Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinejo Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-892-654/2008 (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-524-07), kurioje T. V. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., perduota Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurorui, ir

Baudžiamoji byla Nr. 1-892-654/2008, kurioje T. V. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 2008 m. birželio 18 d. pagal teisminguma buvo perduota Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi perdave baudžiamaja byla Nr. 1-892-654/2008 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurorui. Nutartis motyvuojama tuo, kad kaltinamasis aktas, kurio pagrindu byla perduota pirmosios instancijos teismui, neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. ir 5 p. nurodytu kaltinamojo akto turiniui keliamu reikalavimu. Teismu praktikoje pripažistama, kad netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviuju požymiu aprašymu byloje yra kaltinamojo akto trukumai, kurie nagrinejant byla teisme nera ištaisomi ir jie trukdo nagrineti byla. Nusikalstama veika išpildant LR BPK 219 str. 3 d. reikalavimus aprašyta visiškai ydingai, neaprašant reikšmingu nusikaltimo sudeties elementu, tik deklaratyviai juos minint, nurodant tik poelgio teisini vertinima, sulyginima su LR BK 182 str. vartojamais terminais, taciau neaprašant paties poelgio, kaip to reikalauja istatymas. „Apgaule”, vartojama LR BK 182 str. sudetyje, yra poelgio teisinis vertinimas, taciau koks T. V. poelgis vertintinas šiuo teisiniu terminu, koks apgaules turinys, kaltinamajame akte nera aprašyta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo neaišku, kokioje vietoje ir kokiais veiksmais T. V. igijo svetima turtine teise. Taip pat pažymima, jog neaišku kokiais duomenimis remiantis igyta svetima dideles vertes turtine teise ivertinta 100 000 Lt. Nutartyje akcentuojama ir tai, jog neaišku kaip nukentejusiojo I. T. psichine negalia itakojo kaltinamosios veiksmus ir paveike nukentejusiojo apsisprendima. Be to, pirmos instancijos teismas nutartyje konstatavo tai, kad kaltinamajame akte išpildant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 d. reikalavimus, BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika buvo aprašyta kaip vagyste, o išpildant BPK 219 str. 5 d. reikalavimus kvalifikuota kaip sukciavimas. Protingumo, teisingumo, sažiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos butu taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006).

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008 m. liepos 8 d. skundu prašo panaikinti 2008-07-02 Vilniaus miesto l apylinkes teismo teisejo A. Piesliako nutarti perduoti baudžiamaja byla Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurorui kaltinamojo akto trukumams pašalinti ir byla gražinti teismui. Skunde nurodoma, jog apylinkes teismo argumentai del T. V. pareikšto kaltinimo ydingumo yra nepagristi: kaltinime aprašant nusikalstama veika nurodyti visi butini nusikaltimo sudeties požymiai: subjektas, subjektyvine puse, objektas, objektyvine puse. Nurodytos visos svarbios aplinkybes, kurias nurodyti ipareigoja LR BPK 219 str. l d. 3 p., 5 p. ir kt. Kaltinime aiškiai nurodyta nusikaltimo padarymo vieta -Vilniaus rajono 5 notaru biuras, Švencioniu g. 34, Nemencineje, Vilniaus rajone, kur T. V. apgaulingai ikalbejo I. T. pasirašyti igaliojima jai atlikti juridine reikšme turincius veiksmus su nekilnojamuoju turtu - žemes sklypu ir kt., o I. T. ji pasiraše. Kaltinime aprašyti ir veiksmai, kuriais T. V. igijo svetima turtine teise - ji ikalbejo I. T. pasirašyti igaliojima, o pastarajam ji pasirašius, igijo turtines teises, nurodytas igaliojime.

Prokuraturos skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje analizuodamas T. V. veiku kvalifikavima padare nepagristas, nesavalaikes išvadas. Byloje surinkti duomenys gali buti analizuojami, o veikos kvalifikavimo teisingumas vertinamas tik kitoje - irodymu tyrimo stadijoje. Todel teismo padaryta išvada del netinkamo veikos kvalifikavimo ir del neva šiuo požiuriu ydingo kaltinamojo akto yra nepagrista ir nemotyvuota.

Be to, prokuroras akcentuoja ir tai, kad skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog T. V. veika turi buti kvalifikuojama kaip vagyste, o ne kaip sukciavimas yra nelogiška: iš kaltinimo turinio aišku, kad T. V. kaltinama apgaule igijusi I. T. turtine teise atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus su pastarajam priklausanciu žemes sklypu. LR BK 178 str. šiuo atveju negali buti inkriminuotas, kadangi jame nenumatytas turtines teises pagrobimas. Kita vertus, T. V. kaltinama veikusi apgaule, t. y. pasinaudodama ribota I. T. galimybe suvokti teisiškai reikšmingus veiksmus, igytu pasitikejimu ji išgavo jo igaliojima valdyti žemes sklypa. Apgaules požymis yra esminis kvalifikuojant veika pagal LR BK 182 str.

Skunde pažymima, jog teismo nutartyje išsakytos abejones del turtines teises igytos apgaule vertes turi buti atmestos kaip nepagristos. Žemes sklypo verte (100.000 Lt) tyrimo metu buvo nustatyta ir itraukta i kaltinima remiantis oficialiu dokumentu - hipotekos lakštu, kuriame pateikta žemes sklypo verte, atitinkanti tikraja rinkos verte. Gi teismo nutartyje nurodyta kituose dokumentuose irašyta verte - 2136 Lt ar indeksuota verte 3418 Lt akivaizdžiai neatitinka realiosios, todel ja negali buti remiamasi formuluojant kaltinima aptariamoje baudžiamojoje byloje.

Prokuratura savo skunde konstatuoja, jog apylinkes teismas nutartyje nenurodo, kodel, jo manymu, esami kaltinamojo akto trukumai laikytini iš esmes pažeidžianciais istatyma bei kodel jie trukdo nagrineti byla, bei pažymi, kad aptariamos baudžiamosios bylos kaltinamasis aktas tiek turiniu, tiek forma atitinka ir BPK 219 straipsnio reikalavimus, ir 2003-04-11 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro isakymu Nr. 1-47 patvirtintas rekomendacijas „Del kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui”.

Teismo posedyje prokurore praše Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda tenkinti.

Prokuroro skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d., byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla. Vadinasi, teismo iniciatyva del kaltinamojo akto trukumu byla prokurorui perduodama esant 2 salygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmes BPK 219 straipsnyje numatytu reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir 2) kai tai trukdo nagrineti byla teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trukumai turi buti esminiai.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias bylu procesa apeliacines instancijos teisme“ 14 punkte išaiškinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytu reikalavimu, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktines aplinkybes, turincios atitikti baudžiamajame istatyme numatytus nusikalstamos veikos sudeties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, budas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 dalies pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta veika, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš daliu ir (ar) punktu (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas).

Teismas, susipažines su pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-892-654/2008 medžiaga, prokuraturos skundu, išklauses prokurores paaiškinimu, daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-892-654/2008 (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-524-07), kurioje T. V. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., perduota Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurorui, priimta nepažeidžiant LR BPK 234 str. 2 d. nuostatu.

Pagal BK 182 straipsni sukciavimas – tai tik tiesiogine tycia padaroma nusikalstama veika, kuria kaltininkas savo ar kitu asmenu naudai igijo svetima turta ar turtine teise, išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Teismu praktikoje paprastai laikomasi nuomones, kad sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui arba teisei i turta igyti. Apgaule sukciaujant panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaules suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turta ar teise i turta kaltininkui, manydami, kad šis turi teise ji gauti. Apgaule pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turincias reikšmes savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimui del turto ar teises i turta perleidimo, ir pan. (LAT Senato nutarimo Nr. 8 „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose” 2, 3 punktai). Taigi nusikalstama veika kvalifikuojant kaip sukciavima, turi buti neabejotinai ir negincytinai irodyta, kad kaltininkas: suvoke, jog apgaudineja turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, taip pat numate, kad veikdamas tokiu budu suklaidins turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, ir del to pastarasis jam perduos turta arba teise i turta. Kartu kaltininkas sukciavimo atveju nori butent apgaules budu igyti svetima turta ar teise i ji.

Susipažinus su kaltinamuoju aktu, konstatuotina, jog pagal jame išdestyta nusikalstamos veikos aprašyma, neaišku kokiais konkreciai veiksmais, poelgiais pasireiške T. V. apgaules panaudojimas svetimam turtui arba turtinei teisei užvaldyti, t.y. neaiškus apgaules turinys. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstama veika išpildant LR BPK 219 str. 3 d. reikalavimus aprašyta ydingai, neaprašant reikšmingu nusikaltimo sudeties elementu, tik deklaratyviai juos minint, nurodant tik poelgio teisini vertinima, sulyginima su LR BK 182 str. vartojamais terminais, taciau neaprašant paties poelgio, kaip to reikalauja istatymas, yra pagrista , o toks kaltinamojo akto trukumas vertintinas kaip esminis, trukdantis teismui nagrineti byla bei suvaržantis kaltinamojo teise i gynyba.

Be to, pagristas yra ir apylinkes teismo argumentas, jog neaišku kokiais duomenimis remiantis igyta svetima dideles vertes turtine teise ivertinta 100 000 Lt. Iš skunda nagrinejanciam teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-892-654/2008 medžiagos matyti, kad pagal Hipotekos lakšta ikeiciamas žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šaliu susitarimu ivertintas 100 000 Lt (b.t. 1, b.l. 186), Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenu banko išraše nurodoma, jog to paties žemes sklypo verte – 2136 Lt, indeksuota žemes sklypo verte – 3418 Lt, o žemes sklypo vidutine rinkos verte – 6906 Lt (b.t. 1, b.l. 191). Kitu dokumentu (pvz.: nekilnojamojo turto ivertinimo ekspertizes akto ar pan.), kuriais remiantis konstatuota T. V. apgaule igytos turtines teises verte (100 000 Lt) nera. Taigi, skundo argumentas, kad dokumentuose ivardinta žemes sklypo verte - 2136 Lt ar indeksuota verte 3418 Lt akivaizdžiai neatitinka realiosios, todel ja negali buti remiamasi formuluojant kaltinima aptariamoje baudžiamojoje byloje, atmetamas kaip niekuo nepagristas.

Skunda nagrinejantis teismas, sutikdamas su prokuroro skundo motyvu, pažymi, jog nepagristas yra pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pagal nusikalstamos veikos aprašyma neaišku kokioje vietoje T. V. igijo svetima turtine teise. Kaltinime aiškiai nurodyta nusikaltimo padarymo vieta -Vilniaus rajono 5 notaru biuras, Švencioniu g. 34, Nemencineje, Vilniaus rajone, kuriame I. T. pasiraše igaliojima ir pagal kuri T. V. buvo igaliota atstovauti I. T. VI Registru centre. Sukciavimas igyjant teise i svetima turta laikomas baigtu, kai kaltininkas isigyja dokumentus, suteikiancius teise i turta, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas užvalde ta turta, ar ne.

Be to, skunda nagrinejantis teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog kaltinime aprašytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal viena ar kita Baudžiamojo kodekso straipsni yra Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 5 p. pažeidimas, kadangi, kaip jau aukšciau buvo mineta, tokiu pažeidimu laikoma kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta veika, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš daliu ir (ar) punktu. Nusikalstamu veiku kvalifikavimas yra susijes su teisiniu faktiniu aplinkybiu ivertinimu ir tai yra teismo prerogatyva, o ne kaltinamojo akto trukumas, nulemiantis bylos gražinima prokurorui.

Taigi, ivertinant išdestyta, daroma išvada, jog surašant kaltinamaji akta buvo padaryta tokiu pažeidimu, kurie yra kliutimi byla nagrineti teisme T. V. atžvilgiu, todel naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-07-02 nutarti nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Reksnio skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-07-02 nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.