- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-671-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- B. S.
- Ieškovas
- O. L.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. ir trečiojo asmens B. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui A. S. , trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais B. S. ir išvadą duodančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais B. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovą A. S. jos nepilnamečio vaiko R. J. tėvu, o R. J. atsakovo vaiku, nepilnamečio R. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pareiškimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė sumažino ir patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokant periodinėmis išmokomis po 350,0 Lt, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus iki ieškinio pareiškimo, skaičiuojant po 300,00 Lt per mėnesį.
Tretysis asmuo B. S. pareiškė savarankišką reikalavimą atsakovui. Nurodė, kad su juo santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie taip pat yra nepilnamečiai ir reikalingi išlaikymo. Po šios civilinės bylos iškėlimo sutuoktiniai susipyko ir pradėjo gyventi atskirai, vaikai liko gyventi su motina. Nors atsakovas bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime, tačiau išlaikymo neteikia, todėl B. S. reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams E. S. ir D. S. , mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas abu ieškinius pripažino iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, jog yra nepilnamečio R. J. tėvas, taip pat pripažino savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens reikalaujamo dydžio išlaikymo atsakovas teikti nepajėgus, kadangi jis neturi jokio turto ir santaupų, o atsakovo gaunamas atlyginimas šiuo metu tesudaro apie 800,00 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 – ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais patenkino iš dalies ir nusprendė: pripažinti, kad atsakovas A. S. yra nepilnamečio R. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. J. yra A. S. sūnus. Nustatė nepilnamečio R. J. gyvenamąją vietą su motina O. L. ; priteisė iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiam R. J. , mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki R. J. pilnametystės; priteisė iš atsakovo A. S. 10800,00 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus) išlaikymo nepilnamečiam R. J. įsiskolinimą; išdėstė teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl 10800,0 Lt išlaikymo įsiskolinimo R. J. priteisimo dvidešimt keturiems mėnesiams, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį ir skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško skolos sumokėjimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Trečiojo asmens B. S. ieškinį patenkino iš dalies. Priteistė iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. S. , mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki D. S. pilnametystės. Priteisė iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnametei E. S. , mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki E. S. pilnametystės. Kitoje dalyje trečiojo asmens B. S. ieškinį atmetė. Nurodė, kad valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas patvirtina, kad atsakovas A. S. yra ieškovės sūnaus R. J. tėvas su 99,9997 proc. tikimybe. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkino ir atsakovą pripažino nepilnamečio sūnaus R. J. tėvu, o R. J. atsakovo A. S. vaiku. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaikas, kurių atsakovas susilaukė su ieškove O. L. , yra paauglys, tuo tarpu atsakovo ir trečiojo asmens B. S. vienas vaikų D. S. yra mažametis, o kitas vaikas E. S. lanko pradinę mokyklą. Todėl atsakovo ir B. S. vaikų poreikiai yra mažesni, nei ieškovės sūnaus. Atsakovas A. S. yra sveikas, darbingas, jis nepateikė teismui įrodymų, jog yra išnaudojęs visas protingas galimybes surasti papildomą ar geriau apmokamą darbą. Nors atsakovas ir neturi specialaus išsilavinimo, tačiau jis, dirbdamas specializuotų baldų gamybos įmonėje yra įgijęs gana paklausią baldininko specialybę ir turi šioje srityje didelę darbo patirtį. Atsakovas pripažino, jog anksčiau gaudavo didesnį darbo užmokestį, tačiau išlaikymo ieškovės ir jo sūnui neteikė. Tuo tarpu trečiojo asmens ir atsakovo nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno šeimoje ir gavo pakankamo dydžio išlaikymą iš abiejų tėvų. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į vaikų amžių, ieškovės sūnaus poreikiai yra didesni, nei atsakovo ir trečiojo asmens vaikų, taip pat R. J. teisės į išlaikymą atsakovo buvo pažeidžiamos ilgą laiką, nes jis keturiolika metų visiškai negavo išlaikymo iš tėvo. R. J. poreikiai keturiolika metų buvo tenkinami minimaliai, nes atsižvelgiant į vaiko motinos ieškovės O. L. turtinę padėtį matyti, kad ji negalėjo ir šiuo metu negali viena tinkamai išlaikyti nepilnametį sūnų. Kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, patvirtina ir tai, jog jai šioje civilinėje byloje yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Todėl teismas pripažino, jog tam, kad būtų bent minimaliai patenkinti R. J. poreikiai, atsakovas privalo teikti jam ne mažesnį nei 300,00 Lt išlaikymą per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas konstatvo, jog B. S. ir atsakovo vaikų poreikiai yra mažesni, atsižvelgiant į tai, kad D. S. yra tik dviejų metų amžiaus, o E. S. lanko pradinę mokyklą. Atsižvelgdamas į vaikų amžių ir su juo susijusius vaikų poreikius, taip pat į tai, jog E. S. ir D. S. nuo gimimo auga šeimoje ir yra abiejų tėvų prižiūrimi bei auklėjami, taip pat į tai, kad R. J. sulaukus pilnametystės atsakovo prievolė jam teikti išlaikymą pasibaigs, kas sudarys sąlygas atsakovui skirti daugiau lėšų kitų savo vaikų išlaikymui, E. S. iš atsakovo priteisė išlaikymą mokamą po 200,0 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o D. S. 150,00 Lt per mėnesį. Teismas taip pat iš atsakovo priteisė išlaikymo nepilnamečiam R. J. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 4 d. iki ieškinio pareiškimo 2010 m. rugpjūčio d., nes atsakovas šiuo laikotarpiu neteikė sūnui išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiavo po 300,00 Lt per mėnesį, tokiu būdu už minėtą laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas sudarė 10800,00 Lt.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais B. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant jos reikalavimą. Mano, jog visiems nepilnamečiams vaikams turėjo būti priteistas vienodo dydžio išlaikymas. Pažymi, jog teismas O. L. vieno vaiko išlaikymui 300 Lt, o jos dviejų vaikų išlaikymui 350 Lt pažeidė lygiateisiškumo principą.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir kas mėnesį mokamų išmokų kiekvieno vaiko išlaikymui dydį sumažinant iki 50 procentų atsakovo gaunamo mėnesinio atlyginimo dydžio. Panaikinti sprendimo dalį, kurią O. L. priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 4 d. iki ieškinio pareiškimo 2010 m. rugpjūčio 4 d. t.y. viso 10 800 Lt. Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatsižvelgta į A. S. gaunamo atlyginimo dydį, turimas pajamas. Teismas, priteisdamas vaikų išlaikymui, bendroje sumoje 500 Lt. (2 x 150 +200 = 500) išlaikymą ir per 24 mėnesius išmokėti ieškovei O. L. dar 10 800 Lt. t.y. dar papildomai po 450 Lt (10800 : 24 = 450), neva susidariusi įsiskolinimą, neatsižvelgė į A. S. gaunamas pajamas, nes priteista suma viršija jo gaunamą atlyginimą. Todėl toks teismo sprendimas negali būti teisėtas. Pažymi, jog teismas, tenkindamas ieškovės O. L. prašymą, priteisti jai susidariusį įsiskolinimą, turėjo įvertinti, kad tuo laikotarpiu, už kurį O. L. prašo priteisti įsiskolinimą, ji gaudavo Valstybės skiriamą pašalpą vaiko - R. J. išlaikymui. Be to, teismo sprendime nurodyti motyvai neatitinka tikrovės, kad ieškovė O. L. ir šiuo metu gyvena viena, o yra priešingai ji yra sudariusi santuoką ir gyvena su vyru.
Ieškovė O. L. pateikė atsiliepimus į apeliantų skundus, su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad R. J. šiuo metu yra 14 m. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai yra žymiai didesni nei mažamečio. R. J. iki pilnametystės liko 4 m tuomet B. S. ir A. S. vaikams bus - D. S. - 6 m . E. S. - 12 m. Pasibaigus R. J. išlaikymo prievolei, atsakovas galės skirti daugiau lėšų savo paaugusiems vaikams. Kitas apeliacinio skundo argumentas tas, kad ieškovė iki santuokos sudarymo sūnaus išlaikymui iš valstybės gaudavo pašalpą kaip vieniša motina, todėl ji nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Šis argumentas nepagrįstas, nes ieškovė O. L. pašalpą gavo tik trejus metus po sūnaus R. J. gimimo, o į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip po 10 metų. Apeliantas teigia, kad nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Su šiuo argumentu ieškovė taip pat nesutinka ir pabrėžia, kad savo, O. L. , ir A. S. sūnų R. J. nuo pat gimimo, tai yra nuo 1997m. lapkričio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos - 2010-08-04 d. viena augino, auklėjo ir išlaikė, Atsakovas per visus 14 m nei kiek neprisidėjo prie savo sūnaus poreikių tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės O. L. ieškinio reikalavimą bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais B. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.
Dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio nustatymo
Apeliantės B. S. pagrindinis apeliacinio skundo argumentus yra tas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl to, kad skundžiamu sprendimu nustatytas skirtingas trims nepilnamečiams vaikams teiktinas tėvo išlaikymo dydis.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga.
Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas bei turimą turtą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį – atsakovo nepilnametis vaikas R. J. , kurį susilaukė su ieškove O. L. , yra paauglys, tuo tarpu atsakovo ir trečiojo asmens B. S. vienas vaikų D. S. yra mažametis, o kitas vaikas E. S. lanko pradinę mokyklą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo ir B. S. vaikų poreikiai yra mažesni, nei ieškovės sūnaus. Atsakovas A. S. yra sveikas, darbingas, jis nepateikė teismui įrodymų, jog yra išnaudojęs visas protingas galimybes surasti papildomą ar geriau apmokamą darbą. Tuo tarpu trečiojo asmens ir atsakovo nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno šeimoje ir gavo pakankamo dydžio išlaikymą iš abiejų tėvų. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsižvelgiant į vaikų amžių, ieškovės sūnaus poreikiai yra didesni, nei atsakovo ir trečiojo asmens vaikų, taip pat R. J. teisės į išlaikymą atsakovo buvo pažeidžiamos ilgą laiką, nes jis keturiolika metų visiškai negavo išlaikymo iš tėvo. Be to, R. J. poreikiai keturiolika metų buvo tenkinami minimaliai, nes atsižvelgiant į vaiko motinos ieškovės O. L. turtinę padėtį matyti, kad ji negalėjo ir šiuo metu negali viena tinkamai išlaikyti nepilnametį sūnų. Kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, patvirtina ir tai, jog jai šioje civilinėje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tam, kad būtų bent minimaliai patenkinti R. J. poreikiai, atsakovas privalo teikti jam ne mažesnį nei 300,00 Lt išlaikymą per mėnesį.
Iš esmės pagrįstai nustatyta, kad priteisti iš atsakovo ieškovės ir trečiojo asmens B. S. reikalaujamo dydžio išlaikymą nėra galimybės, nes tokiu atveju būtų pažeistas nepilnamečių vaikų ir atsakovo interesų balansas, tai pat tokio dydžio išlaikymo neleidžia teikti nė vieno iš tėvų turtinė padėtis. R. J. sulaukus pilnametystės atsakovo prievolė jam teikti išlaikymą pasibaigs, tai sudarys sąlygas atsakovui skirti daugiau lėšų kitų savo vaikų išlaikymui.
Dėl įsiskolinimo išlaikyti nepilnametį vaiką priteisimo
Atsakovas mano, kad nepagrįstai jam buvo priteistas įsiskolinimas už R. J. išlaikymą. Su tokia apelianto pozicija teismas nesutinka.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Todėl ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą A. Č. v. G. K. byloje; bylos Nr. 3K-3-23/2004m.,nutartis paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 21, p. 29-32).Įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką R. J. .
Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą nepilnamečiam R. J. įsiskolinimą, kurį turi mokėti atsakovas, už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 4 d. iki ieškinio pareiškimo 2010 m. rugpjūčio 4 d., nes atsakovas šiuo laikotarpiu neteikė sūnui išlaikymo. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas po 300,00 Lt per mėnesį, tokiu būdu už minėtą laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas sudaro 10 800,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai priteisės nurodyto dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo juos tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 – ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.