Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-2061-436/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-29
Bylos Nr.
2A-2061-436/2013
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00847-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas
V. L., O. P., R. P., D. F.
Atsakovas
R. K., L. V., S. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. V., J. V.
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Rasa Grada, Rasa Gradau
Civilinė byla Nr. 2A-2061-436/2013Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00847-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.5; 30.9.1; 32.1; 33; 114.6.; 121.18.; 121.14.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L., O. P., R. P., D. F. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-805/2013 pagal ieškovių V. L., O. P., R. P., D. F. ieškinį atsakovams R. K., L. V., S. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. V. ir J. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo ribų ir servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės ieškiniu prašė (t.1, b.l. 2-10):

1. Pripažinti ieškovėms V. L., O. P., R. P., D. F. teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal parengtą J. J. individualios įmonės žemės sklypo planą be atsakovų R. K. ir L. V. sutikimo.

2. Atidalinti 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal J. J. individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą:

2.1. dėl 14,0113 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo iš 19,8000 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalies atidalijimo:

2.1.1. ieškovėms O. P., R. P., V. L., D. F. priteisti 4,6906 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „C” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.1.2. atsakovams R. K., L. V. priteisti 2,2136 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „B” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,

2.1.3. atsakovei S. M. priteisti 7,1071 ha žemės sklypo dalį, pažymėtą žemės sklypo projekte indeksu „A” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

2.2. Dėl 3,2094 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., atidalijimo:

2.2.1. ieškovėms O. P., R. P., V. L., D. F. priteisti 1,0698 ha žemės sklypo dalį, pažymėtą žemės sklypo projekte indeksu „A” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

2.2.2. atsakovams R. K., L. V. priteisti 0,5349 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „C” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

2.2.3. atsakovei S. M. priteisti 1,6047 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „B” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

2.3. Dėl 3,0167 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo:

2.3.1. ieškovėms O. P., R. P., V. L., D. F., priteisti 0,9854 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „C” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini)

2.3.2. atsakovams R. K., L. V. priteisti 0,6144 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „B” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

2.3.3. atsakovei S. M. priteisti 1,4069 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „A” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

3. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 20,2374 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., esančius statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę, šulinį, lauko tualetą, tvorą, vartus, vartelius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip:

3.1. ieškovei O. P. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 2-3/9,63; 2-4/1,88; 2-5/19,44; 2-6/11,81; 2-7/21,40,

3.2. atsakovei R. K. ir atsakovui L. V. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1/6,67; 1-2/13,76; 1-3/14,32; 1-4/20,30; 1-5/16,99; 1-6/14,03;1-7/15,92.

4. Po 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo nustatyti tarnaujančio daikto dalyje - atsakovams R. K., L. V. tenkančioje (priteistoje) žemės sklypo dalyje, J. J. individualios įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „B” neatlygintinį servitutą naudotis ieškovei O. P. priklausančiomis statinių dalimis - 43 kv.m. statinių servitutą prie ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu Sl; 28 kv.m. statinių servitutą, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu S3 prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu Sl; 28 kv.m. statinių servitutą, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu S3 prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 306 kv.m. kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemone, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu S2.

5. Atidalinti 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pagal J. J. individualios įmonės žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini) bendraturčių pasidalijimo projektą:

5.1. ieškovėms O. P., R. P., V. L., D. F. priteisti 1,5006 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „A” iš 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

5.2. atsakovams R. K., L. V. priteisti 0,7503 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „C” iš 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

5.3. atsakovei S. M. priteisti 2,2510 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „B” iš 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

6. Pripažinti ieškovėms V. L., O. P., R. P., D. F. teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre 3,1500 ha miškų ūkio žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pagal J. J. individualios įmonės žemės sklypo planą, be atsakovų R. K. ir L. V. sutikimo.

7. Priteisti iš atsakovų R. K. ir L. V. visas bylinėjimosi išlaidas naudai.

Atsiliepimas

Atsakovai L. V. (t.1, b.l.63-65) ir R. K. (t.1, b.l.55-57) pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu iš esmės nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovė S. M. su ieškiniu sutiko, mano, kad atsakovams priklausantis turtas yra dalus, faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi (t.1, b.l.39-42).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių po 442,50 Lt išlaidų iš kiekvienos R. K. advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovių po 500 Lt išlaidų iš kiekvienos L. V. advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš V. L., O. P., R. P., D. F. iš kiekvienos po 78,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismui buvo akivaizdu, kad atliekant 19,8000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos, jos turi būti nustatytos tokios, kokios yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir žemės reformos žemėtvarkos projekte. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirtus nekilnojamuosius daiktus. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuota, kad žemės sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Todėl, pagal byloje pateiktus planus, žemės sklypų atskirais nekilnojamo turto objektais suformuoti galimybių nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad norint atidalinti sklypą, tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje tokio projekto pateikta nebuvo, todėl įregistruoti atskirus žemės sklypus nekilnojamojo turto registre galimybių nėra. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 19,8000 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statiniai.

Ieškovų reikalavimų pakeisti jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir trečiųjų asmenų Jono ir R. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas teismas netenkino, nes žemės sklypo ribos iš esmės negali būti keičiamos neatlikus formavimo ir pertvarkymo projekto. Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų yra žemės sklypų perdalijamas (amalgamacija), kuri daroma įstatymų nustatyta tvarka. Formavimo pertvarkymo projektų rengimą, tvirtinimą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos ministrų 2004-11-04 įsakymu 3D-452/D1-513. Todėl ieškinio dalis, kurioje prašoma pakeisti suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo ribą, pagal bylos duomenis tenkinama būti negali.

Kadangi ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo betarpiškai susijęs su pirmesniais reikalavimais (nepadalijus sklypo, esant nesutvarkytai statinių registracijai) servitutas netenka prasmės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovių V. L., O. P., R. P., D. F. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovių ieškinį patenkinti, priteisti ieškovių naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atliekant 19,8000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos. Vadovaujantis LR nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 20 p., žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas; žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Esmė yra ta, kad 19,8000 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas pagal preliminarius matavimus ir viena šio žemės sklypo riba eina per Romui ir J. V. nuosavybės teise priklausantį pastatą. Dėl šios priežasties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba privalo būti tikslinama. Be to, aplinkybę, jog sklypo riba eina per pastatą, tačiau pagal teisės aktus riba negali kirsti pastato, pripažino ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu pagrįstai teigtina, kad ši riba privalo būti patikslinta taip, kad į apeliantų žemės sklypą nepatektų statinys.Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusiu su ginčo šalių faktiškai valdomų žemės sklypu ribomis, apeliantų reikalaujamų nustatyti sklypų ribų buvimo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Tokiu būdu, vadovaujantis teismų praktika konstatuotina, jog žemės sklypo riba turi būti patikslinta taip, kad į žemės sklypą patektų visas statinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2047-12). Be to, atsakovai nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų būtinybę nagrinėjamu atveju netikslinti žemės sklypo ribų ar patvirtintų, jog J. J. individualios įmonės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti netinkamai. Pažymėtina ir tai, jog toks žemės sklypo ribų koregavimas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių, kadangi pagal siūlomą žemės sklypo atidalinimo planą, koreguotina žemės sklypo riba skirtų atsakovei S. M. ir tretiesiems asmenims Romui ir J. V. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie žemės sklypų ribų tikslinimui neprieštarauja. Pažymėtina, jog apeliantų reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia. Atsakovai R. K. ir L. V. turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti. Tačiau, atsakovai nesutikdami su apeliantų siūlomu žemės sklypų ribų nustatymu, savo sklypų ribos nustatymo varianto nepateikė, o tik be jokios pagrįstos priežasties prieštarauja ribų nustatymui.Vadovaujantis LR nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 21 p., žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas; žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Šios bylos nagrinėjamu atveju, atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad yra paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir naujai apskaičiuoto žemės sklypo ploto po kadastrinių matavimų atlikimo. NT registre įregistruoto miškų ūkio žemės sklypo plotas yra 19,8000 ha, o atlikus naujus kadastrinius matavimus žemės ūkio žemės sklypo plotas yra 20,2374 ha. Tokiu būdu, atlikus naujus kadastrinius matavimus, žemės ūkio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,4374 ha didesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kas yra leistina ploto paklaida. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50 p., 51 p. galimas nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro duomenų tikslinimas.Kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos (Taisyklių 24 p.). Tačiau, tam kad vykdytojas galėtų pateikti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui, reikalingi visų bendrasavininkų sutikimai, kurių atsakovai R. K. ir L. V. neduoda. Todėl, dėl šios priežasties apeliantai ir prašė teismo pripažinti jiems teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal parengtą J. J. individualios įmonės žemės sklypo planą be atsakovų R. K. ir L. V. sutikimo.Teismo argumentas, jog „<...> viešojo administravimo subjekto sprendimas tikrinti kadastro duomenis priimtas nebuvo „ yra nepagrįstas, nes be bendraturčių sutikimo jokie veiksmai susiję su kadastro duomenų patikslinimo negali būti atliekami. Pabrėžtina ir tai, jog tik dėl šios priežasties apeliantai ir kreipėsi į teismą, kad jiems būtų suteikta teisė patikslinti žemės sklypų ribas be bendraturčių sutikimo, kadangi atsakovai R. K. ir L. V. neduoda sutikimo tikslinti žemės sklypų ribas. Tačiau, pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nesigilino dėl kokios priežasties apeliantams reikalingas atsakovų sutikimas, bet ir nepagrįstai atsisakė prijungti pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina aplinkybes, kad apeliantai pasinaudojo ikiteismine tvarka ir kreipėsi dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, bei kad be atsakovų R. K. ir L. V. sutikimų jiems yra užkertama teisė atlikti žemės sklypo ribų patikslinimą. Tokiu būdu teismas nepagrįstai atsisakė prijungti pateiktus rašytinius įrodymus: Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų Žemėtvarkos skyriaus 2010-04-08 raštą Nr. 22R-3590-(5.5) bei 2010-03-05 prašymą, kuriuos teismui pateikė prieš teismo posėdį. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti rašytinius įrodymus, prašo teismo prijungti minėtus rašytinius įrodymus, tuo labiau, kad šie įrodymai patvirtina esmines šios bylos aplinkybes, t.y. tai, kad be visų bendrasavininkų sutikimo apeliantams yra užkertama teisė atlikti žemės sklypo ribų patikslinimą, t.y. užkertama teisė rūpintis savo turtu. Todėl pateikia teismui minėtus dokumentus bei prašo juos prijunti prie šios civilinės bylos.Apeliantai nesutinka su teismo argumentais, kad „žemės sklypo ribos iš esmės negali būti keičiamos neatlikus formavimo ir pertvarkymo projekto „, bei kad „ norint atidalinti sklypą ir bendrosios nuosavybės, reikalinga parengti žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projektą“. Pažymėtina, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 d., dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija gali būti atliekama nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto; atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustato Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, nurodydamas, jog „minėtose formavimo pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse numatyta supaprastinta tvarka kaip yra rengiamas perdalijimo planas“. Be to, vadovaujantis teismų praktika, žemės sklypų atidalinimas tarp bendraturčių atliekamas parengus perdalijimo planą, o ne pertvarkymo projektą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantams kreipusis į Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų Žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypų ribų patikslinimo, buvo nustatytas vienintelis prašymo trūkumas, t.y. nebuvo pateikti visų bendraturčių sutikimai, o jokio perdalijimo plano 2010-04-08 raštu Nr. 22R-3590-(5.5) iš apeliantų nebuvo pareikalauta. Tuo labiau, kad esant perdalijimo plano parengimo būtinybei, apeliantai jį parengtų. Tokiu būdu pirmos instancijos teismo argumentai, jog „kadangi nagrinėjamoje byloje tokio projekto pateikta nebuvo, todėl įregistruoti atskirus žemės sklypus nekilnojamojo turto registre galimybių nėra“ yra visiškai nepagrįsti.Teismas trečio ieškovų reikalavimo iš viso nesprendė ir dėl jo visiškai nepasisakė. O šešto reikalavimo atmetimo motyvų sprendime neišdėstė. Tokiu būdu teismas nepagrįstai atmetė minėtus reikalavimus, o nemotyvuodamas savo sprendimo dalies užkirto ieškovams teisę tinkamai pasinaudoti teise į apeliaciją. Pabrėžtina, jog dėl šešto reikalavimo, t.y. dėl teisės pripažinimo ieškovams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 3,1500 ha miškų ūkio žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nei atsakovai, nei tretieji asmenys neprieštaravo. Todėl lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokiais motyvais teismas nusprendė netenkinti ieškinio reikalavimo.Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Formuodamas vienodą praktiką bylose dėl servituto nustatymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bylas dėl servituto nustatymo, teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar be servituto nustatymo daiktu tikrai objektyviai neįmanoma naudotis turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Pabrėžtina, kad teismas visiškai netyrė aplinkybių ar ieškovų prašomi servitutai yra būtini. ar be jų šalys galės naudoti pastatus pagal paskirtį. Svarbu yra tai, kad padalinus pastatus bei žemės sklypus, pagal apeliantų reikalavimus, nenustačius servitutu, pastatu pagal paskirti nebus įmanoma naudotis. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovai. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovų reikalavimą dėl servitutų nustatymo, tuo labiau, kad atsakovų teisės iš esmės nėra pažeidžiamos. Prašomi nustatyti servitutai yra objektyviai būtini. Ieškovai pateikė siūlymą kaip atidalinti pastatus, o atsakovai, nors ir turėdami teisę pateikti savo pastatų ar žemės sklypų atidalinimo planus, tokio siūlymo nepateikė. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad „turėtų būti teikiamas siūlymas, kad žemė tarp savininkų būtų padalijama tokiu būdu, kur nėra reikalingas servitutas tolimesniam naudojimuisi po statiniais.“ Beje, nepagrįsta ir šališka teismo išvada, jog „sprendžiant dėl servituto būtinumo, pasak atsakovės R. K., leidžiama svarstyti ir visiškai kitoks susidariusios situacijos sprendimas, išperkant turtą <..,>“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. M. prašo ieškovių V. L., O. P., R. P., D. F. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės apeliacinį skundą patenkinti, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:

Nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo riba eina per R. ir J. V. nuosavybės teise priklausantį pastatą, nors Kadastro nuostatų 20 punktas, inter alia, nustato, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Todėl mano, jog žemės sklypo riba turi būti patikslinta taip, kad į žemės sklypą patektų visas statinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2047-12).Visiškai sutinka su ieškovų argumentu, kad „toks žemės sklypo ribų koregavimas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių, kadangi pagal siūlomą žemės sklypo atidalinimo planą koreguotina žemės sklypo riba skirtų atsakovei S. M. ir tretiesiems asmenims R. ir J. V. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie žemės sklypų ribų tikslinimui neprieštarauja.,, Be to, visiškai sutinka su ieškovų argumentu, kad „reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia“.Vadovaujantis LR nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo galimas nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro duomenų tikslinimas. tam kad vykdytojas galėtų pateikti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui, reikalingi visų bendrasavininkų sutikimai, kurių atsakovai R. K. ir L. V. neduoda. Todėl žemės bendraturčiai neturi galimybės įregistruoti nekilnojamojo turto registre 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal parengtą J. J. individualios įmonės žemės sklypo planą be atsakovų R. K. ir L. V. sutikimo. Tokiu būdu sutinka su ieškovų argumentais, kad ,,pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nesigilino dėl kokios priežasties reikalingas atsakovų sutikimas <...> kad be atsakovų R. K. ir L. V. sutikimų yra užkertama teisė atlikti žemės sklypo ribų patikslinimą“.Pagrįsti ir ieškovų argumentai, jog „pirmosios instancijos teismo išvados, kad paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, t.y. atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos“ bei jog, „kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos, jos turi būti nustatytos tokios, kokios yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir žemės reformos žemėtvarkos projekte“ yra visiškai nepagristos ir neteisėtos. Tuo labiau, kad atsakovai R. K. ir L. V. nepagristai prieštarauja žemės sklypo ribų tikslinimui, nes žemės sklypo ribų tikslinimas nepažeidžia atsakovų teisių“. Kadangi aplinkybes, kad jų teisės nėra pažeidžiamos ir, kad žemės sklypų atidalinimas atitinka faktinį naudojimąsi žemės sklypais, atsakovai patvirtino ir patys teismo posėdžių metu.Remiantis teismų praktika, žemės sklypų atidalinimas tarp bendraturčių atliekamas parengus perdalijimo planą, o ne pertvarkymo projektą. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl ieškovų šešto reikalavimo, t.y. dėl teisės pripažinimo įregistruoti nekilnojamojo turto registre 3,1500 ha miškų ūkio žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nei viena iš bylos šalių neprieštaravo. Todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių ir kokiais motyvais teismas nusprendė netenkinti ieškovų reikalavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad:

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Šio straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje" (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2005, Nr. 66-2359; 2011, Nr. 105-4924) 2.11 punkte bei šiuo nutarimu patvirtintame Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos apraše įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, o nustatytas sklypo ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatytą leistiną matavimo tikslumą, žemės sklypo savininkui kompensuojamas. Taigi, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atliekant ieškovų ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 19,80 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo ir trečiųjų asmenų J. V. ir R. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos negali būti keičiamos.Apeliacinio skundo dalis, kurioje apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad norint atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis, reikalinga parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, yra nepagrįsta ir atmestina. Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal byloje pateiktus planus, žemės sklypų atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuoti galimybių nėra.Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tikslinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 41-1539), nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikslinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus kadastro duomenis ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis tvarka yra reglamentuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-2 (Žin., 2012, Nr. 4-134). Duomenų byloje apie tai, kad ieškovų ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų 19,80 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,15 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos yra šių teisės aktų nustatyta tvarka patikrintos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. K. ir L. V. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą.

Nurodo, kad:

Nėra pagrindo svarstyti ieškovų parengto pirmojo sklypo plano teisinės registracijos klausimo, kadangi apeliantų užsakymu parengti planai yra neteisėti, jie nėra suderinti su NŽT, todėl negali būti įregistruoti. Atitinkamai matavimų nesuderinus su žemės tarnyba, užkertamas kelias svarstyti tokių planų registracijos klausimą nekilnojamojo turto registre. Ieškovų pateiktą planą suderinimui NŽT sugrąžino, nes nustatė daugelio teisės aktų pažeidimus, bei dėl šios priežasties planus rengusiai matininkei skyrė įspėjimą.Atliekant kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad žemės sklypo ribos nebūtų keičiamos (Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d.). Matininkės plane sklypo ribos padidintos, kadangi kelio plotis padidintas nuo 5 metrų iki 6 metrų. Toks kelio padidinimas yra neteisėtas. Teismas pagrįstai nustatė, kad patikslinti planai NŽT nebuvo pateikti. Be to, plane M1:2000 vakarinė šio sklypo riba tarp taškų 1-4 suformuota aplenkiant statinius, kurių unikalus Nr. 6995-6011-6113 ir 6995-6011-6090. Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantai dalį nuosavybės galėtų perleisti V. nuosavybėn, tuo tikslu reikėtų parengti teisės aktuose nustatytą reikalingą dokumentaciją. Kitu atveju nėra pagrindo sklypo savininkams atsisakyti turėtos nuosavybės teisės į sklypo dalį, galimai esančią po V. priklausančiu statiniu iš šią sklypo dalį palikti bešeimininkę.Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu draudžiama keisti sklypo ribas. Esant būtinumui keisti žemės sklypo ribas, turi būti rengiamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Tokią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas, todėl sprendimas yra teisėtas.Apeliantai nurodo, kad kadastrinius matavimus atlikusi J. J. nustatė, jog sklypo riba nuo 19,444 ha padidėjo iki 20,2374 ha ir tai patenka į leistiną ribą. Tačiau atsakovų nuomone, apeliantai neteisingai apskaičiavo šią paklaidą, todėl pagal atliktus kadastrinius matavimus sklypo plotas padidėjo didesne nei leistina riba. Atsakovai nesutinka pasirašyti ant apeliantų iniciatyva parengtų projektų, kadangi jie padaryti pažeidžiant teisės aktus. Prašant atidalinti statinius, būtina kartu su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pateikti atidalijimo projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Toks projektas kartu su ieškiniu nėra pateiktas. Apeliantai apeliaciniame skunde reiškia naujus reikalavimus dėl ūkinių pastatų atidalijimo. Kadangi pirmasis ieškinio reikalavimas dėl padidinto sklypo įregistravimo yra atmestas, tuomet nėra pagrindo nustatinėti servitutus. Be to, apeliantai prašydami nustatyti servitutą, turėjo pareigą pateikti ir siūlymą dėl mokėtino atlyginimo už servituto nustatymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantų pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantai konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantai nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.

Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos, jų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti.

Iš 2013 m. gegužės 8 d. – 2013 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog ieškovių atstovė teismui teikė papildomai prijungti prie bylos žemės sklypų padalijimo planus, kaip įrodymą, kad bendraturčių pateikti planai žemėtvarkos skyriuje buvo nesuderinti tik dėl to, kad nebuvo dviejų bendraturčių, šiuo atveju atsakovų R. K. ir L. V. parašų, tačiau teismas atsisakė juos priimti, motyvuodamas, kad byla vyksta ilgai, šalys tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tiek mediacijos metu turėjo laiko ir galimybių derinti planus, tačiau iki teismo posėdžio jie nebuvo suderinti, todėl šie planai esminės reikšmės neturėtų (4 t., b. l. 78).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys teismui pateiktas 2011 m. rugpjūčio 5 d., kartu su ieškiniu ieškovės pateikė, jų manymu, visus reikalingus įrodymus. Atsakovai atsiliepimus į ieškinius pateikė 2011 m. spalio 7 d., 2011 m. spalio 12 d., 2011 m. spalio 18d. ir 2011 m. spalio 20 d. Iš atsiliepimų motyvų akivaizdu, kad atsakovai R. K. ir L. V. nesutiko su ieškiniu, nurodė nesutikimo motyvus ir argumentus, tai pat su ieškiniu nesutiko ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi. Šioje nutartyje teismas išaiškino šalims pareigą pateikti visus turimus rašytinius įrodymus, susijusius su nagrinėjamu ginču. 2012 m. sausio 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovių atstovė jokių įrodymų į bylą neteikė. 2012 m. balandžio 16 d. byla perduota teisminei mediacijai Kauno apygardos teismui. Mediacija vyko iki 2012 m. liepos 3 d., tačiau ieškovai prašomų prijungti prie apeliacinio skundo planų ir kitų dokumentų teismui nebuvo pateikę. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai neprijungtini prie bylos ir nevertintini dėl tų pačių pirmosios instancijos teismo motyvų, nes šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nenustatyta jokių aplinkybių, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės be dviejų atsakovų sutikimo.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą.

Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovai yra žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 19.8 ha, paskirtis – žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 3.15 ha, paskirtis – miškų ūkio, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 4.5019 ha, paskirtis – žemės ūkio, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai: ieškovėms O. P., D. F., V. L., R. P., atsakovams L. V., R. K. priklauso po 1/12 šių sklypų dalių, o atsakovei S. M. priklauso ½ šių žemės sklypų (1 t., b. l. 14-21).

Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 6901-0003-0032, su jame esančiais statiniais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovės ieškiniu prašė pripažinti ieškovėms V. L., O. P., R. P., D. F. teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal J. J. individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą be atsakovų R. K. ir L. V. sutikimo bei atidalinti 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal J. J. individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą.

Iš žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos matyti, jog 2008-10-22 ieškovė V. L. su prašymu atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus kreipėsi į J. J. individualią įmonę. Žemės sklypo ribų paženklinimo darbus (toliau – kadastrinius matavimus) J. J. įmonė atliko 2008-11-08.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus gali paskelbti vietos dienraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai). Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (tų, kurie ribojasi, ir matuojamojo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus ir kita) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, jog 2008-11-08 surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą dalyvavo visi bendrasavininkai, išskyrus atsakovus R. K. ir L. V.. Duomenų apie tai, kad jiems buvo pranešta, kaip tai numatyta anksčiau minėtuose nuostatuose, apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus nei civilinėje byloje, nei kadastrinių matavimų bylose nėra. Taip pat iš šių aktų matyti, jog dėl žemės sklypo ribų paženklinimo buvo pareikštos pastabos, todėl pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą turėjo būti priimtas sprendimas dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-10-05 raštu Nr. 3B-(10.5)-K-884-1278 nurodė, kad atliekant 2008-11-08 žemės sklypų kadastrinius matavimus turėjo būti kviečiami visi žemės sklypo savininkai (3 t., b. l. 65). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-17 rašto Nr. 1SS-(10.5)-1126 matyti, jog pagal kadastrinių matavimų užsakovės V. L. ir J. J. individualios įmonės 2008-10-22 sudarytą sutartį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, pati užsakovė buvo įsipareigojusi pakviesti gretimų sklypų savininkus (3 t., b. l. 64). Iš kadastrinių matavimų bylų galima būtų spręsti, kad J. J. individuali įmonė pakartotinai atliko kadastrinius matavimus, į kuriuos 2009-04-21 be kitų bendrasavininkų pakvietė prieš tai nedalyvavusius asmenis R. K. ir L. V.. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog 2009 metų pabaigoje buvo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių duomenys, kurių metu nustatytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), didesnis plotas, nei įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, t.y. atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas padidėjo iki 20,2374 ha (1 t., b.l. 8) , kurį prašo įregistruoti ieškovės nekilnojamojo turto registre be atsakovų sutikimo.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Jeigu šis skirtumas didesnis, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį žemėtvarkos skyrių (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius), kuris priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo ribas. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai ir juose suformuoto žemės sklypo ribos. Žemės sklypo plotą kadastro tvarkytojas gali patikslinti tik Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu. Toks sprendimas nėra priimtas, kadangi, apeliantų teigimu žemėtvarkos skyrius nesuderino kadastrinių matavimų bylų tik todėl, kad nebuvo pateikti visų bendraturčių sutikimai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad žemėtvarkos skyriuje nebuvo suderintos kadastrinių matavimų bylos ne tik dėl to, kad nebuvo visų bendraturčių sutikimo, bet dėl nustatytų kadastrinių matavimų pažeidimų. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-05-17 rašto matyti, kad I. J. individualiai įmonei, atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. 6901/0003:32 kadastrinius matavimus buvo pažeistos ženklinimo procedūros, taip pat atlikus kelio, kuris skiria sklypą, plotis padidėjo 1 metu ir netinkamai buvo užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, žemės sklypo planas bei žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelė (4 t., b. l.163). Matininkė J. J. paaiškinime žemėtvarkos skyriui nurodė, jog inžinierius V. J., pildydamas žemės sklypo kadastrinius duomenis, netiksliai nurodė duomenis apie statinius. Dėl šių pažeidimų matininkė J. J. buvo įspėta. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir 2012-10-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštas, kuriame nurodyta, kad kadastrines bylas grąžinus tikslinimui, trūkumų lape buvo nurodyta, jog „sklypo plane (plotas 13,6132) gretimybėje 1-4 pamatuota riba neatitinka nuosavybės dokumentuose nurodytos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos ribos“ (4 t., b. l. 170). Bylos duomenimis nustatyta, o ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė patvirtino, jog žemėtvarkos skyriui pataisytos kadastrinės bylos su patikslintais žemės sklypų planų išmatavimais derinimui nebuvo pateiktos.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nustatyta kadastriniais matavimais žemės sklypo paklaida neviršija leistinos pagal nuostatų 1 priedo paklaidos dydžio. Iš nuostatų Priedo Nr. 1 matyti, kad paklaidos dydis, esant žemės plotui didesniam kaip 10 ha, apskaičiuojamas pagal formulę 0,08?19,8 = 0,356. Tai reiškia, kad leistina paklaida gali būti iki 20.156 ha (19.8 ha + 0.356 ha), kai tuo tarpu J. J. individualios įmonės kadastrinių matavimų metu nustatytas žemės plotas yra 20.2374 ha. Taigi, akivaizdu, kad kadastrinių matavimų metu nustačius didesnes žemės sklypo ribas, nei jos buvo nustatytos, atliekant pirminius preliminarius matavimus, ir įregistravus nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti patikslinti teritorijų planavimo dokumentai ir juose suformuoto žemės sklypo ribos, o tam yra būtinas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas.

Nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, statinių ir kito nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo principus bei duomenų apie nekilnojamąjį turtą įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes tvarka nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra jo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas – suformuojant nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Kaip jau buvo nustatyta, pagal ieškovės V. L. užsakymą atlikus kadastrinius matavimus, iškilo būtinybė tikslinti kadastrinius duomenis, įrašytus nekilnojamojo turto registre, kadangi nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas plotas yra 19.8000 ha, o J. J. IĮ atliktuose matavimuose to paties sklypo plotas yra 20.2374 ha. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numato galimybę tikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Šių nuostatų 50 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Tų pačių nuostatų 65 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: 1) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; 2) žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus; 3) žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad jų skyriui tikrinimui šio žemės sklypo bylos buvo pateiktos, tačiau sugrąžintos vykdytojui kaip neatitinkančios anksčiau minėtų Nuostatų reikalavimams. Po to žemės sklypų kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti pateiktos nebuvo (1 t., b. l. 49). Tas pačias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė (4 t., b. l. 78).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Ši imperatyvi teisės norma taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje, 2.11 punkte. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad atliekant 19,8000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos, jos turi būti nustatytos tokios, kokios yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirtus nekilnojamuosius daiktus. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal į bylą ieškovių pateiktus planus žemės sklypų atskirais nekilnojamo turto objektais suformuoti nėra galimybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių pateikti žemės sklypų ribų nustatymo planai ir atidalijimo projektai neatitinka Žemės, Teritorijų planavimo, Nekilnojamojo turto kadastro, Statybos ir kt. įstatymų keliamų reikalavimų, kurie suteikia bendraturčiams teisę jų bendrai su kitais savininkais valdomą žemę, pastatus ir statinius formuoti į atskirus kadastro objektus. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus.

Dėl pasatų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir servituto nustatymo.

Ieškovės trečiuoju ieškinio reikalavimu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 20,2374 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę, šulinį, lauko tualetą, tvorą, vartus, vartelius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. P. nuosavybės teise priteisiant gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 2-3/9,63; 2-4/1,88; 2-5/19,44; 2-6/11,81; 2-7/21,40; atsakovei R. K. ir atsakovui L. V. nuosavybės teise priteisiant gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1/6,67; 1-2/13,76; 1-3/14,32; 1-4/20,30; 1-5/16,99; 1-6/14,03;1-7/15,92. Kitų ieškovei O. P. priklausančių statinių dalimis naudotis ieškovė prašė nustatyti neatlygintinį servitutą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas šio reikalavimo iš viso nesprendė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta. Visų pirma pažymėtina, kad prieš tai teisėjų kolegija konstatavo, jog pagal ieškovių pateiktus planus žemės sklypų atskirais nekilnojamo turto objektais suformuoti nėra galimybių, nes viešame registre yra įregistruotas žemės sklypo plotas 19.8000 ha, o ieškovai pateikė planą, kurio plotas yra 20,2374 ha.

Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad, statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Iš byloje esančio 2011-03-16 pastatų dalių paskaičiavimo projekto matyti, kad gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1m, ieškovei O. P. priklauso ½ dalis, kurią sudaro patalpos: 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, o atsakovams L. V. ir R. K. priklauso po ½ kitų patalpų:1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 (1 t., b.l. 14-16, 22, 23). Tačiau iš 1 t. b. l. 23 esančio šalių naudojamo namo dalių plano matyti, kad nėra nustatytas naudojimasis patalpų 2-2, 2-1, 2-9, taip pat matyti, kad iš ieškovės O. P. naudojamos namo dalies pusės yra pristatyti statiniai. Duomenų apie šių statinių įteisinimą ir įregistravimą nekilnojamojo turto registre byloje nėra. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2010-10-05 rašte (3 t., b. l. 695-67) konstatuota, kad kadastro duomenų nustatymo metu buvo užfiksuota, jog žemės sklype stovi trys gyvenamieji namai, kurie 2009-05-15 J. J. individualios įmonės parengtame 3,0167 ha žemės sklypo plane pažymėti sutartiniais ženklais G, G ir MG, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pažymėjo, jog pagal nekilnojamojo turto registre esančius duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas tik vienas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame plane yra pažymėta 11 statinių pavadinimų, tačiau nėra nurodyti nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių unikalių numerių ir neįregistruotų statinių savininkų.

Tai, kad žemės sklype be įregistruotų statinių yra ir kitų neįregistruotų statinių, patvirtina byloje esantys duomenys: pasiūlymas sudaryti byloje taikos sutartį (3 t., b.l. 51-52,), prie pasiūlymo pridėti bendraturčių naudojimosi tvarkos nustatymo projektai (3 t., b.l. 54-56), bei atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstyti paaiškinimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant ieškinio reikalavimą atidalyti keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius kiemo statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti nustatyti visi žemės sklype esantys įteisinti kiemo statiniai ir išsiaiškintas kiekvieno iš jų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, pagal kurį sprendžiama, kurie statiniai yra bendrosios nuosavybės teisės objektas ir kuriems bendraturčiams bei kokiomis dalimis jie priklauso (atitinkamai – kurie statiniai yra asmeninė vieno iš žemės sklypo bendraturčių nuosavybė). Tik išsiaiškinus šias aplinkybes galima taikyti CK 4.80 straipsnio normas ir išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą taip, kad nebūtų pažeisti nė vieno iš bendraturčių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 12 d. nutartis, priimta c.b. Nr.3K-3-51/2012).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimai dėl pastatų atidalijimo ir servituto nustatymo yra išvestiniai iš pirmų dviejų reikalavimų, todėl pagrįstai ir šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

Dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo.

Ieškovės ieškinio 5 punktu prašė atidalinti 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal J. J. individualios įmonės žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini) bendraturčių pasidalijimo projektą.

Iš byloje esančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis yra atliktas 2011-12-14, suderinus visais bendraturčiais, išskyrus atsakovus L. V. ir R. K. (1 t., b. l. 30). Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atidalinti žemės sklypą galima tik rengiant formavimo pertvarkymo projektą. Apeliantų manymu, žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse yra numatyta supaprastinta tvarka kaip yra rengiamas perdalijimo planas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais ir juos atmeta.

Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės reglamentuoja tvarką, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Nr. 3D-265/D1-308, 2007-05-31, Žin., 2007, Nr. 63-2430 (2007-06-06). Šių taisyklių 1.1.2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Nagrinėjamoje byloje duomenų, jog anksčiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ieškovai parengė žemės sklypo pertvarkymo projektą, nėra. Šią aplinkybę patvirtiną patys apeliantai savo apeliaciniame skunde. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors neatitikimų 4,5019 ha žemės sklypo plane nenustatyta, tačiau toks ieškovių pateiktas planas nėra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atidalijami žemės sklypai, todėl pagrįstai ir šiuos ieškovų reikalavimus atmetė.

Dėl miškų ūkio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre be atsakovų sutikimo.

Ieškovės šeštuoju ieškinio reikalavimu prašė pripažinti ieškovėms V. L., O. P., R. P., D. F. teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre 3,1500 ha miškų ūkio žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pagal J. J. individualios įmonės žemės sklypo planą, be atsakovų R. K. ir L. V. sutikimo. Apeliaciniame skunde ieškovių atstovė nurodė, jog dėl šio ieškinio reikalavimo teismas iš viso nepasisakė.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais ir juos atmeta. Jau prieš tai teisėjų kolegija aptartų teisės aktų pagrindu nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 65 punktą, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla pateikiama žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuojamas užsakovas. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: 1) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; 2) žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus; 3) žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Kaip jau buvo prieš tai nustatyta, tokios kadastrinės bylos, tame tarpe ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateiktos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui, tačiau nustačius trūkumus, grąžintos užsakovui tikslinimui. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė, pakartotinai derinimui tokios bylos jų skyriui nebuvo pateiktos. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė.

Taigi, esant anksčiau išdėstytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad 6-ajam ieškinio reikalavimui dėl teisinės registracijos atsakovai neprieštarautų, jeigu žemės sklypo duomenys faktiškai atitiktų kadastro bylos duomenims ir būtų atliekama ne tik ieškovių, bet visų bendraturčių vardu. Šiuo atveju kadastro duomenų byla, kaip tai numatyta prieš tai aptartuose teisės aktuose, nėra suderinta su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriumi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieškinio reikalavimą.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad apeliantai visų pirma turėtų žemėtvarkos skyriui pakartotinai pateikti suderinimui patikslintas kadastrinių matavimų bylas kartu su patikslintais planais, atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, bei parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kaip tai nustatyta nutartyje paminėtuose teisės aktuose.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovių atstovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas