- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1-2550-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11377-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.8Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:
1) 2014-02-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val. ir tęsti mokslą;
2) 2014-04-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai), 182 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies 2 dalimi sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2014-02-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį;
3) 2014-09-18 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, įpareigotas mokytis arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Kaune) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2015-04-07 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi S. J. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (4 t., b. l. 26-28), Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikęs, 2018-08-04 išregistruotas iš probojamųjų asmens duomenų registro. 2016-12-17 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 66 straipsniu į Kauno m. apylinkės tesimo 2014-09-18 nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo laiką įskaitytas sulaikymo, vykdant Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje, laikas nuo 2016-03-09 iki 2016-10-20,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.
Jis 2019-03-19, apie 19.40 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinėje, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė S. S. į galvą ir pagrobė 280,00 Eur, taip mušdamas sukėlė S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimu viršugalvio dešinėje priekinėje dalyje, kraujosruva dešiniojo smilkinio srityje, nubrozdinimais smakro dešinėje, kraujosruva bei nubrozdinimais apatinės lūpos gleivinės dešinėje, viršutinio dešinės pusės II danties lūžiu, apatinio kairės pusės II danties lūžiu.
Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad 2019-03-19, apie 19.30 val., buvo savo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmame aukšte. Į šį namą atėjo jam nepažįstamas vaikinas. Vaikiną užpuolė dėl to, kad jis klausė apie narkotikus, buvo jam nematytas ir ne iš jų namo. Vaikiną mušė rankomis. Mušant jį iš jo striukės iškrito asmens tapatybės kortelė ir eurai. Eurus pasiėmė, asmens tapatybės kortelę jam grąžino atgal. Nosinaitės ir cigarečių pakelio neėmė. Prisipažįsta, kad vaikinui sudavė ne daugiau kaip tris kartus kumščiais į galvą. Nusikalstamą veiką įvykdė vienas. Galimai tuo metu laiptinėje galėjo būti ir daugiau žmonių, tačiau nieko nedarė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. J. kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-03-19, apie 19.30 val., jis buvo daugiabučio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinėje. Ten atėjo nepažįstamas vaikinas. Jį puolė mušti, nes nepažinojo. Mušė rankomis. Mušant iš striukės kišenės iškrito pinigai ir asmens tapatybės kortelė, kurią grąžino nukentėjusiajam. Pinigų neskaičiavo. Sudavė kumščiu tris kartus į galvą. Nosinaitės ir cigarečių neėmė. Plėšimą įvykdė vienas, nors laiptinėje tuo metu galėjo būti ir daugiau žmonių, kurie nieko nedarė (1 t., b. l. 175, 184-185).
Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-19 (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje buvo užpultas apie 10 žmonių grupės. Smūgius rankomis į galvą, į krūtinę jam sudavė du pirmieji vaikinai, kurie gėrė alų. Jie pirmiausia iš jo pradėjo reikalauti pinigų, o jis jiems nedavė. Tada vienas vaikinas, kuris vilkėjo pilką treningą, nuėjo laiptais į namo viršų ir apytiksliai po 5 minučių sugrįžo bei priėjo prie to savo draugo, kuris liko vienas prie jo. Iš karto po to iš namo viršaus atėjo dar kokie 8 vaikinai ir mergina. Tada tie du pirmieji vaikinai pirmieji puolė jį mušti. Po to prisijungė ir kiti. Pirmuosius smūgius jam sudavė vaikinas, dėvintis pilką sportinį kostiumą ir mėlyną striukę. Iš jo striukės kišenės buvo pagrobta 280 eurų, nosinaitė ir pilnas cigarečių pakelis L. P. buvo striukės vidinėje kišenėje be piniginės. Būtent toje pačioje kišenėje buvo ir jo asmens tapatybės kortelė. Nosinaitė ir cigaretės buvo skirtingose, išorinėse striukės kišenėse. Negali nurodyti kuris ištraukė pinigus, nosinaites ir cigaretes iš striukės kišenės. Gerai įsidėmėjo, kad po užpuolimo jam asmens tapatybės kortelę grąžino, nes padavė į rankas, būtent tas vaikinas, kuris gėrė alų ir vilkėjo pilką sportinį kostiumą. Visi užpuolę asmenys veikė bendrai. Jam yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l.8 – 11, 33-34, 35-36).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, devynių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Ant namo įėjimo durų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, hole įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 23-27).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G740/2019(02) 2019-03-20 matyti, kad S. S. nustatyta: nubrozdinimas viršugalvio dešinėje priekinėje dalyje, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas smakro dešinėje, kraujosruva bei nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, viršutinio dešinės pusės II danties lūžis, apatinio kairės pusės II danties lūžis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui, judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Minėti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 68-69).
Iš 2019-03-29 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. S. iš pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino S. S., nurodė, kad jis dėvėjo pilką sportinį kostiumą, sudavė pirmuosius smūgius rankomis (1 t., b. l. 75-81).
Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-19 vakare, ji su A. J. vaikščiojo prie jo namų lauke. Galėjo būti, kad apie 20.30 val., kai ji su A. J. įėjo į daugiabučio bendrabučio vidų ir ketino eiti pas jį į namus. Tada pamatė, kad pirmame bendrabučio aukšte yra daug vaikinų. Ką jie ten veikė, ji nežino. Iš tų vaikinų ji pažįsta tik vieną, tai S. J., tai jos draugo A. J. brolis. Jis tik stovėjo laiptinėje. Kitų vaikinų ji nepažįsta ir nėra jų mačiusi. Ji su A. nuėjo iki jo namų. A. J. pasiėmė piniginę ir jie iš bendrabučio išėjo. Jokių muštynių nematė. Kas ką sumušė ar apiplėšė ji nežino. Nematė, kad S. J. ką nors muštų (1 t., b. l. 40).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-19 vakare apie 20.00 val., jis iš lauko vienas ėjo namo. Įėjęs į bendrabutį, jo koridoriuje matė daug žmonių, kurių nepažįsta. Po to grįžo namo. Jokių muštynių nematė. Jokio sumušto asmens nematė. Nieko pats nemušė ir nieko neatėmė (1 t., b. l. 58).
Kitų asmenų, mačiusių įvykį ir galinčių duoti parodymus apie tyrimui reikšmingas aplinkybes nenustatyta, vaizdo įrašų byloje nėra.
Įrodymai, veikos kvalifikavimas
BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta plėšimo sudėtis. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Pagal 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015, išaiškinta, kad plėšimą ir vagystę apibūdina turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009, nurodyta, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Tuo tarpu plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Taigi, sprendžiant klausimą, ar padaryta nusikalstama veika – svetimo turto pagrobimas – turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 ar pagal BK 180 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-139/2015).
Fiziniu smurtu laikomos pavojingos ir priešingos teisei prieš nukentėjusiojo valią realizuojamos veikos, kuriomis yra kėsinamasi į jo fizinį neliečiamumą, sužalojant jo kūną arba/ir pažeidžiant vidaus organų normalų funkcionavimą (mirtis, tam tikro masto sveikatos sutrikdymai, fizinės kančios, bejėgiška būklė ir kt.).
Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.
Kaltinamasis S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino, jog pagrobė iš nukentėjusiojo pinigus, tai galėjo būti 280,00 Eur. Vaikiną užpuolė, nes klausė apie narkotikus, buvo jam nematytas ir ne iš jo namo. Vaikiną mušė rankomis. Mušant jį iš jo striukės iškrito asmens tapatybės kortelė ir pinigai, kuriuos jis pasiėmė, o asmens tapatybės kortelę grąžino nukentėjusiajam. Jis prisipažino, kad sudavė 3 kartus kumščiu į galvą nukentėjusiajam. Nukentėjusysis S. S. viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, kad namo laiptinėje jį mušė pilku sportiniu kostiumu dėvintis jaunuolis, kuris paėmė iš jo striukės kišenės pinigus. Šį jaunuolį S. S. atpažino iš nuotraukų – tai kaltinamasis S. J.. Iš specialisto išvados matyti, kad S. S. nustatyta: nubrozdinimas viršugalvio dešinėje priekinėje dalyje, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas smakro dešinėje, kraujosruva bei nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, viršutinio dešinės pusės II danties lūžis, apatinio kairės pusės II danties lūžis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui, judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Minėti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo S. J. ir nukentėjusiojo S. S. parodymus papildo ir liudytojų I. J. ir A. J. parodymai, kad 2019-03-19 vakare atvykę į (duomenys neskelbtini) Kaune, daugiabutį jie matė laiptinėje daug nepažįstamų žmonių.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.
Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybes, jog buvo pagrobta nosinaitė ir cigarečių pakelis bei tai, kad pinigai buvo pagrobti iš striukės kišenės, nes kaltinimas šioje dalyje buvo grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo S. S. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Kaltinamasis S. J. nuo pat pirmos apklausos laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nosinaitės ir cigarečių iš nukentėjusiojo negrobė, kad pinigus paėmė po to, kai jie iškrito ant žemės, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai.
Kaltinamasis S. J. parodė, kad fizinį smurtą naudojo, nes nepažino nukentėjusiojo, kad pinigus paėmė tik po to, kai mušant S. S. šie iškrito ant žemės. Nukentėjusysis S. S. parodė, kad kaltinamasis jį mušė, nes pareikalavus duoti pinigų, šis atsisakė tai padaryti. Nukentėjusiojo S. S. parodymais nėra pagrindo netikėti, todėl teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kaltinamojo S. J. tyčia pasisavinti svetimą turtą kilo kaltinamajam mušant nukentėjusįjį ir pamačius pinigus, nusikalstama veika vis tiek būtų kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes kaip ir minėta, tyčia pasisavinti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-139/2015).
Kaltinamasis S. J. parodė, kad naudojant fizinį smurtą pamatė pinigus ir jų nukentėjusiajam negrąžino, suprato savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo, todėl teismas daro išvadą, kad veikė staiga kilusia tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį baigtą nusikaltimą, teistas, kas rodo, kad nusikaltimų darymas yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška. Ankstesnėmis bausmėmis baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nes tai neatgrasė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamajam S. J. jau buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Jis administracine tvarka baustas, Užimtumo tarnyboje neregistruotos. LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.N1-279-238/2019, kurioje S. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, kur jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl teismas daro išvadą, kad S. J. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki minimumo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pažymėtina, jog nepaisant to, kad kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau tai reikšmės neturi, nes pripažino padaręs jam inkriminuojamus veiksmus.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina, nes kitoje baudžiamoje byloje Nr.N1-279-238/2019 kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais , 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo S. J. sulaikymo.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).