Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-14-269/2011

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-04-04
Bylos Nr.: 1-14-269/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-57-1-02265-2008-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Tadeušas Volkovskis
Nukentėjusysis: S. J., V. G.
Civilinis ieškovas: A. G., A. J.
Kaltinamasis: A. K.
Advokatai: Liudmila Karvelienė

Baudžiamoji byla. Nr. 1-14-269/2011

Teisminio procesoNr. 1-57-1-02265-2008-9

Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.3.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1.;1.2.25.4.5.; .1.4.4.;2.1.4.5.4.;2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.;2.1.9.; 2.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1. 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant J. Mikulevič ir A. Čižienei,dalyvaujant prokurorams V. Paulauskui ir R. Boiko,gynėjui advokatui I. Šuškevičiui,nukentėjusiesiems S. J. ir V. G.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G.,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. atstovei advokatei A. Grinevič,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. atstovei advokatei L. Karvelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. (A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio išsimokslinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 1995-03-20 pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d., 153 str. 1 d.- 1 metams 8 mėn. laisvės atėmimo; 1995-08-14 paleistas iš laisvės atėmimo vietos;

2) 1998-01-26 pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d., - 4 metams laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

3) 1998-06-18 nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinus su 1995-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., - 4 metams laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 2000-03-28 paleistas iš laisvės atėmimo vietos;

4) 2002-09-10 nuosprendžiu, subendrinus su 1998-06-18 nuosprendžiu paskirta bausme, pagal 1961 m. BK 246¹ str. 1 d., 43 ir 44 str. - 16 MGL (2000 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir viso turto konfiskavimu;

5) 2003-10-27 pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2003-12-16 teismo nutartimi pritaikius 2002-11-01 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. bausmė sumažinta 1/6. 2004-03-09 teismo nutartimi paleistas lygtinai 23 d. iš laisvės atėmimo vietos; 2004-03-25 išbrauktas iš PI įskaitos ( BK 97 str. tvarka teistumai išnyko);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o dviems žmonėms buvo sutrikdyta sveikata, o būtent:

Jis, 2008 m. gruodžio 15 d., apie 15.45 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 5 kilometro 780 metre, vairuodamas automobilį „AUDI 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 133, 134, 135 punktų reikalavimus, numatančius, kad „<<eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui..>>“, draudžiančius „<<važiuoti viršijant leistiną greitį, o gyvenvietėse važiuoti didesniu kaip 50 km/h greičiu>>“, įpareigojančius vairuotojus „<<sulėtinti važiavimo greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui>>“, tai yra, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nes automobilį vairavo viršydamas leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje (važiavo apie 83 kilometrų per valandą greičiu); pastebėjęs, kad priešinga kryptimi važiavęs tyrimo metu nenustatytas automobilis pradėjo link (duomenys neskelbtini) važiavusių automobilių kolonos lenkimą ir sudarė kliūtį jo eismo juostoje ir, turėdamas techninę galimybę iki betarpiško suartėjimo su lenkusiuoju automobiliu sustoti kaip galima arčiau kelio dešiniojo krašto arba sumažinti automobilio greitį ir esant galimybei prasilenkti su lenkusiuoju automobiliu įvažiavus dešinį kelkraštį saugiu greičiu, kad galėtų kelkraštyje suvaldyti automobilį, to nepadarė, nesuvaldė vairuojamojo automobilio, dėl ko pastarasis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais kolonoje važiavusiu automobiliu „VW TRANSPORTER“ (v. n. (duomenys neskelbtini) šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir nukentėjo automobilio „VW TRANSPORTER“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G., kuriam dėl odos nubrozdinimo kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairio raktikaulio srityje bei kakle, dešinės pėdos II padikaulio lūžio buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir automobilyje „AUDI 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiavę asmenys: keleivis V. G., kuriam dėl muštinės žaizdos dešinėje pusėje su galvos smegenų sukrėtimu buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio keleivis A. J., kuris nuo patirtų sužalojimų: galvos sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos skilvelius, galvos smegenų sumušimu ir komplikavusiu galvos smegenų pabrinkimu, kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimu, žuvo šio eismo įvykio metu.

A. K. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, kad važiavo „Audi 100“ automobiliu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu vairuotojo pažymėjimą turėjo metus laiko, automobilį vairavo ne kasdien. Su juo važiavo J. ir G. J. sėdėjo šalia. Jis buvo prisisegęs saugos diržą, J. iš pradžių taip pat buvo prisisegęs, bet vėliau atsisegė. Matomumas buvo normalus, asfaltas – sausas. Jam važiuojant nuokalne, iššoko priešais jį į įkalnę važiuojanti „Audi“. Jis jau nieko padaryti negalėjo. Greičio apribojimo nepastebėjo. Važiavo apie 70 km/h greičiu. „Audi“, lenkiančią kitus automobilius pastebėjo kalno apačioje. Pasuko į dešinę, nes „Audi“ jau buvo priešais jį, jis nežino ir nesuprato, ką jis daro. Leisdamasis į nuokalnę matė, kad „Audi“ lenkė kažkokį automobilį, o po to išlindo priešais jį. Staigiai pasuko, nes išsigando, o kaip išvažiavo į kairę – neatsimena. Jei būtų važiavęs į griovį, būtų atsitrenkęs į medžius. Kelias dienas prieš įvykį jis rūkė kanapes. Įvykio dieną jis nebuvo ir nesijautė apsvaigęs. Vairuoti jam niekas netrukdė. Tuo keliu važiavo ne pirmą kartą. Nestabdė, nes būtų susidūrę ir visi žuvę. Mano, kad padarė viską ką galėjo. Nesutinka, kad galėjo būti 300 m atstumas, kai pamatė lenkiantį automobilį. Jis nepadarė nieko, kad įvykis įvyktų. Įvykio schemoje automobilių vieta nurodyta tinkamai. Stiklo šukių buvo daug. Jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, priklausė sugyventinei. Nesutinka su G. ieškiniu, nes mano, jog yra nekaltas (t. 2, b.l. 2-3, 6-7, 12, t. 3, b.l. 92-93).

