Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 21Rl-92 (AGl-50/12-2021);

Nurodė, kad pareiškėja nei atsakovei, nei Administracinių ginčų komisijai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių teiginius, jog paminėtuose atsakymuose buvo pateikta melaginga ar klaidinanti informacija. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, jog jos 2020 m. lapkričio 4 d. prašymas buvo išspręstas teigiama administracijos direktoriaus rezoliucija, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemos išrašas patvirtina, jog pareiškėjos 2020 m. lapkričio 4 d. prašymo nagrinėjimo vykdymas pavestas Nekilnojamo turto skyriaus vedėjui D. V., nurodant prašymą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pabrėžė, kad administracinės procedūros atlikimo tvarka nustatyta Viešojo administravimo įstatyme. Įvertinusi visas faktines aplinkybes bei situacijos teisinį reglamentavimą, Administracinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, gavusi pareiškėjos 2020 m. gruodžio 7 d. skundą, pradėjo administracinę procedūrą, per 3 darbo dienas sudarė skundo nagrinėjimui administracijos komisiją, nustatė skundo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, administracinę procedūrą baigė priimdama motyvuotą administracinį sprendimą, apie kurio priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais informavo pareiškėją. Administracinių ginčų komisija pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė, nekviesdama pareiškėjos į administracijos komisijos posėdį bei jos neapklausdama, nepažeidė administracinei procedūrai keliamų reikalavimų ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir prijungtos Ginčų komisijos bylos Nr. AG1-50/12-2021 dokumentų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad į pareiškėjos 2020-09-29, 2020-10-08, 2020-10-20, 2020-11-04, 2020-11-12, 2020-11-20, 2020-11-25, 2020-12-28 prašymus buvo detaliai buvo atsakyta atsakovės 2020-10-06 raštu Nr. 60-6-1083, 2020-10-15 raštu Nr. 60-6-1185, 2020-10-22 raštu Nr. 05-2-492, 2020-11-13 raštu Nr. 60-6-1501, 2020-11-14 raštu Nr. 05-2-647, 2020-12-08 raštu Nr. 60-6-1648, 2020-12-01 raštu Nr. 05-2-674, 2021-01-07 raštu Nr. 12-2-2 taip pat ir dėl galimybės nuomoti (įgyti nuosavybėn) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė paminėtuose raštuose pareiškėjai ne kartą pateikė informaciją, kad paminėtas butas yra kito fizinio asmens privati nuosavybė, todėl negali būti išnuomotas pareiškėjai (b. l. 35-38, 42-43, 83-118, prijungtos bylos Nr. AG1-50/12-2021 dokumentų duomenys)(šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys – pareiškėjos įvardijamas nekilnojamojo turto objektas nuo 1992 metų priklauso su ginču visiškai nesusijusiam fiziniam asmeniui).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja atsakovei pateikė 2020 gruodžio 7 d. prašymą, adresuotą administracijos direktoriaus pavaduotojui, kurį atsakovė gavo 2020 m. gruodžio 8 d. (reg. Nr. R13- 2414) (b. l. 103-104). Prašyme pareiškėja nurodė, kad ji ankstesniu 2020 m. lapkričio 26 d. prašymu prašė administracijos direktorių pateikti dokumentų patvirtintas kopijas dėl gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. 2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjos prašymas buvo perduotas vykdyti atsakovės darbuotojui D. V., kuris vykdymą nukreipė J. K. darbuotojai – J. F.. Pareiškėja paminėtame prašyme taip pat prašė nušalinti nuo nagrinėjimo vykdytoją D. V., taip pat ir J. F., o prašymą paskirti nagrinėti Būsto valdymo poskyrio Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjai J. V.. Atsakovės administracijos direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. Al-724 sudarė Komisiją pareiškėjos 2020 m. gruodžio 7 d. skunde nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti (bylos Nr. A61-50/12-2021 b. 1. 29). Administracijos sudaryta Komisija 2021 m. sausio 11 d. Išvadoje Nr. 12-5-4 (b. l. 110-115) nustatė, kad gyvenamasis būstas (duomenys neskelbtini), yra privati kito asmens nuosavybė, todėl pareiškėjos prašymas išsinuomoti šį gyvenamąjį būstą, esantį kito asmens privačioje nuosavybėje, negali būti patenkinamas. Išvadoje taip pat pažymėta, kad viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamo turto ir kitų nekilnojamų daiktų sąraše, patvirtiname Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. T-87, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra. Komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog jos darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjos prašymus, Lietuvos Respublikos teisės aktų nepažeidė ir siūlė administracijos direktoriui tyrimą nutraukti bei informuoti pareiškėją, kad jos prašymas išsinuomoti gyvenamąjį būstą negali būti tenkinamas ir, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi akcentavo, jog ateityje gaunami analogiški prašymai dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo nebus nagrinėjami.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 13 d. rašto Nr. (33.205) R-119 ,,Dėl informacijos pateikimo" (b. l. 116-118), Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 21Rl-92 (AGl-50/12-2021) (prijungtos Administracinės komisijos bylos duomenys) teisėtumo ir dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – pakartotinai išnagrinėti skundą (b. l. 103-104) jai betarpiškai dalyvaujant Komisijos posėdyje.

Kilusio ginčo teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) normos, konkrečiai susijusios su asmenų skundų nagrinėjimo tvarka. VAĮ 2 straipsnio 2 dalis įsakmiai apibrėžia, kad administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Administracinė procedūra baigiama administraciniu sprendimu.

Teismas pabrėžia, kad reikalavimai individualiam administraciniam sprendimui (aktui) numatyti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (7 p.). VAĮ 13 straipsnio 1 dalis atsakovę įpareigoja, kad asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant tokio sprendimo kopiją, ar, esant poreikiui apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, - nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą.

Teismas taip pat akcentuoja, kad administracinės procedūros atlikimo tvarka detaliai reglamentuota VAĮ III skyriuje (23 – 26 str.). Šiame skyriuje (konkrečiai 23 str. 1 d.) įtvirtintos nuostatos, kad administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Be to, VAĮ 26 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūrą, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami, siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. Jeigu skunde nėra aiški ginčijamo klausimo esmė ir su juo susijusios aplinkybės arba asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, arba asmuo, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, išreiškė pageidavimą būti apklausiamas, administracinės procedūros sprendimas priimamas tik tokį asmenį apklausus.

Teismui pateikti duomenys patvirtina išvadą, kad atsakovė, gavusi pareiškėjos 2020 m. gruodžio 7 d. skundą, iš karto pradėjo administracinę procedūrą ir per 3 darbo dienas sudarė skundo nagrinėjimui Komisiją, patvirtino jos darbo Reglamentą. Komisija tinkamai VAĮ normų kontekste nustatė skundo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir administracinę procedūrą baigė priimdama motyvuotą administracinį sprendimą bei apie jo priėmimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais informavo pareiškėją. Ginčo kontekste svarbu pažymėtina ir tai, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 7 d. skunde atsakovei net nebuvo išreiškusi pageidavimo būti apklausiamai administracinės procedūros metu, o tokiu atveju paminėtas teisinis reglamentavimas nenustato imperatyvo viešojo administravimo subjektui, vykdančiam administracinę procedūrą, apklausti asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra. Šiuo atveju atsakovė turėjo tik teisę, bet ne pareigą administracinės procedūros metu betarpiškai apklausti pareiškėją. Taigi, atsakovė, nekviesdama pareiškėjos į Komisijos posėdį bei jos tiesiogiai neapklausdama, nepažeidė jokių administracinei procedūrai keliamų reikalavimų ir tai neturėjo neigiamos įtakos ginčijamo sprendimo išsamumui bei teisėtumui. Šią teismo išvadą patvirtina ir ankstesnių pareiškėjos skundų (didžiąja dalimi analogiško turinio) atsakovei bei atsakovės atsakymų į pareiškėjos skundus turinio analizė. Kaip jau buvo paminėta, į visus ankstesnius skundus (kurie didžiąja dalimi buvo analogiški) atsakovė atsakė nepažeisdama VAĮ 8 straipsnio (po 2020-11-01 - VAĮ 10 str.) nuostatų. Dėl to atsakovei nebuvo jokio poreikio ar būtinumo kviesti pareiškėją ir apklausti Komisijos posėdyje.

Teismas daro išvadą, kad ir pati pareiškėja nei atsakovei (taip pat ir Komisijai), nei Administracinei komisijai, nei teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių savo teiginius, kad atsakovės atsakymuose buvo pateikta melaginga ir klaidinanti informacija (pvz.; Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemos išrašo duomenys patvirtina, jog pareiškėjos 2020 m. lapkričio 4 d. prašymo nagrinėjimo vykdymas pavestas Nekilnojamo turto skyriaus vedėjui, nurodant prašymą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka). Tiek atsakovė, tiek ir Administracinė komisija pareiškėjos skundus išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, nepažeidžiant nei procesinių, nei materialinių teisės normų ir priėmė teisėtus, pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo, kaip ir būtinybės pareiškėjos 2020 m. gruodžio 7 d. skundą nagrinėti iš naujo Komisijoje. Dėl to pareiškėjos skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai (taip pat ir pareiškėjos po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui pateikti dokumentai) laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.