), ir nuėjau prie A. namų. Norėjo paklausti, kodėl šis jam buteliu trenkė per galvą. Peilį paėmė, nes norėjo apsiginti, jei kartais A. jį pultų. Kai buvo A. namo kieme, pamatė, kad A. išeina iš laiptinės su I. ir dar keliais vaikinais, su kuriais išvakarėse jis kieme vartojo alkoholį. Žodis po žodžio tarp jo ir A. kilo muštynės, kurių metu A. jam kelis kartus trenkė rankomis ir spyrė kojomis. Kur tiksliai A. jam pataikė, neatsimena, bet smūgiai buvo ir į galvą, ir į šonkaulius. Kai A. pradėjo jį mušti, jis viena savo ranka pastarąjį pasigavo, kita ranka iš rankovės išsitraukė iš namų paimtą ir rankovėje paslėptą peilį ir šiuo dūrė A. Dūrė keturis kartus, tiksliau, dūrė vieną kartą – į pilvą, ir tai tas dūris buvo, kai A. ant jo nukrito. A. ne pats pasismeigė, jis šiam dūrė. Ranką, koją ir nugarą jam pjovė, bet ne dūrė. Kai šių muštynių metu A. jį mušė, ji nesugebėjo atsakyti smūgiais. Likę vaikinai nesikišo, stovėjo atokiau ir žiūrėjo. Jis suvokia, kad peilis yra pavojingas daiktas, kuriuo galima sužaloti žmogų. Nežino, kodėl pasirinko peilį, o ne kitą daiktą, tiesiog kito daikto nerado. Peilis buvo tinkamiausias, šis buvo kaip tušinukas, buvo galima lengvai paslėpti rankovėje. Jis supranta, kad sužalojo žmogų. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, jei kas grąžintų laiką, tikrai būtų likęs namuose su vaikais (1 t., b. l. 126-128). M. Č. taip pat parodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, bet jis labai buvo supykęs ant A., nes šis jam kieme tuščiu buteliu trenkė per galvą iš nugaros, kai jis ėjo. Šiaip ne taip grįžo namo, atsigulė, pagulėjo, o po to iš virtuvės paėmė nedidelį peilį, įsikišo į rankovę ir išėjo laukan pašnekėti su A. Šis su juo nenorėjo bendrauti, jis rašė pastarojo draugui I. Kai vėl priėjo prie A. namų, šis su savo draugais išėjo į kiemą. Jis su pastaruoju norėjo pašnekėti, jie susistumdė, kiek pamena, jis vėl pradėjo prarasto sąmonę, jie abu nukrito ant žemės ir tada jis kažkaip ištraukė savo virtuvinį peilį ir dūrė A. Kur dūrė, nematė, dūrių buvo gal 8. Po to jis atsistojo ir nubėgo namo (1 t., b. l. 133).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2171/2020(01) M. Č. nustatyta muštinė galvos viršugalvio srities dešinės pusės žaizda, kuri padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus (sumušant) kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Krūtinės ląstos sumušimą patvirtinančių objektyvių medicininių požymių nenustatyta, todėl šio sužalojimo nenustatoma. Galvos žaizda padaryta nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas pagal savo pobūdį, nesant medicininių duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 143-144).
Alkotesterio kvitu 2020 m. birželio 24 d., 6.54 val. M. Č. nustatytas 1,86 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 115).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., naktį, valandos pasakyti negali, jis su savo draugais I. T., D. V., bendradarbiais, kurie buvo su savo pažįstamais, buvo prie (duomenys neskelbtini), ten gėrė. Vėliau I. paskambino M. Č. ir I. pasakė, kad jie yra prie ežero. Po kiek laiko M. pas juos atvažiavo. Vėliau jie visi iš ten išvažiavo (iš bendradarbių liko tik du, bet šių duomenų nežino, jauni). Iš pradžių jie nuvažiavo į naktinę parduotuvę, nusipirko alaus ir degtinės, nuvažiavo į jo kiemą ir ten toliau gėrė. Po kiek laiko tarp jo ir M. įvyko žodinis konfliktas, nes pastarasis labai negražiai bendravo su jo mergina D. Jis pasakė M. ramintis, geriau pažiūrėti į save, pastarojo žmona su vaikais namuose, o šis kažkur vaikšto, geria. Tada M. jam kumščiu du kartus trenkė į kairės pusės lūpą, smūgiai buvo stiprūs, buvo skausmas ir iškart pradėjo bėgti kraujas. Jis stovėjo prie suoliuko, ant kurio stovėjo degtinės butelis, kurį jis paėmė ir trenkė M. per galvą. Butelis iškart sudužo. Tuo pat metu iškart priėjo policijos pareigūnai. M. išsigando ir nuėjo namo, o jiems pareigūnai liepė viską sutvarkyti ir skirstytis. Jie taip ir padarė, viską sutvarkė ir nuėjo pas jį namo. Vėliau I. vėl paskambino M. ir pasakė, kad nori su juo pašnekėti, vienas ant vieno, kad niekas netrukdytų. Jis sutiko. Jie visi išėjo į kiemą (tik D. liko namie, nes jau miegojo), I. sakė, kad pažiūrės, kad nieko neatsitiktų. Keturiese jie išėjo į kiemą, kur jau laukė M. Jie priėjo, jis ėjo paskutinis. M. jam rusiškai pasakė „nu što malyj, afygel, paputal“ ir pradėjo eiti link jo, pulti. Jie abu susikibo ir nukrito ant žemės, tuo metu jis pajuto dūrį į pilvą. M. tada užvirto ant jo, jis šį apkabino, kad pastarasis daugiau jam nieko nedarytų, ėmė rėkti, kad pas M. peilis, ir tuo metu pajuto dūrius į kairę ranką ir dešinės kojos šlaunį iš apačios. Jis pradėjo praradinėti sąmonę, nejuto dešinės kojos. Tuo metu pribėgo jo draugai, bet kas vyko, jis nematė, nes buvo visai silpna. Jis atsigulė ant šono, juto šilumą, nes visur bėgo kraujas. Kas vyko toliau, jis nežino, matė, kad buvo policija, po to jis važiavo greitąja. Atsigavo tik kitą dieną po operacijos. Kiek žino, iš viso jo kūne buvo aštuonios pjautinės žaizdos, pilvą operavo, o kitas tik susiuvo. Ligoninėje jam sakė, kad buvo pradurta storoji žarna akloje vietoje. Ligoninėje jis prabuvo savaitę, po to jį paleido, poliklinikoje išėmė siūles, bet ne viskas šiuo metu gerai, nes pilvo žaizda ir šlaunis pradėjo pūliuoti. Šiuo metu jis gydosi (duomenys neskelbtini) ir kiek dar tęsis gydymas, nežino. Nedarbingumo neėmė, nes nustatė, kad jis buvo neblaivus, todėl dabar jis mėnesiui paėmė atostogas. Civilinį ieškinį byloje reikš vėliau, kai pasveiks (1 t., t., b. l. 40-41). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad nori papildyti, jog nuo 2020 m. birželio 24 d. jis turi nedarbingumą, nes yra plyšęs dešinės kojos raištis žemiau kelio (kur buvo durta peiliu), dėl to kelio girnelė išsinarino (visai plyšo raištis) ir jis negali vaikščioti, sulenkti dešinės kojos, labai skauda. 2020 m. spalio 6 d. jį guldys į (duomenys neskelbtini) suplanuotai operacijai, siūs raištį, jei įmanoma, o jei ne, ims iš kitur. Kiek jis dar bus nedarbingas, sunku pasakyti, nes vaikščioti visai negali. Jis patyrė tiek moralinį, tiek fizinį skausmą, nes buvo padurtas peiliu (8 susiūtos vietos), daryta operacija, dar viena laukia, dėl to reiškia civilinį ieškinį 20000 Eur sumai, nes nežino, kada išeis į darbą, negauna pilno atlyginimo, ar po kelio operacijos galės pilnai vaikščioti, ištiesti ir sulenkti koją (1 t., b. l. 43). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2020 m. spalio 6 d. jis buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini), nes buvo suplanuota dešinio kelio operacija, buvo girnelės raiščio visiškas plyšimas ir kryžminio raiščio dalinis plyšimas, tai atsitiko tada, kai 2020 m. birželio 24 d. jį padūrė, nes vienas smūgis buvo jam kaip tik į dešinio kelio girnelę, bet iš pradžių medikai to nepastebėjo, nes buvo svarbesnė operacija, jo gyvybei grėsė pavojus, todėl taip viskas ir užsitęsė. Nedarbingume jis iš viso jau 5 mėn., nes iškart po operacijos paėmė mėnesį atostogų, manė, kad pasveiks, bet viskas labai užsitęsė. Nedarbingumą jam mokėjo, į mėnesį gaudavo apie 1000 Eur, o kai dirbdavo, jo mėnesinis atlyginimas būdavo virš 2000 Eur. Per tuos 5 mėnesius jis prarado labai daug pinigų, negalėjo dirbti. Kadangi jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, šį vertina 15 000 Eur (buvo darytos dvi operacijos), po antrosios operacijos jis dar taip lengvai negali vaikščioti, dešinė koja iki galo nesilenkia, jis šlubuoja, gydytojai sakė, kad koja visai atsistatys tik po metų. Moralinę žalą vertina 5000 Eur, nes jis nesitikėjo, kad M. Č. gali tiek kartų peiliu jam durti ir padaryti tokius sužalojimus. Po šio įvykio jis nė karto nebuvo sutikęs M. Č. ir šis nesidomėjo jo sveikata. Kiek pinigų išleido vaistams, pasakyti negali, nes čekių nerinko (1 t., b. l. 45-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2174/2020(01) A. M. nustatytos daugybinės durtinės (durtinės-pjautinės) ir pjautinės žaizdos – viso 8: kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo dešinės pusės klubo srities žaizda su storosios žarnos sužalojimu, pavienės aklos durtinės-pjautinės nugaros dešinės pusės, kaklo kairės pusės, kairio dilbio nugarinio paviršiaus, dvi dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus (viena paviršinė) bei dvi paviršinės pjautinės dešinio kelio žaizdos. Žaizdos padarytos duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis. A. M. nustatytos 8 žaizdos, kurios galėjo būti padarytos atskirais, tai yra aštuoniais trauminiais poveikiais. A. M. padarytas kūno sužalojimas dėl kiauryminio pilvo žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas). Pats save taip sužaloti A. M. negalėjo (1 t., b. l. 61-62).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. T. parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 2 val. jis su draugu A. M. ir kitais A. draugais, t. y. K. R. ir A. B., taip pat pažįstamu M. Č. susitiko prie (duomenys neskelbtini). Apie 3 val. visi kartu atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur vidiniame kieme tarp daugiabučių namų sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus. Kieme M. Č. pradėjo konfliktuoti su A. M. Kiek jam žinoma, tarp minėtų asmenų žodinių konfliktų pasitaikydavo ir seniau, dėl ko kildavo konfliktai, jis nežino. A. M., nenorėdamas kalbėti prie visų, su M. Č. paėjo šiek tiek toliau nuo jų. Kadangi konfliktų kildavo ir seniau, į pastarųjų nuėjimą toliau pasikalbėti jis nekreipė dėmesio. Staiga pasigirdo A. M. rėkimas, ir jie pamatė, kad A. M. iš pilvo, kojos ir rankos bėga kraujas. Greitai pribėgus prie A. M., nuo šio atitraukė M. Č., kuris iš rankos išmetė peilį ir pasišalino. Į kurią pusę nubėgo, jis nematė, nes iškart bėgo padėti A. M. Jis popieriumi bandė užspausti vietas, iš kurių bėgo kraujas, o A. paskambino 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po kelių minučių atvyko greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai sutvarstė A. M. žaizdas ir greitosios pagalbos automobiliu išvežė šį į ligoninę (1 t., b. l. 87-88).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 1 val. jis prie (duomenys neskelbtini) susitiko su savo pažįstamais A. M., K. R. ir I. T. Vėliau pas juos dar atvažiavo I. pažįstamas, kurio jis nepažinojo. Minėtas vaikinas buvo 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Daugiau požymių neįsidėmėjo, atpažinti galės. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 4 val. A. visiems pasiūlė grįžti į pastarojo butą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jie visi taksi atvažiavo prie A. daugiabučio. Atvažiavę jie atsisėdo ant suoliuko vidiniame kieme ir toliau visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholį tarp A. ir jam nepažįstamo vaikino įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Muštynių metu A. trenkė stikliniu buteliu minėtam nepažįstamam vaikinui į galvą. Netrukus atvyko policijos ekipažas, kuris juos išvaikė. Apie 6 val. jis kartu su K. ir I. išėjo į kiemą parūkyti. Išėję iš laiptinės jie pamatė kieme stovintį anksčiau minėtą jam nepažįstamą vaikiną, kuris buvo jau apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais. Jie minėtam vaikinui pasakė, kad šis eitų namo, tačiau pastarasis jų neklausė. Netrukus į kiemą išėjo A. A. išėjus, jam nepažįstamas vaikinas puolė A. ir šie pradėjo muštis, jie tuo metu stovėjo ir rūkė. Muštynių metu A. staiga nukrito ant trinkelių ir pasakė, kad nepažįstamas vaikinas turi peilį. Tada visi kartu pribėgo prie jam nepažįstamo vaikino, kuris tuo metu pradėjo šalintis vidiniu kiemu. Priėję prie A. pamatė, kad šis sužalotas. Jis nedelsiant paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jis peilio ir kaip nepažįstamas vaikinas dūrė A., nematė (1 t., b. l. 92-93).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Č. parodė, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 22 val. susitiko su savo vyru M. Č. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Truputį pabendravus ji išėjo namo, o vyras liko. 2020 m. birželio 24 d., apie 1 val. vyras grįžo namo, netrukus šiam kažkas galimai paskambino ir vyras kažkur išėjo. Apie 3 val. jos vyras grįžo namo ir pasakė, kad susipyko su kažkokiu vaikinu, vardu A., kuris šiam trenkė buteliu per galvą. Taip pat vyras paprašė pažiūrėti galvą, kuri buvo praskelta. Vyras nuėjo į vonios kambarį, nusiprausė ir nuėjo ilsėtis. Paryčiais, valandos neatsimena, namo grįžęs jos vyras nuėjo į vonios kambarį nusiprausti ir pasakė, kad galimai nužudė žmogų. Vėliau ji pastebėjo, kad jų virtuvėje esančiame peilių laikiklyje trūksta mažiausio peilio (1 t., b. l. 98).
2020 m. birželio 24 d. Vilniaus apskrities VPK VTV MK vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 5.56 val. dirbant su patruliu P. G. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ką tik sužeistas 25 m. amžiaus vyras, durtinė žaizda, sužeistas peiliu. Asmuo guli lauke, pranešėjas laukia vietoje. Atvykus į įvykio vietą iš VPK OVS budėtojų dalies buvo gauta papildoma informacija, kad asmuo, kuris dūrė peiliu, gali būti M. Č. ir būti namie (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė R. Č., kuri paaiškino, kad vyras buvo prieš 10 minučių grįžęs namo, persirengė ir vėl išėjo nežinia kur. Apžiūrint minėtą butą, vyro nebuvo, tačiau vonioje buvo pastebėtas ant vonios krašto gulintis geltonos spalvos rankšluostis, ant kurio buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, o ant žemės šalia lovos gulėjo rusvos spalvos marškinėliai ant kurių taip pat buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. R. Č. paaiškino, kad minėti drabužiai yra vyro, kuriuos šis persirengė grįžęs iš lauko. Jiems būnant bute, iš V19136 ekipažo T. B. buvo gauta informacija, kad kažkuriame iš aukštų, esančių virš jų, laiptinėje buvo girdimas krebždesys, todėl buvo nuspręsta patikrinti likusius aukštus. Pakilus į 8-ąjį aukštą, laiptinės kampe prie šiukšlių nuleidimo vamzdžio buvo pastebėtas, kaip vėliau paaiškėjo, M. Č., kuris buvo sulaikytas. Sulaikius asmenį, šis pats prisipažino, jog dūrė galimai tris kartus nukentėjusiam asmeniui peiliu, kaip pats nurodė, į ranką, koją, pilvą. Asmuo teiravosi apie nukentėjusiojo būklę, ar dar gyvas, bei paaiškino, kad asmuo, kuriam dūrė peiliu, prieš tai sudavė jam buteliu per galvą, todėl supykęs grįžo namo, paėmė peilį ir grįžęs atgal šį sužeidė peiliu (1 t., b. l. 110).
2020 m. birželio 24 d. Vilniaus apskrities VPK PR 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 5.49 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu M. M., iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), ką tik sužeistas 25 m. amžiaus vyras, durtinė žaizda, sužeistas peiliu. Asmuo guli lauke, pranešėjas laukia vietoje. VPK ir GMP informuota. Atvykus nurodytu adresu, vietoje jau buvo GMP 0883 brigada ir brigada 0853, kuri jau suteikinėjo pagalbą vyrui, kuris buvo sužalotas peiliu. Pasak medikų, buvo net keli dūriai ant kūno. Vyrą nuvežė į RVUL. Sužalotas peiliu vyras, kaip vėliau paaiškėjo, yra A. M. Įtariamasis, sužalojęs vyrą, yra M. Č. (iš liudininkų žodžių). Liudininkai aiškino, kad dėl nežinomų aplinkybių M. Č. priėjo prie A. M. ir kelis kartus peiliu sudavė į įvairias kūno dalis. Liudininkai pastarąjį užstojo ir pradėjo suteikinėti pagalbą, tuo metu M. Č. pasišalino (1 t., b. l. 111).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas, kuris yra neaptvertas, saugos tarnybomis nesaugomas, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (1 t., b. l. 10-23).
2020 m. spalio 22 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 30-31).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. Č. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis M. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad konflikto metu su A. M. ištraukė tą peilį, bet nematė, kur duria pastarajam. Stengėsi daryti bet ką, kad nukentėjusysis nustotų mušęsis. Neskaičiavo, kiek kartų dūrė A. M.
Pastebėtina, kad iš specialisto išvados matyti, jog A. M. nustatytos 8 žaizdos, kurios galėjo būti padarytos atskirais, tai yra aštuoniais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 83), todėl darytina išvada, kad kaltinamasis padarė ne mažiau 8 dūrių peiliu. Pažymėtina, kad dūrių skaičius šiuo atveju neturi esminės reikšmės kvalifikuojant kaltinamojo veiką, kadangi iš bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamasis veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, todėl jam baudžiamoji atsakomybė kyla už faktiškai padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, kiek dūrių jis atliko.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. policijos registro išrašas, nukentėjusiojo A. M., liudytojų I. T., A. B., R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis M. Č. tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus peiliu dūrė A. M. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę.
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę M. Č., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (netiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė recidyvistas, veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 5 kartus, taip pat teistas ir užsienyje, baustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 35).
Kaltinamojo gynėjas prašė M. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nustatoma tais atvejais, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-115-648/2016). Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau. Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sąmoningai skatinti kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nustatydami, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, teismai turi įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui, ir atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2014).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Č. nurodė, kad A. M. kažką negražiai apie jo žmoną pasakė, be to, A. buteliu sudavė jam per galvą. Tiksliai neprisimena, gal po kokios valandos nuėjęs į namus pažadino savo žmoną, ji nuplovė galvą, nes bėgo kraujas. Norėjo tą kilusį konfliktą išsiaiškinti, pasiėmė patį mažiausią virtuvinį peilį, įsikišo jį į rankovę, jei reiktų save apginti. Nuėjo pas A. pašnekėti, norėjo išsiaiškinti. Konflikto metu ištraukė tą peilį, bet nematė, kur duria.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. M. parodymų, tarp jo ir M. įvyko žodinis konfliktas, tada M. jam kumščiu du kartus trenkė į kairės pusės lūpą, smūgiai buvo stiprūs, buvo skausmas ir iškart pradėjo bėgti kraujas. Jis stovėjo prie suoliuko, ant kurio stovėjo degtinės butelis, kurį jis paėmė ir trenkė M. per galvą. Tuo pat metu iškart priėjo policijos pareigūnai, M. išsigando ir nuėjo namo. Vėliau I. vėl paskambino M. ir pasakė, kad nori su juo pašnekėti, vienas ant vieno, kad niekas netrukdytų. Keturiese jie išėjo į kiemą, kur jau laukė M., pradėjo eiti link jo, pulti. Jie abu susikibo ir nukrito ant žemės, tuo metu jis pajuto dūrį į pilvą. M. tada užvirto ant jo, jis šį apkabino, kad pastarasis daugiau jam nieko nedarytų, ėmė rėkti, kad pas M. peilis, ir tuo metu pajuto dūrius į kairę ranką ir dešinės kojos šlaunį iš apačios. Jis pradėjo praradinėti sąmonę, nejuto dešinės kojos (1 t., b. l. 40-41).
Taip pat iš paties kaltinamojo M. Č. parodymų matyti, kad po A. M. jam suduoto smūgio buteliu per galvą, jis grįžo namo, apsiprausė, kalbėjosi su žmona, vėliau tarėsi dėl susitikimo su nukentėjusiuoju siekdamas išsiaiškinti, kodėl šis jam trenkė per galvą. Nuo kaltinamajam suduoto smūgio iki byloje nagrinėjamo įvykio praėjo tiksliai nenustatytas laiko tarpas, bent valanda ar pan., per kurį kaltinamasis pats pripažino, jog nusiramino ir vėliau į kiemą išėjo siekdamas atkeršyti už suduotą smūgį ir žmonos įžeidimą. Taigi ankstesni nesutarimai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nevertintini kaip nukentėjusiojo provokuojantys ar rizikingi veiksmai, kurie būtų paskata ryžtis sunkiai sutrikdyti jam sveikatą. Be to, paties įvykio metu (2020 m. birželio 24 d., apie 5.49 val.) A. M. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę M. Č. sunkiai sutrikdyti jam sveikatą. Priešingai, darytina išvada, kad šiuo atveju M. Č. veiksmai atitinka ne provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio sukeltas pasekmes, bet pykčio dėl trunkamosios tarpusavio nesutarimo situacijos sukeltus veiksmus. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis sąmoningai ar neatsargiai savo veiksmais, kitokiu provokuojančiu ir rizikingu elgesiu skatino M. Č. padaryti prieš jį nusikalstamą veiką.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. Č. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką M. Č. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. Č. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys).
Iš bylos matyti, kad M. Č. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. birželio 24 d., 6.30 val. iki 2020 m. birželio 25 d., 12.29 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2505,42 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69-71). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis A. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2505,42 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (M. Č.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalies). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 2505,42 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo M. Č.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 52). Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nenurodė žalos rūšies, įvertinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis iš kaltinamojo reikalauja ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo (15 000 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės).
Teismas pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų M. Č. veiksmų nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastarasis negalėjo vykdyti savo ankstesnės veiklos, iš kurios iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas, t. y. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad nukentėjusiojo darbas buvo tęstinio pobūdžio, jo darbo užmokestis buvo stabilus ir šių pajamų gavimas nutrūko būtent dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiojo negautos pajamos buvo realios, jis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. turėjo realias galimybes tokias pajamas gauti užsiimdamas iki sužalojimo vykdyta veikla.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo” Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.1 papunktį, be kita ko, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Pagal Aprašo 5.5 papunktį vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Aprašo 5.6 papunktis numato, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.
Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad A. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kitų laikotarpių, taip pat ir tris mėnesius iki nagrinėjamo įvykio 2020 m. birželio 24 d., tai yra nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog A. M. darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatskaičius mokesčių 2020 m. kovo mėn. sudarė 5505,01 Eur, 2020 m. balandžio mėn. sudarė 3600,77 Eur, 2020 m. gegužės mėn. sudarė 2856,58 Eur. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas išskaičius socialinio draudimo įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas sudaro atitinkamai 3165,38 Eur (5505,01 Eur – 2339,63 Eur), 2070,45 Eur (3600,77 Eur – 1530,32 Eur), 1642,53 Eur (2856,58 Eur – 1214,05 Eur).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad po 2020 m. birželio 24 d. įvykio A. M. nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. nepertraukiamai buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Taip pat iš šios institucijos pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. A. M. buvo mokamos išmokos. Taigi, apskaičiuojant vidutinį A. M. darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia apskaičiuojama, kiek valandų dirbo A. M. 2020 m. kovo – 2020 m. gugužės mėn. Kadangi jis 2020 m. kovo mėn. dirbo 185 val., taip pat 2020 m. balandžio mėn. – 215 val. ir 2020 m. gegužės mėn. – 240 val., tai iš viso per šiuos 3 mėnesius jis dirbo 587 val. A. M. gautos darbo užmokesčio sumos nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. buvo: 3165,38 Eur (2020 m. kovo mėn.), 2070,45 Eur (2020 m. balandžio mėn.), 1642,53 Eur (2020 m. gegužės mėn.), jas sudėjus, gaunama 6878,36 Eur suma. Ši suma padalijama iš 587 val. ir gaunama vienos valandos 11,72 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio suma.
Toliau apskaičiuojama darbo užmokesčio suma, kurią A. M. būtų gavęs jo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d.
A. M. negautas darbo užmokestis nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. liepos 31 d. sudaro 468,8 Eur (11,72 Eur x 40 val. (5 darbo dienos)).
A. M. negautas darbo užmokestis nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 1968,96 Eur (11,72 Eur x 168 val. (21 darbo diena)).
A. M. negautas darbo užmokestis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. sudaro 2062,72 Eur (11,72 Eur x 176 val. (22 darbo dienos)).
A. M. negautas darbo užmokestis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. sudaro 2062,72 Eur (11,72 Eur x 176 val. (22 darbo dienos)).
A. M. negautas darbo užmokestis nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. sudaro 1875,2 Eur (11,72 Eur x 160 val. (20 darbo dienų)).
A. M. negautas darbo užmokestis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. sudaro 1593,92 Eur (11,72 Eur x 136 val. (17 darbo dienų)).
Daroma išvada, kad nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. A. M. negavo 10 032,32 Eur (468,8 Eur + 1968,96 Eur + 2062,72 Eur + 2062,72 Eur + 1875,2 Eur + 1593,92 Eur) darbo užmokesčio.
Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad per savo nedarbingumo laikotarpį A. M. gavo pajamų. Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skyrė A. M. išmokas jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. Taigi pagal minėtą išrašą A. M. skirta 6813,43 Eur; nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 891,48 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. – 955,15 Eur; nuo 2020 rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. – 1018,83 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. spalio 14 d. – 827,80 Eur; nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. – 1082,51 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. – 1082,51 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. – 955,15 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog 2020 m. liepos mėn. priskaičiuota 114,61 Eur ligos pašalpa, rugsėjo mėn. – 570 Eur ligos pašalpa bei lapkričio mėn. – 120 Eur ligos pašalpa (iš viso 804,61 Eur). Tai reiškia, kad nedarbo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. A. M. gavo pajamas ir dėl to jos nėra skaičiuojamos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtos A. M. gautos sumos minusuojamos iš jo negautų 10 032,32 Eur dydžio pajamų, tai yra 10 032,32 – 6813,43 Eur – 804,61 = 2414,28 Eur.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Nors A. M. civiliniame ieškinyje nenurodė kokius išgyvenimus patyrė, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dėl M. Č. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kitus sužalojimus (daugybinės durtinės (durtinės-pjautinės) ir pjautinės žaizdos – viso 8: kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo dešinės pusės klubo srities žaizda su storosios žarnos sužalojimu, pavienės aklos durtinės-pjautinės nugaros dešinės pusės, kaklo kairės pusės, kairio dilbio nugarinio paviršiaus, dvi dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus (viena paviršinė) bei dvi paviršinės pjautinės dešinio kelio žaizdos). Žaizdos padarytos duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra pakankamai didelė. Visgi pastebėtina, kad pats nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį nuotoliniu būdu neprisijungė, nes to nepageidavo, taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad šiai dienai A. M. yra darbingas ir grįžo į darbą. Taigi, spręsti dėl to, kad jam nustatyti neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, nėra objektyvaus pagrindo.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis M. Č. yra darbingo amžiaus, dirbantis, jo teigimu, gauna 1000-1200 Eur pajamų. Taip pat įvertintinas ir nukentėjusiojo elgesys kaltinamojo atžvilgiu. Nors teismas nepripažino nukentėjusiojo elgesio kaip išprovokavusio kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikalinga įvertinti ir nukentėjusiojo A. M. elgesį. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. vartojo alkoholį viešoje vietoje kartu su kaltinamuoju, be to, kilus jų tarpusavio konflikto sudavė smūgį pastarajam alkoholio buteliu į galvą ir tokiu būdu M. Č. sužalojo. Nors kaltinamasis dėl to nesikreipė į policiją, nerašė pareiškimo policijai, tai patvirtina tiek kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, tiek specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimai M. Č. Taigi, paties nukentėjusiojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, nes jis viešoje vietoje, nakties metu, vartojo alkoholinius gėrimus bei naudojo smurtą kaltinamojo atžvilgiu.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tai atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo vokas su peiliu, patalpintas saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (1 t., b. l. 35-36), po specialisto tyrimo likę objektai – dėžė Nr. 5 su 2 vnt. stiklinėmis kaklelių dalimis ir stikline, vokas Nr. 4 su žiebtuvėliu, vokas Nr. 3 su medžiaginiu raišteliu, vokas Nr. 2 su nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, patalpinti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (1 t., b. l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Č. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę M. Č. paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 24 d., 6.30 val. iki 2020 m. birželio 25 d., 12.29 val., bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytus laikotarpius.
M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. Č. 2505,42 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkis eurus ir keturiasdešimt du euro centus) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. Č. 2414,28 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiolika eurų ir dvidešimt aštuonis euro centus) turtinei žalai atlyginti, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusį voką su peiliu, po specialisto tyrimo likusius objektus – dėžę Nr. 5 su 2 vnt. stiklinėmis kaklelių dalimis ir stikline, voką Nr. 4 su žiebtuvėliu, voką Nr. 3 su medžiaginiu raišteliu, voką Nr. 2 su nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, patalpintus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.