Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1430-390/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
e2S-1430-390/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07251-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
T. J., Ž. J., R. J.
Ieškovas
M. G.
Trečiasis asmuo
notaras Modestas Valantiejus, uždaroji akcinė bendrovė „Togri“, S. G.
Advokatai
Žilvinas Brazaitis, Raimundas Moisejevas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1430-390/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07251-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.12; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14481-451/2018 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams T. J., Ž. J., R. J., tretieji asmenys notaras Modestas Valantiejus, uždaroji akcinė bendrovė „Togri“, S. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. G. pateikė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo: pripažinti atsakovo T. J. ir atsakovo Ž. J. 2008-12-31 sudarytą UAB „Togri“ 50 vienetų akcijų prikimo — pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti atsakovo Ž. J. ir atsakovės R. J. 2017-09-04 sudarytą UAB „Togri“ 50 vienetų akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti atsakovės R. J. ir atsakovo T. J. 2017-10-11 sudarytą UAB „Togri“ 50 vienetų akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją: perkelti atsakovo Ž. J. teises ir pareigas pagal 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Togri“ akcijų pirkimo — pardavimo sutartį M. G. suteikiant M. G. nuosavybės teisę į UAB „Togri“ bendrovės 50 vienetų akcijų, o taip pat įpareigojant M. G. sumokėti (grąžinti) atsakovui Ž. J. 1448,1 Eur (5000 Lt). Nurodė, kad atsakovas T. J., sudarydamas akcijų pirkimo — pardavimo sutartį pažeidė LR Akcinių bendrovių įstatymo 47 str., kuriame yra įtvirtinta akcininko pirmumo teisė įsigyti parduodamas įmonės akcijas; 2008 -12-31 akcijų pirkimo — pardavimo sutartis prieštarauja LR CK 1.80 str., todėl turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui T. J. uždrausti parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitu būdu perleisti ar kitaip disponuoti turimomis UAB „Togri“ bendrovės 50 vienetų akcijomis; uždrausti naudotis UAB „Togri“ akcininko neturtinėmis teisėmis, nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnyje. Nurodė, kad atsakovas gali nuspręsti perleisti ar įkeisti neteisėtai įgytas UAB „Togri“ akcijas, taip pat atsakovas savo veiksmais gali pakenkti bendrovės interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Ieškovo M. G. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovui Ž. J. parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitu būdu perleisti ar kitaip disponuoti turimomis UAB „Togri“ bendrovės akcijomis (50 vienetų).Teismas nurodė, kad ginčas byloje yra susijęs su konkrečiu turtu – dėl akcijų pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl neuždraudus atsakovui jas parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitų būdu perleisti, nebūtų užkirstas kelias galimai žalai bei naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui Ž. J. parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitu būdu perleisti ar kitaip disponuoti turimomis UAB „Togri“ bendrovės akcijomis (50 vienetų).Ieškovui nenurodžius jokių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas savo veiksmais kenkia ar gali pakenkti įmonės veiklai, teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui Ž. J. naudotis UAB „Togri“ akcininko neturtinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas T. J., kurio interesams atstovauja advokatas Žilvinas Brazaitis, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

6.1. Teismas nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Apelianto vertinimu, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti įrodymai, todėl nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6.2. Teismas ieškovo prašymą tenkino neįvertinęs, jog ieškovas nepagrindė galimo sprendimo neįvykdymo grėsmės ir nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas ketina perleisti turimas akcijas. Taigi ieškovas neįrodė antros sąlygos – galimos grėsmės.

6.3. Grėsmės, kad akcijos bus parduotos be ieškovo ir kitų asmenų žinios, nėra, nes akcijų pardavimo tvarka numatyta ABĮ 47 straipsnyje.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. G., kurio interesams atstovauja advokatas Raimundas Moisejevas, prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas.

7.2. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas T. J. gali siekti išvengti teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas konstat uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Jei nėra bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.Apelianto nuomone, ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškovo nurodytas ieškinio pagrindas nesusijęs su ieškinio dalyku, t. y. ieškinio dalykas nėra pagrįstas. Pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovui nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Akcentuotina, kad įrodymų pakankamumo ir ieškinio įrodytinumo klausimai nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nors pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje neakcentavo ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau nutarties turinys leidžia daryti išvadą, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą.Pasisakant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nurodytina, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra konkretus turtas (šiuo atveju – akcijos), galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turto atžvilgiu gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-682-178/2015). Tokiu būdu yra užtikrinamas reiškiamo reikalavimo dalies dėl restitucijos taikymo ieškinio tenkinimo atveju įvykdymas. Tuo atveju, kai ginčo objektas, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, yra konkretus ginčijamu sandoriu perleistas turtas (nagrinėjamu atveju - akcijos), kurio grąžinimo atsakovo nuosavybėn ieškiniu siekia ieškovas, teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonės visų pirma turi būti siekiama užtikrinti tokią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugą, kad ieškinio tenkinimo atveju, t. y. pripažinus negaliojančiais atsakovo sudarytus sandorius, būtų galima atlikti restituciją natūra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas, turėdamas galimybę nevaržomai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis, gali atlikti realius tokio pobūdžio veiksmus, taip apsunkindamas teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarydamas jo įvykdymą neįmanomu, pagrįstai sprendė, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo prašomi nustatyti laikini apelianto nuosavybės teisių į UAB „Togri“ akcijas apribojimai, susiję su turtinėmis teisėmis į akcijas, užtikrina ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir ginčo šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą. Tai papildomai pagrindžiama tuo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsisakė suvaržyti neturtines akcijomis suteikiamas teises.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio materialiuosius teisinius reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikymas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą neabejotinai yra būtinas. Pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtintas šalies reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu toks sprendimas realiai būtų neįvykdomas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė proceso teisės normas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis