- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-673-278/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „J.“
- Atsakovas
- UAB „P.“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „P.“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „J.“ ieškinį atsakovei UAB „P.“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „J.“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „P.“ 5 091,64 Eur skolą, 887,46 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2015 m. spalio 28 d. Tiekimo sutartį Nr. P1/15-0033 (toliau ir Sutartis), PVM sąskaitomis faktūromis: 2021 m. vasario 23 d. JAU Nr. 489040, 2021 m. vasario 26 d. JAU Nr. 489669, 2021 m. kovo 23 d. JAU Nr. 491468 atsakovei pardavė prekes, tačiau atsakovė UAB „P.“ už prekes neatsiskaitė ir liko skolinga 5 091,64 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „J.“ ieškinį visiškai patenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „P.“ dėl 2021 m. liepos 14 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad ieškovė suabsoliutina PVM sąskaitų faktūrų reikšmę, jos nepatvirtina sutartinių santykių tarp šalių. Teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reikalavimo teisę, sąskaitos faktūros nepatvirtina fakto, kad prekės buvo perduotos UAB „P.“, perduotų prekių kiekio ir kokybės. Rašytiniuose paaiškinimuose sutiko su ieškovės nurodytu skolos dydžiu, tačiau nesutiko su reikalavimu priteisti 887,45 Eur sutartinių palūkanų. Nurodė jas esant nepagrįstai dideles ir neproporcingas skolos dydžiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. galutiniu sprendimu 2021 m. liepos 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį patenkino iš dalies – ieškovės naudai priteisė iš atsakovės UAB „P.“ 5 091,64 Eur skolą, 445,74 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 61,64 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „J.“ įvykdė savo įsipareigojimus – pardavė prekes, tačiau atsakovė UAB „P.“ savo prievolės pilnai neįvykdė ir ieškovei liko skolinga 5 091,64 Eur. Nurodė, kad atsakovė pripažino skolą. Konstatavo, kad šalių 2015 m. spalio 28 d. sudarytos Sutarties 4.8 punkte numatyta, jog laiku nesumokėjęs už prekes, pirkėjas moka 0,2 procento dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nustatė, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę ir ieškovė atsakovei UAB „P.“ paskaičiavo 0,2 procento dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos 5 091,64 Eur sumos, kurios sudaro 887,46 Eur.
6. Sprendė, kad atsakovė sudarė Sutartį prisijungimo būdu ir nėra duomenų apie kitokių netesybų taikymo susitarimą. Nurodė, kad atsakovė pagal Sutartį turėjo 10 000 Eur limitą ir savo sutartinę prievolę iš dalies vykdė. Darė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos (0,2 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) laikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl mažintinos iki 0,1 procento, iš atsakovės priteisiant ieškovės naudai 445,74 palūkanų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „P.“ prašo iš dalies pakeisti 2021 m. rugsėjo 13 d. galutinį sprendimą ir sumažinti ieškovės naudai priteistas palūkanas nuo 445,74 Eur iki 88,75 Eur bei žyminio mokesčio dydį.
8. Nurodo, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita.
9. Teigia, kad atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netesybų suma turėtų būti sumažinta iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 88,75 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „J.“ prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė, jog netesybos būtų per didelės, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais, nors, kaip seka iš kasacinio teismo praktikos, būtent atsakovei tenka tokių aplinkybių įrodinėjimo našta. Pažymi, kad teismas sumažino netesybas per pusę, todėl papildomas jų mažinimas reikštų, kad iš esmės yra ginamos ne nukentėjusios šalies (ieškovės), o Sutartį pažeidusios šalies interesai. Ieškovė pažymi, kad jos teisių pažeidimas tęsiasi iki šiol, atsakovė nemoka priteistos sumos, nepaisant to, kad su pagrindine skola sutinka ir šioje dalyje sprendimo neskundžia. Teigia, kad tai rodo, jog pati atsakovė piktnaudžiauja teise teikti apeliacinį skundą, tikėdamasi, kad dėl apeliacinio proceso nemokės ir pagrindinės skolos, kurios neginčija.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Be to, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako.
12. Byloje kilo ginčas dėl teismo priteistų palūkanų (netesybų) dydžio.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „J.“ įsipareigojo pateikti, o atsakovė UAB „P.“ – priimti ir apmokėti už prekes, kurių pavadinimai, kiekiai ir kainos pagal išankstinį susitarimą nurodomi sąskaitose. Pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovė iš ieškovės UAB „J.“ įgijo prekių už bendrą 8 695,64 Eur sumą ir dėl jų kokybės pretenzijų nepareiškė. Prekių perdavimo faktą patvirtina ne tik sąskaitos faktūros, bet ir krovinio važtaraštis, elektroninis laiškas. Ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus – pardavė prekes, tačiau atsakovė savo prievolės pilnai neįvykdė ir ieškovei liko skolinga 5 091,64 Eur.
14. Sutarties 4.8 punktu šalys susitarė, kad laiku nesumokėjęs už prekes, pirkėjas moka 0,2 procento dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Byloje nustatyta, kad prievolės atsiskaityti už prekes terminą atsakovė praleido daugiau kaip tris mėnesius (iki ieškinio pateikimo dienos). UAB „J.“ ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 887,46 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo laiku nesumokėtos 5 091,64 Eur sumos po 0,2 procento dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti palūkanų dydį sumažino iki 0,1 procentų ir priteisė iš atsakovės 445,74 Eur palūkanų. Apeliantė nesutinka su priteistu palūkanų dydžiu ir prašo palūkanas papildomai sumažinti iki 0,02 proc. (88,75 Eur). Teigia, kad priteistos palūkanos yra per didelės, priteista palūkanų suma neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
15. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas mažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes ir priklausomai nuo situacijos teismas netesybas gali mažinti ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
16. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstamos tos, kurios neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
19. Nagrinėjamoje byloje abi Sutarties šalys yra verslininkai, kuriems taikomi didesni apdairumo ir atsargumo reikalavimai. Iš viešai prieinamų duomenų „Rekvizitai. Lt“ matyti, kad atsakovė UAB „P.“ veiklą vykdo jau 30 metų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė yra verslo subjektas, turinti verslo patirties ir sudariusi ne vieną sutartį, dėl ko nėra abejonių, kad sudarydama Sutartį suprato joje numatytas sąlygas ir galėjo įsivertinti netesybų (palūkanų) reikšmę savo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydama Sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl palūkanų). Taip pat, kad iki pat bylos iškėlimo apeliantė nei karto neprašė ieškovės keisti Sutartyje nustatytų palūkanų dydžio. Kaip minėta, netesybų dydis tiesiogiai priklauso ir nuo to, kokia apimtimi atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė netesybas skaičiavo ne nuo visos sandorio sumos (8 695,64 Eur), o tik nuo skolos likučio (5 091,64 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino netesybų dydį (nuo 0,2 iki 0,1 procento), apeliantė nuo civilinės bylos iškėlimo dienos jokia apimtimi nepadengė skolos, nors ją pripažįsta, sprendžia, kad vien faktas, jog atsakovė iki civilinės bylos iškėlimo buvo sumokėjusi 3 604 Eur, nesudaro pagrindo mažinti netesybų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, sumažinus palūkanas iki atsakovės prašomo dydžio būtų pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai, iš esmės paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatos būtų koreguotos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Pažymėtina, kad papildomas netesybų (palūkanų) mažinimas suponuotų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo papildomai sumažinti netesybų dydį.
20. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.