Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-11-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-5400-418/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
e2YT-5400-418/2021
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00517-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Pareiškėjas
V. Ž.
Suinteresuotas asmuo
A. L.
Advokatai
Vytas Kantaravičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5400-418/2021Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00517-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja L. J.,sekretoriaujant Vaidai Šukienei,dalyvaujant pareiškėjai V. Ž., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,suinteresuotam asmeniui A. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos O. L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. L. motina O. L. L.. Po motinos mirties pareiškėja iš karto priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti, disponuoti ir naudotis, kaip savo turtu, motinai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja remontavo pastatus, mokėjo mokesčius, žemės sklypuose augino daržoves. Pareiškėja po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad faktiškai perimdama turtą valdyti, įgyvendins savo kaip įpėdinės teises.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. L. su pareiškimu sutiko, patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens, liudytojos B. P., parodymais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. L. motina O. L. L., mirė (duomenys neskelbtini). Ona L. L. mirties dieną nuosavybės teise valdė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti po motinos O. L. L. mirties likusį turtą. Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. notarės J. L. liudijimo bei rašto Nr. S-143 matyti, kad po O. L. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta, o pareiškėjos V. Ž. pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepriimtas, nes pareiškimas notarei pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, paveldimą turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir nekilnojamąjį turtą tvarkė kaip savo nuosavybę. Šias pareiškėjos aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti sąskaitų kvitai už sumokėtą elektros energiją, taip pat liudytojas B. P. parodymai, kuri nurodė, kad pareiškėja atliko statinių remonto darbus, valė šulinį, tvarkė aplinką, naudojosi žemės sklypais. Suinteresuotas asmuo A. L. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog jo sesuo priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja po motinos Onos L. L. mirties toliau naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą įregistruojant nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. Ž. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos O. L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė