Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-636/2011

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02265-2008-9

2011 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4, 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką nuo nuosprendžio priėmimo dienos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. G. 3523,00 Lt turtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 146,79 Lt, taip pat nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio, t. y. 650,00 Lt įmoka nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant kiekvieną mėnesį po 130,00 Lt.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ A. G. priteista 6027,00 Lt turtinei žalai atlyginti, bei 345,28 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš A. K. A. G. priteista 2654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti.

A. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo atlyginti 3523,00 Lt turtinės žalos, A. G. iš A. K. priteista 3523,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

A. J. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 3107,52 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. K. priteista 580,80 Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą už antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o dviem žmonėms buvo sutrikdyta sveikata, t. y. jis, 2008 m. gruodžio 15 d., apie 15.45 val., Vilniaus rajone, Papiškių kaime, kelio Pilaitė - Čekoniškės - Sudervė 5-ojo kilometro 780-ame metre, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas link Sudervės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 133, 134, 135 punktų reikalavimus, numatančius, kad „...eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...“, draudžiančius „...važiuoti viršijant leistiną greitį, o gyvenvietėse važiuoti didesniu kaip 50 km/h greičiu...“, įpareigojančius vairuotojus „...sulėtinti važiavimo greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui..., tai yra, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nes automobilį vairavo viršydamas leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje (važiavo apie 83 kilometrų per valandą greičiu); pastebėjęs, kad priešinga kryptimi važiavęs tyrimo metu nenustatytas automobilis pradėjo link Vilniaus (Pilaitės) važiavusių automobilių kolonos lenkimą ir sudarė kliūtį jo eismo juostoje ir, turėdamas techninę galimybę iki betarpiško suartėjimo su lenkusiuoju automobiliu sustoti kaip galima arčiau kelio dešiniojo krašto arba sumažinti automobilio greitį ir esant galimybei prasilenkti su lenkusiuoju automobiliu įvažiavus dešinį kelkraštį saugiu greičiu, kad galėtų kelkraštyje suvaldyti automobilį, to nepadarė, nesuvaldė vairuojamojo automobilio, dėl ko pastarasis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais kolonoje važiavusiu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir nukentėjo automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. G., kuriam dėl odos nubrozdinimo kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairio raktikaulio srityje bei kakle, dešinės pėdos II padikaulio lūžio buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir automobilyje „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavę asmenys: keleivis V. G., kuriam dėl muštinės žaizdos dešinėje pusėje su galvos smegenų sukrėtimu buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio keleivis A. J., kuris nuo patirtų sužalojimų: galvos sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos skilvelius, galvos smegenų sumušimu ir komplikavusiu galvos smegenų pabrinkimu, kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimu, žuvo šio eismo įvykio metu.

Nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmesti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad dėl autoįvykio kaltas „Audi 80“ vairuotojas. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų V. K. ir V. G. parodymai. Šie liudytojai pirmosios instancijos teisme nurodė, jog autoįvykis kilo dėl automobilio „Audi 80“ vairuotojo kaltės.

A. K. pabrėžia, kad negalima kategoriškai teigti, jog būtent jo veiksmai sukėlė autoįvykį. Nuteistasis pripažįsta, kad galėjo viršyti leistiną važiavimo greitį, tačiau tai nebuvo pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atliekant paskaičiavimus, nebuvo atsižvelgta į kelio profilį, todėl išvadų teisėtumas yra abejotinas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto V. Š. išvadas paneigia specialisto E. S. išvada bei paaiškinimai. Nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismui nepavyko pašalinti ar paneigti prieštaravimų tarp autotechninių ekspertizių išvadų. Apeliantui kyla klausimas, kaip TEC specialistai autotechnikai galėjo atitraukinėti automobilius, kas kur buvo, jei nenustatyto automobilio „Audi“ judėjimas matematiškai visai nesusietas su automobilio „Audi 100“ judėjimu ir nebuvo žinoma, kaip šis automobilis buvo išsidėstęs kelyje, kai susilygino su automobiliu „Audi 100“.

Nuteistojo įsitikinimu, visiškai nepagrįstas eksperto V. Š. tvirtinimas, kad automobilio „Audi 100“ vairuotojas turėjo stabdyti, kai nenustatytas automobilis „Audi“ pradėjo kolonos lenkimą ir tarp automobilių buvo apie 350 m atstumas.

Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis teigia, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčytinai įrodyta, kad būtent jo veiksmai nulėmė sunkių pasekmių atsiradimą, todėl jis turi būti išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad negalima nustatyti automobilių „Audi 100“ ir „Audi 80“ padėčių jų tarpusavio prasilenkimo metu. Šių automobilių padėtis nustatinėtina liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais.

Nukentėjusysis A. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog prieš jį važiavo lengvasis ir krovininis automobilis, o už jo važiavo automobilių kolona. Nukentėjusiojo vairuojamo automobilio greitis buvo 50 km per valandą. Jo vairuojamą automobilį pradėjo lenkti iš paskos važiavęs automobilis „Audi 80“, šis automobilis buvo įjungęs posūkio signalą. „Audi 80“ aplenkė nukentėjusiojo automobilį bei priešais jį važiuojančius du automobilius. „Audi 80“ lenkimo manevrą pradėjo tiesiame kelio ruože, o užbaigė įkalnėje. Kai „Audi 80“ baiginėjo lenkimą, t. y. grįžinėjo į savo eismo juostą, nukentėjusysis pamatė atvažiuojantį „Audi 100“, kuris važiavo iš priešingos pusės. „Audi 100“ pasuko į dešinę pusę link žvyrkelio esančio kelkraštyje ir staigiai metėsi į priešingą kelio juostą, kaktomuša į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. A. G. taip pat nurodė, kad krovininis automobilis šiek tiek pristabdė, kad leistų „Audi 80“ sėkmingai užbaigti lenkimo manevrą (t. 3, b. l. 45-47). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121-123).

Liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, jog priešais jo vairuojamą automobilį jokių kitų automobilių nebuvo. Už jo važiavo lengvasis automobilis ir „WV Transporter“, o už pastarojo važiavęs „Audi 80“ pradėjo lenkimo manevrą. Iš priekio nuo Vilniaus pusės pasirodė automobilis „Audi 100“, „Audi 80“ spėjo atlikti lenkimo manevrą, įvažiavo prieš pat liudytoją. Tuomet liudytojas pamatė, kad „Audi 100“ pasuko į dešinį kelkraštį, ją pradėjo mėtyti ir ji susidūrė su „WV Transporter“. Liudytojas nepastebėjo, kad „Audi 100“ vairuotojas būtų stabdęs automobilį. „:Audi 100“ vairuotojas vairą į dešinę pasuko prieš pat „Audi 80“ baigiant lenkimą (t. 3, b. l. 7-9). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 110-111).

Įvertinus aptartus nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus, darytina išvada, jog automobilis „Audi 80“ spėjo atlikti lenkimo manevrą prieš pat šiam automobiliui prasilenkiant su automobiliu „Audi 100“, kurį vairavo A. K.. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai neprieštarauja nei vienam baudžiamojoje byloje esančiam ekspertizės aktui ar specialisto išvadai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vienas įvykį matęs asmuo neparodė, kad nuteistojo vairuojamas automobilis buvo nukreiptas į kelkraštį tuo metu, kai automobilis „Audi 80“ buvo lygiagrečioje padėtyje su liudytojo D. S. vairuojamu automobiliu. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog įvykio metu nebuvo tokio momento, kuomet trys automobiliai buvo lygiagrečioje padėtyje.

Ekspertizės akte Nr. 11-231 (09) nurodoma, kad tikėtina, jog automobilio „Audi 100“ vairuotojui A. K. važiuojant link Sudervės apie 83 km per valandą greičiu, apie 350 m atstumu nuo jo automobilio nenustatytas automobilio „Audi 80“ vairuotojas pradėjo link Vilniaus važiavusios kolonos lenkimą. Susidariusioje kelio eismo situacijoje vairuotojas A. K. nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko pastarasis netekęs stabilaus judesio, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, susidūrė su priešpriešiais kolonoje važiavusiu A. G. vairuojamu automobiliu. Ekspertizės akte buvo padaryta išvada, jog techniniu požiūrių būtent A. K. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 138-144). Ekspertizės akte Nr. 11-1811 (10) teigiama, kad tikėtina, jog automobilio „Audi 100“ vairuotojas A. K. gyvenvietėje važiavo apie 84 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, iškilus grėsmei eismo saugumui – į jo eismo juostą įvažiavus priešinga kryptimi važiavusiam lenkiančiam nenustatytam automobiliui „Audi 80“ - laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, jos nesuvaldė, išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Būtent nuteistojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Taip pat šiame ekspertizės akte nurodoma, kad atstumas tarp automobilio „Audi 100“ ir lenkimą pradėjusio automobilio „Audi 80“, tuo metu, kai pastarasis pradėjo lenkimo manevrą buvo nemažesnis kaip 354 metrai. Be to, ekspertai padarė išvadą, jog tikėtina, kad A. K. turėjo techninę galimybę iki pilno suartėjimo su lenkusiuoju automobiliu sustoti kaip galima arčiau kelio dešiniojo krašto, arba sumažinti automobilio „Audi 100“ greitį ir esant galimybei prasilenkti su lenkusiuoju automobiliu, įvažiavus į dešinį kelkraštį greičiu, kad galėtų kelkraštyje suvaldyti automobilį (t. 3, b. l. 118-126). Kolegijos nuomone, aptartoms išvadoms dalyje dėl įvykio eigos iš esmės neprieštarauja ir specialisto išvada Nr. ES-25-09 (t. 3, b. l. 13-27). Iš visų išvadų matyti, jog nuteistojo veiksmus nulėmė lenkiantysis automobilis, t. y. „Audi 80“. Išvadose tik skiriasi eismo dalyvių, o konkrečiai nuteistojo ir nenustatyto automobilio „Audi 80“ vairuotojo veiksmų vertinimas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo specialisto išvados Nr. ES-25-09 dalimi, kurioje nurodoma, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo nenustatyto automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmai. Tokią specialisto išvadą paneigia ekspertizės aktas Nr. 11-231 (09) bei šio akto teiginius patvirtinantis ekspertizės aktas Nr. 11-1811 (10). Ekspertizės aktus pateikusių specialistų kvalifikacija abejonių nekelia, todėl šių išvadų patikimu taip pat nėra jokio pagrindo abejoti.

Vertinant byloje surinktus įrodymus teigtina, jog be jokios abejonės automobilis „Audi 80“ viršijo leistiną maksimalų greitį. Šią aplinkybę patvirtina aptarti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Šie asmenys nurodė, jog jie važiavo apie 50 km/h greičiu, vadinasi automobilis “Audi 80“, norėdamas juos aplenkti, turėjo važiuoti greičiau. Tuo pačiu byloje yra neginčytinai nustatyta, kad leistiną greitį viršijo ir apeliantas. Šį faktą patvirtina tiek ekspertizės aktai, tiek specialisto išvada.

Analizuojant įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog nenustatytas automobilis „Audi 80“ vairuotojas, lenkdamas kolona važiuojančius automobilius, sudarė kliūtį nuteistojo A. K. vairuojamam automobiliui. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. K. teigė, kad automobilis „Audi 80“ į priešingo eismo juostą išvažiavo netikėtai, dėl šios priežasties jis staigiai pasuko į kelkraštį (t. 3, b. l. 92-93, t. 2, b. l. 2-3, 6-7). Visgi, tokie nuteistojo parodymai prieštarauja nuosekliems liudytojo D. S. bei nukentėjusiojo A. G. parodymams. Kaip jau minėta, šie asmenys parodė, jog automobilis „Audi 80“ aplenkė tris automobilius. Ši aplinkybė paneigia nuteistojo parodymus apie staigų ir netikėtą automobilio „Audi 80“ išvažiavimą į priešingą eismo juostą. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog automobilis „Audi 80“ prieš nuteistojo vairuojamą automobilį iššoko netikėtai ir dėl to jis staigiai turėjo sukti į kelkraštį.

Iš nuteistojo parodymų matyti, jog jis matė kaip automobilis „Audi 80“ pradėjo lenkimo manevrą. Liudytojas V. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog automobilio „Audi 80“ vairuotojas, pradėdamas lenkimą, turėjo matyti A. K. vairuojamą automobilį (t. 3, b. l.10-11). Taigi teigtina, kad ir nuteistasis turėjo matyti automobilį „Audi 80“. Ekspertizės aktai leidžia daryti išvadą, jog lenkimo manevro atlikimo pradžios momentu tarp automobilių buvo 350 - 354 metrų atstumas. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis turėjo galimybę įvertinti susidariusią situaciją ir privalėjo imtis priemonių, kad nekiltų pavojus jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams. Tuo pačiu ekspertas V. Š. pagrįstai nurodė, jog pamatęs kliūtį, nuteistasis privalėjo stabdyti automobilį arba mažinti jo greitį.

Nukentėjusysis bei liudytojas D. S. parodė, jog tuo metu, kai A. K. nukreipė savo automobilį į kelkraštį, automobilis „Audi 80“ jau buvo užbaigęs manevrą. Taigi darytina išvada, jog staigaus posūkio apeliantas galėjo išvengti iš anksto mažindamas vairuojamo automobilio greitį. Taigi konstatuotina, kad jeigu A. K. būtų neviršijęs maksimalaus leistino greičio, laiku stabdęs automobilį ar mažinęs jo greitį, autoįvykis nebūtų įvykęs, nuteistajam nebūtų reikėję sukti į kelkraštį, kuriame jis nesuvaldė automobilio. Net nenustatyto automobilio „Audi 80“ vairuotojui pažeidus kelių eismo taisykles, autoįvykis nebūtų įvykęs, jeigu nuteistasis nebūtų viršijęs maksimalaus leistino greičio ar greitį sulėtinęs. Taigi konstatuotina, jog būtent A. K. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

Pažymėtina, kad nuteistojo A. K. veikos esmę atitinka KET 133, 134, 135 punktų reikalavimų pažeidimai, todėl konstatuotina, jog KET 4 ir 9 punktuose įtvirtintų reikalavimų nurodymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra perteklinis. Taigi, iš nuosprendžio šalintina nuoroda į KET 4 ir 9 punktų reikalavimų pažeidimus.

Nuteistasis teisingai pažymi, jog liudytojai V. K. (V. K.) ir V. G. (V. G.) nurodė, kad dėl autoįvykio yra kaltas automobilio „Audi 80“ vairuotojas. Visgi, tokia liudytojų subjektyvi nuomonė, kuri yra paremta tik asmeniniais vertinimais, nėra reikšminga sprendžiant nuteistojo kaltės klausimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas V. K. nematė viso įvykio, t. y. jis negalėjo nurodyti ar autimibilis „Audi 80“ buvo prasilenkęs su nuteistojo vairuojamu automobiliu, kai šį automobilį sumėtė, o liudytojas V. G. yra nuteistojo pažįstamas, todėl gali būti suinteresuotas duoti pastarajam palankius parodymus.

Konstatavus, jog A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. buvo nuteistas pagrįstai, konstatuotina ir tai, jog jis privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus sprendimus dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių.

Vienok, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiojo A. G. turtinės žalos atlyginimo klausimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai ir dviprasmiškai išdėstė savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė A. G. 3523,00 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau nurodė, jog ji atlygintina tik tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys įpareigojimo atlyginti žalą per nustatytą terminą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra klaidinantis, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, t. y. iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintinas teiginys „A. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo atlyginti 3523,00 Lt turtinės žalos“. Pažymėtina, kad pašalinus šį teiginį iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai rezoliucinėje dalyje nurodė fondą („nuo nusikaltimų asmenų fondą“), į kurį turi būti sumokėta 5 MGL dydžio įmoka. Ši klaida taip pat taisytina.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 3 p., 4 p.,

nutaria:

nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio dalies, kurioje aprašoma A. K. (A. K.) padaryta nusikalstama veika pašalinti teiginius, jog A. K. (A. K.) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti teiginį „A. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo atlyginti 3523 Lt turtinės žalos...“, paliekant „Priteisti nukentėjusiajam A. G. (A. G.) iš A. K. (A. K.) 3523,00 Lt turtinei žalai atlyginti“.

Nurodyti, jog A. K. (A. K.) turi sumokėti 5 MGL dydžio, t. y. 650,00 Lt įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.