Kaltinamojo kaltė sukėlus eismo įvykį grindžiama šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo S. J. parodymais, kuris patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 79) ir paaiškino, kad įvykio metu jis buvo namie. Kaltinamasis eismo įvykio metu žuvusio brolio draugas. Brolį palaidojo teta, ji sumokėjo už laidotuves, kapavietės tvarkymo išlaidas. Žuvus tėvams jų globėja buvo teta. Kaltinamajam pretenzijų neturi (t. 1, b.l. 79, t. 3, b. l. 42, 45-46).

- nukentėjusiosios A. J. atstovės advokatės Liudmilos Karvelienės parodymais, kad A. J. palaiko patikslintą ieškinį. Neturi moralinių pretenzijų kaltinamajam, sutinka su suma, kurią sutinka sumokėti draudimas, t. y. 900 eurų neturtinei žalai atlyginti, nuo likusios 100 000 Lt neturtinės žalos atsisako, 6636 Lt turtinei žalai atlyginti, kaltinamajam pretenzijų neturi (t. 1, b.l. 86-87, 90, t. 3, b. l. 45-46).

- nukentėjusiojo A. G. (A. G.) parodymais, kad gruodžio mėn., apie 15.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas jo automobilis ir jam sulaužyti pirštai. Jis važiavo link (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „VW Transporter“. Priekyje jo važiavo lengvasis automobilis, o prieš jį – krovininis „Ford“ automobilis. Už jo važiavo kolona. Jis važiavo 50 km/h greičiu, nes ten buvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietė. Pradėjo lenkti „Audi 80“ automobilis, kuris važiavo už jo, buvo įjungęs posūkio signalą, aplenkė jo vairuojamą automobilį, priešais jį važiuojantį „Ford Transit“ ir grįžo į savo juostą, greitis buvo didesnis nei 50 km/h. Pradėjo lenkti tiesiame kelio ruože, o lenkiant „Ford Transit“ jau buvo įkalnės pradžia, užbaigė įkalnėje. Lenkiant Audi 80 niekas greičio nedidino. N. P. link (duomenys neskelbtini) važiavo „Audi 100“ automobilis. Jį pamatė, kai Audi 80 baiginėjo lenkimą, t. y. grįžinėjo į savo eismo juostą. „Audi 100“ pasuko į dešinę pusę link žvyrkelio, esančio kelkraštyje ir staigiai metėsi į priešpriešinę kelio juostą, kaktomuša į jo vairuojamą automobilį. Jam pasirodė, kad „Audi 100“ važiuoja didesniu nei 50 km/h greičiu. „Ford Transit“ pristabdė, leisdamas „Audi 80“ grįžti į savo eismo juostą. Mano, kad „Audi 100“ greitis turėjo būti mažesnis ir jis turėjo pristabdyti. Susidūrimo buvo galima išvengti. Automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Įvykio vietoje yra avaringas ruožas, yra buvusi ne viena avarija. Įvykio dieną jo automobilio vertė buvo 13 000 Lt, pirko 2004 m. Avarija įvyko 2008 m., tai automobilio vertė liko 10 000 Lt. Buvo suplėšyti batai, nes įvykio metu jam buvo supjaustytos kojos. Vartojo raminamuosius ir įvairus tepalus. Palaiko prašymą priteisti neturtinę žalą, nes apie mėnesį buvo uždėtas gipsas, didelės gematomos prie kaklo nuo diržo, visas kūnas subraižytas, kentėjo skausmą. Prašo priteisti tą dalį, kurios nemoka draudimas. Neturtinę žalą vertina 8 000 Lt, nes du mėnesius buvo nedarbingas, o jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Automobilis atiduotas į metalo laužą, sumokėta apie 700 Lt. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 121-122, 123, t. 3, b. l. 43, 46-47).

- nukentėjusiojo V. G. (V. G.) parodymais, kuris patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 108-109) ir paaiškino, kad važiavo „Audi 100“ automobiliu iš (duomenys neskelbtini) pusės, sėdėjo gale, buvo blaivus. Važiavo nuokalne. Vairavo kaltinamasis, jis taip pat buvo blaivus. Vairuotojui vairuoti netrukdė. Priekyje pamatė „Audi 80“, kuri lenkė koloną. Kaltinamasis truputį pristabdė. „Audi 80“ vairuotojui nebuvo kur dėtis, nes spėjo aplenkti 2 ar 3 automobilius, bet nespėjo aplenkti paskutinės. Siekdamas išvengti susidūrimo kaltinamasis pasuko į dešinę. Automobilio priekyje sėdėjo kaltinamasis ir A. J.. Negali pasakyti ar kaltinamasis stabdė, jis pats nebuvo prisisegęs saugos diržo, nežino ar buvo tai padaręs A. J.. Automobilį kelkraštyje sumėtė, nes ten buvo smėlis, ir bloškė į priešingą kelio pusę. Įvykio vietoje buvo ištisinė kelio juosta. Tarp jų automobilio ir „Audi 80“ buvo apie 50 m, kai „Audi 80“ pradėjo lenkti, juos turėjo tikrai matyti. Iš karto kaltinamasis nestabdė. Mano, kad avarija įvyko dėl „Audi 80“ kaltės (t. 1, b.l. 112-113, t. 3, b. l. 3, 10-11).

- liudytojo D. (D.) S. parodymais, kuris patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 110-111) ir paaiškino, kad jis vairavo pirmą „Ford Tranzit“ automobilį. Važiavo link (duomenys neskelbtini), apie 50 km/h greičiu. Buvo ženklas, kad ten buvo gyvenvietės teritorija. Priekyje jo nieko nebuvo. Už jo buvo lengvasis automobilis, o už lengvojo – transporteris, o už jo „Audi 80“. Veidrodėlyje pamatė, kad ketvirtas automobilis – „Audi 80“ pradėjo juos lenkti. Neatsimena, ar buvo įjungtas posūkio signalas. Pamatė, kad priekyje pasirodė automobilis „Audi 100“, kuris važiavo nuokalne. „Audi 80“ spėjo juos aplenkti ir įvažiavo prieš pat jį. Tada pamatė, kad „Audi 100“ pasuko į dešinį kelkraštį, ją pradėjo mėtyti ir ji rėžėsi į „VW transporterį“ (trečią automobilį). Mano, kad „Audi 100“ vairuotojas pasuko į dešinį kelkraštį, siekdamas išvengti susidūrimo su „Audi 80“. Negali pasakyti „Audi 80“ greičio. Kelias buvo paženklintas ištisine linija. Įvykio metu buvo žiema,. asfaltas sausas, kelkraštis gruntuotas, sniego nebuvo, nelijo, nesnigo, matomumas buvo geras, priekyje buvo kalniukas, iš galo- lygu. „Audi 100“ vairuotojas tik pasuko į dešinę, stabdymo nepastebėjo. „Audi 100“ vairuotas pasuko į dešine prieš pat baigiant „Audi 80“ lenkimą, maždaug tuo pačiu metu. Atstumas tarp jo ir už jo važiuojančių automobilių buvo nedidelis. Kaltinamojo vietoje jis būtų pristabdęs. Jis pats važiavo nedideliu greičiu, nestabdė, kai jį lenkė „Audi 80“. Po įvykio sustojo, buvo kol atvažiavo policija, greitoji ir ugniagesiai (t. 1, b.l. 110-111, t. 3, b. l. 5, 7-8);

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad „Audi 80“ vairuotojui pradėjus lenkti automobilių koloną, iki priešpriešiais važiavusio automobilio „Audi 100“ buvo apie 200 m (t. 1, b. l. 111)

- liudytojo V. K. (V. K.) parodymais, kuris patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 108-109) ir paaiškino, kad važiavo „Audi 80“ automobiliu į (duomenys neskelbtini) pusę nuo (duomenys neskelbtini). Prieš jį buvo mikroautobusas „VW Transporter“ ir mėlynos spalvos „Audi 80“. Pravažiavęs apie 300 m pamatė, kad „Audi 80“ pradėjo lenkti „VW Transporter“, tuo metu priešpriešinėje kelio dalyje, iš Vilniaus pusės pasirodė atvažiuojanti „Audi 100“ ir susidarė trys eilės. Kelias buvo tiesus, matomumas normalus, buvo sausa. Važiavo su žmona, greitis buvo ne didesnis nei 50 km/h, nes buvo ženklas (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar „Audi 80“ rodė posūkį. Kelio ženklinimo nepastebėjo. Norint toje vietoje lenkti reikėjo didinti greitį, pažeidžiant kelio ženklus. „Audi 100“ suko į dešinę, nes buvo susidarę trys juostos. Ją pradėjo mėtyti ir ji trenkėsi į „VW Transporter“. Negali pasakyti ar „Audi 100“ stabdė, taip pat „Audi 80“ buvo jau prasilenkusi ar dar ne, kai „Audi 100“ sumėtė. Jis važiuodamas greitį truputį sulėtino, nes nežinojo, kokie bus „Audi 80“ veiksmai, kuri kelis kartus bandė lenkti automobilį. Tarp jo ir „Audi 80“ buvo 50 metrų atstumas. Jis toje vietoje lenkęs automobilių nebūtų, nes pavojinga. „Audi 80“ lenkė automobilius tiesiame kelyje, o po to iš karto kalnas. Mano, kad šio įvykio kaltininkas „Audi 80“ (t. 1, b.l. 108-109, t. 3, b. l. 4, 8-9);

- liudytojos O. G. parodymais, kuri patvirtino, kad automobilis buvo pirktas 2004 m., sumokėta virš 10 000 Lt. Šiandien tokie automobiliai kainuoja apie 8 000 -9 000 Lt. Kvitų, patvirtinančių vaistų pirkimą neturi, bet pirko tepalus, už kuriuos sumokėjo apie 50 Lt. Jie patys pasirūpino automobilio nutempimu. Vyras patyrė didelį skausmą, keldavosi tik į tualetą. Apie 1 savaitę nesikėlė iš lovos, apie tris savaites buvo tik namie. Batai kainavo apie 100 Lt, 100 Lt sumokėjo už automobilio nutempimą iš įvykio vietos. Automobilį padovanojo, nes jis buvo nepataisomas. Apie 2 mėn. vyras nedirbo (t. 3, b. l. 44, 47-48).

- eksperto V. Š. paaiškinimais, kad savo išvadą palaiko (t. 1, b. l. 145-146). Išvada rengta pagal 73 lapų baudžiamąją bylą ir diską su sugadintų automobilių nuotraukomis. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko automobilių kolonos lenkimo metu, remtasi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, naudojant programą PC Crash. Pagal liudytojų parodymus „Audi 80“ kolonoje buvo įvažiavusi paskui trečią automobilį. Naudojant kompiuterinę programą atkurta įvykio schema. „Audi 100“ greitis nustatytas įvertinus automobilių padėtį po susidūrimo. „VW Transporter“ buvo atblokštas atgal ir apsisuko prieš laikrodžio rodyklę beveik visą ratą. Jei jis būtų neapsisukęs, negalėtų paaiškinti jo sustojimo padėties po susidūrimo. Tuo sukimusi galima paaiškinti „Audi 100“ dangčio suradimo vietą. Programa įvertinusi visus parametrus, paskaičiavo, kokiu greičiu turėjo važiuoti „Audi 100“, kad atblokštų „VW Transporterį“, to nebūtų, jei automobiliai būtų važiavo panašiu greičiu. Penktame išvados lape nurodytą 160 m ilgio kelio atkarpą, reikalingą trims automobiliams aplenkti, nustatė PC Crash programa, įvedus duomenis pagal liudytojų apklausos protokolus. Buvo įvertinti minimalūs tarpai tarp automobilių kolonoje, pačios kolonos ilgis ir ilgis, reikalingas išvažiavimui iš kolonos ir sugrįžimui į ją. Nustatytą atstumą „Audi 80“ turėjo įveikti per 8,2 sekundes. Vertinant tai, kad nenustatytas „Audi“ automobilis lenkė apie 8 sekundes, o „Audi 100“ važiavo iš priešpriešos apie 83 km/h greičiu, bei tai, kad susidūrimas įvyko jau baigus lenkimo manevrą, gaunasi, kad „Audi 80“ lenkimo manevrą pradėjo likus 350 m iki kaltinamojo vairuojamo automobilio. Išvadoje nepasisakyta, kokia pagrindinė įvykio sąlyga. Gali būti, kad nenustatytos „Audi“ vairuotojo veiksmai buvo neteisingi bei kaltinamasis tinkamai nesureagavo į situaciją. „Audi 100“ turėjo neviršyti nustatyto greičio, bet ir prie faktiškai nustatyto 83 km/h „Audi 100“ greičio buvo galima automobilį sustabdyti ir išvengti įvykio laiku, tinkamai sureagavus. „Audi 100“ turėjo stabdyti pamačiusi kelyje nenustatytą „Audi“, t. y. nenumatytą kliūtį. Jis privalėjo mažinti greitį ir trauktis link dešiniojo šono. Stabdymo pėdsakai nebuvo užfiksuoti, užfiksuota tik stiklo šukių zona, kuri buvo virš 5 metrų. Griovys ir kelkraštis įvertinti nebuvo, tačiau nemano, kad tai turėtų didelės įtakos išvados rezultatams. Tuo atveju galėjo tik „Audi“ greitis skirtis, būtų ne apie 83, o gal apie 73-80 km/h. Ištisine ženklinimo linija neturi įtakos pateiktai specialisto išvadai, nors nenustatytos „Audi 80“ veiksmai buvo nepriimtini, nes lenkimas vyko ištisine juosta paženklintame kelyje.

Kitoje specialisto išvadoje nustatytas mažesnis „Audi 100“ greitis. Greičio sumažėjimas gavosi, nes buvo priimtas mažesnis „VW Transporter“ judėjimo greitis po įvykio. Savo specialisto išvadoje vertino tai, kad „VW Transporter“ priekinis kairysis ratas buvo užspaustas, taip pat užstabdytas priekinis dešinysis ratas. Tai matyti pagal sugadinimus, todėl į programą įvedė ne lėtėjimą, o užblokavimą, todėl programa paskaičiavo, kad „VW Transporterio“ vidutinis stabdymo lėtėjimas gavosi – 6,65 m/s², o Audi 100 ratai nebuvo užspausti, todėl jo vidutinis stabdymo lėtėjimas buvo – 1,43 m/s². (t. 3, b. l. 88-90).

- specialisto E. S. (E. S.) paaiškinimu, kad jo nuomone, pagrindinė techninė sąlyga įvykiui buvo nenustatyto „Audi“ vairuotojo veiksmai. Tyrimą atliko pagal kaltinamojo gynėjo prašymą, pagal bylos dokumentų kopijas. Tyrimui naudojo Carat 3.0 programą. Skaičiavo rankomis. Mano, kad V. Š. „VW Transporterio“ nurodytas greitis yra nelabai teisingas. „Audi 100“ automobilio greičiai skyrėsi priimant skirtingas deformacijas ir lėtėjimą. Mano, kad pagal V. Š. išvadą tokio „Transporter“ judėjimo po susidūrimo negalėjo būti. Jo nuomone, kolonos lenkimo pradžios negalima priimti kaip pavojingos situacijos, nes taip pamačius bet kokią mašiną ir stabdant iš karto sutriktų eismas. Vertinant kaltinamojo elgesį, galima sakyti, kad jis galėjo mažinti greitį, bet tam apibrėžti reikėtų labai tikslių duomenų. Turėtų būti skirtingas sukimosi koeficientas važiuojant asfaltuota kelio danga ir šalikele. Kaltinamasis, esant mažam atstumui tarp jo ir nenustatytos „Audi“, instinktyviai galėjo pasukti staigiai į dešinę. Matematiškai sunku pasakyti ar jis teisingai elgėsi. Išvadoje nurodyta, kad negali nustatyti ar kaltinamasis galėjo išvengti įvykio, tam nustatyti trūko duomenų. Stabilumą kaltinamojo automobilis prarado nuo staigaus vairo pasukimo į dešinę. Įvykį sąlygoti galėjo ne tik pagrindinė sąlyga. V. Š. išvadoje nustatyti atstumai yra menami, nes nebuvo nustatyti tikslūs duomenys, įvesti tik tikėtini duomenys. Mano, kad V. Š. išvadoje, 3 paveikslėlyje pavaizduota Transporterio judėjimo schema po susidūrimo yra visiškai nelogiška (t. 3, b. l. 90-92).

- 2008-12-15, 20.15 val. ir 2009-04-24 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 5 km 780 m. Apžiūros metu nustatyta, kad kelio dangos tipas – asfaltas; kelio dangos būklė – sausa; važiuojamosios kelio dalies plotis 6,6 m; kelkraščio plotis dešinėje pusėje 1 m; kairėje pusėje 1,3 m. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai: kelio ženklas Nr. 550 („Gyvenvietės pradžia“) ir Nr. 551 („Gyvenvietės pabaiga“). Važiuojamoji dalis paženklinta siaura ištisine kelio ženklinimo linija Nr.1.1, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje. Automobilio priekinė dalis nukreipta smailiu kampu link (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „VW Transporter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjo už kelio ribų, kairėje pusėje, priekine dalimi atsirėmęs į gyvatvorę. Automobilio priekinė dalis nukreipta buku kampu link (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai duomenys, kurie apibudina transporto priemonių susidūrimo vietą –stiklo šukių ir plastmasės duženų koncentracija eismo juostoje, skirtoje važiuoti Vilniaus kryptimi (t. 1, b. l. 4-22), kelio ruožas tiesus, nuokalnė (t. 1, b. l. 23-27).

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti automobilio „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai, padaryti eismo įvykio metu: priekinis bamperis, variklio gaubtas, abu priekiniai sparnai, visi priekiniai žibintai, priekinis prietaisų skydelis, kairės pusės priekinė pakaba, radiatorius, priekinės apdailos grotelės, abi priekinės durelės, dešinės pusės galinės durelės, priekinis stiklas, dešinės pusės priekinis statramstis. Nuo smūgio variklio dangtis, sulūžus tvirtinimui, nuplėštas. Automobilis priklauso J. J..

Automobilio „VW Transporter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai, padaryti eismo įvykio metu: variklio gaubtas, priekinis bamperis, kairės pusės prekinis sparnas, kairės pusės durelės, priekinis stiklas, visi priekiniai žibintai, priekinės apdailos grotelės, dešinės pusės priekinis sparnas ir durelės, stogas, kairės pusės vidurinis statramstis, kairės pusės priekinis statramstis, kairės pusės priekinė pakaba, kairės pusės slenkstis, vairaratis, salono vidinis prietaisų skydelis, nubrozdintas ir įlenktas kairės pusės kėbulas. Automobilis priklauso A. G. (t. 1, b. l. 30-31, 37-46, 47-48, 52-59).

- Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8633/08(01)-R 828/08(01), kurioje nurodyta, kad V. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 116).

- Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 531/09(01), kurioje nurodyta, kad V. G. padaryta muštinė žaizda dešinėje pusėje su galvos smegenų sukrėtimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-12-15), minėto eismo įvykio metu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 118-119).

- Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8632/08(01)-R828/08(01), kurioje nurodyta, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b. l. 124).

- Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1256/09(01)-R 1069/09, kurioje nurodyta, kad A. G. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva kairio raktikaulio srityje bei kakle, dešinės pėdos II padikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku (2008-12-15), minėto autoįvykio metu, kūnui kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 129-131).

- Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 2310/08(01), kurioje nurodyta, kad A. J. mirtis galėjo įvykti nuo galvos sumušimo, - tai rodo minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai veide, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos skilvelius, galvos smegenų sumušimas. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimu. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, keliolikos-keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Galvos sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl smegenų sumušimo įvyko mirtis. A. J. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 71-77).

- Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8713/08(01)-R864/08(08), kurioje nurodyta, kad A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2 , b. l. 23), specialisto išvada Nr. T-N 1077/08 (01)-R864/08, kurioje nurodyta, kad A. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime opijuotų ir etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 25). Ekspertizės aktu Nr. G2977/10(01), kuriame nurodyta, jog pagal A. K. nustatytą tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties kiekį konstatuoti, kad eismo įvykio metu (2008-12-15) jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų, negalima, nes nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Šlapime nustatyta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis eismo įvykio metu galėjo sukelti galvos svaigimą, pabloginti dėmesio koncentraciją, sutrikdyti sugebėjimą teisingai įvertinti nuotolį, pabloginti suvokimą, sumažinti psichomotorinį aktyvumą (t. 3, b. l. 109-111).

- Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. 11-231(09), kurioje nurodyta, kad tikėtina šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio „AUDI 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. K. važiuojant link (duomenys neskelbtini) apie 83 km/h greičiu, apie 350 m atstumu nuo jo automobilio (189 m+164 m), nenustatyto automobilio „ Audi 80“ vairuotojas pradėjo link (duomenys neskelbtini) važiavusios kolonos lenkimą. Susidariusioje kelio eismo situacijoje vairuotojas A. K. nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko pastarasis netekęs stabilaus judesio, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, susidūrė su priešpriešiais kolonoje važiavusiu A. G. vairuojamu automobiliu „VW Transporter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir nubloškė jį nuo kelio sankasos jos kairėje pusėje. Po susidūrimo automobilis „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje. Betarpiškai prieš susidūrimą automobilis „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 83 km/h greičiu. Betarpiškai prieš autoįvykį automobilis „VW Transporter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 40 km/h greičiu. Nenustatytam automobiliui pradėjus kolonos, važiavusios link (duomenys neskelbtini), lenkimą ir sudarius automobilio „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje kliūtį, vairuotojas A. K. turėjo techninę galimybę iki betarpiško suartėjimo su lenkusiuoju automobiliu sustoti kaip galima arčiau kelio dešiniojo krašto arba sumažinti automobilio „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) greitį ir esant galimybei prasilenkti su lenkusiuoju automobiliu įvažiavus į dešinį kelkraštį greičiu, kad galėtų kelkraštyje suvaldyti automobilį. Vairuotojo A. K. veiksmai, - atsiradus automobilio eismo juostoje kliūčiai, nesuvaldė apie 83 km/h greičiu judėjusio automobilio „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dėl ko pastarasis išvažiavo į kairę kelio pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „VWTransporter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b .l. 138-144).

Lietuvos teismo ekspertizės cento 2010-09-09 ekspertizės aktu Nr. 11-1811 (10), kuriame nurodyta, jog

Automobiliai „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter" (v. n. (duomenys neskelbtini) susidūrė kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi, ties stiklo šukių išsibarstimo zonos pradžia.Tikėtinas toks šio eismo įvykio mechanizmas: automobilio „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K. važiavo kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tuo pat metu priešinga kryptimi prie jo artėjo automobilių kolona, kurioje važiavo automobilis „VW Transporter" (v. n. (duomenys neskelbtini) kaime, pastarąją koloną lenkė nenustatytas automobilis „Audi 80" (nurodyta liudytoju), kuris įvažiavo į „Audi 100" eismo juosta. Kelio 5 km 780 m ruože vairuotojas A. K., vengdamas susidūrimo su aukščiau paminėtu automobiliu „Audi 80", įvažiavo į dešinį kelkraštį, dėl ko nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, prarado judesio stabilumą ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „VW Transporter" (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. G.. Judėdamas apie 84 km/h greičiu automobilis „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) priekinės plokštumos daugiau jos dešine puse kryptimi iš dešinės į kairę, kontaktavo su apie 30 km/h greičiu priešinga kryptimi važiavusio automobilio „VW Transporter" (v. n. (duomenys neskelbtini) priekinės plokštumos kaire puse, kai tarp šių transporto priemonių priekinių plokštumų buvo smailus kampas atviras link automobilio „Audi 100" kairiojo šono. Nuo smūgio automobilis „VW Transporter" (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo bloškiamas atgal ir į kairę pusę, žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi, už važiuojamosios dalies ribų (į griovį), kur ir sustojo. Automobilis „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio sukosi apie savo vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklę ir judėjo (duomenys neskelbtini) kryptimi, o vėliau sustojo priešpriešinio eismo juostoje, kaip užfiksuota eismo įvykio plane.Negalima nustatyti, kieno veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Tikėtina, kad automobilio „Audi 100" vairuotojas A. K. gyvenvietėje važiavo apie 84 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, iškilus grėsmei eismo saugumui - į jo eismo juostą įvažiavus priešinga kryptimi važiavusiam lenkiančiam nenustatytam automobiliui „Audi 80" - laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, jos nesuvaldė, išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Transporter", vairuojamu A. G., kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Prieš pat susidūrimą automobilis „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 84 km/h greičiu.Prieš pat susidūrimą automobilis „VW Transporter" (v. n. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 30 km/h greičiu.Iš nurodytų aplinkybių - nenustatytas automobilis „Audi 80" kolonoje važiavo ketvirtas ir lenkė priekyje tris važiavusius automobilius - seka, kad atstumas tarp automobilio „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) ir lenkimą pradėjusio automobilio „Audi 80", tuo momentu, kai pastarasis pradėjo lenkimo manevrą, buvo nemažesnis kaip 354 m.

Tikėtina, kad automobilio „Audi 80" nenustatytam vairuotojui pradėjus kolonos, važiavusios link (duomenys neskelbtini), lenkimą ir sudarius automobilio „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje kliūtį, vairuotojas A. K. turėjo techninę galimybę iki pilno suartėjimo su lenkusiuoju automobiliu sustoti kaip galima arčiau kelio (duomenys neskelbtini) dešiniojo krašto, arba sumažinti automobilio „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) greitį ir esant galimybei prasilenkti su lenkusiuoju automobiliu įvažiavus į dešinį kelkraštį greičiu, kad galėtų kelkraštyje suvaldyti automobilį (t. 3, b. l. 118-127).

Civiliniu ieškiniu, A. G. patirtą turtinę žalą įvertino 10 250 Lt, neturtinę – 8 000 Lt (t. 2, b. l. 162-163).

Civiliniu ieškiniu, A. J. patirtą turtinę žalą įvertino 7 000 Lt (t. 2, b. l. 169-170).

Teismui kaltinamojo gynėjas pateikė 2009-08-10 Specialisto išvadą Nr. ES-25-09, kurioje nurodyta, jog pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo nenustatyto automobilio „AUDI“ vairuotojo veiksmai, kuris lenkdamas priekyje (duomenys neskelbtini) link važiavusią automobilių koloną, sukliudė priešinga kryptimi artėjančio automobilio „Audi 100“ vairuotojui, dėl ko jis suko į dešinę, dalinai išvažiuojant į dešinįjį kelkraštį, o vėliau bandydamas atstatyti važiavimo stabilumą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Transporter“ (t. 3, b. l. 13-27). Ši specialisto išvada prieštarauja 2009-04-07 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadai Nr. 11-231(09), kuri neprieštarauja teismo paskirtai specialistų išvadose esantiems prieštaravimams pašalinti Lietuvos teismo ekspertizės cento 2010-09-09 ekspertizei, (ekspertizės akto Nr. 11-1811 (10), t. 3, b. l. 118-127). 2009-08-10 Specialisto išvados Nr. ES-25-09 2 ir 3 p. nurodyta, jog kaltinamasis pastebėjęs link jo važiuojantį „Audi“ automobilį, stabdė ir suko vairą į dešinę, o vėliau, bandydamas atstatyti važiavimo stabilumą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Šios nurodytos aplinkybės prieštarauja tiek liudytojų, tiek kaltinamojo parodymams. Liudytojas D. S., nukentėjusysis V. G. nurodė, kad kaltinamasis staigiai pasuko į dešinę, stabdymo nepastebėjo, tai patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris paaiškino, kad pamatęs staiga priešais jį išlindusį automobilį, išsigando ir staigiai pasuko į dešinę, kaip išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą nepamena. Įvykio vietos apžiūros metu stabdymo pėdsakų nerasta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas 2009-08-10 Specialisto išvadą Nr. ES-25-09 vertina kritiškai ir ja vadovaujasi tiek, kiek ji neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta eismo įvykio eksperto M. M. parodymais ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 2, 28, t. 2., b.l. 24, t. 3, b.l. 158-159).

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šioje byloje nustatyta, kad:

1) kaltinamasis važiuodamas nuokalne, važiavo apie 83 kilometrų per valandą greičiu, viršijo leistiną 50 km/h gyvenvietėje greitį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 Lietuvos vyriausybės nutarimo Nr. 768 redakcija) 4, 9, 133, 135 punktų nuostatas, įpareigojančias vairuotoją elgtis atsargiai, draudžiančias važiuoti viršijant leistiną greitį, o gyvenvietėse visoms transporto priemonėms važiuoti didesniu kaip 50 km/h greičiu.

2) važiuodamas nuokalne, niekam neužstojant ir esant geram matomumui, niekam netrukdant jam vairuoti, į jo eismo juostą įvažiavus priešinga kryptimi važiavusiam lenkiančiam nenustatytam automobiliui „Audi 80", kai tarp jo vairuojamo automobilio „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) ir lenkimą pradėjusio automobilio „Audi 80", tuo momentu, kai pastarasis pradėjo lenkimo manevrą, esant nemažesniam kaip 354 m atstumui, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, jos nesuvaldė, išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Transporter", tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 Lietuvos vyriausybės nutarimo Nr. 768 redakcija) 134 punktų nuostatas, įpareigojančias vairuotojus atsiradus kliūčiai ar eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę <...>.

Tai reiškia, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja visus eismo dalyvius elgtis taip, kad būtų išvengta kelių eismo įvykio. Šios įstatymo nuostatos nereiškia, kad vairuotojas visais atvejais kilus įstatymo numatytiems padariniams bus traukiamas atsakomybėn. Tačiau vairuotojas privalo laikytis šių nuostatų taip, kad esant objektyviai galimybei pastebėti kliūtį, numatyti pavojų eismo saugumui, galėtų transporto priemonę suvaldyti ir taip išvengti pavojaus.

Įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytus KET reikalavimus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Jeigu jis būtų neviršijęs leistino greičio, laiku stabdęs automobilį ir saugiu greičiu išvažiavęs į kelkraštį, - eismo įvykis nebūtu įvykęs.

Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis nekaltas, nes nenustatytas automobilis „Audi“ staiga išvažiavo į jo eismo juostą, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš išdėstyto matyti, kad nenustatytas automobilis „Audi“ lenkė tris automobilius. Jam pradėjus lenkimo manevrą, tarp kaltinamojo vairuojamo automobilio „Audi 100" (v. n. (duomenys neskelbtini) ir lenkimą pradėjusio automobilio „Audi 80", buvo ne mažesnis kaip 354 m atstumas. Lenkimo manevras pradėtas tiesiame kelyje, kalno apačioje ir baigėsi įkalnėje. Kaltinamasis važiavo nuokalne. Kaip jis pats patvirtino matomumas buvo geras, vairuoti niekas netrukdė, 354 m priešpriešiais važiuojančio automobilio, būdamas atidus ir rūpestingas nepastebėti negalėjo, o pastebėjęs privalėjo vairuojamą automobilį stabdyti, arba sumažinęs greitį, saugiu greičiu išvažiuoti į dešinį kelkraštį, kad galėtų kelkraštyje suvaldyti automobilį, t. y. kaltinamasis neviršydamas leistino greičio ir laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio.

2009-08-10 Specialisto išvada Nr. ES-25-09 teismo atmetama, kadangi ja nekonstatuojama priežastinė ryšys tarp vairuotojų veiksmų pažeidusio kelių eismo taisykles ir eismo įvykio rezultato-keleivio žūties ir kitų eismo įvykyje kilusių neigiamų padarinių.

Padaryto nusikaltimo, subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 3 d.).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad vairuodamas automobilį kaltinamasis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu vienas žmogus žuvo, o dviems žmonėms buvo sutrikdyta sveikata, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams, į sukeltas sunkias pasekmes, į rizikingą žuvusiojo elgesį, kuris važiavo neprisisegęs saugos diržo, kad žuvusiojo artimieji jam atleido ir pretenzijų neturi, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 156), teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinė laisvės atėmimo bausmė.

Esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo,-jos vykdymas atidėtinas, skiriant teismo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę (t. 2, b.l. 26-74, t. 3, b.l. 156-157, t.4, b.l. 1).

Nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise, tačiau atsižvelgus į įvykio aplinkybes, tai, kad padarytas ne tyčinis nusikaltimas, vairuojant automobilį, kaltinamasis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, todėl kartu su bausme kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 3 d., 68 str.).

Dėl A. G. padarytos žalos atlyginimo

Nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 250 Lt turtinei žalai atlyginti ir 8 000 – neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 162-163).

Ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro nepataisomai sugadintas automobilis, kurio vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą įvykio dieną buvo 10 000 Lt, 50 Lt išlaidos vaistams, eismo įvykio metu suplėšyti 100 Lt vertės batai. Automobilio transportavimas iš eismo įvykio vietos kainavo 100 Lt.

Posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Įvykio dieną jo automobilio vertė buvo 13 000 Lt, pirko 2004 m. Avarija įvyko 2008 m., tai automobilio vertė liko 10 000 Lt. Automobilis atiduotas į metalo laužą, sumokėta apie 700 Lt. Buvo suplėšyti batai, nes įvykio metu jam buvo supjaustytos kojos. Vartojo raminamuosius ir įvairus tepalus. Neturtinę žalą vertina 8 000 Lt, nes apie mėnesį buvo uždėtas gipsas, didelės gematomos prie kaklo nuo diržo, visas kūnas subraižytas, kentėjo skausmą, du mėnesius buvo nedarbingas, o jis yra vienintelis šeimos maitintojas (t. 3, b. l. 46-47).

Atsakovė AB Lietuvos draudimas atsiliepime nurodė, kad sutinka A. G. atlyginti 6 027 Lt turtinę ir 345,28 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Apžiūrėjus eismo įvykio metu sugadintą automobilį, apskaičiuota, kad dėl jo sugadinimo A. G. patyrė 6 027 Lt turtinius nuostolius. A. G. reikalavimas priteisti 10 000 Lt už automobilio sugadinimą ir 100 Lt už automobilio transportavimą nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat nepagrįstas įrodymais reikalavimas priteisti 100 Lt už suplėšytus batus ir 50 Lt vaistams, nes nėra pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, net nepaaiškinta, kokius vaistus pirko, byloje nėra duomenų, kad šie vaistai būtų skirti gydytojo (t. 3, b. l. 63-86).

Automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis „VW Transporter" (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso A. G. (t. 1, b. l. 49). Jam buvo leistą jį utilizuoti (t. 1, b. l. 64).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas, tačiau jos dydis mažintinas 700 Lt, nes šią sumą nukentėjusysis gavo automobilį pridavęs į metalo laužą, todėl iš UAB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam priteistina 6 027 Lt, o iš kaltinamojo likusi (4 223 Lt – 700 Lt) 3 523 turtinė žala.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju nustatytas CK 6.283 straipsnio 1 dalyje ir 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia tai, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privaloma atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, atsižvelgiant į teisių pažeidimo fakto konstatavimą ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio), kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui (LAT 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis b.b. Nr. 2K-470/2006). Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis b.b. Nr. 2K-68/2008).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į A. G. nustatytus sužalojimus: odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva kairio raktikaulio srityje bei kakle, dešinės pėdos II padikaulio lūžis, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 129-131), į tai, kad liekamųjų reiškinių nėra, gydymas truko apie 2 mėnesius, į tai, kad nukentėjusysis vertindamas neturtinę žalą nurodė, kad ją sudaro ir negautos pajamos ligos metu, kurios įstatymo yra priskiriamos prie nuostolių - turtinės žalos (CK 6.249 str.), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, darytina išvada, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala atitinka 3000 Lt sumą, kuri priteistina: 345,28 Lt iš AB „Lietuvos draudimas“ ir 2654,72 Lt iš kaltinamojo, likusioje dalyje ieškinys netenkintinas (BPK 115 str. 1 d. ), (t. 2, b.l. 172-177, t. 3, 34-41, 63-88).

Dėl A. J. padarytos žalos atlyginimo

Nukentėjusioji A. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 7 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b.l. 92-93, t. 2, b. l. 169-170).

Nukentėjusiosios A. J. atstovė adv. Liudmila Karvelienė teisme patikslino, kad A. J. palaiko patikslintą ieškinį. Sutinka su suma, kurią sutinka sumokėti draudimas, t. y. 900 eurų neturtinei ir 6 636 Lt turtinei žalai atlyginti, nuo likusios 100000 Lt neturtinės žalos atsisako, kaltinamajam pretenzijų neturi (t. 3, b. l. 45-46).

Atsakovė AB Lietuvos draudimas atsiliepime į ieškinius nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 61-2340) 11 str. 1 d., sutinka A. J. atlyginti 3 107,52 (900 eurų) neturtinę žalą. Ieškinį dėl 7000 Lt turtinės žalos atlyginimo prašo atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus dokumentus buvo paskaičiuota 6 636 Lt turtinė žala, kurią sudaro: 3 736 Lt laidojimo reikmenys ir paslaugos (pagal Vilniaus arkivyskupijos Laidojimo paslaugų centro ir Vilniaus sentikių religinės bendruomenės patvirtinimai) bei 2 900 Lt paminklo pastatymas (pagal „Amžinasis akmuo“ užsakymą – sutartį Nr. K090615). Buvo išmokėta 5 596 Lt draudimo išmoka dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, nes vadovaujantis CK 6.291 str. 2 d. įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl iš A. J. patirtų laidojimo išlaidų sumos turi būti išskaičiuota 1 040 (8 MGL) pašalpa, kurią ieškovė gavo/turi teisę gauti/ pagal Lietuvos Respublikos Dėl paramos mirties atveju įstatymą. 5 596 Lt išmoką patvirtina 2010-04-09 pranešimas apie nuostolių atlyginimą Nr. 980381/787954 (t. 3, b. l. 63-86).

Lietuvos Respublikos 1993-12-23 įstatymo Nr. I-348 2 str. numatyta, kad Laidojimo pašalpa yra 8 MGL. 2008 m. 1 MGL buvo 130 Lt. Todėl pašalpa turėjo būti/gali būti/ išmokėta mirusiojo šeimos nariui, ar jį laidojusiam asmeniui. Duomenų byloje ar kreiptasi dėl pašalpos išmokėjimo, ar ji išmokėta – nėra.

Vadovaujantis išdėstytu, nukentėjusiosios A. J. ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“ 3 107,52 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos – atmestinas, o dėl 100000 Lt neturtinės žalos priimtinas nukentėjusios atsisakymas dėl šio ieškinio dalies ir procesas nutrauktinas (t. 1, b.l. 92-103, t. 2, b.l. 172-177, t. 3, b. l. 34-41, 63-88, 155).

Vilniaus valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos 800 Lt išlaidų priteisimo už antrinės teisinės pagalbos suteikimą A. G., kurias sudaro civilinio ieškinio patikslinimo parengimas – 160 Lt ir antrinės teisinės pagalbos teikimas – 640 Lt (t. 3, b.l. 155).

Remdamasis BPK 104 straipsnio 2 dalies ir 105 straipsnio 1 dalies ir CPK 93 str. 2 d. nuostatomis, teismas mano, kad iš kaltinamojo į valstybės biudžetą išieškotinos proceso išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 72,6 proc. išlaidos– 580,80 Lt (t. 3, b.l. 155).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 2, b.l. 15, 17).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str.

nusprendė:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4 ir 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per šį laiką nuo nuosprendžio priėmimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir be teismo leidimo nekeisti darbo vietos, per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. G. 3 523 Lt turtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 146, 79 Lt ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę-5 MGL (650 Lt) įmoką nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurį sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant kiekvieną mėnesį po 130 Lt.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti nukentėjusiajam A. G. (A. G.) iš AB „Lietuvos draudimas“ 6 027 Lt turtinei žalai atlyginti, bei iš AB „Lietuvos draudimas“ 345,28 Lt, o iš A. K. 2 654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti.

A. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo atlyginti 3 523 Lt turtinės žalos priteisti nukentėjusiajam A. G. (A. G.) iš A. K. 3 523 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje A. G. (A. G.) ieškinį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai A. J. iš AB „Lietuvos draudimas“ 3 107,52 Lt neturtinei žalai atlyginti. A. J. ieškinį kitoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti ir dėl 100 000 Lt neturtinės žalos baudžiamąjį procesą nutraukti.

Priteisti iš A. K. 580,80 Lt į valstybės biudžetą už antrinę teisinę pagalbą.

580,80 Lt išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities VMI surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis