Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. Ū. atstovo advokato L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo T. Ū. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. 3 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ū. nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti), reg. Krokuvos g. 7A-5, Vilniuje, vadovu, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad D. R., laikotarpiu nuo 2012-11-04 iki 2012-11-11 komandiruotėje Maskvoje dirbtų legaliai, t.y. tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto darbuotojo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas.

Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, konstatuodamas nelegalaus darbo faktą, nenustatė, kokias darbines funkcijas D. R. neva atliko. Pažymi, jog objekte, kuriame D. R. neva dirbo, nėra saugomas, todėl į jį pastarasis galėjo patekti kartu su objekte dirbusiu M. J., tačiau tai nereiškia, kad D. R. atliko kokias nors darbines funkcijas UAB „D“ naudai.

Nurodo, kad visos apelianto nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nelegalaus darbo fakto nebuvo, todėl administracinio teisės apžeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

T. Ū. apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog T. Ū. veiksmuose yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas, nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apylinkės teismas, pripažindamas, kad T. Ū. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis, laikė, kad jo kaltė patvirtinta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 3), D. R. ir M. J. paaiškinimais (b.l. 7, 8) bei jų parodymais teismo posėdžio metu, duomenimis iš SODROS (b.l. 10), kita bylos medžiaga.

Iš teismo nustatytų konkrečių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto T. Ū. ir D. R. protokole nurodytu laikotarpiu buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, kad tarp jų buvo susitarimas dirbti atitinkamą darbą už atitinkamą atlygį, darbas dirbtas realiai, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t.y. kad T. Ū. veiksmuose buvo jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad D. R., apklaustas teismo posėdyje liudytoju, nurodė, jog jis dirbo pas T. Ū. nuo 2011 metrų iki 2012 metų Velykų, įsidarbino kartu su M. J.. Paskui paskambino T. Ū., susitarė, kad gali pas jį dirbti, T. Ū. pasiūlė kartu važiuoti į Maskvą, D. R. atsakė, kad negali, galės tik po savaitės. T. Ū. pasakė, kad jis važiuotų kartu su darbų vadovu, kai pastarasis grįš. Lapkričio 4 dieną D. R. išvažiavo kartu su M. J. ir Kazakovu. Į Maskvą atvažiavo tą pačią dieną. Likus 100 km iki Maskvos, sugedo Lauro automobilis, jie paskambino T. Ū., pastarasis atvažiavo ir juos paėmė. Lauro automobilis buvo paliktas degalinėj. Jie visi nuvažiavo į vietovę - Padsolnikus, kur juos apgyvendino. D. R. nakvojo viename kambaryje su T. Ū., tačiau visą savaitę jo nematė, pamatė tik šeštadienį, tą pačią dieną išvažiavo į stotį ir grįžo namo į Vilnių. Dėl važiavimo į Maskvą D. R. tarėsi su T. Ū. telefonu Vilniuje, pastarasis sakė, kad viską suderins Maskvoje, ten ir įdarbins. D. R. turėjo dirbti aliumininių konstrukcijų montuotoju. Dėl darbo užmokesčio nieko nebuvo suderinę, turėjo susitarti Maskvoje. Jis su T. Ū. tarėsi, kad dirbs mėnesį, kol galios viza, tačiau dirbo tik 4 dienas, nes nebuvo mokami dienpinigiai ir nebuvo įdarbintas. Jokių leidimų dirbti jis (D. R.) nebuvo gavęs. Grįžęs iš Maskvos, jis į T. Ū. kreiptis nebandė (paaiškinime šią aplinkybę nurodė neteisingai), kadangi T. Ū. iš karto pasakė, kad už tas dienas nemokės. Kiek žino, T. Ū. nesumokėjo ir M. J.. Kai D. R. kreipėsi į VDI dėl nesumokėto darbo užmokesčio, T. Ū. į jį nesikreipė.

Iš liudytoju teismo posėdyje apklausto M. J. parodymų matyti, kad 2012-11-04 M. J. kartu su darbų vadovu Lauru, Kazakovu ir D. R. išvyko į Maskvą. Iki Maskvos neprivažiavus, sugedo Lauro automobilis, Lauras paskambino T. Ū., kuris atvažiavo, juos visus paėmė, nuvežė į Padsolnikus. Ten gyveno visi darbininkai. D. R. nakvojo su T. Ū.. Kitą dieną apie pietus važiavo į kitą objektą pasiimti drabužių ir į turgų pirkti dalių. D. R. vairavo T. Ū. automobilį. Kitą dieną važiavo į darbą, objekte dirbo jis, t.y. M. J., D. R. ir 4 tadžikai. D. R. sakė, jog T. Ū. žadėjo, kad, atvažiavus į Maskvą, jį iš karto įdarbins. M. J. visą laiką buvo kartu su D. R., jo išgėrusio nematė. Šeštadienį Lauro paklausė dėl pinigų, pastarasis pasakė, kad pinigų nebus. Tada jie T. Ū. pasakė, kad nedirbs, nes nemokami pinigai. T. Ū. davė pinigų bilietui. Po to M. J. į Maskvą nevažiavo, nuėjo į kontorą Vilniuje ir parašė, kad savo noru išeina iš darbo, su juo iki šiol neatsiskaityta. M. J. dirbo be darbo leidimo. Grįžęs M. J. bandė susisiekti su direktoriumi, tačiau to padaryti nepavyko.

Iš 2013-02-01 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0657-0315 matyti, kad 2012-11-26 VDI Vilniaus skyriuje buvo gautas D. R. skundas dėl jo nelegalaus darbo UAB „D“ nuo 2012-11-04 iki 2012-11-11 minėtos įmonės statybos objekte Maskvoje.

Iš 2012-11-30 rašytinio D. R. paaiškinimo (b.l.7) matyti, kad jis kartu su M. J. ir darbų vadovu Lauru 2012-11-04 važiavo į Maskvą asmenine darbų vadovo mašina. Kelionė truko 8 valandas, nuvežė juos apgyvendinti. Jis dirbo objekte kartu su Michailu objekte Maskva-Malahaska, kartu su jais dirbo pasamdyti nelegalūs tadžikai. Po savaitės jis išvyko namo, nes nebuvo įdarbintas ir net nebuvo apie tai užsiminta, taip pat jam nemokėjo dienpinigių. Kaip parvažiavo namo, paprašė pinigų už dirbtą savaitę kartu su dienpinigiais, jam buvo pasakyta, kad nenori jo ir matyti. UAB „D“ su direktoriumi T. Ū. buvo sudaręs sutartį nuo 2011-10-13 iki 2012-04-10. Nuo 2012-11-04 iki 2012-11-11 dirbo be darbo sutarties.

Iš 2012-11-30 rašytinio M. J. paaiškinimo (b.l.8) matyti, kad 2012-11-04 jis su D. R. ir darbų vadovu Lauru su jo asmenine mašina Audi A6 išvyko dirbti į Maskvą į objektą Maskva - Malahovka. Dirbo objekte kartu su jo pasamdytais tadžikais. Po savaitės parvyko į Lietuvą dėl nesumokėtų pinigų ir dienpinigių.

T. Ū. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 6) , tiek teismo posėdyje apylinkės teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad tokio fakto, jog D. R. dirbo jo vadovaujamoje įmonėje komandiruotėje Maskvoje, nebuvo. D. R. yra buvęs įmonės darbuotojas, skambino T. Ū. ir prašė priimti į darbą, jam atsakė, kad yra Maskvoje ir negali kalbėti, todėl, jei nori, D. R. gali atvykti į Maskvą. Pastarasis į Maskvą atvyko kartu su kitais darbuotojais, pasiprašė priimamas į darbą, tačiau buvo neblaivus, todėl kalbos apie įdarbinimą nebuvo. Tuo susitikimas ir baigėsi. D. R. įmonėje nedribo, anksčiau dirbo, tačiau buvo atleistas savo noru. Kada jis išvyko iš Maskvos, T. Ū. nežinojo, tik vėliau sužinojo, kad jis Maskvoje buvo visą savaitę.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, apklaustas teismo posėdyje liudytoju, L. R. nurodė, kad jis dirba T. Ū. vadovaujamoje bendrovėje projektų vadovu. L. R. 2012 m. lapkričio mėn. vežė D. R. ir M. J. į Maskvą. M. J. vežė, nes šis buvo po atostogų, o D. R. norėjo pasikalbėti su T. Ū.. Prie Maskvos automobilis sugedo, T. Ū. atvažiavo jų paimti. Jie nuvažiavo į Padsolnikus apsigyventi. Kitą dieną važiavo į turgų, pirko detales. L. R. miegojo viename kambaryje su D. R. ir T. Ū., darbo pokalbių negirdėjo. Kitą rytą D. R. su M. J. išėjo į darbą, L. R. atvažiavo vėliau. T. Ū. pasakė, kad D. R. girtas ir nenori su juo šnekėti. Trečiadienį ir kitomis dienomis D. R. darbe nebuvo, buvo bute. D. R. M. J. sakė, kad prastai jaučiasi. Grįžęs namo trečiadienį ar ketvirtadienį, L. R. abu juos rado girtus. L. R. su D. R. apie darbą nekalbėjo, pastarasis sakė, kad kalbės su T. Ū.. Svetimų žmonių objekte nebūna, sargas žino, kiek žmonių dirba ir kiek būna. L. R. turėjo metinę vizą, o jie turėjo komercines vizas, kurios rodo, kad važiuojama darbo reikalais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nemotyvuotai rėmėsi D. R. ir M. J. parodymais, laikydamas juos iš esmės nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir papildančiais vieni kitus, taip pat tyrimo metu jų surašytus paaiškinimus, kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat nesirėmė ir vertino kritiškai L. R. ir T. Ū. parodymus, kadangi jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, be to T. Ū. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Konstatuotina, kad kiti teismo nurodyti T. Ū. kaltę patvirtinantys įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, savaime nepatvirtinantis nelegalaus darbo fakto, ir nelegalaus darbo tyrimo aktas yra surašytas pagal D. R. Valstybinei darbo inspekcijai prašyme (b.l.9) nurodytas aplinkybes. Duomenys iš VSDFV tik patvirtina faktą, kad protokole nurodytu laikotarpiu D. R. nebuvo UAB „D“ darbuotojas.

Nelegalaus darbo faktas, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, VDI darbuotojų nebuvo konstatuotas, nenustatyta nelegalaus darbo vieta - objektas, jo pavadinimas, vietovė, D. R. atliktos darbinės funkcijos, susitarimo dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų (kaip nurodo D. R. - dienpinigių) pobūdis, tikslus darbo laikotarpis. D. R. parodymai dėl šių nagrinėjamoje byloje svarbių nustatinėtinų aplinkybių yra prieštaringi. Kaip matyti iš jo parodymų, vykdamas į Maskvą, jis nebuvo su UAB „D“ direktoriumi T. Ū. susitaręs dėl darbo, jo tvirtinimu, su T. Ū. telefonu Vilniuje tarėsi, kad viską suderins Maskvoje, ten ir įdarbins, jis turėjo dirbti aliumininių konstrukcijų montuotoju, dėl darbo užmokesčio taip pat turėjo susitarti Maskvoje. Nuvykus į Maskvą, T. Ū. matė tik vieną kartą, dirbo keturias dienas, po savaitės išvyko į Lietuvą, nes jam nemokėjo pinigų. D. R. teismo posėdyje nedetalizavo, ar, jam atvykus į Maskvą, susitarė su T. Ū. dėl darbo sąlygų - kokiame objekte, kokių darbinių funkcijų atlikimui, už kokį darbo atlygį. Taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių laikoma, kad D. R. dirbo be darbo sutarties nuo 2012-11-04 iki 2012-11-11, kai tuo tarpu matyti, kad net D. R. teigimu, jis, važiuodamas į Maskvą 2012-11-04, dėl įdarbinimo dar nebuvo susitaręs, kelionė truko visą dieną, be to buvo sugedęs automobilis, o 2012-11-10, kaip matyti iš kelionės bilieto, jis išvyko atgal į Lietuvą.

Apylinkės teismas liudytojo M. J. parodymus vertino, kaip patikimus ir išsamius, nors jie dėl atskirų aplinkybių prieštarauja ir paties D. R. parodymams - jis nurodė, kad vyko į Maskvą 2012-11-04, pakeliui sugedo automobilis, nuvykus kitą dieną važiavo į turgų pirkti mašinai detalių ir į kitą objektą pasiimti drabužių bei į darbą ėjo tik kitą dieną. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas L. R., kurio parodymus teismas atmetė. Visgi kitos šio liudytojo ir T. Ū. nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. R. Maskvoje nebuvo įdarbintas UAB „D“ ir nedirbo, byloje surinktais įrodymais nepaneigtos.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp Bendrovės ir D. R. laikotarpiu nuo 2012-11-04 iki 2012-11-11 buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymius, tai yra negalima vienareikšmiškai teigti, jog buvo dirbamas darbas, darbdaviui ir nurodytam asmeniui susitarus, kokį darbą ir kokiame objekte asmuo atliko ir kad jis, atlikdamas darbo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei darbdavio nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad aukščiau nurodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas, todėl negalima išvada, kad T. Ū., esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, jog laikotarpiu nuo 2012-11-04 iki 2012-11-11 D. R. komandiruotėje Maskvoje dirbtų, sudarius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuotina, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. Ū. kaltė dėl nelegaliai jo vadovaujamoje bendrovėje dirbusio D. R., įrodyta. Vilniaus miesto apylinkės 2013-03-14 nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., teisena T. Ū. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti T. Ū. atstovo advokato L. J. apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinio teisės pažeidimo bylos dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., teiseną T. Ū. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1d. 1p.).

Nutarimas neskundžiamas.