Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2022-12-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024-01-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 str. 12 p. ir 260 str. 3 d., terminuoto laisvės atėmimo bausme 11 metų. 2) 2023-04-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2 d., terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams. 2024-01-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2022-12-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024-01-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ir 2023-04-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 11 metų, atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. K. nuo 2016-08-09 iki 2020-08-26 (iš pareigų atleistas 2021-03-23) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir atsakingu už apskaitos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punkto reikalavimus, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, veikdamas per buhalteres M. Š. (dirbo nuo 2016-08-09 iki 2019-12-30) ir N. K. (dirba nuo 2019-06-19 iki dabar), nesuvokusias K. K. nusikalstamų veikų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 buveinės adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams ir taip siekdamas išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą, 131 atveju 11-kai darbuotojų išmokėjo darbo užmokesčio iš viso 31 395,00 Eur, kurių tyčia pats apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir neužtikrino, kad darbo užmokesčio (piniginių lėšų) išmokėjimas būtų pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (užregistruoti apskaitos registruose):

- 27 atvejais D. E. – 2 700,00 Eur (laikotarpiu 2018-03-19 – 2020-08- 26);

- 28 atvejais E. K. –10 300 Eur (laikotarpiu 2018-03-23 – 2020-08-26);

- 9 atvejais M. P. S. – 900,00 (laikotarpiu 2019-11-07 – 2020-08-26);

- 3 atvejais S. S. – 350,00 Eur (laikotarpiu 2019-08-14 – 2019-11-07);

- 7 atvejais D. B. – 1 400,00 Eur (laikotarpiu 2018-07-26 – 2019-03-04);

- 9 atvejais J. K. – 3 320,00 Eur (laikotarpiu 2018-05-22 – 2019-03-12);

- 1 atveju K. J. – 250,00 Eur (laikotarpiu 2020-03-16 – 2020-04-23);

- 3 atvejais J. P. – 280,00 Eur (laikotarpiu 2019-03-18 – 2019-05-09);

- 16 atvejų M. K. – 6 245,00 Eur (laikotarpiu 2018-12-12 – 2020-06-04);

- 27 atvejais V. B. – 5 400,00 Eur (laikotarpiu 2018-03-19 – 2020-06-30).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 išmokėjo 11-kai darbuotojų 31 395,00 Eur neapskaitytą darbo užmokestį. Dėl tokių K. K. veiksmų buhalterės M. Š. (dirbo nuo 2016-08-09 iki 2019-12-30) ir N. K. (dirba nuo 2019-06-19 iki dabar), būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31 128 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 50 644,10 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 10 888,71 Eur gyventojų pajamų mokesčių priskaitymo, 14 167,61 (9110,39 + 5057,22) Eur valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo bei įmokų pensijų kaupimui priskaitymo 10 darbuotojų. Dėl K. K. padarytų 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, taip pat dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei – išvengta mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma 25 056,32 (10 888,71 + 14 167,61) Eur.

Be to, kaltinamasis K. K. nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, bei pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo organizavimą, ataskaitų, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, veikdamas per buhalteres M. Š. (dirbo nuo 2016-08-09 iki 2019-12-30) ir N. K. (dirba nuo 2019-06-19 iki dabar), nesuvokusias K. K. nusikalstamų veikų pobūdžio siekiant išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

29 atvejais Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), pateiktose 2018-04-16, 2018-05-15, 2018-06-15, 2018-07-14, 2018-08-14, 2018-09-14, 2018-10-15, 2018-11-14, 2018-12-17, 2019-01-16, 2019-02-15, 2019-03-15, 2019-04-12, 2019-05-15, 2019-06-16, 2020-02-13 (patikslinta), 2019-08-13, 2019-09-16, 2020-02-13 (patikslinta), 2019-11-13, 2020-02-13 (patikslinta), 2020-02-13 (patikslinta), 2020-03-13, 2020-05-12, 2020-06-11, 2020-07-15, 2020-08-14 Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą, K. K. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ – deklaravo 50 644,10 Eur mažiau ir 6 „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ bei 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ – deklaravo 10 888,71 Eur mažiau:

- už 2018 m. 3-12 mėn. – 14 151,19 Eur išmokų ir 2 838,23 Eur GPM;

- už 2019 m. – 25 261,74 Eur išmokų ir 5 625,38 Eur GPM;

- už 2020 m. 1-7 mėn. – 11 231,17 Eur išmokų ir 2 425,10 Eur GPM.

1 atveju Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM312), 2019-02-14 pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu, K. K. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (Deklaracijos L priedo L8 laukelyje “išmokos, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma”) – deklaravo 14 151,19 Eur mažiau ir 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ (Deklaracijos L priedo L10 laukeliuose „išskaičiuota GPM suma“) – deklaravo 2 838,23 Eur mažiau.

K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos…>“, 12 straipsnio 1 dalies „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti...>“, 12 straipsnio 2 dalies „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos…>”, 17 straipsnio 2 dalies „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“ nuostatų, nes 128 atvejais nuo 50 644,10 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 9 626,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, o būtent:

- 41 atveju nuo 14 151,19 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2018 m. 3-12 mėn. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 4 412,28 Eur (31,18 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- 59 atvejais nuo 25 261,74 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 m. 1-12 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 3 609,91 (3 162,86 + 447,05) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- 28 atvejais nuo 11 231,17 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2020 m. 1-7 mėn. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 16 04,11 (1 406,22 + 197,89) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų.

K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo:

- 17 straipsnio 1 dalį (nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31), kurioje nustatyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse“ ir 17 straipsnio 2 dalies „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatų, nes 41 atveju nuo 14 151,19 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2018 m. 3-12 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1 273,70 (424,53 + 849,17) Eur (3 + 6 = 9 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 59 atvejais nuo 25 261,74 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 m. 1-12 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1763,24 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 28 atvejais nuo 11 231,17 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2020 m. 1-7 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 783,90 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo:

- 10 straipsnio 1 dalį (nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31), kurioje nustatyta „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, nurodytos Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ nuostatų, nes 13 atvejų nuo darbuotojams priklausiusio priskaityti 3712,07 Eur darbo užmokesčio už 2018 metus neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 74,26 Eur pensijų įmokų;

- 37 atvejais nuo darbuotojams priklausiusio priskaityti 16 746,28 Eur darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 480,26 Eur pensijų įmokų;

- 16 atvejų nuo darbuotojams priklausiusio priskaityti 5 532,13 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 165,95 Eur pensijų įmokų.

K. K. 36 atvejais pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM, priedas SAM3SD), pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, S4 stulpelyje, laukelyje P20.4 (SAM3SD priede A11 laukelyje) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – nurodė 50 119,24 Eur mažiau ir S5 stulpelyje, laukelyje P20.5 (SAM3SD priede A12 laukelyje) apie įmokas – nurodė 14 043,21 Eur mažiau:

- už 2018 m. 3-12 mėn. – 14 151,19 Eur apdraustųjų pajamų ir 5 760,24 Eur įmokų;

- už 2019 m. – 25 106,57 Eur apdraustųjų pajamų ir 5 818,74 Eur įmokų;

- už 2020 m. 1-7 mėn. – 10 861,48 Eur apdraustųjų pajamų ir 2 464,23 Eur įmokų.

K. K. 3 atvejais pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), pateiktuose 2019-03-15, 2019-11-07, 2020-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, A11 laukelyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – nurodė 524,86 Eur mažiau ir A12 laukelyje apie įmokas – nurodė 124,40 Eur mažiau.

Iš viso K. K. už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31, 37 atvejais pranešimuose (formos SAM ir 2-SD), pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, A11 laukelyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – nurodė 50 644,10 Eur mažiau ir A12 laukelyje apie įmokas – nurodė 14 167,61 Eur mažiau, o būtent:

SAM už 2018 m. 3-12 mėn. deklaravo pajamų – 50 054,56 Eur, nedeklaravo pajamų – 14 151,19 Eur, deklaravo įmokas – 20 234,64 Eur, nedeklaravo įmokų – 5 760,24 Eur.

SAM už 2019 m. 1-12 mėn. deklaravo pajamų – 86 229,31 Eur, nedeklaravo pajamų – 25 106,57 Eur, deklaravo įmokas – 19 211,99 Eur, nedeklaravo įmokų – 5 818,74 Eur.

2-SD už 2019 m. deklaravo pajamų – 908,09 Eur, nedeklaravo pajamų – 155,17 Eur, deklaravo įmokas – 196,28 Eur, nedeklaravo įmokų – 34,67 Eur.

SAM už 2020 m. 1-07 mėn. deklaravo pajamų – 49 940,68 Eur, nedeklaravo pajamų – 10 861,48 Eur, deklaravo įmokas – 11 063,06 Eur, nedeklaravo įmokų –2464,23 Eur.

2-SD už 2020-07-01 m. deklaravo pajamų – 1 389,11 Eur, nedeklaravo pajamų – 369,69 Eur, deklaravo įmokas – 337,13 Eur, nedeklaravo įmokų – 89,73 Eur.

K. K., laikotarpyje nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26, mokėjo darbuotojams papildomą darbo užmokestį grynais pinigais, neapskaičiavo, nedeklaravo iš viso 25 056,32 Eur mokesčių ir įmokų:

- 10 888,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą;

- 9 626,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą;

- 3 820,84 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų Eur į VSDF biudžetą;

- 720,47 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui Eur į VSDFV biudžetą.

- už 2018 metus – 8 598,47 Eur (iš jų: 2 838,23 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 4412,28 Eur socialinio draudimo įmokų, 1273,70 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 74,26 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą);

- už 2019 metus – 11 478,79 Eur (iš jų: 5 625,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 3 609,91 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 763,24 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 480,26 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą);

- už 2020 m. 1-7 mėn. – 4 979,06 Eur (2 425,10 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 1604,11 Eur socialinio draudimo įmokų, 783,90 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 165,95 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą).

Tokiu būdu K. K., siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 056,32 Eur mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL – už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26, siekdamas išvengti Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtino 10 888,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėtinų 9 626,30 Eur socialinio draudimo įmokų, darbdavio mokamų 3 820,84 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 720,47 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, įrašė į 2018 metų 03-12 mėn., 2019 metų, 2020 metų 01-08 mėn., nurodytas deklaracijas, į kitas nustatyta tvarka patvirtintas pranešime apie įtarime nurodytas ataskaitas ir dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas kaltinime nurodytoms valstybės įgaliotoms institucijoms.

Kaltinamasis K. K. teisme kaltės nepripažino dėl visų jam pareikštų kaltinimų ir parodė, kad nuo 2018 iki 2020 metų valdė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje nebuvo neapskaitytų pinigų. Susipažinęs su liudytojų parodymais ir juos išklausęs teisme suprato, kad jie nesugebėjo paaiškinti už kokius darbus gavo arbatpinigius. Pripažįsta faktą, kad jie gavo arbatpinigius, bet tai buvo ne už klientų automobilius, o už jo asmeninius automobilius, kuriuos aptarnavo. Nebuvo tokių sumų nuo 300 iki 800 eurų, kaip liudytojai teigė, o ir gaudavo ne visi. Arbatpinigių sumos buvo nuo 50 iki 100 eurų, nes didesnių sumų nebuvo įmanoma uždirbti, kadangi nebuvo tokių pelningų darbų. Iš liudytojų apklausų protokolų matyti, kad jie buvo apklausiami šabloniškai, kurie teisme pasakė, kad jie tik pasirašė protokolus, negalėdami paaiškinti kodėl taip surašyta, savo parodymus keitė, bandė paaiškinti, kad gavo ženkliai mažesnes sumas. Arbatpinigius jis duodavo savo nuožiūra, priklausomai kokia buvo atlikta paslauga, kad turėdamas savo darbų pirmenybę suteikdavo jo automobiliui, nes kaip įmonės vadovas to galėjo paprašyti. Už automobilius, kuriuos tvarkė iš gatvės, liudytojai gaudavo atlyginimą. Negali pasakyti tikslaus skaičiaus automobilių, kuriuos atveždavo tralas, tai nesusiję su byla. Buhalteriją tvarkė įmonės buhalterė, jis nelabai gali paaiškinti kaip ten buvo tvarkoma. Automobilių priėmimo ir darbų atlikimo aktai buvo atiduodami buhalterei, jei tą dieną priėmime būdavo jis, tai viską surinkęs atiduodavo jis, jei ne jis, tai viską surinkęs atiduodavo tas, kas sėdėdavo prie kasos. Deklaracijas teikė buhalterės Š. arba K.. Kokių dokumentų jo paprašydavo, tokius jis pateikdavo, bet pats neskaičiuodavo. Supranta, kad jis už tai atsakingas, bet neprivalo visko skaičiuoti išsamiai, nes tam ir yra buhalterė, to net fiziškai negalėtų padaryti. Buhalterė Š. žinojo, jog jis mokėjo arbatpinigius, nes ir pati mokėjo už savo, mamos ir brolio automobilių remontą. Servisas atsidarė nuo 2018 metų vasario mėnesio, kai ateidavo darbuotojai įsidarbinti jie nepažinojo jo, o jis jų, todėl nebuvo jokios kalbos apie neoficialius pinigus. Jis pripažįsta, kad mokėjo arbatpinigius, bet tai nebuvo neapskaityti pinigai. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, nes jų dydis yra pagal sumas, kurias nurodė liudytojai apklausų metu, o teisme jie paaiškino, kad tokių sumų nebuvo. Jeigu ieškiniai bus perskaičiuoti pagal liudytojų nurodytas sumas teisme, tas sumas sumokėtų.

Liudytoja M. Š. teisme parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo turbūt 2016 metais buhaltere. Įdarbino K. K., jis jai ne giminaitis. Dirbo iki 2019 metų gegužės turbūt, ilgą laiką buvo nedarbingume su vaiku. Darbe suvedinėjo sąskaitas, sudarinėjo sutartis su darbuotojais. Būdavo grynų pinigų įnešimo į sąskaitas, pinigus atnešdavo K. arba mama, ji matė tik dokumentus. Tai būdavo įforminama kaip paskola. Iš pradžių akcininkas buvo K. K., paskui V. ir K.. Būdavo, kad grynus pinigus atnešdavo ir K., kuri sakydavo, kad nemoka pinigų išsiimti, tai nuveždavo ją prie bankomato, parodydavo kaip išsiimti ir jai duotus pinigus apiformindavo kaip paskolą įmonei K. vardu. Būdavo ir K. vardu forminami pinigai, kai jis juos duodavo. Buvo V. skolinęs, jis buvo įnešęs pinigus į sąskaitą ir pavedimą daręs. Viskas buvo atiduodama K. K., kasa ji nesirūpino, nežino ar tokia buvo. Iš kasos aparato pinigai kasdien buvo išimami ir atiduodami K. be jokio pasirašymo ant kasos orderio. Įmonės sąskaitoje nebuvo tiek pinigų, kad pravesti atsiskaitymui į kitas sąskaitas. D. K. arba K. įnešdavo pinigų sumą ir apiformindavo kaip paskolą vienkartiniams pirkimams. Stengdavosi suktis iš įmonės pinigų, kad sutaupyti ir atsiskaityti. K. kaip vadovas jos patarimų neklausė, turėjo savo taisykles, patarimų jam nedalino, nes nelabai jų ir klausė. K. suprato, kad įmonės pinigai yra jo pinigai, priklauso jam, be jo žinios nieko nepirko, nieko nedarė. Jis duodavo pinigus atsiskaityti, o ar leido savo reikalams, nežino. Deklaracijas pildė ji, duomenis deklaracijai gaudavo iš buhalterinės programos, kur duomenis daugiausiai suvesdavo ji pati ir jais remiantis teikdavo deklaracijas. Pirma deklaracija buvo deklaruoti K. pinigai užsienyje pagal iš (duomenys neskelbtini) parvežtą deklaraciją. Jos nuomone nebuvo pirkta didelės įrangos be sąskaitų, keltuvai buvo su sąskaitomis, kurios, gali būti, išrašytos atbulinėmis datomis, už paskolintus pinigus, nes K. nuperka daiktą įmonės vardu, o paskui atbuline data suformina paskolą įmonei. Tai ir buvo vadinama chaosu, nes nebuvo galima pirkti daikto įmonės vardu neturint įmonėje pinigų. Atlyginimai buvo mokami į sąskaitas, nežino ar buvo mokami vokeliuose. Įmonėje buvo gal 8-10 darbuotojų. Parėję darbuotojai iš kitų servisų sakydavo, kad jie turi gauti 50 procentų nuo atlikto darbo. Ji paskaičiuodavo sumas kiek tas žmogus uždirbo ir paduodavo K. taip suskaičiuotas sumas, bet ji nežino ar K. galėjo mokėti „juodais“ pinigais. Ji netvirtina fakto, kad pinigai buvo mokami vokeliuose, nes to nematė. Po teisme pagarsintų liudytojos M. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (T. 14., b. l. 39), liudytoja patvirtino parodymų teisingumą dėl vokelių, tik negalėjo įvardinti datos nuo kada pradėjo mokėti vokeliuose, gal nuo 2017 ar 2018 metų. Ji taip skaičiavo iki pat darbo galo. Iš darbo išėjo dėl vaiko ligos, ją pakeitė K.. Jai dirbant kasininku buvo K., nors jokio dokumento apie tai nematė, nežinojo kokios kasininko funkcijos. K. norėjo, kad pinigai būtų valdomi jo, buhalterė negalėjo turėti savo žinioje pinigų, daugiau niekas neturėjo grynų pinigų.

Liudytojas M. P. S. teisme parodė, kad pagal tautybę yra (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Seniau dirbo toje įmonėje prieš „kovido“ pradžią, gal nuo 2019 metų, dirbo du metus, plaudavo automobilius. Oficialiai sutarė atlyginimo minimumą, daugiau nemokėjo nieko. Kai valė K. servisinę mašiną, mokėjo papildomai, bet ne visą laiką, kartais 10 ar 20 eurų kaip arbatpinigius už mašinos nuvalymą. Duodavo grynais, pasirašyti nereikėdavo. Už vienos mašinos nuvalymą duodavo arbatpinigius. Kai K. mašiną valydavo, jis duodavo. Iš darbo išėjo savo noru. Apklausą policijoje pamena, perskaitė ką užrašė, patvirtino, kad teisingai. Teisingi jo parodymai, kad gaudavo po 100-150 eurų, tik norėjo policijoje pasakyti, kad ne iš karto tiek gaudavo, o bendrai per mėnesį papildomai gaudavo iki 150 eurų.

Liudytojas D. E. teisme parodė, kad K. jam ne giminaitis, ten dirbo seniai, pradėjo prieš „kovidą“, dirbo šaltkalviu, buvo sudaryta darbo sutartis. Nebent buvo asmeninis K. prašymas pažiūrėti jo asmeninį automobilį, tai gaudavo papildomai. Pagal susitarimą gaudavo, žiūrint koks buvo remontas, galėjo gauti 100 eurų, smulkmenų nepamena. Gaudavo tik už jo asmeninio automobilio remontą, duodavo grynais, niekur nepasirašė. Nepamena ar būdavo kokios priemokos už gerą darbą. Savo apklausų policijoje nepamena, pamena, kad važiavo į Klaipėdos komisariatą. Tą dieną buvo didelis stresas, ginkluoti vyrai aplinkui, bet ką galėjo parašyti, norėjo, kad kuo greičiau viskas baigtųsi. Nepamena ar davė susipažinti su savo parodymais, ar po jais pasirašė. Teisme pagarsintus liudytojo D. E. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 14., b. l. 7-11), liudytojas D. E. jų nei patvirtino, nei paneigė. Papildomai parodė, kad įmonėje buvo nupirkti automobiliai nuomai, tai papildomus pinigus duodavo už K. automobilį ir prižiūrimus nuomojamus automobilius.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad kaltinamasis buvo jo darbdavys. Dirbti pradėjo po dviejų mėnesių po serviso atsidarymo, dirbo du metus mechaniku. Priėmė į darbą K., atlyginimą sutarė kas privaloma – minimumą. Papildomai sakė bus priedai pagal sugebėjimus. Minimumą gaudavo, priedai buvo, bet labai retai. Papildomai buvo per mėnesį ir 50, ir 100 eurų. Gal yra buvę ir daugiau, bet vargu ar buvo 300 eurų papildomai. K. mokėjo papildomus grynais, pasirašyti nereikėjo. Būdavo, kad kažką servisui padarai, ar mašiną paremontuoji. Papildomi pinigai buvo mokami su atlyginimu. Savo parodymuose negalėjo sakyti, kad gaudavo 500 ar 800 eurų. Teisme pagarsinus liudytojo V. B. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 14., b. l. 104), liudytojas V. B. pripažino, kad tada geriau atsiminė, jei sakė, kad parodymai teisingi, vadinasi taip ir buvo. 5400 eurų per darbo laiką gal ir buvo tokia suma, kad papildomai sumokėjo K..

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad K. jam ne giminaitis. Dirbo 4-5 metai atgal per „kovidą“ automechaniku šaltkalviu. Dėl įdarbinimo kalbėjo su K., ar buvo pasirašyta darbo sutartis nepamena, mokėjo nuo padirbto darbo, nebuvo jokių nesklandumų dėl atlyginimo, jis kas mėnesį buvo skirtingas. Gaudavo pinigus į sąskaitą ir duodavo grynais. Priklausydavo atlyginimo dydis nuo padirbto darbo. Į rankas pinigus duodavo K., gaudavo kiekvieną mėnesį gal po 100 eurų, už grynus pinigus pasirašyti nereikėdavo. Patvirtino savo duotų parodymų teisingumą ikiteisminio tyrimo metu. Neįsivaizduoja ar gavo į rankas virš 6000 eurų per du darbo metus, nes neskaičiavo.

Liudytoja N. K. teisme parodė, kad servise dirba nuo 2019 m. birželio mėnesio, įsidarbino K. prašymu. Jos darbas – gaunamos sąskaitos, išrašomos sąskaitos, darbo užmokestis, ataskaitos į Sodrą bei mokesčių inspekciją. Kai buvo galima atlyginimas būdavo mokamas ir grynais. Iki K. suėmimo už kasą buvo atsakingas jis pats, po to kasa liko jai, tai kartais ir ji mokėdavo grynais. Nepamena ar buvo prieš kokius penkis metus paskatinimai už darbą, nežino ar vokeliuose buvo mokama. Darbuotojų atlyginimai buvo skirtingi pagal jų darbą. Atlyginimas buvo fiksuojamas pagal darbo sutartį, pagal susitarimą, nes savaitgaliais buvo dirbama pagal slenkantį grafiką. Kai ji pradėjo dirbti daug dokumentų nebuvo, pasiėmė dokumentus be jokio akto, nes ankstesnioji buhalterė nenorėjo su ja eiti į kontaktą. Po K. suėmimo jei kam mokėdavo iš kasos, darbuotojai pasirašydavo, yra kasos išlaidų orderiai, stengdavosi mokėti per banką, iš kasos buvo mokama ekstra atveju. Ji nieko negali paaiškinti kaip B. ar kiti gali tvirtinti jog buvo mokama vokeliuose, nes ji apie tai nieko nežinojo. Ji pildė deklaracijas Sodrai ir siuntė, nes buhalterė yra atsakinga už Sodrą, mokesčių inspekciją, o direktorius yra vadovas. Atostoginiai buvo mokami. Vėliau direktoriumi buvo paskirtas T. J., nuo tada jis tapo atsakingas ir už avansinę apyskaitą.

Liudytojas D. B. teisme parodė, kad tuo metu servise dirbo auto elektriku, auto šaltkalviu, į darbą priėmė K., buvo sudaryta darbo sutartis, buvo penkios darbo dienos ir darbas kas antrą šeštadienį, minimali alga, papildomų pajamų būdavo „ranka į ranką grynais“. Pagrindinis atlyginimas buvo mokamas į banko sąskaitą, į rankas mokėdavo pats K. vieną kartą per mėnesį, sumos būdavo nevienodos, priklausė nuo to, kiek jis padirbdavo darbų. Tie pinigai nebuvo aptarti kiek gaus į rankas, duodavo savo nuožiūra. Ten be praktikos išdirbo pusę metų, ne kiekvieną mėnesį gaudavo paskatinimą į rankas, tai būdavo apie 100 eurų. Savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nelabai pamena, sakė teisybę, galima jai remtis. Jo supratimu pinigai vokelyje yra tie pinigai, kuriuos davė jam į rankas, kurių nesimatė darbo sutartyje, neapmokestinti. Nežino kodėl tų pinigų neatsisakė, buvo jaunesnis, reikėjo pinigų, nelabai rūpėjo kokie tie pinigai.

Liudytojas J. K. teisme parodė, kad nelabai pamena kaip buvo, servise dirbo gal septyni metai atgal, mechaniku, įdarbino savininkas K.. Buvo pasirašyta darbo sutartis, atlyginimas buvo irgi sutartas. Išdirbo gal metus. Vokeliuose ar gaudavo pinigų, nelabai pamena. Dirbo įvairius darbus – mašinas sutvarkydavo, detalę nuveždavo, tvarkydavo važiuokles. Teisme pagarsinus liudytojo J. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 15., b. l. 16-19), liudytojas J. K. patvirtino, kad po įrašu, jog protokolas surašytas teisingai, yra jo parašas, jo ranka darytas įrašas, parašyta teisybė. Nežino kodėl sakė, kad vokelyje, gal, kad tai grynieji.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad servise dirbo tik porą savaičių iki K. suėmimo, darbo metų nepamena. Priėmė į darbą K., pagal darbo sutartį buvo atlyginimas gal apie 500 eurų. Dirbo automechaniku, labiau prie važiuoklių. Gaudavo atlyginimą už darbą, į kortelę pravesdavo. Vokelyje atlyginimo negavo. Apie priedus buvo tik kalba, realiai pinigų negavo. Dėl teisme pagarsintų liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojas A. Š. patikslino, kad buvo kažkiek spaudimo iš pareigūnės, kuri jį apklausė, sakant, kad kitiems mokėjo, o kaip tau galėjo nemokėti, todėl taip ir pasakė kaip užrašyta, bet ne kiekvieną mėnesį buvo mokami priedai. Sutiko, kad anksčiau duoti jo parodymai buvo teisingesni.

Liudytojas J. P. teisme parodė, kad gal 2017-2018 metais dirbo autoservise, darbą surado pagal skelbimą apie naujai atsidariusį servisą. Priėmė į darbą tikrasis vadovas, turbūt K. K., dirbo automobilių remonte, remontavo važiuokles. Aptarė atlyginimą, minimumą gaudavo gal 400 eurų, dar priedo būdavo vokeliai. Nebuvo pasakyta kiek bus mokama priedo, reikėjo pasistengti daugiau padaryti darbų. Pagrindinį atlyginimą gaudavo į sąskaitą, o priedus į rankas grynais, pinigus atnešdavo ne vadovas, o finansininkas ar buhalterė, nežino. Nebuvo pastovi suma, svyruodavo, jei gerai pamena apie porą šimtų eurų, vieną mėnesį mažiau, kitą mėnesį daugiau. Pamena, kad vieną kartą tuos pinigus gavo iš buhalterės, iš K. irgi vieną kartą buvo gavęs grynais. Dirbo keturis mėnesius, darbo sutartį nutraukė gavęs geriau apmokamą darbą. Ikiteisminio tyrimo metu jo surašyti parodymai teisingi, tyrėja paskaitė apklausos protokolą, davė paskaityti pačiam, rašė su ranka po apklausos protokolu, kad surašyta teisingai. Jo supratimu „juodi“ pinigai yra tie, kurie niekur neapskaityti, jų neatsisakė, nes buvo jaunas ir nesuprato, kad tai nėra gerai, jam papildomi centai buvo reikalingi.

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad servise dirbo gal 2018-2019 metais, apie tris mėnesius. Įdarbino buhalterė, ar buvo K., nepamena. Atlyginimo buvo sutarta minimumas, tiek ir gaudavo – apie 800-900 eurų. Pinigai buvo mokami į banko kortelę pavedimu. Vokelyje pinigų negaudavo. Teisme pagarsinus liudytojo S. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 14., b. l. 175-176), liudytojas S. S. patvirtino, kad protokolas surašytas iš jo žodžių, protokolą davė paskaityti. Teisme kai kurias aplinkybes matomai buvo pamiršęs. Jo išėjimui iš darbo turėjo įtakos ir tai, kad pinigai buvo mokami vokelyje, bet pagrindas buvo tai, jog rado geriau apmokamą darbą.

Liudytojas L. J. teisme parodė, kad dirbo servise gal 2022 metais, apie septynis mėnesius, automechaniku, tvarkė važiuokles. Į darbą priėmė T., buvo pasirašyta darbo sutartis, sutartas atlyginimo minimumas, kuris buvo 500 eurų su viršum. Kad kiti gaudavo pinigus vokeliuose nematė, jam neteko gauti. Dėl savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nebuvo verčiamas parodymus duoti, spaudimas nebuvo daromas, rodė kažkokias nuotraukas, kad atpažinti T. J., nepamena ar per apklausa buvo kalba apie vokelius, jis pirmą kartą buvau tokioje apklausoje, labai jaudinosi. Savo parodymus skaitė, po jais pasirašė. Iki teismo posėdžio su niekas nebuvo susisiekęs ir neprašė taip sakyti. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra klaidingi.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad servise dirbo gal prieš du metus, apie mėnesį ar du, mechaniku šaltkalviu. Buvo sutartas minimumas ant popieriaus ir 50 procentų nuo atliktų darbų. Dėl darbo tarėsi su T. J. (blondinu), kuris sėdėjo prie kasos. Darbo sutartį pasirašė. Iš darbo išėjo nes persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir reikėjo važinėtis. Minimumą išmokėdavo į kortelę, o papildomus – į rankas. Bendrai gaudavo 800-1000 eurų, čia su „juodais“ pinigais, kuriuos mokėdavo buhalterė.

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad dirbo daugiau nei du metus nuo serviso atidarymo. Į darbą priėmė K., pareigos buvo užrašytos vadybininkas, praktiškai buvo priėmėjas ir rūpinosi dalimis. Atlyginimas buvo sutartas apie 700 eurų, tiek ir gavo. Buvo kaip ir premijos mokamos už darbą šeštadieniais, ne rečiau kas mėnesį, jos buvo 100, geriausiu atveju 300 eurų, mokamos grynais, pasirašyti nereikėjo, išmokėdavo pats K., kai jį areštavo turbūt buhalterė atnešdavo. Š. jam yra podukra, dirbo buhaltere, tarpusavyje dėl premijų su ja nebendravo. Nelabai pamena, kad dėl gaunamų priedų sakė 400-500 eurų apklausos policijoje metu, abejoja ar buvo išmokėta daugiau nei 300 eurų. Mano, kad galima tikėti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Susirgo 2021 matais ir pasiūlė išeiti iš darbo.

Liudytojas G. V. teisme parodė, kad servise pagalbiniu darbininku pusę metų dirbo apie 2022 metais, į darbą priėmė T., pasirašė darbo sutartį, buvo sutartas minimalus atlyginimas, tiek ir gaudavo. Plaudavo mašinas, vasaros sezonu žolę pjaudavo, darbas sekėsi gerai. Papildomai pinigų grynais negaudavo, kad buvo mokama kitiems, nežinojo. Teisme pagarsinus liudytojo G. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 16., b. l. 53-56), liudytojas G. V. pripažino, kad pačioje pradžioje gavo grynais, nedavė pasirašyti. Tai suprato kaip paskatinimą. Iš darbo išėjo dėl per mažo atlyginimo.

Liudytojas I. V. teisme parodė, kad po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo akcijas servise, kurios neviršijo 10 procentų – 27 akcijos. Tiesiogiai prie serviso valdymo neprisidėjo, jokių klausimų dėl atlyginimo ar kitų reikalų nespręsdavo. Akcininkai yra du, buvo vienas susirinkimas kai reikėjo paskirti direktorių, juo buvo paskirtas T. J., nes K. buvo areštuotas. Buvo pasirašyta panaudos sutartis dėl automobilio, tikriausiai, kad tėvas buvo ją pasirašęs. Dabar tebėra akcininkas, tebeturi 27 akcijas. Negauna dividendų, jis pinigų nėra skolinęs, jam žinoma, kad tėvas buvo skolinęs 10 000 eurų.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., teisme buvo pagarsinti liudytojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (T. 15., b. l. 40-43), iš kurių matyti, kad iki įsidarbinant pas K. K. į automobilių servisą "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), jis K. K. pažinojo iš matymo. Šiame servise jis dirbo auto šaltkalviu. Į minėtą servisą jis atvažiuodavo pabendrauti su tokiu pažįstamu T. (pavardės nežino, toks šviesus, neaukšto ūgio, tik vienas toks buvo bei tebėra, jam atrodo, kad tas T.dabar yra to serviso direktorius). Tai žodžiu bendraujant su T., T. jo paklausė ar jis nenorėtų ateiti į šį servisą padirbėti. Dėl pačio darbo kalbėjosi su K. K.. Kalba buvo dėl darbo valandų, kurios buvo standartinės, tai yra nuo 8 val. iki 17 val., pirmadieniais - penktadieniais. Šeštadieniais jis į darbą neidavo, nes nebūdavo darbo. Taip pat jam buvo pažadėta, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris bus pervedamas į kortelę. Koks tas minimalus darbo užmokestis buvo prieš porą metų nepamena, kažkas 480 - 500 eurų. Taip pat jam turėjo būti mokamas priedas, kurio dydis priklausys nuo to, kiek jis atliks darbo. Nuo atlikto darbo, tai pusė sumos turėjo likti jam, o kita pusė servisui. Tuo metu kai jis dirbo, tai užsakymus iš klientų priimdavo, užsakymų lapus pildydavo A. (pavardės nežino), kuris ir paskirstydavo jiems darbus, o pinigus iš klientų paimdavo T. arba E. (pavardės irgi nežino). Jis nežino kas konkrečiai skaičiuodavo, vesdavo apskaitą kiek konkrečiam darbuotojui priklauso išmokėti priedų. Jis pats taip pat jokios apskaitos dėl savęs nevedė. Jis išdirbo apie du mėnesius „(duomenys neskelbtini)“. Pirmąjį mėnesį priedo gavo apie 300 eurų, žodžiu ne mažiau kaip 250 eurų, bet ne daugiau kaip 350 eurų. Tikslios sumos nepamena, nes tai buvo prieš keletą metų. Šį priedą jam išmokėjo pats K. K.. Kurią mėnesio dieną buvo išmokėtas priedas nepamena, tai galėjo būti nuo 15 iki 20 dienos. Kai pervedė į sąskaitą oficialų atlyginimą, tuomet padavė ir priedą. Šis priedas buvo neoficialus atlyginimas, už jį pasirašyti niekur nereikėjo. Pirmąjį mėnesį, kurį dirbo, tai buvo dar karantino mėnuo, klientų daug nebuvo. Kai pirmą mėnesį gavo priedą, jam pasirodė, kad tai per mažai, nes pagal jo paskaičiavimus, jis turėjo uždirbti daugiau. Kiek tas daugiau nepasakys, bet tikrai daugiau, nei kad K. K. jam išmokėjo to priedo. Tai neužilgo jis susirado kitą darbą ir išėjo. Prieš išeinant jam K. K. padavė pasirašyti kažkokį dokumentą, kas tai per dokumentas buvo jis nežino, nes nežiūrėjo. Kažkas susiję su atlyginimo mokėjimu jam atrodo. Esmė tokia, kad už antrąjį mėnesį jam taip ir liko nesumokėta už darbą, nei oficialus atlyginimas, nei priedas. Kiek konkrečiai jam K. K. yra likęs skoloje nepasakys. Bent tą sumą, kurią turėjo gauti kaip oficialų atlyginimą, tai tikrai yra skoloje. Jis su K. K. dar per socialinius tinklus susirašinėjo, klausė kada jam atiduos pinigus, bet K. K. pasakė, kad dar nepaskaičiavo, dar nežino. Taip ir liko. Jis tvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020-03-16 iki 2020-04-23, jeigu taip yra parašyta „Sodros“ išraše, nes jis pats tiksliai dienų kada dirbo nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., teisme buvo pagarsinti liudytojo S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (T. 15., b. l. 162-165), iš kurių matyti, kad tiksliai negali įvardinti laikotarpio, kuomet dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Į minėtą įmonę įsidarbino radęs skelbimą laikraštyje, tuo metu buvo registruotas darbo biržoje ir radęs skelbimą apie siūlomą auto šaltkalvio darbą, nusprendė nuvykti pakalbėti dėl galimybės įsidarbinti. Skelbime rastu telefono numeriu paskambino atsakingam asmeniui, pasakė, jog nori išbandyti save atrankoje į laisvą darbo vietą. Po skambučio nuvyko į įmonę, ten pakalbėjo su berods įmonės savininku, kurio vardas K., pavardės neprisimena. Su K. aptarė darbo sąlygas, sutarė dėl užmokesčio. K. pasakė, jog alga įmonėje už darbą siektų apie 800 eurų, ta suma būtų minimalus galimas atlygis. K. taip pat jam pasakė, jog yra galimi priedai prie atlygio, tačiau konkrečiai už ką nenurodė, tik pasakė, jog yra galimybė priedais "prisidurti" iki 300 - 400 eurų per mėnesį. Po pokalbio sutarė, jog jam bus paskirtas darbas, sutarė, jog jis nuvyks į darbo biržą, praneš apie tai jog rado darbą ir iš ten bus nukreiptas į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbinti. Įsidarbinęs įmonėje dirbo auto šaltkalviu, darbo pobūdis būdavo įvairus, dirbdavo ir prie automobilių, kartais tekdavo ir užsiimti ūkiniais darbais, pavyzdžiui nukasti sniegą ar nuvalyti kelią. Jei gerai pamena darbo laikas įmonėje darbo dienomis būdavo nuo 09:00 val. iki 18:00 val. Darbo dienomis nepasitaikydavo atvejų, kad dirbtų viršvalandžius, t. y. iš darbo išeidavo 18:00 val. Taip pat gali paminėti, jog dirbdavo kas antrą šeštadienį, darbas šeštadieniais vykdavo nuo 09:00 val. iki 14:00 val. Savaitgaliais taip pat nepasitaikydavo atvejų, kad iš darbo išvyktų anksčiau nei 14:00 val. Užmokestis už darbą būdavo pervedamas į banko sąskaitą. Į banko sąskaitą atlyginimą gaudavo mažesnį nei jam buvo žadėta, t. y. atlygis nesiekė 800 eurų, būdavo, jog į banką pervesdavo nuo 400 eurų iki 600 eurų per mėnesį. Taip pat gali paminėti, jog būdavo mokami priedai, kurie būdavo paduodami grynaisiais "į rankas". Atlygis priedais "į rankas" siekdavo maždaug nuo 300 eurų iki 400 eurų per mėnesį. Priedus jiems grynaisiais įteikdavo įmonės buhalterė N. (pavardės neprisimena). Jei gerai pamena atlyginimas, t. y. pavedimas į banką būdavo apie 9 mėnesio dieną, o priedai, t. y. užmokestis "į rankas" buvo mokami viduryje mėnesio, apie 15 dieną. Už mokamus priedus niekur nereikėdavo pasirašyti, jis asmeniškai niekur nepasirašinėjo. Pats nėra klausinėjęs ir tiksliai negali pasakyti, už kokius darbus ir kokia tvarka jam būdavo mokami priedai, jis mano, jog priedų dydis galėjo priklausyti nuo išmokėtos algos pavedimu į banką, t. y. priedais buvo primokama ir pasiekiama suma, kuri buvo sutarta prieš įsidarbinant. Atlyginimas kas mėnesį svyruodavo. Pasitaikydavo atvejų, kai nesuprasdavo už darbą gauto atlygio, t. y. atlygis būdavo santykinai mažesnis ar didesnis už atliktus darbus ar išdirbtas darbo valandas. Kaip minėjo, darbe viršvalandžių nėra buvęs dirbęs. Darbo laiko tabelių nėra tikrinęs, mano, jog jo darbo valandos buvo tinkamai pildomos. Pats jokių užrašų, susijusiu su darbu, nėra vedęs. Taip pat gali paminėti, jog prasidėjus karantino laikotarpiui sumažėjo atlyginimas, buvo informuoti apie įvairius pretekstus, dėl kurių nebebus mokami priedai prie atlyginimų. Karantino laikotarpiu atlyginimo pervedimai į banką nesumažėjo. Praėjus kuriam laikui, karantino laikotarpiu, vis mažėjant priedams, neapsikentęs darbdavių melagysčių, kurie sakė, kad nėra darbo, todėl atlygis mažėja, tačiau darbo visada būdavo, jis nuėjo pas buhalterę N. ir jai išdėstė savo nepasitenkinimą. Išreiškė norą, jog dėl mažo už atitinkamą darbą nesumokėto atlygio jį atleistų iš darbo, tačiau N. ir T. (naujas direktorius) jam paprieštaravo, teigė, jog iš darbo turi išeiti savo noru, nors tai padaręs jis netektų darbo biržos išmokų. Tai jis pabandė paaiškinti N. ir T., tačiau N. ir T. jį ignoravo ir jam teko pačiam parašyti prašymą jį atleisti ir iš darbo išeiti neva savo noru, o po to, kai įstojo į darbo biržą, negavo išmokų. Taip pat gali pridurti, jog jam dirbant įmonėje kažkuriuo metu buvo policijos sulaikytas jį įdarbinęs ir su juo darbo sąlygas derinęs viršininkas K., tačiau po K. sulaikymo įmonei pradėjus laikinai vadovauti T., darbo užmokesčio politika nesikeitė, t. y. ir toliau buvo mokama alga pavedimu į banką ir dalis algos buvo išmokama pas N. grynaisiais į rankas.

Specialistė V. N. atsakydama į jai užduodamus klausimus parodė, jog 2023-12-08 specialisto išvadoje nemato, kad būtų rašoma, jog remiamasi Š. parodymais, rašoma apie K.. Tie darbuotojai, kurie apklausti ir išvadoje paminėti, jie dar iki specialisto išvados yra nurodę, kad yra gavę papildomą uždarbį. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakingas įmonės vadovas, o už apskaitos tvarkymą buhalterė. Klausimą dėl buhalterės atsakomybės nėra specialisto kompetencija. Specialisto išvadoje nurodyta ko nėra padariusi pati įmonė išmokėdama darbo užmokestį. Atsakomybės klausimas ne jų kompetencija, o išvada yra apie tai ką pažeidė įmonė. Už kasos sutvarkymą yra atsakingas įmonės vadovas. Specialisto išvadoje nurodyta, jog darbo užmokestį mokėjo įmonė ir įmonei reikėjo priskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Pagal specialisto išvadą pasakyta kokius įstatymus pažeidė įmonė.

Iš įtariamojo K. K. apklausos protokolo matyti, kad jis nesupranta jam pareikšto įtarimo, todėl kaltės klausimo nekomentuos. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimą skaitė, tačiau nesuprato įtarimo esmės. Parodymų neduos (T. 8., b. l. 50-53).

Iš 2021-02-18 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad J. R. atžvilgiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-27 nutarties Nr. IBPS-V-1770271-20 pagrindu nuo 2020-07-27 iki 2020-08-27 buvo leista atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Šios kontrolės metu užfiksuotas J. R., kuri naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis su K. K., šis pokalbis reikšmingas ikiteisminiame tyrime: Pokalbis Nr. 463, iš kurio matyti, kad 2020-08-03 20:06 val. K. K. skambino J. R.. K. K. klausia J. R. „kon serviz-? Niek nepadarė pinigų, ane, šiandien?“. J. R. atsako: „ne, dar. 400 ten joudas, nu tai 700 <...>“ (T. 1, b. l. 144-145).

Iš 2020-08-26 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata K. K. gyvenamojoje vietoje – name (ir jo priklausiniuose), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (T. 2., b. l. 22-35).

Iš 2021-03-30 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimos užrašų knygutės, rastos ir paimtos 2020-08-26 kratos metu pas K. K. ir J. R., adresu (duomenys neskelbtini):

1. Raudonos spalvos viršeliu užrašų knygutė ant kurios viršelio yra gamykliškai įspausta "2020" (iš kratos protokolo žinoma, kad ji buvo rasta J. R. rankinėje). Šios užrašų knygutės kai kuriuose lapuose yra ranka daryti užrašai. Užrašai kurie galimai yra reikšmingi šiame ikiteisminiame tyrime - atšviečiami.

2. Juodos spalvos viršeliu užrašų knygutė ant kurios viršelio gamykliškai įspausta "2019" (iš kratos protokolo žinoma, kad ji buvo rasta miegamajame buvusios komodos pirmame stalčiuje). Kai kuriuose šios užrašų knygutės lapuose yra ranka daryti užrašai. Užrašai kurie galimai yra reikšmingi šiame ikiteisminiame tyrime - atšviečiami.

3. Užrašų knygutė ant kurios viršelio juodame fone yra pavaizduotas batas (iš kratos protokolo žinoma, kad ji buvo rasta miegamajame buvusios komodos pirmame stalčiuje). Kai kuriuose šios užrašų knygutės lapuose yra ranka daryti užrašai. Užrašai kurie galimai yra reikšmingi šiame ikiteisminiame tyrime - atšviečiami.

5. Juodos spalvos viršeliu užrašų knygutė ant kurios viršelio gamykliškai įspausta "2007" (iš kratos protokolo žinoma, kad ji buvo rasta seife). Kai kuriuose šios užrašų knygutės lapuose yra ranka daryti užrašai. Matosi, kad kai kurie lapai išplėšti ar dalis lapo nuplėšta. Visi lapai su užrašais yra atšviečiami.

6. Knyga - sąsiuvinis linijomis (iš kratos protokolo žinoma, kad ji buvo rasta seife) ant kurios pirmojo lapo yra ranka daryti užrašai "Žalia tvora <...>". Daugiau šioje knygoje-sąsiuvinyje jokių užrašų nėra. Ji nufotografuojama.

7. Tamsiai mėlynos spalvos viršeliu užrašų knygutė ant kurios viršelio yra gamykliškai įspaustas užrašas "Google <...>". Dalis lapų yra išplėšta. Kai kuriuos užrašų knygutės lapuose yra daryti užrašai, kai kurie jų - užbraukti. Visi knygutės su lapai su užrašais atšviečiami. Šioje užrašų knygutė yra įklijuotas lipnus lapelis ant kurio yra šie užrašai: "1,050,100 E", "115,610 sv" (tyrėjos pastaba: šie užrašai užbraukti), "88,610 sv", "161,100 truksta", "43,100 truksta", "1176100E". Taip pat yra įdėtas popieriaus lapelis ant kurio vienoje pusėje yra surašyta: "10000", "8000sv", "10,000", "10800", "9000", "20000", "1,114,000E", "86.000". Kitoje šio lapelio pusėje yra matematiniai skaičiavimai. Paminėtasis lapelis iš abiejų pusių bei lipnus lapelis – atšviečiami (T. 2., b. l. 36-38, 39-45).

Iš 2020-08-26 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata K. K. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta - sąsiuvinis, kuriam buvo netvarkingai sudėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentai ir rankraštiniai įrašai. Dokumentai buvo susegti į segtuvą, sunumeruoti, viso 152 lapai. Segtuvas supakuotas į paketą Nr. 0062616. Nešiojamas kompiuteris „Lenovo Y520-15, IKBN, s/n (duomenys neskelbtini), su maitinimo laidu, kuris supakuotas į paketą Nr. 0062617. 2019-05-15 projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 3 lapai, originalai, 2019-10-24 priėmimo perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, originalas, 2019-10-24 PVM SF serija (duomenys neskelbtini) 1 lapas, originalas, 2019-08-20 UAB (duomenys neskelbtini) rodikliai, 2 lapai, originalai, 2019-08-20 pastato naudingumo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 2 lapai, originalai, 2019-10-24 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, originalas, 2019-05-15 Įgaliojimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 lapai, originalas, 2019-06-06 Nekilnojamojo turto reg. Išrašas, 1 lapas, žemės sklypo planas, sklypo plotas 3623 m2, 1 lapas, 2019-05-15 projektavimo užduotis ir paslaugų apimtis, 1 lapas, 2019-08-21 priėmimo perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 3 lapai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektas, 3 lapai, originalas, 2019-05-15 Įgaliojimas, 1 lapas, originalas, 2019-08-16 M. V. patvirtinimas, 1 lapas, originalas (T. 2., b. l. 53-57).

Iš 2020-10-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Specialisto išvados Nr. IBPS-V-2423204-20 matyti, kad tyrimui pateiktame kompiuteryje „Lenovo Y520-51KBN“ rasti duomenys pateikiami suformuotoje ataskaitoje, kuri įrašyta į tyrimo užsakovo standžiojo disko „Western Digital WD20EZRZ“, S/N (duomenys neskelbtini) katalogą „01-1-09646-18 INPS-V-2040586-20/Ataskaita“, kuri paleidžiama failu „OpenCase.bat“ (T. 2., b. l. 62-64).

Iš 2021-04-26 standžiojo disko „WeSRWEN DIGITAL WD20EZRZ“ apžiūros protokolo matyti, kad 2021-04-26 atlikta standaus disko „Western Digital WD20EZRZ“, s/n (duomenys neskelbtini), pridėto prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-2423204-20 apžiūra. (t. 2, b.l. 65-67). Peržiūrėjus ataskaitą joje rasti galimai tyrimui naudingi „pdf“, „word“, „exel“, „gmail“ dokumentai ir failai, kurie buvo atspausdinti, t. y. buvo atspausdinta elektroninio laiško fragmentas su tekstu, 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, PVM sąskaita faktūra, serija TR Nr. (duomenys neskelbtini), Prašymas dėl sutikimo panaikinti taikytą turto areštą, 2020-03-19 prašymas, 2020-03-30 lėšų pervedimo nurodymas, 2018-03-01 Automobilio panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-14 Rangos sutartis, 2019-12-27 paaiškinimas, 2020-03-19 prašymas (T. 2., b. l 69-81).

Iš 2020-08-26 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata K. K. nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, įm. k. (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietoje - pastate, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) (T. 2., b. l. 89-100).

Iš 2020-09-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti standartiniai polietileniniai paketai Nr. 154718, Nr. 154719, kurie užpakuoti 2020-08-26 kratos metu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Paketai su paaiškinamaisiais užrašais. Jie užplombuoti, nepažeisti. Prakirpus polietileninį paketą Nr. 154718, nustatyta, kad jame yra pinigai - 430 eurų suma popierinėmis kupiūromis, iš kurių 1 vnt. - 100 eurų nominalo kupiūra, 6 vnt. - 50 eurų nominalo kupiūros, 1 vnt. - 20 eurų nominalo kupiūra, 1 vnt. 10 eurų nominalo kupiūra. Prakirpus polietileninį paketą Nr. 154719, nustatyta, kad jame yra pinigai - 3187 eurų suma, iš kurių 25 vnt. - 50 eurų nominalo kupiūros, 62 vnt. - 20 eurų nominalo kupiūros, 54 vnt. - 10 eurų nominalo kupiūros, 25 vnt. - 5 eurų nominalo kupiūros bei 34 eurai metalinėmis monetomis, kurie yra įdėti į polietileninį užspaudžiamą maišelį, ant kurio yra lipdukas su užrašu "100,-". Po apžiūros apžiūrėti objektai supakuoti į polietileninį paketą Nr. 0026937 (T. 2., b. l.102-103).

Iš 2020-12-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi dokumentai, rasti ir paimti 2020-08-26 kratos metu UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose, kurie įdėti į standartinį policijos paketą Nr. KB0606973. Pakete yra sudėta: palaidi keturi lapai su ranka darytais užrašais, įmautė su palaidais lapais su ranka darytais užrašais, viso 14 lapų, įmautė su palaidais lapais su ranka darytais užrašais, viso 6 lapai, vienas lapas be užrašų, įmautė su užsakymo priėmimo lapais ir kitokiais užrašais, kurie yra sunumeruojami, viso 33 lapai, sąvaržėle susegti palaidi lapai su užsakymo priėmimo lapais, PVM sąskaitomis-faktūromis bei lapeliu ant kurio vienas iš užrašų "skoloi t.", viso 9 lapai, sąvaržėle susegti užsakymo priėmimo ir kitokie lapai, viso 16 lapų (T. 3., b. l. 1-3).

Iš 2020-12-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi daiktai 2020-08-26 paimti kratos metu UAB "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini). Dėžė pažymėta Nr. 2 su paaiškinamaisiais užrašais "Ginklas, telefonas "Nokia", kompiuteris, darbo kalendorius 2015, direktoriaus kabinetas UAB "(duomenys neskelbtini)"", kuri užplombuota lipniomis juostomis. Jokių pažeidimų nėra. Atplėšus juostas ir atidarius dėžę joje yra į standartinius policijos polietileninius paketus supakuoti daiktai, tai yra: 1) Į polietileninį paketą Nr. 0026947 supakuotas nešiojamas kompiuteris "Asus" su krovikliu, 2) Į polietileninį paketą Nr. 512728 supakuotas darbo kalendorius "2016", 3) Į polietileninį paketą Nr. 154716 supakuotas mobiliojo ryšio telefonas "Nokia", 4) Į polietileninį paketą Nr. 0026942 supakuota dėžutė nuo saldainių, kurios viduje (pagal užrašus ant paketo) yra pistoletas "Walter P99" su dėtuve su 5 šoviniais". Visi paketai užplombuoti, su paaiškinamaisiais užrašais (T. 3., b. l. 4-6).

Iš 2021-03-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai rasti ir paimti 2020-08-26 kratos metu UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose. Atkirpus polietileninį paketą Nr. 512728 iš jo išimamas jame įdėtas darbo kalendorius raudonos spalvos odiniu viršeliu ant kurio yra gamykliškai įspausta "2016" bei "(duomenys neskelbtini), AB" reklaminis ženklas. Šio kalendoriaus kai kuriuose lapuose yra ranka daryti užrašai (T. 3., b. l. 7-9, 10-14).

Iš 2021-03-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi daiktai rasti ir paimti 2020-08-26 kratos metu UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose, t. y. juodos spalvos viršeliu segtuvas, kuriame yra susegti sunumeruoti 28 lapai su užrašais. Šio segtuvo šone yra užkištas lapelis su užrašu "Klientai"; geltonos spalvos viršeliu segtuvas ant kurio yra užrašai „UAB (duomenys neskelbtini) Automobilių plovimas“, kuriame yra sunumeruoti 22 lapai. Vienas darbo kalendorius mėlynos spalvos odiniu viršeliu ant kurio yra gamyklinis užrašas "2019". Šio kalendoriaus lapuose yra įvairūs ranka daryti užrašai. Lapai kuriuose yra daryti užrašai yra atšviečiami. Kitas darbo kalendorius juodos spalvos odiniu viršeliu ant kurio yra gamyklinis užrašas "2020". Šio kalendoriaus lapuose yra įvairūs ranka daryti užrašai (T. 3., b. l. 15-17, 18-182; T. 4., b. l. 1-93).

Iš 2020-08-26 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata M. Š. gyvenamojoje vietoje – name (ir jo priklausiniuose), esančiuose (duomenys neskelbtini). M. Š. savanoriškai pateikė tyrimui reikšmingus daiktus ir nešiojamą kompiuterį „ASUS NG1V“, Nr. 0890, su maitinimo bloku, išorinį diską „Sansung“, Nr. (duomenys neskelbtini), su maitinimo bloku ir laidu, įvairius dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso 43 lapus, mobilaus ryšio telefoną „LG G6“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, nešiojamą kompiuterį „AASUS N535“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 4., b. l. 101-104).

Iš 2020-08-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „ASUS N535“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Kompiuteryje, kataloge „C://Users/asus/Dectop/LG/buhalterija“ rasti 6 dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie nukopijuoti į kompaktinį diską „DVD-R extreme“ (T. 4., b. l. 105-108).

Iš 2021-04-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima kompiuterinė laikmena į kurią buvo nukopijuoti dokumentai iš nešiojamo kompiuterio "Asus", 2020-08-26 kratos metu rasto M. Š. gyvenamojoje vietoje. Kompiuterinėje laikmenoje rasti šeši „Pdf“ formato dokumentai:

"uab_(duomenys neskelbtini).darbo_uzmokescio_suvestines. priskaitymu_suvestine.lt", sukurtas 2019-06-17 10:08 val.,

dokumentas "uab_(duomenys neskelbtini).isakymas_del_kasmetiniu_atostogu_su_susipazinome.at-13.lt (1) ", sukurtas 2019-04-15 21:21 val.,

"uab_(duomenys neskelbtini).isakymas_del_kasmetiniu_atostogu_su_susipazinome.at-15.lt(1) ", sukurtas 2019-04-15 21:26 val.,

"uab_(duomenys neskelbtini).pazymos.apie_gautas_pajamas.lt (1) ", sukurtas 2019-05-29 18:16 val.,

"uab_(duomenys neskelbtini).pazymos.apie_gautas_pajamas.lt (2) ", sukurtas 2019-05-29 18:18 val.,

"uab_(duomenys neskelbtini).pazymos.apie_gautas_pajamas.lt (3) ", sukurtas 2019-05-29 19:03 val. (T. 4., b. l. 109-111).

Iš 2020-10-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. IBPS-V-2486120-20 matyti, kad tyrimui pateiktame nešiojamame kompiuteryje „Asus“ ir išoriniame standžiajame diske „Samsung“ rasti duomenys, kurie gali būti reikšmingi, pateikti suformuotose ataskaitose, kurios įrašytos į prie specialisto išvados pridedamo CD-R kompaktinio disko katalogus „El.laiskai“ ir „Ataskaita_(duomenys neskelbtini)“, taip pat pridedamame CD-R kompaktiniame diske pateikiamas iš nešiojamojo kompiuterio „Asus“ perkopijuotas katalogas „(duomenys neskelbtini)’ su visais jame esančiais failais (T. 4., b. l. 123-125).

Iš 2021-04-12 apžiūros protokolo matyti, kad įdėjus kompiuterinę laikmeną į kompiuterinių laikmenų skaitytuvą ir ją atidarius, matosi, jog joje yra keturi aplankai. Pirmasis aplankas yra pavadinimu "Ataskaita_(duomenys neskelbtini)", kurį atidarius šie aplankai:

1. Aplankas pavadinimu "failas_is_isorinio_disko_files", kurį atidarius jame yra dokumentas pavadinimu "Akcininkopaskolaimoneisutartis_eur", sukurtas 2017-06-07 11:35 val. Šis dokumentas, o būtent 2016-08-01 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektas, kuriame nurodyta, kad K. K. (Paskolos davėjas) UAB "(duomenys neskelbtini)" (Paskolos gavėjas) perduoda 150.000 Eur paskolos sumą, ją dalimis pervedant į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje, be kitų duomenų, nurodyta, kad Paskolos gavėjas moka Paskolos davėjui 2% metines palūkanas ir paskolą privalo gražinti per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai Paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Ši sutartis atspausdinama.

2. Aplankas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)_files", kuriame yra:

2) dokumentas "2 išrašas-iš-vertybinių-popierių-sąskaitos", sukurtas 2017-10-03 16:07 val. Šiame dokumento projekte nurodyta, kad tai UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos Nr.2, kuris turi būti pasirašytas 2017-10-03 šios įmonės direktoriaus. Išraše be kitų duomenų nurodyta, kad akcininkas - D. V., o vertybiniai popieriai: paprastosios vardinės 25,00 Eur nominalo vertės akcijos, taip pat, kad pagal 2017-03-27 pirkimo-pardavimo sutartį įgytos 27 -ios akcijos. Šis dokumentas atspausdinamas.

3) dokumentas "2016aiskinamasis rastas", sukurtas 2017-08-02 14:41 val. Šiame dokumento projekte nurodyta, kad tai 2017-05-30 UAB "(duomenys neskelbtini)" 2016 metų finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, kuriame be kitų duomenų, nurodyta, kad bendrovės veiklos pobūdis: variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas. Statomas naujas autoservisas. 2016-12-31 bendrovėje dirbo 2 darbuotojai. Įmonė 2016 m. patyrė nuostolį 23148 Eur, pastatas dar tik statomas, todėl veikla dar nebuvo nevykdoma, todėl ir pajamos nebuvo uždirbamos. Bendrovė 2016-12-31 d. akcininkui skolinga - 158550 Eur, sudaryta ilgalaikė paskolos sutartis. Trumpalaikiai įsipareigojimai - 9430 Eur. Su biudžetu atsiskaitoma laiku. Šis dokumentas atspausdinamas.

4) aukščiau aprašytas dokumentas "Pdf" formatu.

8) dokumentas "akciju_pirkimo_pardavimo_sutartis", sukurtas 2017-03-27 14:33 val. Tai 2017-03-27 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties projektas, sudarytas tarp K. K. ("Pardavėjo") ir D. V. ("Pirkėjo") dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" parduodamų 27 vnt. akcijų, kurių vienos vertė - 25 Eur. Parduodamų akcijų kaina 675 Eur. Šis dokumentas atspausdinamas.

9) dokumentas ""akciju_sprendimas_del_direktoriaus", sukurtas 2017-03-27 15:12 val. Tai 2017-03-29 UAB "(duomenys neskelbtini)" Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl bendrovės vadovo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) projektas, kuriuo nusprendžiama ir toliau palikti bendrovės direktoriaus pareigas eiti K. K.. Šio dokumento projektą turėtų pasirašyti akcininkai K. K. ir D. V.. Šis dokumentas atspausdinamas.

10) dokumentas "akcininko V. paskola imonei", sukurtas 2017-10-03 13:11 val. Tai 2017-03-28 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektas, kuriame be kitų duomenų, nurodyta, kad D. V. ("Paskolos davėjas") UAB "(duomenys neskelbtini)" ("Paskolos gavėjas) paskolina 15.000 Eur pervedant ją į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos gavėjas moka Paskolos davėjui 4% metines palūkanas. Šis dokumentas atspausdinamas.

13) dokumentas "Akcininkopaskolaimonei_sutartis2", sukurtas 2019-06-13 12:32 val. Tai 2017-01-31 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektas, kuriame be kitų duomenų, nurodyta, kad K. K. (Paskolos davėjas) UAB "(duomenys neskelbtini)" (Paskolos gavėjui) paskolina 155000,00 Eur sumą pervedant ją dalimis į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas atspausdinamas.

14) dokumentas "AKCININKU PASKOLOS KOMENTARAS 2", sukurtas 2017-04-24 10:11 val. Tai lapai su mokesčių specialistės R. Š. konsultacija tema "akcininkų suteiktos paskolos bei jų mokestiniai ypatumai". Šis dokumentas atspausdinamas.

15) dokumentas "AKCININKU PASKOLOS KOMENTARAS", sukurtas 2017-04-24 16:30 val., analogiškas aukščiau aprašytam.

16) dokumentas "Pdf" formatu "aktualu_apdraustiesiems-kasmet", sukurtas 2017-07-14 22:18 val. Tai iš internetinės svetainės "www.sodra.lt" atspausdintas straipsnis, kurio data 2017-07-05 tema "Aktualu apdraustiesiems: kasmetinių atostogų apmokėjimas". Šis dokumentas atspausdinamas.

19) "Excel" formato dokumentas, "ASMENS SASKAITA 2", sukurtas 2017-05-02 12:49 val. Atidarius jį nėra aišku kokio asmens sąskaitai šis dokumentas buvo pildomas, o iš jame esančių įrašų matyti, kad jis buvo pildytas 2003 m. Galimai tai šablonas.

20) Analogiškas aukščiau aprašytam dokumentui dokumentas, tik jo pavadinimas "ASMENS SASKAITA".

24) dokumentas "buto_nuomos_sutartis", sukurtas 2017-10-08 19:32 val., tai 2017-10-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektas, kuriame be kitų duomenų, nurodyta, kad sutartis sudaroma tarp K. K. (Nuomotojo) ir L. A. (Nuomininkės) dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d. mokamas po 100 eur per mėnesį nuomos mokestis, nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. po 150 eur per mėnesį. Patalpos išnuomojamos iki 2018-10-31. Šis dokumentas atspausdinamas.

28) Dokumentas "GAUNAMU SASKAITŲ REGISTRAS 2016 m.", sukurtas 2018-01-17 09:06 val. Tai UAB "(duomenys neskelbtini)" gautų sąskaitų registras nuo 2016-08-02 iki 2016-12-31. Šis dokumentas atspausdinamas.

33) dokumentas "Pdf" formatu "LEIDIMAS", sukurtas 2016-08-05 10:31 val. Tai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2015-11-30 leidimas nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį/rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą, išduotas K. K. pagal projektuotojo UAB "(duomenys neskelbtini)" parengtą statinio projektą: automobilio serviso (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas atspausdinamas.

36) analogiškas aukščiau aprašytam dokumentui dokumentas "Pdf" formatu, sukurtas 2018-01-09 16:36 val.

38) dokumentas "Pdf" formatu", sukurtas 2018-01-19 09:53 val. Tai "(duomenys neskelbtini)" banko 2018-01-18 lėšų pervedimo nurodymas, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" perveda 284,23 Eur sumą VĮ "Registrų centras". Šis dokumentas atspausdinamas.

39) dokumentas "pranesimas bendrovei_apie_ketinima_parduoti_akcijas", sukurtas 2017-10-04 10:48 val. Tai UAB "(duomenys neskelbtini)" 2017-09-18 pranešimo apie ketinimą parduoti nuosavybės UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas projektas, kad K. K., kuriam nuosavybės teise priklauso 93 vnt. paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės Bendrovės akcijų šiu raštu Bendrovei praneša apie ketinimą parduoti 51 vnt. nuosavybės teise turimas Bendrovės akcijas už ne mažiau kaip 1275 Eur sumą. Šis dokumentas atspausdinamas.

40) dokumentas "pranesimas bendrovei - atsisakymas", sukurtas 2017-10-03 12:53 val. Tai UAB "(duomenys neskelbtini)" adresuotas 2017-09-28 pranešimo projektas apie atsisakymą pirkti UAB "(duomenys neskelbtini)" akciją, kad atsakydamas į 2017-09-20 gautą pasiūlymą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti UAB "(duomenys neskelbtini)" parduodamas akcijas, D. V. atsisako pirkti K. K. parduodamas 51 vnt. akcijų už 1275 Eur. Šis dokumentas atspausdinamas.

42) dokumentas "pranesimas_AKCININKUI_apie_ketinima_parduoti", sukurtas 2017-10-03 12:56 val. Tai akcininkui D. V. adresuotas 2017-09-20 UAB "(duomenys neskelbtini)" pranešimo projektas apie akcininko ketinimą parduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas. Šis dokumentas atspausdinamas.

46) dokumentas "Pdf" formatu "prasymas grazinti", sukurtas 2016-12-29 14:54 val. Tai 2016-12-28 K. K. prašymo projektas adresuotas AB "(duomenys neskelbtini)" buhalterei jo permokėta sumą 334,03 Eur pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti į sąskaitą. Šis dokumentas atspausdinamas.

51) dokumentas "Pdf" formatu "Prašymas VMI, sukurtas 2017-01-09 16:47 val., analogiškas aukščiau aprašytam dokumentui.

53) dokumentas "STATYBOS RANGOS SUTARTIS", sukurtas 2017-08-18 11:15 val. Tai 2017-08-01 statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)projektas tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir MB "(duomenys neskelbtini)" dėl trinkelių ir vejos bortelių klojimo darbų. Nustatyta orientacinė Darbų kaina, kuri bus apskaičiuota pagal tiksliai nurodytą atliktų darbų plotą Atliktų darbų akte. Darbų įkainiai už 1 kv.m. yra 7,00 Eur ir PVM 1,47 Eur. Darbų pradžia 2017-08-01, pabaiga 2017-10-15. Šis dokumentas atspausdinamas.

56) dokumentas "Pdf" formatu "suderinimas (duomenys neskelbtini)", sukurtas 2017-01-23 09:42 val. Tai pirkėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" AB "(duomenys neskelbtini)" pateikiami dokumentai laikotarpiui 16.01.01 - 16.12.31. Šis dokumentas atspausdinamas.

58) dokumentas "Pdf" formatu "suderinimas", sukurtas 2016-12-29 14:12 val. Tai 2016-12-22 skolų suderinimo aktas tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" 1750,37 Eur sumai. Šis dokumentas atspausdinamas.

62) dokumentas "Pdf" formatu "zemes mokesti K.", sukurtas 2017-11-07 14:17 val. Tai iš internetinės svetainės "<...> deklaravimas.vmi.lt" atspausdinti K. K. žemės mokesčio deklaracijos duomenys už 2017 metus suformuoti 2017-10-19. Šis dokumentas atspausdinamas.

1) "Excel" formato dokumentai: "1_DUŽ-2017m.sausio", sukurtas 2018-01-31 17:32 val., "2_DUŽ-2017m.vasario", sukurtas 2018-01-31 15:54 val., "3_DUŽ-2017m.kovo", sukurtas 2018-01-31 15:55 val., "4_DUŽ-2017m.balandžio", sukurtas 2018-01-31 15:56 val., "5_DUŽ-2017m.gegužės", sukurtas 2018-01-31 15:58 val., "6_DUŽ-2017m.birželio", sukurtas 2018-01-31 15:59 val., "7_DUŽ-2017m.liepos", sukurtas 2018-01-31 16:24 val., "8_DUŽ-2017m.rugpjūčio", sukurtas 2018-01-31 16:25 val., "9_DUŽ-2017m.rugsėjo", sukurtas 2018-01-31 16:26 val., "10_DUŽ-2017m.spalio", sukurtas 2018-01-31 16:28 val., "11_DUŽ-2017m.lapkričio", sukurtas 2018-01-31 16:46 val., "12_DUŽ-2017m.gruodžio", sukurtas 2018-01-31 17:05 val., juose yra UAB "(duomenys neskelbtini)" atsiskaitymo lapeliai Nr. 1 - 30, už 2017 metus atitinkamai pagal mėnesius, kuriuos sudarė vyr. buhalterė M. Š.. Atsiskaitymo lapeliuose Nr. 2 esančios grafos užpildytos, kitų lapelių grafos neužpildytos, tik 2017 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymo lapelio 3, kaip ir lapelio Nr. 2 grafos užpildytos. Taip pat yra UAB "(duomenys neskelbtini)" darbo užmokesčio žiniaraščiai Nr. 1 - Nr 12, atitinkamai už 2017 metus pagal mėnesius ir mokėjimų žinaraščiai Nr. 1.

3) "Excel" formato dokumentai: "darbo_uzmokescio_ziniarastis_2016_1_Kopija-Kopija", sukurtas 2017-07-23 16:33 val., "darbo_uzmokescio_ziniarastis_2016_1_Kopija", sukurtas 2017-07-23 16:33 val., kuriuose yra UAB "(duomenys neskelbtini)" darbo užmokesčio žiniaraščiai Nr. 1 už 2016 rugpjūčio mėnesį ir atsiskaitymo lapeliai Nr. 1-30, už 2016 m. rugpjūčio mėn. ir mokėjimų žiniaraščiai Nr. 1.

5) "Excel" formato dokumentas "gaunamų-pvm-saskaitu-fakturu-registras", sukurtas 2017-05-02 15:10 val., kuriame yra "UAB "(duomenys neskelbtini)" "Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai", užpildytomis grafomis "2017.01", "2016 metai", "2016.12", 2016.11", "2016.10", "2016.09", "2016.08".

6) "Excel" formato dokumentas "IMONES SKOLOS", sukurtas 2017-06-07 10:04 val., kuriame yra įmonės skolų apskaitos kortelės.

7) "Excel" formato dokumentas "Istisinio excelio lenteles-dokumentai spausdinimui", sukurtas 2017-06-14 21:09 val.

9) "Excel" formato dokumentai: "MEDŽIAGŲ NURAŠYMO AKTAS 2016 m.", sukurtas 2018-01-17 12:07 val. ir "MEDŽIAGŲ NURAŠYMO AKTAS 2017 m.", sukurtas 2018-01-17 15:15 val., kuriuose yra medžiagų nurašymo aktai nuo 2016.09.02 iki 2016.12.31 ir nuo 2017.01.01 iki 2017.12.31.

10) "Excel" formato dokumentai: "1-DUŽ už 2016 rugpjūtį", sukurtas 2018-01-19 13:48 val., "1-DUŽ 2016 rugpjūtis", sukurtas 2018-01-17 15:15 val., "2-DUŽ už 2016 rugsėjį", sukurtas 2017-02-14 21:26 val., "3-DUŽ už 2016 spalį", sukurtas 2018-01-19 13:56 val., "4-DUŽ už 2016 lapkritį", sukurtas 2018-01-19 13:59 val., "5-DUŽ už 2016 gruodį", sukurtas 2018-01-19 14:02 val.

kuriuose yra UAB "(duomenys neskelbtini)" darbo užmokesčio žiniaraščiai Nr. 1 - Nr. 5 už 2016 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesius, atsiskaitymo lapeliai Nr. 1-30, už 2016 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesius ir mokėjimų žiniaraščiai Nr. 1.

11) "Excel" formato dokumentas "VMI (duomenys neskelbtini)", sukurtas 2017-07-19 20:13 val.

Antrasis aplankas yra pavadinimu "El.laiskai".

Trečiasis aplankas yra pavadinimu "Objektu nuotraukos", kuriame yra 21-a nuotrauka su nufotografuotais tiriamaisiais objektais.

Iš 2021-05-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės N. K., buvo paimta USB jungtis "Apacer", kurioje yra aplankas pavadinimu "B1 REGISTRAI", kuriame yra: UAB "(duomenys neskelbtini)" apyvarta išplėstinė 2018lt-2; UAB "(duomenys neskelbtini)" apyvarta išplėstinė 2016.lt; UAB "(duomenys neskelbtini)" apyvarta išplėstinė 2017.lt-1; UAB "(duomenys neskelbtini).dk.bendras žurnalas 2017lt-3; UAB "(duomenys neskelbtini).dk.bendras žurnalas 2018lt-2; UAB "(duomenys neskelbtini).dk.bendras žurnalas 2016.lt (T. 5., b. l. 7-9).

Iš 2020-01-30 elektroniniu paštu iš VĮ „Registrų centras“ gauto atsakymo į 2020-01-28 rašytą paklausimą Nr. IBPS-S-57161-20 matyti, kad buvo gautos dokumentų kopijos, t. y.: 2016-07-26 K. K. Prašymas registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre, 2016-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeninio valdymo organo duomenų forma, akcininko forma, 2016-07-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, 2016-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo aktas, 2017-10-04 K. K. prašymas registruoti UAN „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre, 2016-07-25UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjo sprendimas, 2017-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas dėl vienintelio akcininko duomenų išregistravimo, 2019-09-02 Įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 5., b. l. 161-183).

Iš 2021-04-01 iš VĮ „Registrų“ centras“ gauto atsakymo į 2021-03-30 rašytą paklausimą Nr. IBPS-S-156021-21 matyti, kad buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2016-07-26 iki 2021-03-26 buvo K. K., o nuo 2021-03-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas T. J., buvo gautas VĮ „Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas su istorija, iš kurio matosi, kad K. K. nuo 2016-07-26 iki 2017-03-27 turėjo 120 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuo 2017-03-27 iki 2017-10-17 turėjo 93 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuo 2017-10-17 iki 2020-03-06 turėjo 42 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuo 2020-03-06 iki 2020-03-27 turėjo 66 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuo 2020-03-27 iki 2020-04-15 turėjo/turi 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2017-10-17 iki 2020-03-06 turėjo 51 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuo 2020-03-06 iki 2020-03-27 turėjo 27 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuo 2020-03-27 iki 2020-04-15 turėjo 13 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2017-03-27 iki 2021-03-18 turėjo 27 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, I. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2021-03-18 turi 27 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (T. 6., b. l. 3-8).

Iš 2021-02-04 iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Pinigų plovimo prevencijos valdybos gauto pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau - Tarnyba) Pinigų plovimo prevencijos valdyba atliko K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos analizę. Neatmetama galimybė, kad į minėtų K. K. vadovaujamų įmonių sąskaitas per bankomatus buvo įneštos lėšos (apie 660 000 Eur), įgytos iš nusikalstamos veiklos (T. 6., b. l. 101-102).

2021-07-23 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų pranešimų apie apdraustuosius asmenis, kartu su įdarbinimais, atleidimais, papildomos pensijos kaupimai (T. 8., b. l. 132-137).

2021-07-26 iš VĮ „Registrų centras“ gautas atsakymas į 2021-07-21 paklausimą Nr. IBPS-S-361196-21, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., finansinės atskaitomybės ataskaitas (T. 8., b. l. 140-160).

2021-08-09 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gautu atsakymu į 2021-07-23 paklausimą Nr. IBPS-S-366317-21, dėl duomenų pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų apie apdraustuosius asmenis, t. y. formas SAM, formas 2-SD su priedais, formas PT su priedais, už laikotarpį nuo 2016-07-26 iki 2020-08-26 (T. 8., b. l. 164, 166).

Iš 2021-04-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. J. ir buhalterės N. K., buvo paimta: Avansinė apyskaita 2016/2017/2018/2019/2020 m – 35 lapai, Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2018 m. - 18 lapų, Avansinė apyskaita (PVM S/F) 2017 m. - 87 lapai, Kasos knyga (KPO) 2017 m. - 22 lapai, PVM Pirkimo sąskaitos - faktūros 2017/10 mėn. - 170 lapų, Pardavimų sąskaitos - faktūros 2019/07 mėn., - 58 lapai, PVM Pardavimų sąskaitos – faktūros 2019/08 mėn. - 55 lapai, PVM Pardavimų sąskaitos – faktūros 2019/12 mėn. - 31 lapas, Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2019 m. - 1 – 38 lapai, PVM Pirkimo sąskaitos – faktūros 2019/12 – 149 lapai, PVM Pirkimo sąskaitos – faktūros 2019/04 m. - 161 lapai, Kreditinės PVM Pirkimo sąskaitos – faktūros 2019 m. - 167 lapai, PVM Pardavimų sąskaitos – faktūros 2020/04 mėn. - 88 lapai, PVM Pardavimų sąskaitos – faktūros 2020/07 mėn. - 84 lapai, PVM Pardavimų sąskaitos – faktūros 2020/08 mėn. - 66 lapai, Kreditinės PVM Pirkimo sąskaitos – faktūros 2020 m. - 91 lapas, PVM Pirkimo sąskaitos – faktūros 2020/04 mėn. - 152 lapai, PVM Pirkimo sąskaitos – faktūros 2020/07 mėn. - 208 lapai, PVM Pirkimo sąskaitos – faktūros 2020/08 mėn. - 161 lapas, PVM Pirkimo sąskaitos – faktūros 2019 mėn. - 22 lapai, PVM Pirkimo sąskaitos faktūros 2017 m. - 182 lapai, Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2020 m. - 87 lapai, PVM pirkimų sąskaitos 2020 m. - 19 lapų (T. 8., b. l. 182-184).

Iš 2021-07-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės N. K., buvo paimta: Kasos knyga (registras) 2019.07.01-2019.12.31 – 5 lapai, Kasos knyga (registras) 2020.08.01-2020.08.26 – 1 lapas, Didžioji knyga 2017.01.01.2017.12.31 – 2 lapai, Didžioji knyga 2018.01.01-2018.12.31 – 2 lapai, Didžioji knyga 2019.01.01-2019.12.31 – 2 lapai, Didžioji knyga 2020.01.01-2020.08.26 – 2 lapai, Alcininko K. K. skolos registras 2016.01.01-2018.12.31 – 3 lapai (T. 8., b. l. 190-192).

Iš 2021-08-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. IBPS-V-1901050-21 matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-08-04 iki 2017-12-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užregistravo 19 atvejų iš viso 242550 Eur gautas paskolas iš akcininko K. K., kurias pagrindė: grynųjų pinigų įnešimo operacijomis į banko sąskaitą 14 atvejų (12+2) iš viso 168050 Eur (158050+10000) ir įmonės kasą 3 atvejais (1+2) iš viso 950 Eur (500+450) bei atskaitingo asmens piniginių lėšų įnešimu 2 atvejais iš viso 73550 Eur (detaliau tiriamojoje dalyje). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose užregistravo dokumentinį skolos akcininkui K. K. likutį tiriamojo laikotarpio pabaigai, t. y. 2020-08-26, – 242550 Eur. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-31 apskaitoje užregistravo iš viso 20000 Eur skolos atskaitingam asmeniui K. K. perkėlimą į trumpalaikių įsipareigojimų buhalterinę sąskaitą, dokumentinis kitų skolinių įsipareigojimų K. K. likutis tiriamojo laikotarpio pabaigai, t. y. 2020-08-26, iš viso 20000 Eur. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2020-08-07 48 atvejais kasos išlaidų orderiais bei mokėjimo pavedimais iš viso 23545,97 Eur pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo iš viso 23545,97 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų K. K.. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-07-26 iki 2020-08-26 apskaitoje užregistravo atskaitingo asmens iš viso 313228,60 Eur piniginių lėšų gavimą, apskaitoje užregistruojant piniginių lėšų išmokėjimo ūkines operacijas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, iš įmonės kasos bei piniginių lėšų gavimą atskaitingo asmens iš kitų ūkio subjektų. Tiriamojo laikotarpio pabaigai, t. y. 2020-08-26, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose užregistravo dokumentinį likutį – iš viso 1302,06 Eur skolą atskaitingam asmeniui (detaliau tiriamojoje dalyje). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto registre užregistravo:

1) laikotarpiu nuo 2016-07-26 iki 2018-01-01 „Vykdomi materialiojo turto statybos (gamybos) darbai“ apskaitos registre užregistravo:

- „Statomą (gaminamą) ar rekonstruojamą ilgalaikį materialųjį turtą“, kuriame laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2017-12-21 užregistravo: automobilių serviso statybos darbų įsigijimą, adresu (duomenys neskelbtini), (kolonų montavimo darbų, stogo įrengimo, vandens apskaitos mazgo įrengimo, vėdinimo įrengimo, šildymo ir vandentiekio įrengimo bei kt. darbų), statybinių prekių (vamzdžiai, sijos, kolonos, laikantysis stogo profilis, cementas, klijai ir kt.) bei paslaugų (naujo abonento prijungimas prie geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, statybos techninės priežiūros ir kt.) įsigijimą iš kitų ūkio subjektų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-01 buhalterinės apskaitos registruose užregistravo – „pastatas baigtas statyti“, dokumentinis likutis 2018-01-01 – 266588,48 Eur (dokumentinis likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2016-07-26 – 0 Eur), 2018-02-01 pastatą Autoservisą“ užregistravo registre – „Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina“ (detaliau tiriamojoje dalyje;

- „Trinkeles“ apskaitos registre laikotarpiu nuo 2017-06-29 iki 2017-10-25 užregistravo trinkelių, trinkelių klojimo ir bortų įrengimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, dokumentinius likučius: 2017-01-01 – 0 Eur, dokumentinis likutis 2018-01-01 – 13744,95 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-01 „Trinkelės“ apskaitos registro duomenis iš viso 13744,95 Eur perkėlė į apskaitos registrą – „Pastatų ir statinių įsigijimo savikaina“ (detaliau tiriamojoje dalyje).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Pastatų ir statinių įsigijimo savikainos“ užregistravo dokumentinį likutį tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2020-08-26 – 273797,79 Eur.

2) laikotarpiu nuo 2019-01-25 apskaitos registre sąskaitoje –„Ruošiami naudoti pastatai ir statiniai (remontuojami)“ užregistravo statybinių prekių ir paslaugų įsigijimą, dokumentinį likutį 2019-12-31 – 70902,51 Eur. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre užregistravo statybinių prekių ir paslaugų pirkimus automobilio plovyklos (adresu (duomenys neskelbtini)) statybai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 61502,78 Eur (detaliau tiriamojoje dalyje).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-09646-18 duomenis nenustatyti atvejai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir gautų atsiskaitymų iš pirkėjų, nurodytų kratos metu rastuose ir paimtuose užsakymų lapuose, neatvaizdavimą buhalterinėje apskaitoje (detaliau tiriamojoje dalyje).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, tai yra laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 3 darbuotojams 36 atvejais iš viso 6325,05 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 10625,96 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 2295,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 713,31 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1055,61 Eur socialinio draudimo įmokų, 1037,19 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondą, 253,73 Eur įmokų į pensijų fondą (detaliau tiriamojoje dalyje).

- 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kai „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra apskaitos registruose neužregistravo:

- laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2018-11-13 3 atvejais PVM sąskaitos faktūros bei transporto priemonių pirkimo dokumentų iš viso 5779,16 Eur, kuriuos panaudojo transporto priemonių bei statybinių prekių ir paslaugų įsigijimui pagrįsti,

- laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 3 darbuotojams 36 atvejais iš viso 6325,05 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 10625,96 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 2295,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 713,31 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1055,61 Eur socialinio draudimo įmokų, 1037,19 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondą, 253,73 Eur įmokų į pensijų fondą (detaliau tiriamojoje dalyje).

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, t. y. įtraukė į apskaitą ir pagrindė apskaitos dokumentu ūkinę operaciją neatitinkančią tikrovės iš viso 926,66 Eur išmokėjimą;

- 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kai „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 atvejų pagal 2019-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose užregistravo neatitinkančią tikrovės ūkinę operaciją iš viso 926,66 Eur išmokėjimą;

- 19 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „privatūs juridiniai asmenys privalo: <..> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, t. y. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2018-11-13 4 atvejais transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitos faktūros bei kasos išlaidų orderio iš viso 6705,82 Eur, kuriuos panaudojo transporto priemonių, statybinių prekių ir paslaugų įsigijimui bei grynųjų pinigų išmokėjimo iš įmonės kasos operacijai pagrįsti.

2) Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatų, t. y. neišsaugojo laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2018-11-13 4 atvejais transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitos faktūros bei kasos išlaidų orderio iš viso 6705,82 Eur, kuriuos panaudojo transporto priemonių, statybinių prekių ir paslaugų įsigijimui bei grynųjų pinigų išmokėjimo iš įmonės kasos operacijai pagrįsti.

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“; 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, tai yra laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2020-08-26 apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo 36 atvejais iš viso 6325,05 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, iš jų: už 2018 m. 3-12 mėn. – 2000 Eur, už 2019 m. – 2875,05 Eur, už 2020 m. 1-7 mėn.– 1450 Eur.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09646-18 bylos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2020-08-26 išmokėjo 3 darbuotojams 36 atvejais iš 6325,05 Eur darbo užmokestį, iš jų: už 2018 m. 3-12 mėn. – 2000 Eur, už 2019 m. – 2875,05 Eur, už 2020 m. 1-7 mėn.– 1450 Eur.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-09646-18 medžiagą laikotarpiu nuo 2016-07-26 iki 2016-10-06 nenustatyti teisės aktų pažeidimai, dėl ko nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-09646-18 medžiagą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2020-08-26 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 5355,20 Eur (už 2018 m. 3-12 mėn. – 1795,66 Eur, už 2019 m. – 2443,75 Eur, už 2020 m. 1-7 mėn. – 1115,79 Eur), tuo padarydama nuostolį: ?

1) Valstybės biudžetui iš viso 2295,96 Eur gyventojų pajamų, iš jų: už 2018 m. 3-12 mėn. – 605,56 Eur, už 2019 m. – 1184,46 Eur, už 2020 m. 1-7 mėn. - 505,94 Eur,

- 713,31 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (iki 2018-12-31 – 6 proc., nuo 2019-01-01 – 6,98 proc.), iš jų: už 2018 m. 3-12 mėn. – 173,24 Eur, už 2019 m. – 364,73 Eur, už 2020 m. 1-7 mėn. –175,34 Eur,

- 1055,61 Eur socialinio draudimo įmokų (iki 2018-12-31 - 3 proc., nuo 2019-01-01 – 12,52 proc.), iš jų: už 2018 m. 3-12 mėn. – 86,60 Eur, už 2019 m. – 654,38 Eur; už 2020 m. 1-7 mėn. – 314,63 Eur,

- 1037,19 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondą įmokų (iki 2018-12-31 - 31,18 proc. nuo 2019-01-01 - 1,77 proc.), iš jų: už 2018 m. 3-12 mėn. – 900,17 Eur, už 2019 m. – 92,51 Eur, už 2020 m. 1-7 mėn. – 44,51 Eur,

- 253,13 Eur įmokų į pensijų fondą (iki 2018-12-31 - 2 proc., nuo 2019-01-01 - 3 proc.), iš jų: už 2018 m. 3-12 mėn. – 30,09 Eur, už 2019 m. – 147,67 Eur, už 2020 m. 1-7 mėn. – 75,37 Eur.

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 3059,24 Eur įmokų, iš jų: už 2018 m. 3-12 mėn. – 1190,10 Eur, už 2019 m. – 1259,29 Eur, už 2020 m. 1-7 mėn. – 609,85 Eur (T. 9., b. l. 13-43).

2022-09-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius į 2022-08-22 reikalavimą Nr. IBPS-S-450946-22, pateikė įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 pateiktų pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM), pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2-SD) ir prašymų apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimą (PT) skaitmenines kopijas (T. 9., b. l. 97-98).

2022-09-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius į 2022-09-27 prašymą pateikė 2018-08-14 pranešimą Nr. 11 apie apdraustuosius už 2018 m. liepos mėnesį (T. 9., b. l. 101).

Iš 2022-10-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. IBPS-V-2625900-22 matyti, kad pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Š. 2022-08-19 užduotį Nr. IBPS-V-21829-22 atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09646-18 pateiktus klausimus Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė V. G.pateiktų dokumentų pagrindu padarė šias išvadas:

atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-09646-18 dokumentus (liudytojų parodymų duomenis), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu mokėjo darbuotojoms neapskaitytą darbo užmokestį grynais pinigais, tai:

- 29 atvejais Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), pateiktose VMI elektroniniu būdu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ – deklaravo 10625,96 Eur mažiau ir 6 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ bei 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ – deklaravo 2295,96 Eur mažiau:

- už 2018 m. 3-12 mėn. – 2887,09 Eur išmokų ir 605,56 Eur GPM;

- už 2019 m. – 5226,29 Eur išmokų ir 1184,46 Eur GPM;

- už 2020 m. 1-7 mėn. – 2512,58 Eur išmokų ir 505,94 Eur GPM;

- 3 atvejais Metinėse gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM312), pateiktose VMI elektroniniu būdu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (Deklaracijos L priedo L8 laukeliuose “išmokos, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma”) – deklaravo 10625,96 Eur mažiau ir 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ (Deklaracijos L priedo L10 laukeliuose „išskaičiuota GPM suma“) – deklaravo 2295,96 Eur mažiau:

- už 2018 m. (pateikta 2019-02-14) – 2887,09 Eur išmokų ir 605,56 Eur GPM;

- už 2019 m. (patikslinta, pateikta 2020-02-17) – 5226,29 Eur išmokų ir 1184,46 Eur GPM;

- už 2020 m. (patikslinta, pateikta 2021-03-05) – 2512,58 Eur išmokų ir 505,94 Eur GPM;

- 29 atvejais pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM, priedas SAM3SD), pateiktuose VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, S4 stulpelyje, laukelyje P20.4 (SAM3SD priede A11 laukelyje) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – nurodė 10625,96 Eur mažiau ir S5 stulpelyje, laukelyje P20.5 (SAM3SD priede A12 laukelyje) apie įmokas – nurodė 3059,24 Eur mažiau:

- už 2018 m. 3-12 mėn. – 2887,09 Eur apdraustųjų pajamų ir 1190,10 Eur įmokų;

- už 2019 m. – 5226,29 Eur apdraustųjų pajamų ir 1259,29 Eur įmokų;

- už 2020 m. 1-7 mėn. – 2512,58 Eur apdraustųjų pajamų ir 609,85 Eur įmokų.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-09646-18 dokumentus (liudytojų parodymų duomenis), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu mokėjo darbuotojoms neapskaitytą darbo užmokestį grynais pinigais, tai nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“ ir 24 straipsnio 1 dalies „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ nuostatų, nes nuo 10625,96 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nedeklaravo 2295,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio (už 2018 m. – 605,56 Eur, už 2019 m. – 1184,46 Eur, už 2020 m. - 505,94 Eur);

- Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos…“, 12 straipsnio 1 dalies „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti...“, 12 straipsnio 2 dalies „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos…”, 17 straipsnio 2 dalies „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“ nuostatų, nes:

- 10 atvejų nuo 2887,09 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojui V. B. darbo užmokesčio už 2018 m. 3-12 mėn. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 900,17 Eur (31,18 proc.) socialinio draudimo įmokų;

- 17 atvejų nuo 5226,29 Eur priklausiusio priskaityti 3 darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 746,89 (654,38 + 92,51) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) socialinio draudimo įmokų;

- 9 atvejais nuo 2512,58 Eur priklausiusio priskaityti 2 darbuotojams darbo užmokesčio už 2020 m. 1-7 mėn. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 359,14 (314,63 + 44,51) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) socialinio draudimo įmokų;

- 17 straipsnio 1 dalies (iki 2018-12-31) „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse“ ir 17 straipsnio 2 dalies „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatų, nes 10 atvejų nuo 2887,09 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojui V. B. darbo užmokesčio už 2018 m. 3-12 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 259,84 (173,24 + 86,60) Eur (3 + 6 = 9 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 17 straipsnio 1 dalies (nuo 2019-01-01) „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ ir 17 straipsnio 2 dalies „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatų, nes:

- 17 atvejų nuo 5226,29 Eur priklausiusio priskaityti 3 darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 364,73 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 9 atvejais nuo 2512,58 Eur priklausiusio priskaityti 2 darbuotojams darbo užmokesčio už 2020 m. 1-7 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 175,34 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 10 straipsnio 1 dalies (iki 2018-12-31) „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, nurodytos Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ nuostatų, nes 5 atvejais nuo darbuotojui V. B. priklausiusio priskaityti 1503,78 (300,76 + 300,77 + 300,73 + 300,76 + 300,76) Eur darbo užmokesčio už 2018 m. 8-12 mėn. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 30,09 Eur (2 proc.) pensijų įmokų;

- 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019-01-01) „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nes:

- 14 atvejų nuo 2 darbuotojams (V. B. – 4376,89 Eur, M. P. S. 544,96 Eur) priklausiusio priskaityti 4921,85 Eur darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 147,67 Eur (3 proc.) pensijų įmokų;

- 9 atvejais nuo 2 darbuotojams (V. B. – 707,86 Eur, M. P. S. 1804,72 Eur priklausiusio priskaityti 2512,58 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. 1-7 mėn. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 75,37 Eur (3 proc.) pensijų įmokų.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-09646-18 dokumentus (liudytojų parodymų duomenis), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu mokėjo darbuotojoms neapskaitytą darbo užmokestį grynais pinigais, tai neapskaičiavo, nedeklaravo iš viso 5355,20 Eur mokesčių ir įmokų:

- 2295,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą;

- 2006,20 Eur socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą;

- 799,91 privalomojo sveikatos draudimo įmokų Eur į VSDF biudžetą;

- 253,13 papildomų įmokų pensijų kaupimui Eur į VSDFV biudžetą.

- už 2018 metus – 1795,66 Eur (605,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą, 900,17 Eur socialinio draudimo įmokų, 259,84 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 30,09 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą);

- už 2019 metus – 2443,75 Eur (1184,46 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 746,89 Eur socialinio draudimo įmokų, 364,73 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 147,67 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą);

- už 2020 metus – 1115,79 Eur (505,94 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 359,14 Eur socialinio draudimo įmokų, 175,34 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 75,37 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą) (T. 9., b. l. 106-118).

Iš 2022-10-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės N. K. buvo paimta: ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (lapų numeracija 1-18), ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (lapų numeracija 19-21), ilgalaikio turto kartotekos (lapų numeracija 22-27), Ilgalaikio turto apskaitos kortelės (lapų numeracija 28-39), ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpiui nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (lapo numeracija 40), ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpiui nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 ir ilgalaikio turto apskaitos korteles (lapų numeracija 41-49), ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpiui nuo 2020-01-01 iki 2020-08-31 ir ilgalaikio turto apskaitos kortelės (lapų numeracija 50-53) (T. 10., b. l. 76-79).

Iš 2023-06-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės J. R. buvo paimta: Kasos aparto kasos operacijų žurnalas Nr. 1, pradėtas pildyti 2018-02-26, baigtas pildyti - 2019-01-31, viso 97 lapai (194 puslapiai); Kasos aparto kasos operacijų žurnalas Nr. 2, pradėtas pildyti 2019-02-01, baigtas pildyti - 2020-01-31, viso 72 lapai, (146 puslapiai); segtuvas, ant kurio yra užrašyta UAB "(duomenys neskelbtini) DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIAI", pradėta 2020-08-26, baigta 2022-05-02, viso 53 lapai (T. 10., b. l. 99-102).

2023-07-11 gautas kasos išrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ programos 2019 m. 07-11 mėn. (T. 10., b. l. 136-141).

2023-07-11 gautas programos išrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos – lapkričio mėn.. (T. 10., b. l. 142-147).

Iš 2023-12-08 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. IBPS-V-3356440-23 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12214-23 dokumentus (liudytojų apklausų protokolus), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 mokėjo darbuotojams darbo užmokestį grynais pinigais, tai nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ nuostatų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punkto „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes 165 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 67510,18 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 14841,42 Eur gyventojų pajamų mokesčio išskaitymo, 17776,30 Eur valstybinio socialinio bei privalomo sveikatos draudimo įmokų priskaitymo ir išskaitymo bei 40248,26 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 15 darbuotojų (detaliai tiriamojoje dalyje). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus finansinės apskaitos dokumentus, atsakant į užduotyje nurodytus klausimus, nenustatyti finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2022-04-01 iki 2022-05-02 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12214-23 dokumentus (liudytojų apklausų protokolus), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 mokėjo darbuotojams darbo užmokestį grynais pinigais, tai 48 atvejais Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), pateiktose VMI elektroniniu būdu, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ – deklaravo 67510,18 Eur mažiau ir 6 „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ bei 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ – deklaravo 14841,42 Eur mažiau:

- už 2018 m. 3-12 mėn. – 14151,19 Eur išmokų ir 2838,23 Eur GPM;

- už 2019 m. – 25261,74 Eur išmokų ir 5625,38 Eur GPM;

- už 2020 m. – 18547,59 Eur išmokų ir 4164,80 Eur GPM;

- už 2021 m. – 8779,87 Eur išmokų ir 2042,81 Eur GPM;

- už 2022 m. 2 ir 3 mėn. – 769,79 Eur išmokų ir 170,20 Eur GPM.

?Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12214-23 dokumentus (liudytojų apklausų protokolus), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 mokėjo darbuotojams darbo užmokestį grynais pinigais, tai 5 atvejais Metinėse gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM312), pateiktose VMI elektroniniu būdu, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (Deklaracijos L priedo L8 laukeliuose “išmokos, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma”) – deklaravo 67510,18 Eur mažiau ir 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ (Deklaracijos L priedo L10 laukeliuose „išskaičiuota GPM suma“) – deklaravo 14481,42 Eur mažiau.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12214-23 dokumentus, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 mokėjo darbuotojams darbo užmokestį grynais pinigais, tai 55 atvejais pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM, priedas SAM3SD), pateiktuose VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, S4 stulpelyje, laukelyje P20.4 (SAM3SD priede A11 laukelyje) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – nurodė 66541,02 Eur mažiau ir S5 stulpelyje, laukelyje P20.5 (SAM3SD priede A12 laukelyje) apie įmokas – nurodė 17557,39 Eur mažiau:

- už 2018 m. 3-12 mėn. – 14151,19 Eur apdraustųjų pajamų ir 5760,24 Eur įmokų;

- už 2019 m. – 25106,57 Eur apdraustųjų pajamų ir 5818,74 Eur įmokų;

- už 2020 m. – 18177,90 (12182,35 + 5995,55) Eur apdraustųjų pajamų ir 4020,53 (2745,21 + 1275,32) Eur įmokų;

- už 2021 m. – 8335,57 Eur apdraustųjų pajamų ir 1772,93 Eur įmokų;

- už 2022 m. 2-3 mėn. – 769,79 Eur apdraustųjų pajamų ir 184,95 Eur įmokų.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12214-23 dokumentus, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. 5, 11 mėn., 2020 m. 6 mėn. ir 2021 m. 4 mėn. mokėjo 4 darbuotojams darbo užmokestį grynais pinigais, tai 4 atvejais pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), pateiktuose VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, A11 laukelyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – nurodė 969,19 Eur mažiau ir A12 laukelyje apie įmokas – nurodė 218,91 Eur mažiau.

Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 59 atvejais pranešimuose (formos SAM ir 2-SD), pateiktuose VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, A11 laukelyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – nurodė 67510,18 Eur mažiau ir A12 laukelyje apie įmokas – nurodė 17776,30 Eur mažiau.

? Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12214-23 dokumentus (liudytojų apklausų protokolus), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 mokėjo darbuotojams darbo užmokestį grynais pinigais, tai nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 4 punktų „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”;

- Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“ ir 24 straipsnio 1 dalies „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ nuostatų, nes nuo 67510,18 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nedeklaravo 14841,42 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos…“, 12 straipsnio 1 dalies „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti...“, 12 straipsnio 2 dalies „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos…”, 17 straipsnio 2 dalies „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“ nuostatų, nes 165 atvejais nuo 67510,18 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 12036,59 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų:

- 41 atveju nuo 14151,19 Eur darbo užmokesčio už 2018 metus neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 4412,28 Eur (31,18 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- 59 atvejais nuo 25261,74 Eur darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 3609,91 (3162,86 + 447,05) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- 43 atvejais nuo 18547,59 Eur darbo užmokesčio už 2020 metus neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 2649,79 (2322,32 + 327,47) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- 20 atvejų nuo 8779,87 Eur darbo užmokesčio už 2021 metus neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1254,61 (1099,23 + 155,38) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- 2 atvejais nuo 769,79 Eur darbo užmokesčio už 2022 metų 2-3 mėn. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 110,00 (96,38 + 13,62) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- 17 straipsnio 1 dalies (nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse“ ir 17 straipsnio 2 dalies „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatų, nes 41 atveju nuo 14151,19 Eur darbo užmokesčio už 2018 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1273,70 (424,53 + 849,17) Eur (3 + 6 = 9 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų (3 priedas);

- 17 straipsnio 1 dalies (nuo 2019-01-01) „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ ir 17 straipsnio 2 dalies „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatų, nes:

- 59 atvejais nuo 25261,74 Eur darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1763,24 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 43 atvejais nuo 18547,59 Eur darbo užmokesčio už 2020 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1294,52 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 20 atvejų nuo 8779,87 Eur darbo užmokesčio už 2021 metus neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 612,83 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 2 atvejais nuo 769,79 Eur darbo užmokesčio už 2022 metų 2-3 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 53,72 Eur (6,98 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 10 straipsnio 1 dalies (nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, nurodytos Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ nuostatų, nes 13 atvejų nuo 3712,07 Eur darbo užmokesčio už 2018 metus neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 74,26 Eur pensijų įmokų;

- 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019-01-01) „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nes:

- 37 atvejais nuo 16746,28 Eur darbo užmokesčio už 2019 metus neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 480,26 Eur pensijų įmokų;

- 16 atvejų nuo 5532,13 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 165,95 Eur pensijų įmokų;

- 1 atveju nuo 1 darbuotojui nuo 707,68 Eur darbo užmokesčio už 2022 m. 2 mėn. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 21,23 Eur pensijų įmokų.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12214-23 dokumentus, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2022-03-31 mokėjo darbuotojams darbo užmokestį grynais pinigais, tai neapskaičiavo, nedeklaravo iš viso 32617,72 Eur mokesčių ir įmokų:

- 14841,42 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą;

- 12036,59 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą;

- 4998,01 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų Eur į VSDF biudžetą;

- 741,70 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui Eur į VSDFV biudžetą.

- už 2018 metus – 8598,47 Eur (iš jų: 2838,23 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 4412,28 Eur socialinio draudimo įmokų, 1273,70 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 74,26 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą);

- už 2019 metus – 11478,79 Eur (iš jų: 5625,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 3609,91 Eur socialinio draudimo įmokų, 1763,24 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 480,26 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą);

- už 2020 metus – 8275,06 Eur (4164,80 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 2649,79 Eur socialinio draudimo įmokų, 1294,52 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 165,95 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą);

- už 2021 metus – 3910,25 Eur (2042,81 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 1254,61 Eur socialinio draudimo įmokų, 612,83 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų į VSDFV biudžetą);

- už 2022 metus – 355,15 Eur (170,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą bei 110,00 Eur socialinio draudimo įmokų, 53,72 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 21,23 Eur papildomų įmokų pensijų kaupimui į VSDFV biudžetą).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu papildomai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų Valstybės įmonės Registrų centrui nepateikė ir tuo nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalies “Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui”, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 2 dalies “Metines finansines ataskaitas įmonės parengia pasibaigus jų finansiniams metams pagal finansinių metų ir jų paskutinės dienos duomenis” bei Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto “Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip” (T. 10., b. l. 164-189).

Iš 2024-05-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), visų akcininkų sprendimo matyti, kad visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2024-05-16 10 val., kuriame dalyvauja akcininkai I. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., turintis 27 paprastųjų vardinių akcijų, 27 balsus, ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., turintis 93 paprastųjų vardinių akcijų, 93 balsus, vienbalsiai priėmė sprendimus: pakeisti bendrovės pavadinimą, naujas bendrovės pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024-05-16 atšaukti bendrovės direktorių T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš bendrovės direktoriaus pareigų, nuo 2024-05-16 naująja bendrovės direktore paskirti J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., priimti bendrovės naują įstatų redakciją, patvirtinti bendrovės naują įstatų redakciją, įgalioti vadovą – direktorių T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., pasirašyti naujos redakcijos įstatus ir kitus reikalingus dokumentus bei įregistruoti juos kompetentingose institucijose Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (T. 13., b. l. 105-106).???

2024-05-21 pateiktas prašymas registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre (T. 13., b. l. 109-111).

Iš 2020-08-26 liudytojo M. P. S. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2019 m. lapkričio mėn., tikslios datos nepamena, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokios yra tiksliai jo pareigos, jis nežino, bet dirba plovykloje ir prie padangų montavimo sezono metu. Atlyginimas jam yra mokamas kiekvieno mėnesio 15 dieną pavedimu į banką. Jo atlyginimas yra 436 eurai. Kiekvieną mėnesį už papildomus darbus jis gauna ne mažiau 150 eurų, grynaisiais į rankas. Už šiuos pinigus jis niekur nepasirašo. Viso jo atlyginimas kas mėnesį yra apie 586 eurus. Kartais būna, kad į rankas gauna ir 200-300 eurų, tai priklauso nuo išvalytų automobilių kiekio. Jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val. (T. 13., b. l. 170-171).

Iš 2022-10-31 liudytojo M. P. S. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis įmonėje "(duomenys neskelbtini)" dirba apie tris metus. Kiek pamena, dirbti pradėjo nuo 2019 metų lapkričio mėnesio. Šioje įmonėje dirba ir dabar. Apie tai, kad automobilių plovyklai ir automobilių servisui yra reikalingi darbuotojai, jis sužinojo iš skelbimo "Facebooke". Pasiskambino nurodytu telefono numeriu ir atėjo pasikalbėti. Dėl darbo jis kalbėjosi su šios įmonės direktoriumi K. K.. Tokiomis aplinkybėmis su K. K. ir susipažino. K. K. jį įdarbino automobilių plovykloje. Atlikdavo automobilių sausą ir šlapią valymus. Taip pat, kai būdavo sezonas ir jeigu jis tuo metu neturėdavo darbo, tai jam reikėdavo ateiti padėti kai būdavo montuojamos padangos. Bet jis padangų nemontuodavo. Tik kokį varžtą ar panašiai atsukdavo. Ir tai buvo tik keli tokie atvejai. Nebuvo jokios kalbos apie tai, kad už pagalbą prie padangų montavimo, kad jam priklausys dar koks nors darbo užmokestis atskirai. Kiekvieną mėnesį jam buvo pervedamas minimalus atlyginimas į banko sąskaitą. Tai būdavo mėnesio pradžioje. Kiekvieną mėnesį jam papildomai prie minimalaus atlyginimo taip pat sumokėdavo ir papildomų pinigų. Už šiuos papildomus pinigus jis niekur nepasirašydavo. Juos visada mokėdavo direktorius K. K.. Nebūdavo konkrečios dienos, kurią K. K. tuos papildomus pinigus mokėdavo, bet tai dažniausiai būdavo kažkur mėnesio viduryje. Tie papildomi K. K. jam mokėti pinigai buvo už tai, kad jis turėdavo valyti K. K. automobilius, kurie taip pat buvo ir nuomojami klientams. Jis nežino, nes apie tai ir nebuvo kalbėjęsi, kiek jam priklauso už vieno automobilio išvalymą, kad galėtų pasiskaičiuoti kiek jis uždirbs papildomai. Tačiau gali pasakyti, kad kiekvieną mėnesį tikrai gaudavo po 100 eurų per mėnesį papildomų pinigų iš K. K.. Už kuriuos, kaip ir sakė, niekur nepasirašydavo. Pinigus gaudavo į rankas. Yra buvę mėnesių, kai gaudavo ir po 150, ir po 160 eurų per mėnesį tų papildomų pinigų. Bet jis negali pasakyti kuriais mėnesiais taip buvo. Per tiek kiek dirba, gal yra buvęs koks mėnuo, kai K. K. jam sumokėjo šiek tiek daugiau nei 200 eurų per mėnesį viršaus. Tačiau kada tai buvo jis nepamena. 100 eurų tikrai gaudavo kiekvieną mėnesį viršaus. Ir retai kada daugiau. Nes pamena, kad jo alga į kortelę (banko sąskaitą) būdavo 550 eurų per mėnesį, tai su tais papildomais K. K. duotais pinigais gaudavosi apie 650-670 eurų. Jam yra priminta, kad 2020-08-26 apklausos metu įmonėje, kai buvo sulaikytas K. K., kad jis yra pasakęs, jog į rankas gauna ir 200-300 eurų, ir kad tai priklauso nuo išvalytų automobilių. Paaiškina, kad minėtą dieną dėl sulaikymo buvo dideliame strese. Tai jį apklausiančiai pareigūnei galėjo neteisingai išreikšti savo mintis. Prašo vadovautis tuo, ką sako šiandien. Taip pat patikslino, kad jis nežino ar jam tie papildomi pinigai buvo mokami tik už tų automobilių, kurie priklausė K. K. ir kurie buvo nuomojami valymą, ar ir už klientų automobilių valymą. Nuo tos dienos, kai buvo sulaikytas K. K., jokių papildomų pinigų jis nebegauna. Viskas ką uždirba, yra jam pervedama į sąskaitą. Ar ir kiti darbuotojai gaudavo papildomų pinigų pasakyti negali, nes nesidomėjo (T. 13., b. l. 178-181).

Iš 2020-08-26 liudytojo D. E. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2018 m. kovo mėn., tikslios datos nepamena, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniko pareigose. Atlyginimas jam yra mokamas kiekvieno mėnesio 10-15 dienomis pavedimu į banko sąskaitą. Jo atlyginimas yra 476 eurai. Už papildomus darbus, tačiau ne kiekvieną mėnesį, iš direktoriaus K. K. gauna ne mažiau 100 eurų ir ne daugiau 300 eurų į rankas grynaisiais pinigais. Už šiuos pinigus nieko nepasirašo. Papildomi darbai tai įmonės automobilių ir direktoriaus asmeninio automobilio remontas. Jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. savaitgaliai nedirba (T. 14., b. l. 2-3).

Iš 2022-10-31 liudytojo D. E. papildomos apklausos protokolo matyti, kad su K. K. susipažino, kai pradėjo pas K. K. dirbti. Iki tol K. K. tik kažkiek iš matymo žinojo. Tačiau visiškai jokio bendravimo tarp jų nebuvo. Šiame servise dirba jau nemažai metų, dirba iki šiol. Yra automechanikas. Šiame servise dirba praktiškai nuo serviso atsidarymo. Užsakymus iš klientų priimdavo E. K., kuris dažniausiai paskirstydavo ir darbus. Priimdavo ir pinigus iš klientų. Šiai dienai E. K. jau nebedirba. Jis pats iš klientų pinigų niekada neimdavo, tik galėdavo būdamas prie kompiuterio detales užsakyti. Kai K. K. suėmė tai direktoriumi tapo T. J., kuris dirbo prieš tai vadybininku. Per tiek kiek dirba, tai darbuotojų pasikeitė nemažai. Paties K. K. automobilių servise dažnai nebūdavo, būdavo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Kai grįždavo, tai servise žinoma tvarką žiūrėjo, būdavo reiklus, griežtas, greitai užsiplieskiantis. Nuo pat jo atėjimo į servisą pradžios, jam visada būdavo mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris visada būdavo pervedamas į banko sąskaitą. Ir minimalus atlyginimas kildavo tik tada, kai tai K. K. būdavo priverstas daryti, nes valstybė priimdavo sprendimus dėl minimalios algos kėlimo. Taip pat kiekvieną mėnesį K. K. jam išmokėdavo papildomą darbo užmokestį už kurį niekur nepasirašydavo. K. K. jam išmokėdavo taip vadinamąjį atlyginimą vokelyje. Skirtingais mėnesiais jis gaudavo skirtingą papildomą darbo užmokestį. Bet gali pasakyti, kad per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 300 eurų papildomo darbo užmokesčio. Tas papildomas darbo užmokestis būdavo už direktoriaus nuosavų automobilių remontą, automobilių, kurie būdavo nuomojami, remontą. Taip pat už kokius nors darbus, kuriuos atlikdavo servise (pavyzdžiui reikėdavo ką nors padažyti). Taip pat priklausydavo ir nuo to, kiek servisas turėjo klientų/darbo. Jis pats jokios buhalterijos sau nevedė. Tą papildomą darbo užmokestį visada sumokėdavo pats K. K.. Tai būdavo kiekvieno mėnesio viduryje, kažkur 12-15 dieną. Apie tai kaip būdavo mokami pinigai kitiems darbuotojams reikia klausti pačių darbuotojų. Po to, kai K. K. uždarė, tai jis jokių priedų į rankas nebegauna. Gauna tik tą atlyginimą, kuris jam yra pervedamas į banko sąskaitą. Jis uždirba 700 eurų per mėnesį (T. 14., b. l. 7-10).

Iš 2020-09-10 liudytojos M. Š. apklausos protokolo matyti, kad panašiai nuo 2016 metų ji artimiau pradėjo bendrauti su K. K. ir K. K. sugyventine J.. Kadangi ji supranta buhalteriją, tai K. ją pakvietė dirbti į savo dar tuo metu statomą autoservisą. Autoservisą K. statėsi iš savo pinigų, nes ji, kaip buhalterė, tai žino. Iš K. ji žino, kad K. iš (duomenys neskelbtini) buvo parsivežęs 155 000 eurų, kuriuos buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), mokesčių inspekcijoje. Tai tie 155 000 eurų buvo investuoti į to autoserviso statybą. Kol statėsi K. autoservisą, K. savo motiną padarė akcininke, kuri į serviso statybą taip pat įnešė ar tai 75 000 eurų ar 85 000 eurų, dabar sumos tiksliai nepamena. Iš kur pas K. motiną D. buvo tokie pinigai – ji negali pasakyti, bet (duomenys neskelbtini) ėjo kalbos, kad motina tuos pinigus per kažkokį (duomenys neskelbtini) notarą legalizavo tuos pinigus, paaiškindama, kad ji t. y. D. K. po savo vyro mirties rado labai didelę eurų sumą, todėl D. K., kaip vyro palikimą ir legalizavo tokią didelę, jei gerai pamena, tai kalba ėjo apie 100 000 eurų. Per K. K. ji susipažino ir su J. R.. J. R. visą laiką stengėsi dirbti pati, stengėsi susirinkti visas įmanomas priklausančias pašalpas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), kad tik turėtų savų pinigų. Iš tos pačios J. R. jai teko girdėti, kad J. R. 15 000 eurų įsinešė į savo sąskaitą. Ji J. R. klausė, ar nereikia deklaruoti, iš kur J. R. turėjo tuos 15 000 eurų, į ką jai J. R. atsakė, kad viskas yra gerai ir deklaruoti nereikia. Jai yra žinoma tik apie tuos 15 000 eurų, bet gali būti, kad J. R. kokias tai pinigų sumas įsinešdavo į sąskaitą ir dažniau. Iš J. R. ji žinojo, kad J. R. ruošėsi pirkti kažkokį sklypą. Kol ji dirbo pas K. K. autoservise buhaltere, tai ji visada sakydavo ir stengdavosi viską „mušti“ į kasą, įmonėje niekada nebuvo „juodos“ buhalterijos, bet atlyginimus K. K. darbuotojams mokėdavo vokeliuose. Ji pati darbuotojams paskaičiuodavo oficialius atlyginimus, kurie siekdavo tik minimumą, o likusi atlyginimo dalis būdavo „vokeliuose“. Kokios sumos būdavo „vokeliuose“, ji nežino, nes darbuotojams būdavo uždrausta apie atlyginimus kalbėti, nes, kaip ji suprato, vokeliuose būdavo skirtingos sumos, todėl darbuotojams ir būdavo uždrausta kalbėti apie algas. Įdarbinant žmones K. K. pats asmeniškai su žmogumi kalbėdavo apie būsimą atlyginimą. Pinigai „vokeliuose“ buvo K. K. asmeniniai pinigai, uždirbti (duomenys neskelbtini), todėl per tuos „vokelius“ K. K. nelegalius pinigus legalizuodavo. Ji mano, kad ir pinigai, tiek K. K., tiek D. K. legalizuotas palikimas yra oficialiai legalizuoti per autoservisą. Visas autoservisas K. K. buvo apstatytas kameromis, kur K. K. pastoviai visus darbuotojus stebėdavo, kad kas nors, kur nors ko nepavogtų, bet ir tai K. K. visus sugebėdavo apvaginti. Dar tik pradėjus dirbti, K. K. bandė ir mokesčius slėpti, nemokėti jų, bet ji pasakė, kad dirbs tik sąžiningai, o vėliau ir K. K. tam pakluso. Įmonės buhalterija tikrai buvo tvarkinga, o kaip yra dabar – ji nežino, nes ji jau apie pusantrų metų ji nebedirba, susirgo jos vaikas ir ji į darbą nebegrįžo. Be to, dar ir anksčiau ji K. K. buvo užsiminusi, kad nori išeiti ir kad K. K. ieškotųsi naujos buhalterės. Kadangi ji dar dirbdama pas K. K. autoservise „(duomenys neskelbtini)“ dirbdavo ir iš namų, tai jos kompiuteriuose galėjo likti kokie tai buhalteriniai dokumentai, tokie patys dokumentai galėjo būti išlikę ir elektroniniame pašte, nes jai atsiųsdavo buhalterinius dokumentus. Kadangi ji pati yra buhalterė, todėl ji kaip pavyzdžius šablonus buvo pasilikusi ateičiai, kad galėtų prisiminti, o tie pavyzdžiai – šablonai ir yra susiję su „(duomenys neskelbtini)“ autoservisu (T. 14., b. l. 14-20).

Iš 2021-04-15 liudytojos M. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. birželio ar liepos mėn. kažkokie teisininkai K. K. padėjo atidaryti įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė negalėjo pradėti veikti, kol neturėjo buhalterės, todėl 2016 m. rugpjūčio mėn. ji į tą įmonę įsidarbino buhaltere. Ta įmonė dar tuo metu jokių autoserviso paslaugų neteikė, nes vyko autoserviso statybos, o jau ta įmonė pilnai atsidarė ir pradėjo teikti automobilių remonto paslaugas tik 2018 metų vasario mėn. Kai tik buvo atidaryta įmonė, tai tik K. K. buvo įmonės akcininkas ir buvo tik 120 akcijų, kur vieno akcijos vertė buvo tik 25 eurai. Iš kokių pinigų K. K. statėsi tą autoservisą, ji nežino, bet jai K. K. sakydavo, kad pinigų turi ir viskas yra deklaruota. Kai jau ji pradėjo dirbti buhaltere, tai K. K. jai atnešdavo sąskaitas faktūras iš įvairių įmonių už statybines medžiagas ar statybinius darbus, kur K. K. pats atsiskaitydavo su tomis įmonėmis grynais pinigais, o jau ji tas sąskaitas faktūras kaip buhalterė įtraukdavo į įmonės buhalteriją. K. K. už viską atsiskaitydavo tik grynais pinigais, pats savo grynus pinigus įnešdavo ir į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Dar kai vyko serviso statybos, tai K. K. dažniausiai viską ir pirkdavo už savo grynus pinigus, o jau kai nemažai savo grynų pinigų K. K. būdavo išleidęs, tai tada K. K. jai pasakydavo, kad ji paruoštų paskolos sutartį tokiai ar tokiai sumai, kur K. K., kaip įmonės akcininkas, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ skolina tokią ir tokią sumą pinigų. Pavyzdžiui – K. K. jai pasakydavo, kad ji ruoštų paskolos sutartį 150 000 eurų sumai, tai tada ji pradėdavo žiūrinėti visas K. K. grynais apmokėtas sąskaitas, kurias ji būdavo jau įnešusi į įmonės buhalterijos apskaitą ir skaičiuodavo pinigų sumas, o jau kai ji paskaičiuodavo, kad sąskaitų tokių jau yra už 150 000 eurų, tai tada paskutinės K. K. apmokėtos sąskaitos data ji ir surašydavo paskolos sutartį, kur K. K. kaip akcininkas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ skolina būtent tą pinigų sumą. Ji visiškai sutinka, kad tokios paskolos sutartys buvo jos kompiuteryje, nes ji tas paskolų sutartis ir ruošdavo, nes ji visada K. K. aiškindavo, kad nors K. K. ir yra įmonės akcininkas, K. K. vis tiek negali savo grynųjų pinigų įnešti į įmonės sąskaitą, K. K., kaip akcininkas, gali tik savo grynus pinigus skolinti įmonei. K. K. labai sunkiai suprato, kad įmonės pinigai ir asmeniniai pinigai yra skirtingas dalykas. K. K. visada galvojo, kad jeigu įmonė yra jo, tai ir pinigai įmonės yra taip pat jo. Kol K. K. suprato, kad jo įmonės pinigai yra ne jo, tai tikrai buvo chaosas buhalterijoje, K. K. galvojo, kad ką norės su įmonės pinigais, tą ir darys, arba, kiek norės, tiek savų pinigų į įmonę įneš, ar ką nors įmonei pirks. Kiek tokių paskolų sutarčių ji pildė, ji nepamena, bet tokių sutarčių buvo ir K. K. vardu, o jau kai akcininkai atsirado D. V. ir D. K., tai jau ir jų vardais pildė tokias paskolų sutartis. Dėl dviejų sutarčių, kurios viena ir ta pačia data, t. y. 2016 m. rugpjūčio 01 dienos – ji gali pasakyti, kad tas sumas, kurios yra skirtingos, jai buvo nurodęs pats K. K., ji pati tų sumų neišgalvojo, o viena sutartis, kurioje yra nurodyta, kad K. K. skolina 150 000 eurų įmonei, tai netiko K. K., kad ji buvo įrašiusi 2 procentų palūkanas, todėl ji turėjo tą sutartį perrašyti ir perrašė, kur jau nurodyta ant paskolos sutarties kiti skaičiai – 158 550 eurų nes taip sakė K. K. ir jau ant tos sutarties nėra nurodytas palūkanų procentas. Dėl 2017-01-31 paskolos sutarties gali pasakyti, kad viskas buvo vykdoma analogiškai, kad K. K. jai buvo nurodęs rašyti sutartį 155 000 eurų sumai be palūkanų, tai tokią ir parašė. 2017 m. kovo mėn. 28 dienos paskolos sutartis buvo D. V., kuris tuo metu jau buvo įmonės akcininkas, jei gerai pamena, tai D. V. akcininku patapo 2017 metais, kuris taip pat įmonei skolino 15 000 eurų su 4 procentų palūkanomis. Kaip jai K. K. liepė daryti ir ką rašyti, tai ji taip viską ir darė. D. V. tikrai į įmonės sąskaitą buvo pravedęs tuos 15 000 eurų. Dar nori pasakyti, kad įmonės sąskaitoje niekada nebūdavo daug pinigų, tiek kiek ji pamena, tai daugiausia gal yra buvę nuo 20 000 iki 30 000 eurų, K. K. bijojo įmonės sąskaitoje laikyti daug pinigų, K. K. bijojo, kad pinigai neprapultų, ar dar ko nors nenutiktų, jeigu K. K. žinodavo, kad bus reikalinga apmokėti kokias tai sąskaitas ir pervesti kokią tai pinigų sumą kitai įmonei, tai tada K. K. panašiai tik tokią pinigų sumą ir įdėdavo ar pervesdavo į įmonės sąskaitą. Jeigu ji neklysta, tai 2017 metais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininke patapo ir D. K.. D. K. taip pat pradėjo įnešinėti grynus pinigus į įmonės sąskaitą ir D. K. naudodavosi įmonės banko kortele, kurią jau buvo davęs K. K.. D. K. labai dažnai, gal kiekvieną dieną, gal kas keletą dienų tokiu būdu į įmonės sąskaitą, gal per 4 mėn. laikotarpį, įnešė 80 000 eurų, todėl ji taip pat buvo surašiusi paskolos sutartį, kad D. K. įmonei skolino tą pinigų sumą ir, kiek pamena, ant tos paskolos sutarties buvo nurodyta palūkanų procentas ir, jeigu neklysta, tai turėjo būti nurodyta 2 ar 4 procentai palūkanų. K. K. ja, kaip buhaltere, nepasitikėjo, todėl, kai K. K. išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), tai įmonės banko kortelę visada palikdavo savo motinai – D. K.. Dar pirmais kartais, kai D. K. pradėjo įnešinėti po 2000 eurų, po 5000 eurų į įmonės sąskaitą, tai D. K. nemokėjo ta banko kortele naudotis, todėl prašė jo pagalbos ir ji jai padėdavo. Kaip jau minėjo, K. K. įmonės pinigus laikė savais pinigais, ji gerai pamena, kai servisas pradėjo dirbti ir kai ji nuimdavo kasą, tai K. K. visada tuos pinigus pasiimdavo ir išsinešdavo, tik ji nežino, kur K. K. tuos pinigus išsinešdavo, gal namo, gal pas save servise seife laikė. K. K. niekuo nepasitikėjo ir pinigų niekam nepatikėjo, ji dar sakydavo, kad įmonės kasoje turi būti pinigai, tačiau K. K. tai nerūpėjo. Dar pas ją kompiuteryje buvo K. K. atsiųstos dvi deklaracijos iš (duomenys neskelbtini), kur K. K. buvo deklaravęs savo uždirbtus pinigus (duomenys neskelbtini) – už 2015 metus buvo deklaruota, kad K. K. uždirbi 55 000eurų, o 2016 metais uždirbo 50 000 eurų. Tos deklaracijos jai buvo reikalingos pateikiant VMI deklaruojant K. K., kai fizinio asmens, pajamas. Su šiomis deklaracijomis iš (duomenys neskelbtini) ji pildė internetu K. K. deklaracijas už 2015 ir 2016 metus, kaip fizinio asmens pajamas, o iki tų deklaracijų K. K. su tokiomis pat deklaracijomis savo pajamas pildėsi pas VMI darbuotojus, t. y. „gyvai“ ir kokiom pinigų sumom K. K. ten buvo deklaracijas pateikęs iš (duomenys neskelbtini), ji nežino, bet būtent per tas pirmines deklaracijas K. K. ir legalizavo savo pinigus. Ji tik žino, kad pirmos K. K. deklaracijos iš (duomenys neskelbtini) buvo didesnėm pinigų sumom, nes K. K. dar turėjo susimokėti mokesčius. Ar tos K. K. visos iš (duomenys neskelbtini) deklaracijos yra tikros, ar fiktyvios, ji negali nieko pasakyti, bet (duomenys neskelbtini) VMI deklaracijos pareidavo. Dar pas ją kompiuteryje buvo 2017-01-12 sprendimas dėl neįregistravimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčiu mokėtoju, o toks sprendimas būtent buvo toks, nes įmonė tuo metu nevykdė jokios veiklos ir negalėjo išrašyti jokių sąskaitų faktūrų, todėl toks sprendimas yra logiškas, nes taip būna. Dar nori pasakyti, kad dėl PVM mokėtojo kodo suteikimo K. K. kreipėsi gal kokius tris kartus, kur K. K. dėl tų kreipimosi visada padėdavo (duomenys neskelbtini) esanti teisininkė L. G., nes ta L. G. su K. K. labai artimi draugai, ta L. G. K. K. konsultuodavo teisiniais klausimais. Kaip jau minėjo, L. G. yra teisininkė, G. D. yra notarė, o I. G. yra antstolė, jos visos dirba (duomenys neskelbtini). Ar šios moterys kaip nors yra susijusios giminystės ryšiais, ji nežino, gal jos susijusios tik darbo reikalais, gal kas sieja kokie tai darbiniai santykiai. Tiek kiek ji žino, tai K. K. artimai bendravo tik su L. G.. Apie kokią įrangą K. K. kalba 2017 metų gruodžio mėn. kur už įrangą kiekvienam mokėjo po 20 000 eurų, ji nežino, tai galėjo eiti kalba tik apie keltuvus, nes keltuvai yra panašiomis kainomis, bet keltuvai buvo pirkti tik iš rimtų firmų ir su sąskaitomis faktūromis. Tiek kiek ji žino, tai servise keltuvų yra gal 7 vienetai ir tų keltuvų kainos buvo nevienodos, nes du keltuvai buvo didesni ir keltuvų kaina buvo, jei gerai pamena, tai po 24 000 eurų, o kiti keltuvai buvo mažesni ir keltuvų kaina galėjo būti po 16 000 eurų. Daugiau jokios brangesnės įrangos negu keltuvai servise nebuvo (T. 14., b. l. 23-26).

Iš 2021-04-20 liudytojos M. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ji pratęs savo parodymus bei papildys paskutinės apklausos metu duotus parodymus. Iš jai perskaitytų pokalbių 2017-2-18 Nr. 746, ji gali pasakyti, kad įranga po 20 000 eurų tai ir yra tie patys keltuvai, apie kuriuos ir minėjo, už kuriuos K. K. buvo atsiskaitęs grynais pinigais ir dar 2017 m. liepą-rugpjūčio mėn. Kai 2018 metų sausio mėn. ji pirmą kartą važiavo į tą servisą, nes servisas dar tik statėsi ir nedirbo, todėl jai nebuvo reikalo į servisą važiuoti, atlikti inventorizacijos, t. y. inventorizuoti įmonės turtą, tai tada ji ir pamatė tuos keltuvus, nors jau 2017 metų gruodžio mėn. ji iš K. K. sužinojo kad yra nupirkta įranga už labai didelę sumą, kiek tiksliai, pasakyti negali, bet daugiau negu 100 000eurų ir už tą įrangą K. K. sumokėjo grynaisiais pinigais. Tada gruodžio mėn. ir išlindo visi „galai“, kad įranga stovi įmonėje, kuri yra nupirkta už grynus pinigus, už gana didelę sumą, apie kurią ji, kaip buhalterė, nieko tuo metu nežinojo. Ji vėl K. K. aiškino, kad K. K. negalėjo taip daryti, nes įmonės sąskaitoje tokių pinigų nebuvo ir negalėjo būti taip padaryta. Tada K. K. pats pradėjo pergyventi, nes suprato, kad įmonės sąskaitoje pinigų nėra, o įranga perkama, K. K. suprato, kad pats parodė, kad ta įranga yra nupirkta už „juodus“ pinigus. K. K. pradėjo ieškoti būdų kaip tas apklausas sutvarkyti. Ji, kaip buhalterė, nežinojo net kaip daryti, kaip tas sąskaitas įtraukti į įmonės buhalteriją. Dar nori pasakyti, kad ji kiekvieną mėnesį, tiksliau, iki mėnesio 25 d. prašydavo K. K., kad K. K. pateiktų visas sąskaitas, nes ji kiekvieną mėnesį pildė įmonės pajamas ir išlaidas, tačiau K. K. ir toliau žaidė savo žaidimus, nes jai beveik prieš mėnesio pabaigą pateikdavo kokią nors papildomą sąskaitą, pavyzdžiui, 8000 eurų sumą, kurią ji turėdavo įtraukti į įmonės buhalteriją. Kaip jau ne kartą minėjo, K. K. neskyrė pinigų įmonės ir savo, K. K. atrodė, kad visi įmonės pinigai yra jo ir K. K. tvarkėsi su pinigais kaip norėjo, todėl ir būdavo ji priversta rašyti paskolos sutartis, kur K. K., kaip akcininkas, įmonei skolina pinigus, kur metų pabaigoje tokias akcininkų paskolas privalu deklaruoti VMI, todėl metų bėgyje tokiomis paskolomis galima žaisti. Dar nori pasakyti, kad K. K. dėka įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo prasiskolinusi įmonė pačiam K. K.. Iš jai perskaitytų pokalbių 2017-2-21 Nr. 1320, Nr. 1325, ji gali paaiškinti, kad K. K. dėl to pačios nupirktos brangios įrangos – keltuvų, už kuriuos sumokėjo grynais pinigais kaip tvarkingai sutvarkyti atbuline data paskolos sutartį, kad buhalterijoje būtų visi dokumentai tvarkingi, kreipėsi į teisininkę L. G., kurios paprašė, kad L. G. pasidomėtų pas G. D., kaip būtų galima tvarkingai įforminti tuos 134 000 eurų, kuriuos sumokėjo už keltuvus, pasirašant paskolos sutartį per notarą. Kad tie keltuvai galėjo kainuoti 134 000 eurų, tai tikrai taip, nes ji tiksliai tų keltuvų kainos dabar nepamena, bet pagal tą sumą, ji supranta, kad kalba eina apie keltuvus, tačiau dalis pinigų už tuos keltuvus jau buvo sutvarkyti buhalterijoje per paskolas. Kaip ji iš K. K. tuo metu suprato, kad K. K. kalbėjo ir su pačia notare G. D., nes K. K. jai sakė, kad jai reikės surašyti paskolos sutartį dėl pinigų skolinimo. Dar pamena, kad K. K. jai sakė, jog ji pati tai notarei pasiskambintų ir ji paskambino, kur notarė jai paaiškino, kad jokia paskola atbuline data forminama nebus, tai tokia paskolos sutartis ir nebuvo surašyta, viskas taip ir liko kalbomis. Šiaip ji kaip tvarkė įmonės buhalteriją, tai įmonės neturėjo 134 000 eurų skolos, nes K. K., kaip akcininkas, savo grynus pinigus po truputį įnešinėjo į įmonės sąskaitą, kurią padengdavo paskolos sutartimis tarp įmonės ir K. K., kaip akcininko, čia ji kalba apie tas sutartis, apie kurias ji pasakojo ankstesnėje apklausoje. Jeigu įmonėje būtų buvusi 134 000 eurų skola, tai metinio įmonės balanso niekaip neitų buhalteriškai sutvarkyti, „neuždarytum“ balanso, nes tokios sumos paslėpti yra neįmanoma. Nors ji pokalbių turinį ir supranta, bet ji dar galvoja, kad K. K. su pačia L. G. kažką „bandė prasukti“, nes L. G. K. K. konsultuodavo, todėl ji daug ko pati nežinojo, o K. K. padedamas L. G. ir „suko“ visokias machinacijas. Iš tų pačių pokalbių ji supranta, kad suma 536 eurai, tai būtų buvęs notaro mokestis procentais, jeigu notaras būtų įforminęs tą paskolą. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ daugiausia galėjo turėti skolos iki 40 000 eurų. Iš pokalbio 2017-12-22 Nr. 1370 ji supranta, kad kalba jau eina apie D. K. pinigus. Iš to pokalbio ir tai kiek ji pati pamena, tai nuo 2017 metų spalio mėn. per notarę G. D. buvo įforminta, kad D. K. patapo įmonės akcininke. Kai jau D. K. tapo įmonės akcininke, tai D. K., kaip akcininkė, taip pat pradėjo įmonei skolinti pinigus. Tiek kiek ji pamena, kaip tik tuo metu ėjo kalba, kad D. K. gali paskolinti apie 100 000 eurų, kur dabar ji supranta, kad K. K. bandė konsultuodamasis per L. G. D. K. 100 000 eurų notariškai per G. D. įforminti kaip savo pinigus, t. y. iš motinos pasiskolinti, o jau po to notariškai patvirtinto skolinimo tuos pinigus pats K. K. kaip savo įnešti į įmonės sąskaitą ir tokiu būdu padengti tas sąskaitas už keltuvus, už kuriuos buvo sumokėta grynais. Todėl ji galvoja, kad tie 134 000 eurų ir yra ta pinigų suma – 100 000 eurų D. K. pinigai, o 34 000 eurų įmonės skola. Bet, kadangi G. D. tokios paskolos sutarties neformino atbuline data ir dar grynais pinigais, todėl tas variantas ir nepraėjo. Ji K. K. siūlė, kad D. K. įneštų į įmonės sąskaitą tuos 100 000 eurų, o jau ji, kai įmonės buhalterė, tuos pinigus perves K. K. į sąskaitą kaip skolos grąžinimą, nes įmonė K. K. kaip akcininkui, tikrai buvo skolinga. K. K. niekada nesutiko, kad jam į jo asmeninę sąskaitą, buvo pervedami pinigai ir nemažomis sumomis, nes ji iš K. K. ir J. R. žino, kad K. K. savo sąskaitoje negalėjo turėti daug pinigų, nes tada (duomenys neskelbtini) J. R. gautų mažiau išmoką už dukrą ar už abu vaikus. Negali tiksliai pasakyti, kokias išmokas J. R. (duomenys neskelbtini) gaudavo, bet J. R. (duomenys neskelbtini) gaudavo viską, kas yra įmanoma, todėl K. K. vis priešinosi, kad pinigai eitų į jo asmeninę sąskaitą. K. K. visada mėgo tik grynus pinigus ir stengėsi, kad kuo daugiau tų grynų turėti, K. K. visada mėgo pasinaudoti kuo tik įmanoma – pašalpomis, išmokomis ir pan., todėl ir (duomenys neskelbtini) buvo susitvarkęs su J. R. taip, kad galėtų gauti viską, ką valstybė buvo numačiusi. Iš jai perskaityto pokalbio, 2017-12-22 nr. 1379 ji gali pasakyti, kad čia kalba eina apie tuos D. K. 100 000 eurų, kurie buvo D. K. įsigyti pagal paveldėjimą. Tiek kiek ji pamena, tai D. K. paveldėjo po savo vyro mirties tą pinigų sumą, tiksliau, D. K. rado vyro pinigus ir įformino juos kaip paveldėjimą. Kai K. K. 2017 m gruodžio mėn. norėjo sutvarkyti tuos apmokėjimus už įrangą – keltuvus, apie kuriuos jau pasakojo, ir kurie buvo nupirkti dar 2017 m. liepos – rugpjūčio mėn., tai K. K., kaip ji šiandiena supranta, tai ir pirko už motinos atiduotus K. K. paveldėjimo pinigus, kuriuos K. K. išleido ir jų nebeturėjo. O jau kai reikėjo 2017 m. gruodžio mėn. padengti tas sąskaitas už tuos keltuvus, tai notarė G. D. negalėjo tos paskolos suforminti, nes notarei K. K. jau negalėjo grynųjų pinigų parodyti, nes pinigų nebebuvo, o notarė buvo pasakiusi, kad reikia notarei ant stalo atnešti tuos grynus pinigus ir parodyti, be to, notarė atbuline data ir pati nebūtų surašiusi tos paskolos. Iš to paties pokalbio ir matosi, kad K. K. išleido pinigus 2017 m. liepos – rugpjūčio mėn., o tik gruodį norėjo juos įforminti per notarą. Dar iš to paties pokalbio matyti, kad ji siūlė K. K., kad K. K. pats į įmonės sąskaitą įneštų pinigus iki beveik 100 000 eurų per 10 dienų, tačiau ji, kaip įmonės buhalterė, turėtų pinigus atgal pervedinėti į K. K. asmeninę sąskaitą, o K. K. niekaip nesutikdavo, kad pinigai būtų vedami į jo asmeninę sąskaitą. Kaip jau buvo minėjusi, D. K. įnešdavo pinigus į įmonės sąskaitą. Iš 2017-12-22 Nr. 1409, iš2017-12-23 Nr. 1429, iš 2017-12-29 Nr. 1733, iš 2017-12-29 Nr. 1738 žinučių ji gali pasakyti, kad kai K. K. būdavo pats (duomenys neskelbtini), tai K. K. įnešdavo savo pinigus į įmonės sąskaitą, tiek tuos pinigus įnešdavo ir savo motinos vardu, o jeigu K. K. (duomenys neskelbtini) nebūdavo, tai pinigus į įmonės sąskaitą įnešdavo D. K.. K. K., tiek kiek jai buvo žinoma, tai valdė tiek savo, tiek savo motinos D. K. banko korteles ir sąskaitas. Kaip tos jos minimos sąskaitos buvo padengtos už keltuvus, ji nelabai pamena, bet sąskaitos ir buvo padengtos paskolų sutartimis K. K. ar D. K. vardais. Iš 2018-01-16 Nr. 1586 ji gali pasakyti, kad ji tą dieną pirmą kartą ir buvo servise, kur atliko visų daiktų ir įrangos inventorizaciją. Ji klausinėjo K. K., iš kur yra baldai, plytelės, santechnika ir visi kiti buitiniai daiktai, į ką jai K. K. atsakė, kad dalis daiktų yra jo atnešti iš namų, dalis daiktų pirkta su sąskaitomis, o dalis daiktų taip ir liko neinventorizuoti. Tie daiktai, kurie K. K. buvo nurodyti, kaip atsinešti iš namų, tai buvo suforminti panaudos sutartimis. Kas liečia virtuvės komplektą, kuris yra servise „(duomenys neskelbtini)“, ji gali pasakyti, kad K. K. jai aiškino, kad K. K. į kažkokį tai butą buvo nupirkęs tą virtuvinį, kuris tame bute netiko, todėl tą virtuvės baldų komplektą atvežė į servisą. Ji K. K. pasakė, kad toks variantas netinka, kad tas virtuvinis būtų įtrauktas į įmonės buhalteriją. Tada K. K. sugalvojo, kad ji įformintų, jog tas virtuvinis buvo pirktas iš R. L., kurios anketinius duomenis jai buvo atsiuntęs K. K., tačiau ji nesutiko, todėl tas virtuvės baldų komplektas taip ir liko neinventorizuotas. Tiek kiek ji žino, tai R. L. yra D. K. draugė. Kadangi ji buvo įmonės buhalterė, tai K. K. ja naudojosi, todėl K. K. norėjo, kad ji deklaruotų ir K. K. pajamas ir K. K. motinos pajamas. Kadangi K. K. įmonę buvo atsidaręs dar jai nesant, todėl K. K. akcijas ji nedeklaravo ir tai matosi iš jai perskaityto pokalbio 2018-03-13 Nr. 662. Iš to paties pokalbio matosi, kad K. K. jos klausinėja apie tai, kad motina D. K. užpildė savo pajamų deklaraciją, tačiau neužpildė jog 2020 m. įsigijo akcijų ir nedeklaravo paveldėto turto. Kas liečia akcijas, ji ir pasakė, kad tegu motina nueina į VMI ir pasako, kad turi įsigijusi akcijų ir taip pat tegu nusineša paveldėjimo dokumentus, kur VMI darbuotojos ir sutvarkys tą deklaraciją. Iš to paties pokalbio matyti, kad su K. K. kalba apie tai, kad D. K., pildydama deklaraciją, nieko neprasitartų apie pinigų skolinimą, nes taip buvo sutarta su K. K.. Kaip jau minėjo, tai D. K. įnešinėjo pinigus pastoviai ir nebuvo aišku, kiek D. K. pinigų įneš į įmonės sąskaitą, todėl suma nebuvo žinoma suma nebuvo apibrėžta, todėl negalėjo surašyti paskolos sutarties su D. K., kad D. K., kaip akcininkė, skolina pinigus įmonei. Kadangi skolinama suma nebuvo žinoma, tai nebuvo galima tos sumos ir deklaruoti, todėl per jos ir K. K. pokalbį matosi, kad jie motinai jokios sumos sutarė nesakyti, kad motina nuėjusi per klaidą jokios sumos nedeklaruotų. Iš to paties pokalbio dar matosi, kad ji su K. K. kalbasi apie tą pačią motinos deklaraciją, kas liečia paveldėjimą. Tiek kiek ji žino, tai motina labai ilgai tvarkėsi tą paveldėjimą, dėl to paveldėjimo labai strigo pas notarą, matyt, notaras nelabai norėjo tą paveldėjimą tvarkyti, todėl kada tas paveldėjimas buvo sutvarkytas, ji nežino, tik žino tiek, kad pinigai jau buvo išleisti, o paveldėjimas dar nebuvo sutvarkytas. Kodėl ji paveldėjimą įvardina kaip „fintą“, gali pasakyti, kad K. K. tėvas buvo problematiškas žmogus, gal ir pagerdavo, bet tikrai žino, kad K. K. tėvas visą laiką dirbo vaikų darželyje sargu, todėl mano, visi suprato, kiek gali uždirbti sargas ir kiek gali tas sargas pinigų sutaupyti. Todėl mano, kad tokios pat mintys buvo ir pas notarą, todėl ji pati abejoja tuo paveldėjimo tikrumu, todėl ir pavadino tai „fintu“. Taip pat ji dar tame pokalbyje kalba apie tai, kad D. K. gali ir vėliau paveldėjimą deklaruoti, nes deklaracijas galima taisyti 5 metų bėgyje. Iš jai 2017-04-17 Nr. 1293 perskaityto pokalbio ji gali pasakyti, kad ji pildė už 2016 metus įmonės deklaraciją. Iš to pokalbio galima suprasti, kad ta deklaracija buvo perduota į VMI ir, pasak, K. K. „pakabinta“, o tai reiškia, kad VMI visada deklaracijas palieka patikrinimui, niekada nebūna taip, kad iš karto deklaracija būtų patvirtinta. Kas liečia tame pokalbyje paminėtus 150 000 eurų, tai ji gali pasakyti, kad tokią sumą, jai atrodo, kad teisinga suma turi būti 158 550 eurų, ji įtraukė į deklaraciją, kaip akcininko K. K. skolą, nes ji tai privalėjo padaryti, kadangi yra paskolos sutartis tai sumai. Ji, kaip buhalterė, turėjo tik tą vieną įmonę, o kodėl K. K. kalba apie tai, kad pildė ir kitos įmonės deklaraciją, kurios VMI „nepakabino“, ji nežino. Kas liečia tame pokalbyje važiavimą pas kažką į (duomenys neskelbtini), tai gali pasakyti, kad tas kažkas yra advokatas L. iš (duomenys neskelbtini), nes K. K. per L. tvarkėsi mokesčių inspekcijoje dar iki jai pradedant dirbti buhaltere. Ji žino, kad tarp K. K. ir L. yra labai geri draugiški santykiai L. padėjo K. K. tvarkytis visokius reikalus su valdiškomis institucijomis. Apklausą dėl laiko stokos nori pabaigti, nori apklausą atidėti kelioms dienoms (T. 14., b. l. 29-33).

Iš 2021-05-04 liudytojos M. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ji nori papildyti apie paskolų sutartis, kurios buvo rastos jos kompiuteryje. Tos paskolos tai buvo šablonai, nes tų paskolų datos ir piniginės sumos galėjo keistis priklausomai nuo to, kiek K. K. atnešdavo sąskaitų, kurias jis turėdavo įtraukti į įmonės buhalteriją. Tikrosios tos paskolų sutartys yra pas K. K., tos sutartys buvo K. K. pasirašytos ir vienas tokios sutarties egzempliorius turėdavo būti įmonėje, bet K. K. tas sutartis išsinešdavo, K. K. buvo mėgėjas iš jos kabineto išsinešti kokius nors dokumentus. Kaip jau minėjo, tikra sutarties data buvo paskutinės K. K. atneštos sąskaitos data, o jau tose sąskaitose nurodytas pinigines išlaidas ji su K. K. suskaičiuodavo ir tada išrašydavo paskolos sutartį, kartais būdavo, kad K. K. jai pasakydavo, jog ji turėtų paruošti paskolos sutartį tokiai ir tokiai pinigų sumai, po ko jau ji pati atskirai skaičiuodavo K. K. atneštas sąskaitas, kurių bendra suma turėdavo sutapti arba būti panaši į tą sumą, kurią jai nurodydavo K. K. ruošiant paskolos sutartį. Kai jau minėjo, K. K. visiškai neskyrė savo pinigų nuo įmonės pinigų, su pinigais K. K. darė ką norėjo, nėjo K. K. į galvą įkalti, kad įmonės pinigai yra įmonės, o jo asmeniniai pinigai yra jo. Kol ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, ji visada bijojo kokio nors patikrinimo iš mokesčių inspekcijos. K. K., kaip fizinis asmuo, buvo deklaravęs savo pajamų deklaracijas už 2015 ir 2016 metus, kurias ji pati už K. K. ir deklaravo, o tos deklaracijos buvo tvarkingos, nes jai K. K. buvo pateikęs iš (duomenys neskelbtini) dokumentus apie pajamas, gautas (duomenys neskelbtini) už 2015 ir 2016 metus. Iš jai parodytų K. K. pajamų deklaracijų, ji gali pasakyti, kad ji pato tikrai deklaravo K. K. pajamas už 2015 ir 2016 metus. Kaip jau minėjo, už 2014 metus K. K. savo pajamas deklaravo per advokatą L. mokesčių inspekcijoje, kur ji matė tą deklaraciją ir matė tos deklaracijos priedus, kur taip pat buvo K. K. pristatyti kažkokie pajamų dokumentai iš (duomenys neskelbtini), tačiau ji dabar tų deklaruotų K. K. pajamų nepamena. Iš jai perskaityto 2018-04-17 pokalbio Nr. 1305, ji gali pasakyti, kad K. K. tais metais pats deklaravo pajamas mokesčių inspekcijoje už 2017 metus. Tos deklaracijos ji nematė, bet iš pokalbio ji supranta, kad jos už 2017 metų pateikta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ deklaracija buvo tvarkinga, kur buvo deklaruota, jog K. K. buvo įmonei paskolinęs 150 000 eurų, tačiau jau pats K. K. mokesčiams nebeturėjo kaip pagrįsti tą pinigų sumą deklaruojant pajamas, kaip įmonės direktoriui. Kaip ta deklaraciją susitvarkė K. K., ji nežino, bet iš pokalbio supranta, kad deklaracijos tvarkyme turėjo dalyvauti advokatas L.. Iš 2018-04-17 jai perskaityto pokalbio Nr. 1306 ji supranta, kad ties pajamų dokumentai iš (duomenys neskelbtini), kurie buvo rasti jos kompiuteryje ir kuriuos jai buvo atnešęs K. K., kad deklaruoti K. K., kaip direktoriaus, metines pajamas, yra netikros, jos yra padarytos, t. y. falsifikuotos. Taip pat iš pokalbio suprantu, kad J. R. taip pat žinojo apie tas padarytas K. K. pajamų pažymas iš (duomenys neskelbtini) ir bijojo 3 metus iš eilės oficialiai pateikti, o dabar, kaip jau ir ji supranta, tai todėl už 2017 metus K. K. jos net neprašė, kad ji deklaruotų K. K. metines pajamas už 2017 metus. Ji, kaip buhalterė, įmonės deklaracijas pildė iki 219 metų, t. y. paskutinė jos pildyta deklaracija už įmonę „(duomenys neskelbtini)“ buvo už 2018 metus. Kaip K. K. susitvarkė savo kaip direktoriaus pajamų deklaraciją už 2017 metus ir kaip K. K. savo deklaracijas tvarkėsi vėliau, ji nežino, ji mano, kad visos K. K. ir įmonės deklaracijos yra VMI, todėl jas reikalinga yra gauti ir bus aišku, kaip tos pajamos buvo deklaruojamos. Iš jai perskaityto 2018-04-18 pokalbio Nr. 2287, kur kalba eina apie Europos Sąjungos pinigus už pastatą, tai ji gali pasakyti, kad K. K. bandė gauti paramą prie autoserviso pastatytai plovyklai. Kad gauti tą paramą, buvo reikalinga užpildyti krūvą visokių dokumentų. K. K. pats važiavo, jei neklysta, į nacionalinę žemės mokėjimo agentūrą (duomenys neskelbtini), kur K. K. domėjosi, ar statant tą plovyklą, kuri pagal adresą priklauso ne (duomenys neskelbtini) miestui, o kaimui, kur K. K. pasakė, kad tokią paramą galima gauti, tai reikia daug visokių dokumentų. Ji K. K. pasakė, kad ji paramai gauti dokumentų nepildys, nes parama duodama pastato – plovyklos statybai, o plovykla jau tuo metu buvo pastatyta. K. K. norėjo sužaisti – apeidamas įstatymus ir jos rankomis gauti paramą – pinigus, tačiau ji to nesutiko daryti. Tiek, kiek jai yra žinoma, tai K. K. taip ir nesikreipė dėl tos paramos plovyklos statybai, kuri, realiai, jau stovėjo. Iš jai perskaityto 2018-04-18 pokalbio Nr. 2313, ji gali pasakyti, kad ji nepamena apie ką tai ėjo kalba, kas tas B. – ji nežino, gal tai šiaip koks blevyzga ir tiek, tikrai nepamena, apie ką kalbėjo su K. K.. Iš jai papildomai perskaityto 2018-03-13 pokalbio Nr. 662, ji gali pasakyti, kad ten kalba eina apie K. K. motinos D. K. deklaraciją ir apie tai, kaip D. K. į įmonės sąskaitą įnešinėjo po 2000 eurų, tą pokalbį išanalizavo praėjusioje apklausoje. Kas yra „KOPS“, tai ji gali pasakyti, kad tai yra kasos pajamų orderiai, tai tik trumpinys, gal žemaitiškai ir girdisi „KOPS“, bet realiai tai yra KPO. Iš jai parodyti dokumento, kuris buvo rastas jos kompiuteryje,- išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos, ji gali pasakyti, kad tokie išrašai yra reikalingi, kai yra parduodamos ar perkamos įmonės akcijos. Kam K. K. buvo reikalinga parduoti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir turėti daugiau akcininkų, ji gali pasakyti, kad K. K. akcininkai buvo K. K. artimi ir patikimi asmenys, bet kas iš gatvės, kurie laisvai galėjo K. K. grynus pinigus įnešinėti į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tokiu būdu K. K. per kitus asmenis buvo lengviau parodyti savo pinigus, t. y. K. K. per akcininkus legalizuodavo grynus pinigus. Iš jos telefone išsisaugojusių žinučių ji gali pasakyti, kad 2019 metų kovo mėn. į autoservisą buvo atvarytas automobilis, kiek pamena, „Toyota“, bet gal klysta dėl automobilio markės, bet automobilis buvo juodos spalvos džipas. Tam automobiliui reikėjo tik pakeisti tepalus. Vienas iš serviso darbuotojų iš to automobilio ištraukė tepalus ir paliko neįpylęs kitų, o kitas serviso darbuotojas nutarė tą džipą patraukti ir pavažiavo, kur „užkalė“ to automobilio variklis. K. K. ilgai negalėjo pripažinti, kad tai serviso klaida, bet po jos ilgų įkalbinėjimų, K. K. sutiko, kad servisas „(duomenys neskelbtini)“ turi atlyginti žalą. Ji pati surašė raštą, kad įmonė prisiima kaltę ir kad įmonė įsipareigoja iš savo lėšų pakeisti automobilio variklį. K. K. nors ir sutiko, tačiau visą laiką galvojo, kad reikia kaip nors išsisukti, kad tik nemokėti. Dar kiek audros įnešė ir pats džipo šeimininkas, nes šeimininkas pareikalavo į tą džipą įdėti naują iš salono variklį, nors pačiam automobiliui jau tuo metu buvo apie 8-9 metus. K. K. labai priešinosi, o šeimininkas vis rašė pretenzijas, o jau kuo viskas baigėsi, ji nežino, nes ji išėjo iš darbo. Iš jos telefone esančių žinučių apie vartus ji gali pasakyti, kad 2019 metais vėjo buvo sulankstyti serviso vartai, kur K. K. kreipėsi į draudimą ir gavo draudimą, nes visas servisas turėjo draudimą. Iš jos telefone esančių žinučių apie darbuotojo V. B. susižalojimą, ji gali pasakyti, kad tuo metu jos darbe nebuvo, bet tą visą situaciją ji žino, kad V. B. kažką suvirindamas nusidegino koją ir kreipėsi į medikus, kur nurodė, kad susižalojo darbe. Ji gali pasakyti, nes tai parodo ir jos žinutės, kad K. K. perspėjo, kad gali įmonę tikrinti ir darbo inspekcija ir darbų sauga, todėl bandė kažkaip išlaviruoti, kad V. B. ne darbe susižalojo. Buvo visokių K. K. pasiūlymų - ir kad V. B. tą susižalojimo dieną buvo išeiginėje, ir kad buvo atostogose ir bandė grafiką į slenkantį padaryti, bet realiai jie nieko ir nepadarė, nes jokia inspekcija į darbą atvykusi nebuvo, niekas įmonės netikrino, todėl viskas tuom ir baigėsi, bet čia tie jos pasiūlymai buvo tik pabandymas išvengti inspekcijų patikrinimo, nes realiai nieko pakeisti nebuvo įmanoma, nes V. B. jau buvo pats pranešęs, kad susižalojimas įvyko darbe. Kas V. B. apmokėjo biuliotenį, ji nežino, jeigu V. B. biuliotenį apmokėjo K. K., tai V. B. algos tikrai negavo. K. K. išskaičiavo tą biuliotenį, nes K. K. nesuprato net tai, kodėl reikia žmogui mokėti už mokamas atostogas, nes atostogų metu žmogus juk nedirba. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ mokamų atlyginimų iki kol ji pat dirbo, ji gali pasakyti, kad atlyginimas buvo iš dviejų dalių – oficialus ir vokeliuose. Darbuotojų oficialus atlyginimas siekdavo pagrinde valstybės numatytą minimumą, gal kiti gaudavo keliais eurais daugiau, bet dažniausiai būdavo oficialiai tik minimumas. Antra atlyginimo dalis buvo – vokeliai, kur vokeliuose eurų suma priklausydavo nuo kiek pats darbuotojas „išsimušdavo“ iš paties K. K.. Tiek kiek ji žino, tai vokeliuose galėjo būti nuo 200 iki 500 eurų, gal ir daugiau. Pinigų suma vokeliuose priklausydavo nuo to darbuotojo per mėnesį atlikti darbo, t. y. gali paaiškinti, kad kiekvienas į servisą atvarytas remontui automobilis turi serviso išrašytą tokį lapą, kuriame nurodyta ką konkrečiai tam automobiliui reikia padaryti. Prie kiekvieno to automobiliui atlikti darbo turėjo būti įrašyta darbuotojo, atlikusio tą darbą, pavardė ir atlikto darbo kaina. Visi tokie lapai su atliktais darbais ir darbuotojų pavardėmis už einamą mėnesį suplaukdavo pas ją į buhalteriją, kur jau ji konkrečiai suskaičiuodavo, kiek kiekvienas darbuotojas per mėnesį atliko darbų ir už kokią pinigų sumą. Nuo tos jos paskaičiuotos pinigų sumos, kurią ji perduodavo K. K., tiek kiek jai yra žinoma, tai K. K. pusę tos darbuotojo uždirbtos sumos ir įdėdavo tam darbuotojui į vokelį, kur ta suma K. K. buvo mokama grynais pinigais ir juodais pinigais. Oficialios algos darbuotojams visada būdavo pervedamos į banko sąskaitą, tik kartais būdavo, kad per mėnesį darbuotojai patys prasiskolindavo pinigų iš įmonės kasos, todėl būdavo, kad nebėra ką vesti į darbuotojo sąskaitą, nes darbuotojas jau pinigus ir išleidęs būdavo. K. K. tuos vokelius su neoficialia alga darbuotojams išmokėdavo iki kiekvieno mėnesio 15 dienos ir tiek, kiek ji žino, tai vokelius gaudavo visi darbuotojai ir visi gaudavo tą pačią dieną. Vokelius mokėdavo tik pats K. K.. Ji pati vokeliuose papildomo atlyginimo negaudavo. Jos oficiali alga buvo tik minimumas, kuris buvo pervedamas į jos sąskaitą. Kadangi ji nenorėjo gauti neoficialaus atlyginimo, tai paprašė K. K., kad K. K. į servisą įdarbintų jos mamą – R. K.. Tame servise jos mama pradirbo daugiau kaip metus laiko, po ko R. K. išėjo iš darbo. Jos mama į servisą dirbti neidavo, jos darbuotojai nėra matę, bet R. K. jai namuose padėdavo dirbti, nes tų K. K. „fintų“ su sąskaitomis būdavo pilna, todėl ji su vaikais viena ir nespėdavo visko suskaičiuoti, tvarkingai sudėlioti, kad būtų tvarkinga įmonės buhalterija. R. K. į sąskaitą taip pat buvo pravedamas atlyginimas, kurio dalį ji pasiimdavo, o dalis likdavo R. K. už tai, kad padėjo jai suvedinėti įmonės buhalterijos galus. Toks susitarimas buvo su K. K., todėl jai vokeliuose nieko ir nebuvo išmokama, nes ji pati vietoj vokelio buvo pasirinkusi savo mamos R. K. įdarbinimą. Iš išsisaugojusių žinučių apie tai, kad prieš mokant atlyginimus K. K. įnešinėjo pinigus į įmonės sąskaitą, ji gali pasakyti, kad K. K. įmonės pinigus ir įnešinėjo, tai buvo tie įmonės pinigai, kurie turėdavo būti įmonės seife išimti iš kasos aparato, bet K. K. tuos pinigus iš kasos išimdavo ir išsinešdavo, K. K. niekada pačiame servise pinigų nelaikė, nes niekuom nepasitikėjo, K. K. patiko pinigus turėti prie savęs ir tais pinigais disponuoti. Prie elektroninio pašto įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ji turėjo prisijungimo kodus, ir, jei neklysta, kodas buvo (duomenys neskelbtini), o ar šiai dienai yra pakeistas prisijungimo kodas, ji nežino, nors mano, kad kodas negalėtų būti pakeistas, nes kodas yra atidarytas per jos paskyrą. Jeigu kodas būtų keičiamas, ji matytų. Kol ji dirbo tame servise, tai būdavo, kad atvažiuoja į servisą automobilis nedideliam remontui ar kokiai tik paslaugai, pavyzdžiui, ratų keitimas, lempučių keitimas, valytuvų keitimas ir panašiai, tai tokie automobiliai būdavo įtraukiami į serviso apskaitą, tik jiems nebūdavo rašomas atskiras lapas, nes įmonėje buvo toks vienas lapas, kur būdavo į tą vieną lapą surašomi smulkūs darbuotojų atlikti darbai, ant to lapo būdavo užrašomas kas kokį darbą padarė ir už kokią sumą, kad tą sumą būtų galima įdėti darbuotojui į vokelį. Jeigu automobiliui reikėdavo pakeisti kokią detalę, tai ta detalė būdavo perkama iš automobilių laužyno, kur jokia sąskaita išrašoma nebūdavo, todėl už detalę iš kliento taip pat paimdavo juodus pinigus, be jokios išrašomos sąskaitos. Iš jai parodytų lapų, kur yra nurodyti vardai ir pavardės, bei automobilių numeriai su nurodytomis datomis – 2019 metų vasaros pabaiga, ruduo, ji nieko negali pasakyti, kam tokia registracija ar užsirašymas buvo reikalingi. Nuo 2019 metų birželio mėn. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere pradėjo dirbti N. K.. Apie tą pačią N. K. ji nelabai ką žino, ji su N. K. bendravo tik kai perdavinėjo N. K. buhalteriją. Ji šiai dienai žino, kad K. K. yra sulaikytas policijos pareigūnų ir yra uždarytas, tai servisui oficialiai vadovauja T. J., bet kaip kalba patys darbuotojai, tai servisui vadovauja N. K.. Iš įmonės darbuotojų žino, kad ir šiai dienai darbuotojams yra mokami pinigai vokeliuose, kuriuos išmoka pati N. K.. Ji taip pat žino, kad darbuotojams yra forminamos prastovos, tačiau darbuotojai dirba, vienu žodžiu, N. K. toliau tvarko įmonę kaip tvarkė K. K.. Ji taip pat žino, kad visiems darbuotojams yra uždrausta sakyti, jog antra atlyginimo dalis yra sumokama vokeliuose ir darbuotojai, kad gauna vokelius, tikrai to nepatvirtins. Per vieną įmonės darbuotoją, kurio įvardinti nelabai nori, prieš porą savaičių, t. y. 2021 m. balandžio mėn. 22 d. ji gavo vokelį, kuriame buvo kažkokia pinigų suma, gal apie 1000eurų, nors pinigų neskaičiavo, ir dar tame voke buvo kasos išlaidų orderis, kuris buvo 2019 metų gruodžio 30 dienos data su K. K. parašu ir N. K. parašu. Jai buvo paaiškinta, kad ji turi ant to orderio pasirašyti atbuline data ir pasiimti pinigus. Kas liečia tuos pinigus, tai ji gali pasakyti, kad ji išėjusi iš darbo servise „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokio atsiskaitymo, negavo atlyginimo už kelias darbo dienas ir už atostogas, kiek jai pinigų turėjo priklausyti, ji nelabai pamena, bet kažkur panaši suma – apie 1000 eurų, kurią jai perdavė vokelyje N. K.. Ji atsisakė pasirašyti ir pasakė, kad pas ją yra užpildytos deklaracijos, todėl atbuline data gautų pajamų ji jau negalės deklaruoti, nebent kasos pajamų orderis būtų perrašytas šių dienų datomis. Vokelį su tuo orderiu ir pinigus grąžino N. K.. Iki šios dienos daugiau niekas jai jokių pinigų vokelyje neperdavė ir naujo orderio neišrašė. Nelabai supranta, kaip N. K. būdama buhalterė, gali atbuline data su K. K. parašu išrašyti kasos orderį. Tiek kiek jai teko girdėti, tai N. K. sugeba buhalteriją tvarkyti kaip nori, ir atbulinėmis datomis ir neaišku su kieno parašais. Praėjusią savaitę pas ją į namus, dienos metu, kai jo nebuvo namuose, buvo atėjusios D. K. ir N. K., tačiau sužinojusios, kad jos nėra, išėjo. Tą pačią dieną apie 20 val. ji jau buvo amuose, kai į jos duris paskambino, kur ji vėl pamatė abi – D. K. ir N. K.. Ji joms iš kart pasakė, kad pas ją prašo nevaikščioti, nėra apie ką kalbėti ir paprašė išeiti iš kiemo. Ko D. K. ir N. K. buvo atėjusios, ji nežino, neįsivaizduoja. Kaip ji galvoja, kad per tą laiką, kol ji dirbo, nei viena inspekcija nebuvo atėjusi ir patikrinusi serviso veiklos, nei mokesčiams tas servisas rūpėjo, nei darbo inspekcijai, todėl K. K. ir veikė kaip pats norėjo ir mokėjo, o jau kur nesugaudavo veikti kaip nori, tai per teisininkus L. ir G. viską sutvarkydavo. Dar ir dabar atlikus pilną serviso patikrinimą, mano, kad būtų galima nustatyti, iš kokių pinigų servisas pasistatė, iš kokių pinigų servisas įsirengė, iš kokių pinigų ir šiai dienai yra mokami atlyginimai vokeliuose. Ji pati servise dirbo oficialiai iki 2019 metų gegužės pabaigos, o oficialiai iš darbo atleido tik 2019 m. gruodžio 30 dienos, nes jos K. K. atleisti negalėjo, nes ji su vaiku daugiau kaip mėnesį gulėjo ligoninėje, o vėliau gydėsi namuose ir turėjo nedarbingumo lapelį. Jau nuo 2019 m. birželio mėn., kai jau ji su vaiku buvo ligoninėje, servise buhaltere dirbti pradėjo N. K., kuri ir pradėjo vesti įmonės buhalteriją (T. 14., b. l. 36-42).

Iš 2022-01-27 liudytojos M. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ji sutinka paaiškinti kiekvieną dokumentą, kurie buvo rasti ir paimti 2020-08-26 kratos metu pas ją namuose. Ji taip pat nori pasakyti, kad visi pas ją rasti dokumentai jai nėra reikalingi, nes šie dokumentai pas ją buvo laikomi tik tam, kad ant tuščių dokumentų pusių jos vaikai galėtų piešti. Todėl dar kartą pabrėžia, kad šių dokumentų originalai ar kopijos jai nėra reikalingi, todėl šiuos dokumentus prašo prijungti prie jos apklausos, kai priedus. Dar iš kratos metu visi pas ją dokumentai buvo sunumeruoti nuo Nr. 1 iki Nr. 43, todėl naudojantis ant dokumentų esančiais numeriais, ji kiekvieną dokumentą pagal eiliškumą ir paaiškins. Dokumentas Nr. 1: šiame dokumente yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis, o po juo yra jos ranka apskaičiuoti kiekvienam darbuotojui mokėtini mokesčiai – sodrai, darbuotojų atlyginimas į rankas, mokestis VMI. Dokumentas Nr. 2: šiame dokumente yra darbo užmokesčio žiniaraštis ir darbuotojams priskaičiuoti atlyginimai bei mokesčiai. Dokumentas Nr. 3: šiame dokumente yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto lentelė, pagal kurią buvo suvedinėjami į naują programą duomenys. Žalia spalva užpildytos grafos yra turto nusidėvėjimo sumos ir sąskaitų plano numeriai. Kitoje lapo pusėje yra surašyti sąskaitų plano numeriai ir nusidėvėjimų skaičiavimai. Kai kurių skaičių įvardinti negali, nes nepamena, ką buvo užsirašiusi. Dokumentas Nr. 4: šiame dokumente yra jos ruoštos paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ji pati ruošė K. K. dėl 150 000 eurų sumai, apie kurią jau pasakojo savo ankstesnėse apklausose. Dokumentas Nr. 5: šiame dokumente yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai, kurie sudėti į lentelę. Dokumentas Nr. 6: šiame dokumente yra lentelė su prekių pirkimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur tos prekės buvo susistemintos į ilgalaikį turtą. Dokumentas Nr. 7: šiame dokumente yra jos ranka surašyta – įnešimai, tai D. K. ir K. K., kaip akcininkų, įnešimai į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Tie visi įnešimai yra atlikti po to, kai D. K. savo rūsyje rado paslėptus pinigus, t. y. po palikimo įforminimo, apie kurį jai pats K. K. ir pasakė, kad motina D. K. susitvarkė palikimą – pinigus, kurie buvo rasti po K. K. tėvo mirties, ir kad K. K. dabar turės daug pinigų. Ji pamena, kad pats K. K. jai sakydavo, kad pavyzdžiui, šiandiena K. K. motina D. K., kaip akcininkė, įneša tokią ir tokią pinigų sumą, kur ji realiai tų pinigų nematydavo, bet ji K. K. nurodytai pinigų sumai išrašydavo kasos pajamų orderį tik D. K. vardu. Taip pat būdavo, kad akcininkai D. K. ir K. K. pinigus įnešinėjo ir per įmonės sąskaitą. Tokius, per banką, akcininkų įnešimus, ji ir skaičiuodavo pati ranka, tiek D. K., tiek D. V., tiek K. K., nors K. K., kaip akcininkas, pinigus visada įnešdavo per įmonės sąskaitą. Tiek, kiek ji dirbo toje įmonėje, tai ji, kaip buhalterė, žino, kad jos darbo laikotarpiu nė vienam akcininkui nebuvo išmokėtas – grąžintas nė vienas centas, bet vėliau, girdėjo, kad nauja buhalterė N. K. kažkaip sugebėjo kažką buhalteriškai pakeisti. Ji pati pilnai buhalteriškai uždarė 2018 metus, o jau 2019 metais pat N. K. jau galėjo kažką buhalteriškai taisyti ir girdėjo, kad kažką ir sutvarkė – pakeitė. Tame pačiame lapelyje yra apibrėžtas apskritimas, iš kurio ji daro išvadą, kad tai tie patys D. K. ir K. K. įnešimai, tik jie buvo sutvarkyti per banką iki 11-29, ir, jei gerai pamena, tai turėjo būti 2017 metų pabaiga, tai ir galėjo būti 2017 metų lapkričio 29 d. Skaičius 112550 yra bendra akcininkų – D. K., K. K. ir D. V. įnešta pinigų suma. Lapelio apačioje apibrėžti skaičiai – 8000, 250,00, 4000, 8700, 23500/46,700 tai greičiausiai kažkokie apmokėjimai kitoms įmonėms. Kas liečia žodinį tekstą ant to lapelio, ji gali pasakyti, kad K. K. tą motinos D. K. palikimą, t.y. pinigus, norėjo per notarą įforminti, kad D. K., kaip akcininkė, pinigus skolina įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo sutaręs ta padaryti per notarę G. D.. Tuo klausimu jai K. K. liepė skambinti tai notarei ir pasidomėti, kokių dokumentų tam dalykui reikia, todėl ji skambino ir notarės klausė, o notarė jai įvardijo, kokių dokumentų tam reikalui reikės, todėl ji viską ir susirašė, bet vėliau paaiškėjo, kad notarė atbuline data to daryti negalėjo, nes dar iki notaro, jau D. K. tiksliau pats K. K., įnešinėjo pinigus, o ji rašė kasos pajamų orderius D. K. vardu. Dokumentas Nr. 8: šiame dokumente yra darbo užmokesčio žiniaraštis. Dokumentas Nr. 9 – Nr. 11: šiuose dokumentuose yra akcininkų D. K., K. K. ir D. V. pinigų įnešimai tiek per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tiek grynaisiais pinigais, kur ji išrašydavo kasos pajamų orderius, kaip buvo įnešinėjami pinigai, matosi iš dokumentų, jei prie įnešimo sumos yra nurodyta KPO, tai reiškia, j buvo išrašiusi kasos pajamų orderį, t. y. įnešimas buvo grynais pinigais. Dokumentas Nr. 12 – Nr. 13: šiuose dokumentuose yra įsakymas dėl premijos skyrimo iš darbo biržos atsiųstam žmogui. Dokumentas Nr. 14, 15, 17, 18, 19, 20: šiuose dokumentuose yra, lentelės su darbo užmokesčio žiniaraščiais. Dokumentas Nr. 16: šiame dokumente yra darbo grafikas. Dokumentas Nr. 21-26, yra užsakymų priėmimo lapai, kuriuos pildo darbuotojai, kurie priiminėja užsakymus. Grafoje „darbai“ yra nurodyta, kokie darbai yra numatyti atlikti, grafoje „suma“ yra numatyta, kiek tas darbas ar kokia tai detalė kainuoja, t. y. įkainis eurais, o grafoje „pastabos“ yra nurodyti įmonės darbuotojo vardas, kuris atliko tą darbą, arba įmonė, iš kurios yra perkamos detalės. Toje grafoje yra nurodyta, kad pavyzdžiui įmonės darbuotojas J. atliko darbą už 20 eurų (Nr. 21 dokumente), tai vadinasi, pusę tos sumos, t. y. 10 eurų J. uždirbo sau, o kitą 10 eurų J. uždirbo įmonei. Tokiu būdu per mėnesį yra suskaičiuojama, kiek J. uždirbo sau ir kiek – įmonei, kur J. nuo jo uždirbtos sumos, sumokėjus visus mokesčius, buvo išmokamas uždarbis, todėl kiekvienas įmonės darbuotojas tokiu būdu turėdavo sau užsidirbti. Dokumentas Nr. 27-3 yra darbo užmokesčio žiniaraščiai ir užsakymų priėmimo lapai. Dokumentas Nr. 32: šiame dokumente yra nauji tarifai Sodrai, kur buvo naujai skaičiuojami nuo darbuotoju atlyginimų mokesčiai. Dokumentas Nr. 33-34: šiuose dokumentuose yra buhalterinė ataskaita – Didžiosios knygos santrauka, kurią ji buvo išsitraukusi dėl perskaičiavimų, nes buvo neatitikimų. Dokumentas Nr. 35: šiame dokumente yra visi D. K., kaip akcininkės, įnešimai pinigų, kur yra nurodyta, jog per banką D. K. įnešė 25 850 eurų, o visi kiti įnešimai yra grynais pinigais per K. K., kur ji išrašinėjo kasos pajamų orderius, nors grynųjų pinigų nematė nė karto. Visi įnešimai grynaisiais pinigais yra su datomis Dokumentas Nr. 36-38 yra dokumentai iš mokesčių inspekcijos. Dokumentas Nr. 39-41 yra darbo užmokesčio žiniaraščiai. Dokumentas Nr. 42: šiame dokumente yra aiškinamojo rašto į VMI antra dalis, kuriame yra K. K. parašas, nes reikėdavo tą dalį atspausdinti, kad pasirašyti, o vėliau, jau su prašau, skenuoti tą dokumentą ir siųsti į VMI. Dokumentas Nr. 43: šiame dokumente yra jos ranka rašyta, t. y. nurodytomis datomis h\gauti arba išleisti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, t. y. viskas, kas surašyta iki brūkšnio, o jau po brūkšnio, kur stovi data 04.12 ir, kiek pamena, tai galėjo būti 2019 metų balandžio 12, kur yra paskaičiuoti darbuotojams uždirbti pinigai, tačiau ar tai „juodo“ neapskaičiuoti (vokeliai) pinigai ar darbuotojų uždirbti pinigai pagal užsakymų lapus, ji nepamena (T. 14., b. l. 44-47).

Iš 2021-03-05 liudytojo V. B. apklausos protokolo matyti, kad jis iki 2018 metų vasario mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), kur pradirbo 7 metus. Gimus vaikui pradėjo galvoti apie grįžimą į (duomenys neskelbtini). Jo žmona R. B. buvo klasiokės su J. V., kurios dabartinė pavardė R.. Dar kai pradėjo kurtis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai tada J. R. pasiūlė jo žmonai, kad jis grįžtų iš (duomenys neskelbtini) ir dirbtų tame autoservise „(duomenys neskelbtini)“, nes J. R. jau iš jo žmonos žinojo, kad jis automechanikas. Su K. K. jis sutarė, kad kai atsidarys autoservisas, tai jis atvažiuos ir pradės autoservise dirbti. Jis sutiko su tokiu pasiūlymu ir grįžęs į (duomenys neskelbtini) jau 2018 metų vasario mėn. įsidarbino į tą autoservisą. Jis tikrai žino, kad jis tame autoservise pradėjo dirbti 2018 metų vasario mėn., o kodėl jo dokumentai rodo, kad jis tame autoservise „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2018 metų kovo 19 d., jis nežino, paaiškinti negali, todėl mano, kad dėl jo įsidarbinimo į šią įmonę įdarbinimo dokumentus suklastojo K. K., kaip to serviso direktorius. Jeigu jis neklysta, tai tas autoservisas „(duomenys neskelbtini)“ atsidarė ir pradėjo veikti 2018 metų sausio mėn., o jis autoservise pradėjo dirbti tikrai 2018 m. vasario mėn., Kai jis pradėjo dirbti, tai jam iš karto buvo pažadėtas atlyginimas tik minimumas, jeigu neklysta, tai tuo metu buvo 420 eurų ant popieriaus, ir dar bus mokamas priedas 40 procentų, o vėliau bus keliamas atlyginimas ir bus mokamas priedas 45-50 procentų. Jis sutiko su tokiu atlyginimu ir galvojo, kad kaip pradžiai, bus gerai, o vėliau atlyginimą pakels. Jis dirbdavo nuo 8 iki 17 val. kiekvieną dieną su pietų pertrauka 1 valanda laiko, nes pietaudavo priklausomai nuo turimo darbo, jeigu tiksliau tai jie patys darbuotojai nuspręsdavo kas eina pavalgyti dabar, o kas vėliau. Dar reikėdavo dirbti ir šeštadieniais, tai už atidirbtą šeštadienį savaitės dienomis galėdavai pasiimti išeiginę. Jis tame servise pradirbo iki 2020-06-30 dienos, bet paskutiniu metu jau šeštadieniais į darbą nebeidavo. Kai jau dirbo, tai jis į mėnesį gaudavo papildomai priedą po 200-300 eurų kiekvieną mėnesį, kur jau ta suma jam būdavo duodama į rankas. Atlyginimą į sąskaitą jam pervesdavo iki mėnesio 15 dienos, o jau priedą jam išmokėdavo bet kurią mėnesio dieną, galėjo būti ir mėnesio pradžia, ir mėnesio vidurys ar pabaiga. Tą priedą jam į rankas visada išmokėdavo pats K. K., nebūdavo taip vadinamų „vokelių“, tiesiog pinigus duodavo į rankas ir viskas. Už tą išmokėtą priedą jis niekur nepasirašydavo. Kaip jam aiškini K. K., tai tas priedas būdavo už K. K. draugų, artimųjų ar pažįstamų suremontuotas mašinas, kur tuos automobilius tie K. K. draugai, pažįstami ar artimieji atvarydavo remontui į servisą. Ar tie K. K. pažįstamų, draugų ar artimųjų automobiliai kaip nors būdavo įtraukiami į kokius nors serviso dokumentus - apskaitą, jis nežino, jis kaip paprastas darbuotojas niekada nesigilino į K. K., kaip direktoriaus, į buhalterės ir vadybininkų reikalus, jie buvo atsakingi už serviso dokumentus. Nors K. K. ir buvo pažadėjęs kelti atlyginimus, tačiau to pakėlimo taip ir nesulaukė, todėl žmonės pradėjo eiti iš darbo. Tame autoservise tikrai buvo didelė darbuotojų kaita ir pagrindinė priežastis – nedideli atlyginimai ir priedai, nors prieš darbinantis K. K. žadėdavo, kad atlyginimai tik pradžioje mažesnio, o vėliau atlyginimai bus keliami, bet tas atlyginimų kėlimo klausimas taip ir likdavo tik pažadais. Kai darbuotojai pradėdavo reikalauti kelti atlyginimus, tai K. K. visada atsakydavo, kad nėra pinigų, kad servisas eina link bankroto. Dar kiek vėliau buvo pasklidusios kalbos, kad darbuotojams iš atlyginimų bus išskaičiuojami pinigai už darbo pirštines, už įrankius ir panašiai, bet jam už tuos dalykus niekada nebuvo išskaičiuota, o ar kitiems darbuotojams buvo už tai išskaičiuojama iš atlyginimo, jis nežino, bet kas liečia atlyginimą, tai visada buvo tik problemos. 2020 metų pavasarį, kai buvo įvestas karantinas, tai iš viso sumažėjo ir darbo servise, todėl darbuotojai jokio priedo nebegaudavo, tame tarpe, ir jis, todėl vyrai nebegalėjo dirbti tik už minimumą, todėl tų metų apie birželio mėn. iš serviso išėjo net 4 darbuotojai kurių tarpe buvo ir jis,. Ar N. tvarkingai tvarkė įmonės buhalteriją jis nežino. Kai jis išeidinėjo iš darbo, tai jam buvo pervestas tik atlyginimas, jokių priedų ar kompensacijų išmokėta nebuvo. Darbo sutartį jis turėjo nuo pat pradžios, tik jis nepasižiūrėjo ant tos darbo sutarties, nuo kada jis yra įdarbintas, kažkaip nepagalvojo, kad ir darbo sutartyje gali būti suklastoti duomenys, nuo kada jis pradėjo dirbti. Kiek vėliau, jis dar vieną darbo sutartį buvo pasirašęs, kur K. K. buvo priverstas kelti atlyginimą, nes buvo pakeltas minimumas, todėl K. K. nebuvo kur dingti. Iš kokių pinigų K. K. pasistatė tą autoservisą „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. Kokius atlyginimus ir kokius priedus, jei jie būdavo, mokami kitiems darbuotojams, K. K. mokėdavo kitiems darbuotojams, jis nežino, bet mano, kad visų atlyginimas ir priedas buvo panašus į jo. Buhalterė N. taip pat žinojo, kad tiek jam, tiek kitiems darbuotojams yra mokami priedai, nes kai jis išeidinėjo iš darbo, tai N. jam sakė dar neik, viskas bus gerai, bus pakelti atlyginimai ir priedai, tai todėl ir žino, kad N. žino apie neoficialiai mokamus priedus. Ar N. klastojo kažkokią buhalteriją, jis nežino, bet kažkaip tie priedai turėjo būti uždirbami ir neparodomi, kad būtų galima sumokėti tuos priedus „juodais“ pinigais. Kokia šiandienos to serviso padėtis, jis nežino, jis taip pat nežino, ar ir dabar yra mokami kokie nors priedai darbuotojams. Tie darbuotojai, su kuriais jis dirbo ir bendravo, šiandiena įmonėje nebedirba, todėl jam nebėra ir su kuo bendrauti (T. 14., b. l. 97-100).

Iš 2022-02-21 liudytojo V. B. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jo pirmi parodymai yra teisingi. Jis dar kartą gali patvirtinti, kad kol jis dirbo autoservise „(duomenys neskelbtini)“, tai jis kiekvieną mėnesį gaudavo iš K. K. priedus, kurie siekdavo ir 200-300 eurų, o kartais gaudavo net ir 500-800 eurų, tai priklausydavo nuo atlikto darbo krūvio ir, aišku, nuo paties K. K.. Dar kai jis tik pradėjo darbintis į tą autoservisą, tai vieną iš jo sąlygų buvo, kad jis kiekvieną mėnesį į šeimą turi parnešti po 1000 eurų, tai K. K. buvo sutikęs su tokia jo sąlyga, kur jis jau iš pat pradžių žinojo, kad jo oficialus atlyginimas bus tik valstybės nustatytas minimumas, o visa kita bus priedas, kuris oficialiai niekur nesiskaitys. Jis daugiau mažiau žinojo, kaip tas priedas jam bus skaičiuojamas, nes priedo skaičiavimą jam aiškino pats K. K.. Kai į servisą yra atvaromas remontui automobilis, tai buvo pildomas toks užsakymų lapas, kur tame lape būdavo surašoma, kas yra reikalinga atlikti automobiliui, tame pačiame lape buvo surašyta to reikalingo atlikti darbo įkainis ir kas iš darbuotojų tą darbą atliko. Mėnesio gale būdavo suskaičiuojama kiek kiekvienas darbuotojas atliko darbų, kur darbai būdavo įvertinti eurais, iš bendros darbų sumos būdavo atimamas oficialus darbuotojo atlyginimas, o kas likdavo, tai ta suma dar dalindavosi per pusę, kur viena pusė eidavo darbuotojui kaip priedas. Tad jei daug automobilių atvarydavo suremontuoti, tai ir priedai būdavo geresni. Jam jau prieš ruošiantis išeiti iš darbo, jis kelis mėnesius skaičiavo, kaip buvo sakęs pats K. K., už kokią sumą jis per mėnesį atliko darbų, kad pasiskaičiuoti koks jam priklauso priedas ir pagal jo skaičiavimus. K. K. tų sumų kaip priedų niekada taip ir neišmokėjo, visada priedai būdavo mažesni ir mažesni tie priedai būdavo panašiai nuo 20 eurų iki 100 eurų. Jis pats K. K. klausė, kodėl priedai yra mažesni negu uždirbo, į ką K. K. atsakydavo vienu sakiniu „man jūsų pinigų nereikia“, todėl galėdavai suprasti, kad daugiau pinigų ir negausi, todėl kaip K. K. tuos priedus skaičiuodavo – vienas K. K. ir težino, nes pagal K. K. skaičiavimus priedai visada būdavo tik į mažesnę pusę. Iš kokių pinigų K. K. tuos priedus mokėdavo, jis nežino, bet tikriausiai, kai jis galvoja, kažkaip būdavo vedama netvarkinga buhalterija, kad liktų „juodų“ pinigų. Kokiomis mėnesio dienomis tie priedai būdavo išmokami, jis negali pasakyti, bet tai daugiau būdavo apie mėnesio vidurį, bet tai daugiau būdavo apie mėnesio vidurį, bet galėjo būti ir anksčiau ar vėliau, nes tas priedų išmokėjimas taip pat priklausydavo, ar K. K. yra darbe, nes tik K. K. tuos priedus ir mokėdavo. 2019 metų balandžio 15 dieną jis darbe su suvirinimo apartu nusidegino koją, kur dėl šio įvykio tą pačią dieną kreipėsi į medikus, kur ir nurodė, kad visa tai įvyko darbo metu darbo vietoje, viską medikams paaiškino, nieko nenuslėpdamas, kur panašiai apie mėnesį laiko jis prabuvo nedarbingume. K. K. žinojo kad jis medikams nurodė, jog įvykis buvo darbe, tačiau K. K. jam asmeniškai nieko nesakė, nors gal K. K. tai ir nepatiko, tačiau jam jokių priekaištų – kodėl jis medikams pasakė, jog viskas įvyko darbe, nebuvo. Tiek kiek jis žino, tai dėl šio įvykio taip pat nebuvo jokių patikrinimų iš darbo inspekcijos, viskas tyliai ir pasibaigė, o kai tyliai pasibaigė, tai gal todėl, kad K. K. jam jokių priekaištų neturėjo. Kai baigėsi jo nedarbingumas, jis vėl išėjo į darbą ir dar daugiau kaip metus pradirbo tame servise. Kai jis, pasibaigus nedarbingumui, pradėjo dirbti, tai gal po poros mėnesių jam paskambino iš „sodros“, kur pasakė, jog nėra uždarytas tas jo nedarbingumas. Jis iš kart kreipėsi į buhalterę N., kur N. jam viską su tuo „biulioteniu“ sutvarkė. 2020 metais birželio pabaigoje jis išėjo iš darbo, kur K. K. pasakė, kad jam dar priklauso išmoka už neišnaudotas atostogas, tačiau K. K. jam pasakė, kad jam jokių išmokų nepriklauso, todėl jokios išmokos nebus išmokamos. Kaip K. K. pasakė, taip ir buvo, jam už nepanaudotas, bet priklausančias atostogas, nebuvo jokie pinigai išmokėti, nors, kaip jis mano, kad jam turėjo būti išmokama kompensacija dėl nepanaudotų atostogų. Jis su K. K. dėl jam neišmokėtos kompensacijos nesiginčijo, nes tai beprasmiška (T. 14., b. l. 102-104).

Iš 2021-03-12 liudytojo M. K. apklausos protokolo matyti, kad kai (duomenys neskelbtini) atsidarė naujas autoservisas „(duomenys neskelbtini)“, tai į tą servisą perėjo jo keli draugai dirbti. Jis tų draugų paprašė, kad pakalbėtų su direktoriumi, kad ir jį priimtų į darbą. Jį pakvietė ateiti pokalbiui, kur jis kalbėjosi su direktoriumi K. K.. Sutarė, kad jis pradės dirbti servise ir pradžioje jo atlyginimas bus tik truputį daugiau kaip valstybės nustatytas minimumas, bet vėliau atlyginimai bus pakelti. Jis sutiko, todėl 2018 metų gruodžio mėn. pradėjo dirbti tame servise. Jo darbo valandos buvo kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val. su pietų pertrauka, šeštadieniais jis niekada nedirbo, nes tai buvo jo sąlyga, žino, kad kiti darbuotojai šeštadieniais dirbo. Jo darbas buvo automobilių remontas – jis tvarkė važiuokles, darė suvedimus ir tvarkė automobilių elektrinę dalį, kitų darbų, jis beveik nedarė. Kiekvieną mėnesį jis gaudavo atlyginimą į sąskaitą, kur, nuskaičius mokesčius, jo atlyginimas buvo tik apie 420 eurų į rankas. Atlyginimus mokėjo pastoviai ir atlyginimai būdavo pervedami iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Darbo servise būdavo, kartais daugiau, kartais mažiau, bet darbo tikrai buvo. Kai jis pradžioje pradėjo dirbti, tai tame servise darbuotojų kaita buvo, o jau kiek vėliau, kai ir nusistovėjo kolektyvas, jau mažiau darbuotojai keisdavosi. Jis laukė, kada bus pakeltas atlyginimas, tačiau direktorius vis atlyginimo nekėlė, o jau kai pats K. K. paklausė, kada bus pakeltas atlyginimas, tai K. K. jam atsakė, kad įmonė neturi pinigų ir yra ant bankroto ribos, dar direktorius K. K. sakė, kad įmonei dabar būtų palankiau visus darbuotojus atleisti ir vėl priimti į darbą, kur darbo sutartyje nurodyti tik valstybės nustatytą minimumą, o ne truputį daugiau kaip minimumą. Tiek kiek jis pats matė, tai servisas tikrai buvo ne ant bankroto ribos, tačiau direktoriui buvo patogiau darbuotojus išnaudoti ir nemokėti didesnių atlyginimų. Ar kiti įmonės darbuotojai gaudavo papildomus neapskaitytus priedus, jis nežino, bet jis jokių priedų negaudavo, gal tik buvo keletas kartų, kai K. K. jam papildomai davė kažkiek pinigų, jeigu jis ką nors naudingo padarydavo servisui, pvz. - jis padarė tokią plovyklą automobilių detalėms plauti, kur už tą padarytą plovyklą jis gavo apie 20 eurų į rankas. Daug pinigų K. K. niekada neduodavo. Servisas, jo akimis, dirbo neblogai, tačiau K. K., bent jau jam, atlyginimo nekėlė. Jis apsisprendė išeiti iš darbo ir 2020 m. birželio mėn. išėjo. Jo nei K. K., nei buhalterė, nei kiti darbuotojai nestabdė išeiti, tiesiog parašė pareiškimą ir išėjo. Jis žino, kad jam išėjus iš serviso, po jo iš serviso išėjo dar trys darbuotojai, kur visų išėjusių žmonių pagrindinė priežastis – mažas atlyginimas, nors darbo sąlygos tikrai buvo geros. Kai į servisą būdavo atvaromas remontui automobilis, tai tą automobilį iš kliento remontui priimdavo toks A. B., kuris iš kart po jo taip pat išėjo iš darbo servise. A. B. buvo toks kaip tarpininkas tarp kliento ir automeistro, A. B. visada tvarkingai apsirengęs būdavo, A. B. automobilį į servisą ir iš serviso išvarydavo, o automechanikai su klientais visai nebendraudavo. Tas A. B. atvarydavo automobilį ir pasakydavo, kas yra reikalinga padaryti tam automobiliui ir palikdavo automechanikui. Jam nebūdavo duodami jokie lapai su nurodytu automobiliu ir automobiliui reikalingu remontu, jis tikrai tokių lapų nėra matęs. Už atlikto automobilio remontą jis niekur nepasirašydavo, nuo atlikto per mėnesį darbo atlyginimas nesikeisdavo, nes atlyginimas visada būdavo fiksuotas. Kokie atlyginimai būdavo mokami kitiems darbuotojams, jis nežino, nes niekada su kitais darbuotojais ta tema nekalbėdavo, taip pat niekada nekalbėdavo ir apie priedus, nes, kaip jau minėjo, jis jokio priedo negaudavo, o ar gaudavo kiti darbuotojai, jis nežino. Kas liečia buhalterę N., jis nelabai ką gali ir pasakyti, nes darbininkai su N. mažai bendravo, tik rytais pasisveikindavo ir viskas, nu dar kartais, jeigu nueidavo pas N. dėl kokių tai reikalų, pvz., dėl atostogų, ligos atvejų ir viskas. N. į jų darbą nesikišo, o darbuotojai nesikišo į N. darbą. Dar įmonėje dirbo ir dar dirba toks T., kurio pavardės nežino, kuris buvo atsakingas už autodetalių užsakymus, tų detalių parvežimus ir klientų pervežimus. Ar T. buvo K. K. draugas ir ar T. yra buvęs (duomenys neskelbtini), jis nieko negali pasakyti, nes nežino. Jo K. K. niekada nebuvo prašęs, kad jis kam nors iš savo sąskaitos pervestų pinigus, o ar K. K. buvo to prašęs kitų darbuotojų, jis nežino. Kaip šiai dienai veikia servisas „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino, jis į tą servisą nevažiuoja, jam serviso paslaugų nereikia, bet kai važiuoja pro šalį, tai mato, kad tame servise yra mašinų, vadinasi veiksmas vyksta (T. 14., b. l. 117-119).

Iš 2022-02-08 liudytojo M. K. papildomos apklausos protokolo matyti, kad pirmieji parodymai yra teisingi visa apimtimi, išskyrus tą dalį, kur jis sakė, kad jam, kol jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo mokami jokie priedai. O priedai buvo mokami jam kiekvieną mėnesį. Tuos priedus „juodais“ pinigais jam visada išmokėdavo K. K. ir tie priedai būdavo išmokami kiekvieno mėnesio apie 15 dieną, tiksliai dabar dienos nepamena, bet kai būdavo pervedamos algos oficialiai į sąskaitą, tai tą pačią dieną ar sekančią dieną tie priedai „juodais“ pinigais ir būdavo išmokami. Kaip tie priedai „juodais’ pinigais būdavo skaičiuojami, jis nelabai žino, kažkada pats asmeniškai K. K. klausė, kaip jam tas priedas yra skaičiuojamas, tai K. K. jam braižė schemą, kaip K. K. apskaičiuoja kiek jam priklauso per mėnesį „juodų“ pinigų, bet taip iki galo jis ir nesuprato. Jis pats nežinojo įkainių už kokį tai automobilio, atvaryto į servisą, remontui reikia, jis tik žino, kad būdavo pildomi užsakymų lapai, kur būdavo surašyta, kas reikalinga atlikti automobiliui, o kokie įkainiai už tuos darbus būdavo, jis nežino. Kaip ir kiekviename servise, darbas nebuvo pastovus, būdavo daugiau automobilių, būdavo mažiau, kai daugiau automobilių atvarydavo į remontą, tai jis ir uždirbdavo daugiau „juodų“ pinigų. Kiek jis tuo metu uždirbdavo oficialiai pagal darbo sutartį, jis nelabai pamena, bet, jei neklysta tai į rankas jau gaudavo apie 400 eurų, tai dar „juodais“ pinigais, kurie buvo įvardijami kaip priedai, jis gaudavo vidutiniškai apie 400 eurų, kartais būdavo ir daugiau, vienu žodžiu, antrą algą jis gaudavo „juodais“ pinigais. Kartais būdavo, kad jis per mėnesį turėdavo labai daug darbo, todėl galvodavo, kad K. K. ir „juodais“ pinigais antrą algą paskaičiuos, tačiau gaudavo žymiai mažiau negu tikėdavosi, todėl ir nežino, kokiomis formulėmis K. K. naudodavosi, kai skaičiuodavo priedus „juodais“ pinigais. Jis taip pat nežino, ar K. K. tokius pat priedus „juodais“ pinigais išmokėdavo ir kitiems darbuotojams, jeigu ir mokėdavo, tai jis tikrai nežino, kas, kokiomis su mumis tokio tipo priedus „juodais“ pinigais gaudavo. Jam tik pats K. K. mokėdavo priedus „juodais’ pinigais, tiesiog prieidavo prie jo ir paduodavo pinigų sumą. Jis ne kartą K. K. bandė klausti, kodėl tiek mažai yra paskaičiuotas papildomas priedas, į ką K. K. atsakydavo, kad kiek uždirbai, tiek ir gauni, kad viskas teisingai apskaičiuota ir kad K. K. kitų žmonių pinigų nereikia. Vienu žodžiu, jis, kaip suprato, kad tie kiek K. K. atrodė, tiek K. K. ja pinigų „juodais’ ir duodavo. Kas liečia atostogų klausimą ir išmokamų atostoginių, tai atostoginių jam, bet jis mano, kad ir visiems darbuotojams būdavo tas pats, niekas iš viso nemokėdavo, tiek jis, tiek, kaip mano, ir kiti darbuotojai, tiesiog pasirašydavo, kad gauna atostoginius ir viskas, nes realiai jokių atostoginių nematydavo. Kai buvo tą klausimą iškėlę, tai K. K. paaiškino, kad neturi tiek pinigų, kad galėtų išmokėti 13-us atlyginimus, t. y. K. K. atostoginius prilygindavo 13-am atlyginimui. Dar K. K. sakydavo, kad atlyginimus moka tik už darbą, o atostogos nėra darbas. Dar K. K. yra sakęs, kad jeigu jis ir kiti darbuotojai nori gauti 13-tą atlyginimą, t. y. atostoginius tai tokiu atveju K. K. turi važiuoti dirbti į užsienį ir jiems uždirbti pinigus, kad išmokėti tuos 13-us atlyginimus, t. y. atostoginius. Daugiau jis neturi ką pasakyti, dabar pasakė visą tiesą, nieko nenuslėpdamas, tik dar kartą gali patvirtinti kad jis kiekvieną mėnesį gaudavo vidutiniškai antrą atlyginimą „juodais“ pinigais į K. K. rankų, o tiek kiek jis dirbo tame servise, tai nėra gavęs jokių atostoginių, nors yra pasirašęs, kad atostoginius gavo tik nepamena, kas per lapas buvo, ant kurio pasirašė, kad atostoginius gavo (T. 14., b. l. 121-123).

Iš 2023-12-08 liudytojo M. K. papildomos apklausos protokolo matyti, kad nori patikslinti savo parodymus, kuriuos davė paskutinės apklausos metu. Tada minėjo, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis gaudavo 400 eurų oficialios algos ir apie 400 eurų „juodais“ pinigais. Iš tikrųjų sumos „juodų“ pinigų skirtingai buvo mokamos, jos skyrėsi, tačiau kiekvieną mėnesį tikrai gaudavo ne mažiau nei 400 eurų „juodais“ pinigais. Tuos „juodus“ pinigus jam visada paduodavo grynaisiais pats K. K., o oficiali alga jam būdavo oficialiai pervedama į jo banko sąskaitą (T. 14., b. l. 126-127).

Iš 2022-10-21 liudytojo S. S. apklausos protokolo matyti, kad su K. K. jį sieja tik darbiniai santykiai, nes yra dirbęs pas K. K. automobilių plovykloje (duomenys neskelbtini). Dirbo pas K. K. įmonėje "(duomenys neskelbtini)". Apie tai, kad K. K. ieško darbuotojų savo automobilių plovyklai jis sužinojo per skelbimą "Facebooke". Su K. K. sutarė, jog jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis ir dar bus mokamas priedas, kuris priklausys nuo to, kiek bus automobilių, kuriems reikės atlikti plovimo/valymo darbus. Koks tuo metu buvo minimumas (minimalus atlyginimas) jis nebepamena. Taip pat per pokalbį su K. K. nebuvo įvardinta tai, koks konkrečiai bus priedas. Tai yra kokio priedas bus dydžio. Buvo tik pasakymas, kad bus mokamas priedas ir viskas. Automobilių plovykloje dirbo 2019 metais panašiai tris mėnesius. Žino, kad dirbo per vasarą. Jeigu pagal SODROS išrašą yra duomenys, kad dirbo nuo 2019-08-14 iki 2019-11-07, tai vadinasi ir dirbo tuo laikotarpiu, nes pats tiksliai nepamena. Alga visada būdavo pervedama į banko sąskaitą. Tai būdavo 10 arba 15 dieną, irgi kada tiksliau nepamena. O kiekvieno mėnesio pabaigoje (tikslios dienos nepamena) buvo mokami priedai. Juos visada išmokėdavo pats K. K.. Už šiuos priedus niekur pasirašyti nereikdavo. Tiesiog ateidavai pas K. K., kuris paduodavo grynus pinigus ir viskas. Jis suprato, kad tai yra priedas prie atlyginimo, kuris yra neoficialus, tai yra kad mokami pinigai "vokelyje". Pirmą jo darbo mėnesį gavo 100 eurų priedą, antrąjį mėnesį - 200 eurų priedą, o paskutinį, trečiąjį, mėnesį jam buvo sumokėtas 50 eurų priedas. Jam nepatiko tas priedų mokėjimas "vokeliuose", todėl tiek jis pas tą K. K. ir tedirbo. Pasakė, kad nebedirbs, parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, jam išmokėjo tiek kiek buvo išdirbęs paskutinį mėnesį ir viskas. Kai K. K. mokėdavo priedą, tai visada būdavo tik jis ir K. K., kitų darbuotojų nebuvo. Apie tai ar ir kitiems darbuotojams būdavo mokami priedai jis nežino. Žino tik taip kaip buvo su juo. Kai K. K. nebūdavo servise, tai K. K. pavaduodavo K. K. dešinioji ranka T. (pavardės nežino). Kai dirbo, tai buhaltere dirbo tokia jau augusi moteris, berods N.. Bet su N. praktiškai nebendravo. N. tik surašydavo jų algalapius ir viskas (pasirašyti irgi nereikėdavo ant algalapių). Kai žmonės eidavo į ofisą užsisakyti/susimokėti už paslaugą ar tai būdavo kur nors užrašoma nesidomėjo. Jam dirbti reikėdavo nuo pirmadienio iki penktadienio ir dirbdavo nuo 9 val. ryto iki 18 val. vakaro, jeigu nesipainioja. Per tą laiką, kol dirbo plovykloje, yra buvę gal kokie trys šeštadieniai, kai buvo iškviestas į darbą. Nes vasarą automobilių savaitgaliais būdavo daugiau. Už darbą šeštadieniais jis kaip supranta būdavo pridedama prie oficialios algos. Bet tada alga padidėdavo kažkur tik 30 eurų (T. 14., b. l. 175-178).

Iš 2022-10-24 liudytojo D. B. apklausos protokolo matyti, kad K. K. jis pažįsta tik kaip buvusį darbdavį. Jokie kiti tarpusavio santykiai jų nesiejo. 2018 metais, kai Kauno mokymo centre mokėsi specialybės - automechaniko, auto elektriko, jam reikėjo susirasti kur atlikti praktiką. Pamatė, kad buvo ką tik atsidaręs automobilių servisas (duomenys neskelbtini) ir ten kreipėsi. Taip ir susipažino su K. K.. K. K. jo paklausė ar jis nori realiai būti ir atlikti praktiką, ar jam reikalingas tik parašas, kad neva atliko praktiką. Pasakė, kad nori realiai atlikti praktiką. Tai K. K. priėmė pas save, į savo įmonę UAB "(duomenys neskelbtini)". Šioje įmonėje praktiką atliko mėnesį ar du. Tai buvo 2018 metų pavasarį, bet tiksliai mėnesių nepasakys. Už praktiką jam nieko nemokėjo, bet taip ir buvo sutarta. Taip ir turėjo būti. Paskui, kai jis jau baigė mokslus, tais pačiais metais jį K. K. į tą patį automobilių servisą priėmė ir dirbi. Laikotarpio, kuriuo dirbo šiame servise tiksliai nepamena, bet jeigu pagal SODROS išrašą yra matoma, kad šioje įmonėje dirbo nuo 2018-07-26 iki 2019-03-04 vadinasi taip ir buvo. Iš "(duomenys neskelbtini)" išėjo, nes jam nieko neduodavo uždirbti. Kai buvo įdarbinamas, tai K. K. jam pasakė, kad jam bus mokamas minimalus atlyginimas (kokio dydžio tiksliai nepamena, tai buvo kažkur 400 eurų per mėnesį). Šis atlyginimas visada jam buvo pervedamas į kortelę (banko sąskaitą). Taip pat pagal susitarimą su K. K. jis žinojo, kad jam turės būti mokamas priedas, kuris priklausys nuo to, kiek darbo padarys. Sistema buvo tokia, kad atvažiuodavo klientas, kuris užsakydavo paslaugą automobiliui. Užsakymą priimdavo seniau dirbęs darbuotojas – E. (pavardės nepamena). Jeigu jam duodavo atlikti tą užsakymą, tai nuo atlikto darbo, priklausomai kiek už darbą sumokėdavo klientas, jam turėdavo likti 40 ar 38 procentai (tiksliai nepamena). Jokios savo buhalterijos jis nevedė. Tik tiek, kad jam, kaip jaunam ir neturinčiam darbo patirties, praktiškai tų užsakymų susijusių su jo specialybe (automechaniko/auto elektriko) neduodavo. Jam duodavo tiesiog tokius paprastesnius darbus. Kaip pavežti detalių ar parvežti klientą iki namų, kai klientas servise remontui palikdavo automobilį. Už tokį darbą - kliento, detalių parvežimą jam realiai ir būdavo mėnesio pabaigoje sumokamas priedas. Nes jam praktiškai neduodavo atlikti užsakymų, susijusių su jo specialybe. Nebuvo konkrečiai vienos dienos, kurią būdavo mokami priedai, bet tai visada būdavo mėnesio pabaigoje. Už tuos priedus niekur pasirašyti nereikėdavo. O juos išmokėdavo visada pats K. K.. Būdavo, kad K. K. servise nebūdavo ir apie mėnesį laiko. Ir tol, kol nebūdavo K. K., priedų niekas nemokėdavo. Jis kiekvieną mėnesį gaudavo priedo po 200 eurų. Yra buvę keli mėnesiai kai jam K. K. išmokėjo šiek tiek daugiau nei 200, keli kartai, kai šiek tiek mažiau, tai todėl ir gaunasi/išsilygina ir jis gali sakyti, kad kiekvieną mėnesį gaudavo po 200 eurų priedą, kuris buvo neoficialus. Taip vadinamieji pinigai "vokeliuose". Jis nebuvo vienintelis darbuotojas, kuriam K. K. mokėjo priedus. Jam susidaręs įspūdis, kad priedai mokami turbūt visiems darbuotojams. Kai K. K. mokėdavo priedus, tai kiekvieną darbuotoją pasikviesdavo po vieną pas save į kabinetą. Tol kol jis dirbo, tai buhaltere dirbo M. (pavardės nežino), bet M. jokių pinigų nemokėdavo. Ar pas M. reikėdavo pasirašyti kokius nors dokumentus nepamena. Iš serviso "(duomenys neskelbtini)", kaip darbovietės, išėjo be jokio pykčio. Oficialiai buvo mokamas tik minimumas, o tas neoficialus 200 eurų priedas, kurį K. K. išmokėdavo grynais "į rankas" irgi nebuvo didelis. Dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val. Pietų pertrauka būdavo nuo 12 val. iki 13 val. Taip pat reikėdavo dirbti kas antrą šeštadienį. Tuomet dirbdavo nuo 9 val. iki 15 val., ir be pietų pertraukos. Tai yra viskas ką žino ir gali papasakoti apie darbą ir atlyginimų (oficialaus ir neoficialaus) mokėjimą "(duomenys neskelbtini)" (T. 15., b. l. 6-9).

Iš 2022-10-24 liudytojo J. K. apklausos protokolo matyti, kad prieš keletą metų jis dirbo automobilių servise (duomenys neskelbtini). Įmonėje "(duomenys neskelbtini)". Šis servisas buvo K. K.. Su K. K. jį siejo tik darbiniai santykiai. Pamena, kad iki įsidarbinant "(duomenys neskelbtini)" dirbo kitoje įmonėje - "(duomenys neskelbtini)". Ir pagal "(duomenys neskelbtini)" užsakymą įmonė "(duomenys neskelbtini)" įvedinėjo ten santechniką. Konkrečiai jam buvo pavesta įvesti pečių kompresoriaus oro linijas. Kadangi tai buvo naujai atsidaręs autoservisas ir tokio aukšto lygio serviso (duomenys neskelbtini) nebuvo, pagalvojo, kad norėtų jame dirbti. Paklausė K. K. ar K. K. jau turi susirinkęs visą darbuotojų komandą. K. K. jam pasakė, kad ne. O jau sekantį kartą, kai atvažiavo dirbti (dar kaip "(duomenys neskelbtini)" darbuotojas), tai K. K. jam pasiūlė ateiti dirbti į mechaniko pareigas. Jis sutiko. Su K. K. buvo sutarta, kad jam bus mokamas oficialus atlyginimas, kuris bus pervedamas į banko sąskaitą. Bet bus mokamas minimumas. Kokio dydžio tuomet buvo minimumas jis nepamena, bet jam atrodo, kad kažkas apie 400 eurų. O likęs uždarbis, tai bus jam mokamas neoficialiai, ir priklausys nuo to, kiek jis padarys darbo. Tas priedas skaičiavosi per pusę. Tai yra nuo jo padaryto darbo, už kurį atsiskaitydavo klientas, pusė sumos turėdavo likti jam, o kita pusė servisui. Jis jokios buhalterijos nevedė. Nes tų automobilių, kuriuos reikėdavo tvarkyti, nebūdavo tiek daug, kad reikėtų jam rašytis. Kai K. K. nebūdavo, tai pagrindinis toks, kaip serviso vadovas buvo E. K.. Buhaltere dirbo M. (pavardės nežino). E. K. pagrinde dirbo su kompiuteriu, detalių užsakymu. Jam atrodo, kad tiksliau E. K. pareigos buvo vadybininkas. O jeigu salės darbuotojo, kuris priimdavo užsakymus, nebūdavo salėje (pavyzdžiui darbuotojas galėdavo būti pas juos), tai E. K. priimdavo užsakymą iš kliento. Darbus jiems - mechanikams skirstydavo tas vadinamasis salės darbuotojas, kuris ir turėdavo priimti užsakymus. Kol jis dirbo, tokių darbuotojų pasikeitė gal trys. Jų duomenų visų nepamena. Pamena, kad vienas buvo V., kitas buvo A. (jų pavardžių nepamena), o dar vieno net vardo nepamenu. Per tiek kiek jis dirbo, tai mechanikų ir kitų darbuotojų pasikeitė nemažai. Visada dirbdavo keli pagrindiniai mechanikai ir būdavo dar keli pagalbininkai. Dirbti reikėdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 iki 18 val. Taip pat K. K. norėjo, kad ateitų dirbti ir šeštadieniais. Ar darbas šeštadieniais buvo įrašytas į darbo sutartį jis nepamena. Aplamai, kai pasirašinėjo darbo sutartį, jam pasirodė labai keistai įdomūs keli punktai, kurie buvo net pabraukti. Vienas iš punktų, tai, kad darbuotojas pasirašydavo, jog sutinka, kad bus filmuojamas, o antrasis punktas, kad pasižada nesmurtauti darbo vietoje. Pastarasis punktas jam buvo ypatingai keistas, nes darbo sutartyse nėra matęs, kad būtų įrašytas toks punktas. Jis ateidavo dirbti dažniausiai kas antrą šeštadienį, ir tai labiau dėl to, kad pasibaigtų darbus, kurių nebūdavo baigęs penktadienį. Stengdavosi greičiau padaryti darbą, nes juk nuo to priklausydavo ir jo darbo užmokestis. Jis nesigilino kas konkrečiai veda kokią apskaitą, kad K. K. žinotų, kiek reikės išmokėti atlyginimo "vokeliuose". Jam atrodo, kad visa tai paskaičiuodavo buhalterė M.. Nes yra buvę atvejų, kad kai K. K. nebūdavo, kad atlyginimus "vokeliuose" išmokėjo M.. Kurią konkrečiai dieną buvo mokami vokeliai, jis dabar tiksliai nepasakys, bet kiek pamena, tai būdavo ar tai 15, ar tai 16 mėnesio diena. Tai, kad visiems darbuotojams yra mokami vokeliai, niekam nebuvo paslaptis. Nes pavyzdžiui tu dirbi ir ateina K. K. bei padalina visiems vokelius. Jis nesigilino kiek kuris kitas darbuotojas gaudavo pinigų vokeliuose. Čia jau tik patys darbuotojai tai gali pasakyti. Nes ir tarpusavyje darbuotojai tokių dalykų neaptarinėjo. Jis tiesiog dirbo savo darbą. Jis gali pasakyti, kad kiekvieną mėnesį jis priedo "vokelyje" gaudavo ne mažiau kaip 400 eurų. Jeigu būdavo geri mėnesiai ir būdavo daugiau užsakymų, tai yra uždirbęs ir 1200, 1300 eurų per mėnesį. Iš kurių kažkur 400 eurų minimumas, o likusi suma, tai jau neoficialus atlyginimas. Kaip ir sakė, per tiek kiek dirbo "(duomenys neskelbtini)" jis nepasakys, kiek konkrečiai kurį mėnesį gavo neoficialaus priedo, bet kaip ir minėjo, tai ne mažiau kaip 400 eurų, ir ne daugiau kaip 900 eurų per mėnesį. Už tą neoficialų išmokėtą priedą niekur pasirašyti nereikėdavo. Pamena, kad "(duomenys neskelbtini)" išdirbo nepilnai metus. Jeigu pagal SODRĄ yra parašyta, kad dirbo nuo 2018-05-22 iki 2019-03-12, vadinasi taip ir buvo. Išėjo iš darbo, nes jautė, kad vis tiek tas algų mokėjimas vokeliuose nėra sąžiningas. Kad ir nevedė savo apskaitos, bet jautėsi, kad jam yra išmokama mažiau pinigų, nei realiai jis atliko darbo (T. 15., b. l. 16-19).

Iš 2022-10-25 liudytojo A. Š. apklausos protokolo matyti, kad jis pas patį K. K. automobilių servise "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) dirbo tik kelias savaites. Paskui K. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir daugiau jis K. K. nebematė. Kai K. K. buvo sulaikytas, tai automobilių servisui ir plovyklai vadovavo laikinasis direktorius T. (pavardės nepamena). Jis minėtame servise dirbo auto šaltkalviu. Į klausimą kaip jis susirado šitą darbą, atsako, kad buvo internete patalpinęs skelbimą apie tai, kad ieškosi darbo. Iš pradžių pagal tą skelbimą su juo susisiekė, kaip jau paskui suprato, K. K., bet jis iš karto dar nėjo pas K. K. dirbti. Galvojo. O kai apsisprendė, tuomet jau pats su K. K. susisiekė ir sutarė dėl darbo sąlygų. Sutarė, kad jam bus mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį į banko sąskaitą, užmokestis buvo šiek tiek daugiau ne minimumas (kokio dydžio neprisimena). Taip pat sakė, kad bus mokamas priedas, kuris priklausys nuo to, kiek automobilių servise bus darbo. Jis sutiko. Kaip turėjo būti skaičiuojamas procentas nuo atlikto darbo, kurį paskui turėjau gauti kaip priedą, jis nebeprisimena. Tik iš kalbos su K. K. suprato, kad per mėnesį galima iš viso uždirbti apie 800-900 eurų. Tokia suma jau su oficialiu atlyginimu, plius priedas. Pats asmeniškai jokios savo buhalterijos nevedė. Tiesiog pasitikėjo. Pats K. K. jam jokių pinigų nemokėjo. Taip pat gali pasakyti, kad jis su K. K. susipažino tik tada, kai kalbėjosi dėl darbo ir paskui įsidarbino. Tarp jų bendravimas buvo tik darbinis. Oficialus atlyginimas visada buvo mokamas į banko sąskaitą, priedas būdavo išmokamas kiekvieno mėnesio pradžioje, kažkur nuo 10 iki 15 dienos. Tiksliai nepamena. Priedus visada išmokėdavo laikinasis direktorius. Gal yra buvęs koks kartas, kai priedą išmokėjo kitas darbuotojas – E. (pavardės nepamena). Bet kad pasakyti kada konkrečiai ir kokią konkrečiai sumą jam sumokėjo tas E. jis neprisimena. Per visą tą laiką, kol dirbo "(duomenys neskelbtini)" jam kiekvieną mėnesį, be oficialaus atlyginimo, būdavo išmokamas priedas, kurio dydis buvo ne mažiau 250 eurų, ir ne daugiau kaip 450 eurų (per mėnesį). O kokią konkrečiai pinigų sumą, kaip priedą (kuris buvo neoficialus, taip vadinamasis užmokestis "vokelyje") jis gaudavo konkrečiai kiekvieną mėnesį nepasakys, nes tiesiog nepamena. Už tuos priedus niekur pasirašyti nereikėdavo. Kas konkrečiai paskaičiuodavo kiek jam priklauso to priedo jis negali pasakyti. Buhaltere dirbo N. (pavardės nepamena). N. pasirašyti reikėdavo už oficialaus atlyginimo gavimą. Jeigu pagal SODRĄ yra parašyta, kad jis dirbo "(duomenys neskelbtini)" nuo 2020-08-04 iki 2021-04-19, vadinasi taip ir buvo, nes jis pats tiksliai nepamena. Iš šios darbovietės išėjo be pykčio, tiesiog nebetenkino mažas darbo užmokestis. Su juo, kai išeidinėjo iš darbo, buvo atsiskaityta. Jis buvo supratęs, kad tie priedai buvo mokami turbūt visiems darbuotojams. Bet jau čia kiekvieno darbuotojo asmeniškai reikia klausti. Jis pasakoja kaip jam buvo. Dirbti reikėdavo pirmadieniais - penktadieniais nuo 8 val. iki 17 val., su vienos valandos pietų pertrauka. Taip pat reikėdavo ateiti ir šeštadieniais dirbti. Tačiau ne kiekvieną šeštadienį. Aišku laikinasis direktorius norėdavo, kad būtų dirbama šeštadieniais, bet jeigu visai nebūdavo darbo arba jeigu turėdavai svarbesnę priežastį, tai atsisakydavai ir neidavai šeštadienį dirbti. Išeidavo dirbti kažkur kas antrą šeštadienį. Tuomet darbo valandos būdavo nuo 9 val. iki 14 val. Darbo užmokestis už darbą šeštadieniais labiau būdavo skaičiuojamas prie priedo. Bet ar buvo koks konkretus tarifas to užmokesčio nepasakys. Darbo laiką jis pasakė kokį prisimena, kad reikėdavo dirbti, bet ar darbo laikas toks pats buvo parašytas ir darbo sutartyje neprisimena. Užsakymus iš klientų priimdavo ir darbus skirstydavo laikinasis direktorius T. arba tas minėtasis E., kuris, kaip suprato, seniai jau tame servise dirbo (T. 15., b. l. 24-27).

Iš 2022-10-31 liudytojo J. P. apklausos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančiam automobilių servisui (įmonė "(duomenys neskelbtini)") reikalingi darbuotojai jis pamatė skelbimą ar tai laikraštyje, ar tai socialiniuose tinkluose. Tiksliai nepamena. Pasiskambino nurodytu telefono numeriu. Jam atsiliepė, kaip paskui suprato, K. K., su kuriuo sutarė, kad ateis pasikalbėti. Pamena, kad tuo metu, kai skambinosi K. K. buvo išvykęs ir grįžo ar tai po savaitės, kuomet ir nuėjo pasikalbėti dėl darbo. Kai atėjo pasikalbėti dėl darbo, tuomet su K. K. ir susipažino. Jo su K. K. jokie kitokie tarpusavio santykiai nesiejo, tik kaip darbdavio ir darbuotojo. K. K. jo paklausinėjo ką moka, pasakė ko tikisi. Taip pat leido vieną dieną padirbti pasibandymui ar jam patiks ir jis K. K. tiks. Po jo tos vienos bandomosios darbo dienos abiem viskas tiko ir buvo įdarbintas. K. K. paaiškino, kad oficialiai jam mokės minimumą, kuris tuo metu buvo kažkur 400-460 eurų (sumos nepamena). Ir papildomai dar gaus pinigų. Kokią sumą, priklausys nuo to, kiek bus darbo. Jis sutiko. Buvo įdarbintas auto šaltkalviu. Prie kasos sėdėjo vienas darbuotojas (jo duomenų dabar nepamena), kuris priimdavo užsakymus iš klientų, paskirstydavo darbus, rašydavosi kiek kuris darbuotojas atliko kokį darbą ir už kokią sumą. Negali pasakyti koks procentas jam, kaip darbuotojui, likdavo nuo atlikto darbo, o koks procentas eidavo pačiam servisui. Taip pat nežino kas konkrečiai skaičiuodavo kiek kokiam darbuotojui priklauso išmokėti papildomų pinigų, taip vadinamųjų juodų pinigų, kurie būdavo išmokami grynais į rankas. Ne taip, kaip kad oficialus atlyginimas, kuris buvo pervedamas į banko sąskaitą. Jis pats sau jokių užrašų kiek atliko darbo nevedė. Tuos juodus pinigus visada išmokėdavo asmeniškai pats K. K.. Už juos niekur nepasirašydavo. Jis nepasakys kiek konkrečiai kurį mėnesį jam buvo išmokėta tų juodų pinigų. Ta suma buvo apie 200 eurų per mėnesį. Žodžiu ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau nei 250 eurų per mėnesį. Minėtoje įmonėje jis išdirbo nepilnus tris mėnesius. Nepatiko jam ta atlyginimų skaičiavimo politika. Nepatiko kad yra mokama juodais pinigais ir be to neaišku kaip buvo paskaičiuojama kiek jis uždirbo tų taip vadinamųjų juodų pinigų. Išėjo be pykčių. Dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val. Taip pat išeidavo panašiai vienas šeštadienis per mėnesį, kai reikėdavo dirbti. Nes darbas šeštadieniais buvo toks kaip slenkančiu darbu. Darbas šeštadieniais būdavo iki pietų. Būdavo ir galimybė pasirinkti ar tu nori dirbti šeštadienį, ar nenori. Negali pasakyti ar už darbą šeštadienį atlyginimas buvo mokamas juodais pinigais ar įsiskaičiuodavo į minimalų atlyginimą. Tik pamena, kad vieną šeštadienį per mėnesį turėjo dirbti privalomai. Jeigu pagal SODRĄ yra duomenys, kad "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2019-03-18 iki 2019-05-09 vadinasi taip ir buvo. Nes jis tiksliai nepamena. Jis mano, kad ir kitiems darbuotojams buvo mokami juodi pinigai, bet kam kiek konkrečiai tie darbuotojai jau patys turi pasakyti, nes tarpusavyje neperlabiausiai apie tai ir kalbėjosi (T. 15., b. l. 64-67).

Iš 2022-11-10 liudytojo L. J. apklausos protokolo matyti, kad jis automobilių servise (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pradirbo panašiai 5 mėnesius. Pagal SODRĄ žino, kad nuo 2021-08-18 iki 2022-01-01. Servise dirbo mechaniku. Jis neturėjo jokios patirties remontuojant automobilius, bet turėjo patirties remontuojant motociklus. Tačiau labai norėjo pabandyti dirbti automobilių servise. Pamena, kad per „Facebook“ pamatęs skelbimą, kurį, kaip vėliau suprato, ir talpino pats pagrindinis šio serviso žmogus T., kad yra ieškomi darbuotojai, kurie gali būti ir be darbo patirties, jis atsiliepė į šį skelbimą. Darbo pokalbio nuėjo ir kalbėjosi su minėtuoju T., kuris kaip buvo pats pagrindinis serviso vadovas, tik T. pavardės jis nežino. (Tyrėjos pastaba. L. J. parodoma T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuotrauka ir paklausiama ar šis asmuo jam žinomas, į ką L. J. atsakė, kad tai tas pats T., apie kurį kalba) ir dar kitu darbuotoju, kurio vardas R. (jo pavardės taip pat nežino). Pasikalbėjus abiem pusėms, viskas tiko ir maždaug po savaitės jis pradėjo dirbti šiame servise. Kadangi jis neturėjo jokios darbo patirties, tai nesitikėjo, kad galės ir daug uždirbti. Sutarė, kad jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris visada buvo pervedamas į kortelę (banko sąskaitą). Dabar tiksliai nepamena, bet jam rodos, kad tas minimalus atlyginimas buvo apie 570 eurų jau atskaičius mokesčius. Dirbdavo pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 val. iki 17 val., ir kažkur kas antrą šeštadienį (nes keisdavosi nuo 9 iki 15 val. (jeigu gerai prisimena darbo pabaigos laiką). Apie šį darbo laiką žinojo jau prieš įsidarbinant. Atlyginimas už darbą šeštadieniais priklausė į tą patį minimalų atlyginimo dydžio. Už darbą šeštadieniais tikrai niekas grynais pinigais nemokėjo. Viršvalandžių nedirbdavo, nebent, po darbo valandų asmeniškai savo automobilį paremontuodavo. Užsakymus priimdavo, darbus skirstydavo arba minėtas R., arba buvo dar vienas darbuotojas, kuris buvo atsakingas už detalių paiešką ir užsakymą, bet jo duomenų nežino (po jo išėjimo iš serviso darbuotojas neužilgo irgi iš to serviso išėjo), arba minėtasis T. Sprendžiant servise kokius nors klausimus arba panašiai, galutinis žodis visada būdavo T.. Prieš jam įsidarbinant, nebuvo jokios kalbos apie priedų mokėjimą. Nelabai jam ką galėjo žadėti, ar jis tikėtis, nes nežinojo, kaip jam seksis. Be to, kaip sakė, jokios darbo patirties neturėjo. Tačiau jis stengėsi gerai dirbti. Ir paskutinius du jo darbo mėnesius minėto serviso vadovas T. jam sumokėdavo po 150 eurų kas mėnesį už darbą. Tai buvo T. toks kaip gerumo gestas, nes T. matė, kad jis stengėsi gerai dirbti. Tačiau jokios kalbos apie tai ar gali gauti didesnę priemoką, jei bus daugiau darbo, kurį jis padarys ar panašiai. Kokią mėnesi dieną T. jam tuos pinigus mokėjo, tiksliai nepasakys, bet kiek pamena, kad kai būdavo pervedamas atlyginimas į kortelę, tai po kokių 3-4 dienų jam T. ir paduodavo šiuos pinigus. Ar ir kiti darbuotojai taip pat gaudavo tokius priedus/paskatinimus ar kaip čia pavadinti, jis negali pasakyti, nes T. šių dalykų neafišavo, o ir su kitais darbuotojais apie tai kažkaip nesikalbėjo. Su buhaltere jis praktiškai jokių reikalų neturėjo. Už tuos pinigus, kuriuos jam T. davė grynais, jis niekur nepasirašė. Žinoma, kad suprato, jog šie pinigai jam yra sumokami kaip įmonės paskatinimas, padėka ar panašiai, už jo pastangas gerai atlikti savo darbą (T. 15., b. l. 104-106).

Iš 2022-11-10 liudytojo V. S. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. vasario mėn. tikslios datos nepamena, per radiją išgirdo darbo pasiūlymą, kad (duomenys neskelbtini) mieste autoservise UAB "(duomenys neskelbtini)" reikalingas auto mechanikas. Žinojo, kad vienas iš pažįstamų asmenų ten dirba ir vyksta darbiniu transportu iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini). Todėl nuvyko į darbo pokalbį ir pagal darbo sutartį įsidarbino. Dėl darbo kalbėjosi su vadovu T. J.. Jam buvo pasiūlytas atlyginimas minimumas į banko kortelę o ką uždirbs remontuodamas automobilius nuo atliktų darbų sumos, neįskaičiuojant detalių kainos, penkiasdešimt procentų grynais, (pasiekus uždirbtą minima). Įsidarbino automechaniku remontavo automobilių važiuokles, montavo padangas, remontavo variklius, atlikdavo visus darbus. Darbus skirstė, brigadininkas R., pavardės nepamena. Kiek darbų jis padirbdavo asmeniškai neskaičiavo, kas vedė atliktų darbų apyskaitą tiksliai nepamena, mano, kad R. T. J. pasakydavo kokie darbai atlikti, o T. J. užsirašydavo ant lapų. Šioje įmonėje išdirbo du mėnesius, jam buvo sumokėtą pirmą mėnesi į banką pervedant minimumą ir likusi suma bendrai 800 eurų grynais. Kitą mėnesį gavo tik minimumą į banko sąskaitą, nes pasakė, kad išeina iš darbo, todėl priedo nebegavo. Iš darbo išėjo nes įtarė, kad yra apgaudinėjamas, kad mokama mažiau negu sutarė. Atlyginimo grynuosius pinigus gavo iš buhalterės, kurios nei vardo nei pavardės nežino, kuri pinigus atnešė tiesiai į darbo vietą, už nieką pasirašyti nereikėjo. Darbas prasidėdavo 8 val. baigdavosi 17 val. viršvalandžių nedirbo, kas antrą šeštadienį dirbdavo nuo 8-15 val. už tai papildomai nemokėjo. Pasiteiravus T. J. kodėl toks mažas atlyginimas, T. J. atsakė, kad mokesčiai, daugiau neuždirbo, jis asmeniškai jokios apyskaitos nevedė, tačiau manė, kad jam melavo, todėl nutarė nebedirbti ir kitą mėnesį išėjo iš darbo (T. 15., b. l. 135-138).

Iš 2023-05-04 liudytojo E. K. apklausos protokolo matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" jis pradėjo dirbti nuo pat autoserviso atidarymo pradžios, nuo 2018 m., tikslios datos nepamena. Jei Sodros duomenyse nurodyta, kad jis UAB "(duomenys neskelbtini)" pradėjo dirbti nuo 2018 m. vasario mėn. 23 d., tai taip ir buvo. UAB "(duomenys neskelbtini)" jis dirbo vadybininko pareigose. Iki tol, kol pradėjo dirbti, UAB "(duomenys neskelbtini)" savininko K. K. jis nepažinojo. Jis pats darbo UAB "(duomenys neskelbtini)" neieškojo. Jo podukra M. Š. buvo tik ką įsidarbinusi į UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterės pareigas ir jo paprašė, kad atvyktų į UAB "(duomenys neskelbtini)" ir padėtų pajungti autoserviso klientų priėmimo salėje buvusį kompiuterį, prašė, kad įrašytų reikiamas darbui programas. Nuo 18 metų domėjosi kompiuteriais, todėl tą darbą išmanė. Jam tik pasirodė keista, kad tokia įmonė nesusiranda tokiam darbui tikro, kvalifikuoto "kompiuteristo". Už tai, kad pajungs kompiuterį, jam buvo žadėta sumokėti - 20 ar 30 eurų, dabar tiksliai nepamena. Jis sutiko padėti. Tuo metu, kai atvyko pajungti kompiuterį, dar oficialiai autoservisas nebuvo atidarytas, jie ruošėsi atsidaryti po savaitės. Kada tai buvo, jis tikrai nepamena. Nuvažiavęs į UAB "(duomenys neskelbtini)" jis susipažino su UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi K. K.. Pats K. K. jam parodė, kur yra kompiuteris ir tuo jų bendravimas kaip ir baigėsi. Klientų priėmimo salėje buvo pastatytas kompiuteris, kuris buvo per silpnas - striginėjo, lėtai veikė. Tačiau jam pavyko tą kompiuterį pajungti - pavyko suinstaliuoti, įrašyti visokias, darbui reikalingas, programas. Užtruko ten gal valandą laiko. Kai baigė, K. K. jam sumokėjo už darbą 20 ar 30 eurų, tiksliai dabar nepamena sumos, grynais. Pasirašyti už gautus pinigus jam niekur nereikėjo. Sekančią dieną jam paskambino K. K. ir pasiūlė ateiti dirbti į UAB "(duomenys neskelbtini)", į vadybininko pareigas, kad dirbtų klientų priėmimo salėje ir priiminėtų klientus. Prašė, kad dirbtų nors mėnesį laiko, kol susiras pastovų darbuotoją. Tuo metu niekur nedirbo, todėl sutiko. Lyg tai tą pačią dieną, tiksliai dabar nepamena, nuvyko į UAB "(duomenys neskelbtini)" ir K. K. jo vardu kompiuteryje surašė prašymą priimti į darbą. Siūlė jam algą - 700 eurų per mėnesį. Jam tas pasiūlymas tuo metu tiko, tad jis pasirašė prašymą bei pasirašė Darbo sutartį su K. K.. Be to, K. K. sakė, kad gaus prie algos priedą už atliktus "pardavimus", nes autoservise planavo atidaryti autodalių parduotuvę. Susigundė tuo pasiūlymu ir darbo sutartį su K. K. pasirašė. Darbo sutartyje priedas prie algos nebuvo nurodytas. Buvo parašęs prašymą, kad algą jam pervestų į jo banko sąskaitą. Tuo metu jis turėjo atsidaręs sąskaitą banke "(duomenys neskelbtini)". Gal praėjo 10 dienų nuo to laiko, kai jis su K. K. pasirašė darbo sutartį, ir autoservisas pradėjo veikti. Į jo pareigas įėjo klientų aptarnavimas. Atvykęs klientas, bent jau taip buvo iš pradžių, bendraudavo tik su juo. Jis užpildydavo užsakymo priėmimo lapą, kuriame nurodydavo kliento atvykimo datą, automobilio duomenis, paties kliento duomenis ir surašydavo kokias dalis reikia pakeisti ar ką reikėtų tam automobiliui paremontuoti. Tą užsakymo priėmimo lapą, tiksliau formą, jis sukūrė pats, pasinaudodamas internete buvusiais pavyzdžiais. Koks darbuotojas būdavo laisvas, tam automobilį ir tekdavo remontuoti. Jis neturėdavo teisės automobilio remontą priskirti konkrečiam darbuotojui. Arba automobilį remontuodavo tas, kas būdavo laisvas, arba darbuotoją, kuris remontuos automobilį parinkdavo serviso vadovai, kai tik jie atsirado UAB "(duomenys neskelbtini)". K. K. į tuos reikalus nesikišdavo. Po atlikto remonto, autoserviso vadovai įrašydavo darbuotojo, kuris atliko darbus, vardą bei į tam skirtą grafą įrašydavo sumą, kurią turėdavo sumokėti darbuotojui už atliktą darbą. Tos sumos, kuri būdavo įrašyta į užsakymų priėmimo lapą, nesumokėdavo visos darbuotojui. Ją, t. y. sumą, nurodytą užsakymo priėmimo lape, palei K. K. ir darbuotojų susitarimą, dalindavo per pusę. Viena sumos dalis atitekdavo darbuotojui, o kita - servisui. Visi užsakymo lapai, jau suremontuotų automobilių, būdavo atiduodami į buhalteriją. Praktiškai kiekvieną dieną ateidavo buhalterė ir tuos lapus susirinkdavo. Mėnesio pradžioje, pasinaudodama užsakymų priėmimo lapais, buhalterė paskaičiuodavo kiek reikės išmokėti darbuotojui už atliktus darbus. Įtarė, kad tie pinigai nebūdavo oficialiai rodomi, t. y. pinigai būdavo sumokami "vokeliuose", o ne kaip oficialūs priedai prie algos. Kas tuos "juodus" pinigus sumokėdavo, jis nežino. Nori patikslinti, kad užpildęs užsakymų priėmimo lapą, jis užsakymo duomenis suvesdavo į kompiuterį. Ant užsakymo priėmimo lapo užrašydavau savo ranka žodį "Paskyra" ir padėdavo pliuso ženklą. Tai reikšdavo, kad užsakymo duomenys yra suvesti į kompiuterį. Po to, ant pačių užsakymo priėmimo lapų formų jau atspausdindavo žodį "Paskyra", kad nereikėtų to žodžio rašyti ranka ir tik ranka prie to žodžio padėdavo pliuso ženklą. Pliuso ženklą padėdavo tik po to, kai duomenis suvesdavo į kompiuterį. Tai darydavo todėl, kad duomenys nesidubliuotų, t.y. kad du kartus tuos duomenis nesuvestų į kompiuterį. Užsakymo priėmimo lapus jis nesubraukytus atiduodavo į buhalteriją. Kas po to ant užsakymų priėmimo lapų užbraukdavo tą žodį "Paskyra", ir dėl ko, jis nežino. Jam pačiam iš pradžių nebuvo mokami "juodi" pinigai. Porą mėnesių jam tikrai niekas jokių "juodų" pinigų nemokėjo, nes buvo priimtas laikinai, kol įmonė susiras kitą darbuotoją. Praėjus dviem mėnesiams po sutarties pasirašymo su K. K., K. K. jam pasiūlė likti autoservise dirbi visą laiką. Pasakė, kad norės gauti priedą prie algos. K. K. pasakė, kad oficialaus priedo jam negalės mokėti, t.y. priedo rodyti, kad mokės "juodais" pinigais, kurių negalės oficialiai rodyti. Jam "priedus" mokėdavo kiekvieną mėnesį. Jie skirdavosi. Mažiausiai jam buvo "juodais" pinigais sumokėta 100 eurų, bet tą mėnesį dirbo ne visą laiką. Šiaip, jam kiekvieną mėnesį K. K. mokėdavo 400 arba 500 eurų. Kadangi K. K. būdavo dažnai išvykęs į užsienį, ką K. K. ten dirbo, jis nežino, tuos "juodus" pinigus jam įduodavo K. K. žmona J. R., nors ji autoservise nedirbo. Iš vis J. R. retai lankydavosi autoservise. Pasirodydavo tik išmokėti "juodus" pinigus. Tokie buvo keli kartai, nes toks įspūdis susidarė, kad K. K. norėdavo pats išmokėti "juodus" pinigus ir prieš algas ar tuoj pat po jų grįždavo į (duomenys neskelbtini). Pinigai nebūdavo įdedami į vokelius, pinigai tiesiog būdavo jam paduodami tiesiai į rankas. Pinigus jam tiesiog atnešdavo į darbo vietą. Už juos niekur jam pasirašyti nereikėdavo. Oficiali alga būdavo mokama kiekvieno mėnesio pradžioje, gal apie mėnesio 10 dieną, o tie "juodieji" pinigai būdavo mokami tai keliomis dienomis anksčiau nei alga, tai vėliau. Bet jie būdavo sumokami vieną kartą per mėnesį, visa suma. Įtarė, ir praktiškai yra įsitikinęs, kad ir kitiems serviso darbuotojams būdavo mokami "juodieji" pinigai, tačiau niekas apie tai garsiai nekalbėdavo. "Juodi" pinigai būdavo išmokami stambiom kupiūrom - 50 arba 100 eurų kupiūrom. Kaip minėjo anksčiau, jo podukra M. Š. UAB "(duomenys neskelbtini)" dirbo buhaltere. Su M. Š. nekalbėdavo apie buhalterinius dalykus, jam tai būdavo neįdomu, nes ta tema jam buvo atsibodusi (jo mama ilgą laiką dirbo buhaltere, tai tos kalbos buvo įgrysusios). Lyg tai 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, policijos pareigūnai sulaikė K. K.. Iš pradžių net nesuprato dėl ko. Po to, iš spaudos, sužinojo dėl ko K. K. buvo sulaikytas. Klausimų, iš kur K. K. turi pinigų tokiam servisui atsidaryti, jam nebuvo kilę. Buvo girdėjęs, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" yra keturi akcininkai, iš kurių vienas, pavarde V., vardo nežino, jau nuo senų laikų buvo turtingas žmogus. Kažkaip dėl tos priežasties ir nesigilindavo kas ir kaip. Po to, kai K. K. buvo sulaikytas, vadovauti autoservisui pradėjo T. J.. Kada T. J. pradėjo dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)", tiksliai nepamena, tačiau tai buvo dar prieš K. K. sulaikymą. Kiek jam teko girdėti, T. J. artimas K. K. giminaitis, tai K. K. pats pasikvietė T. J. dirbti. T. J. iš jo mokinosi, kaip reikia dirbti. Kokios T. J. buvo pareigos, jis nežino. Kai M. Š. dėl vaiko ligos išėjo iš darbo, į M. Š. vietą parėjo dirbti N. K.. Kiek suprato, K. K. N. K. iš anksčiau pažinojo. Kaip minėjo anksčiau, kai K. K. buvo sulaikytas, UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus vietą užėmė T. J.. Jis suprato, kad toks buvo priimtas akcininkų sprendimas. Iš pradžių išsilakstė klientai, nebeliko darbo, išsilakstė ir darbuotojai. Likusiems darbuotojams toliau būdavo mokam priedai "juodais" pinigais. Jam asmeniškai, šiek tiek oficialiai pakėlė algą, todėl į mėnesį jam "juodais" mokėdavo mažiau, kažkur 300-400 eurų. Pinigus jam paduodavo arba T. J. arba N. K., dažniausiai, T. J.. N. K. per visą tą laiką jam gal 2-3 kartus sumokėjo "juodus" pinigus. "Juodi" pinigai būdavo sumokami dažniausiai 50 eurų kupiūriomis. Tiesiog, vienas arba kitas, t. y. T. J. arba N. K. ateidavo į jo darbo vietą ir paduodavo jam pinigus. Pasirašyti niekur nereikėjo. Mokėjimai "juodais" pinigais vykdavo praėjus kelioms dienoms, tiksliai dabar nepamena, po oficialių algų. 2021 m. gruodžio mėnesį susirgo, gydėsi ligoninėje. Į darbą nebegrįžo, nes kol dar buvo biuliotenyje, t. y. 2022 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, pas jį į namus atvyko T. J. ir atvirai pasakė, kad nebeužtenka servise pinigų ir pasiūlė jam eiti lauk iš darbo. Jis suprato, kad nepasipriešins, nes tuo metu į UAB "(duomenys neskelbtini)" vadybininko pareigas jau buvo įdarbinta J. R.. T. J. padavė jau surašytą jo vardu prašymą atleisti iš darbo savo noru, kurį jis pasirašė. Su juo UAB "(duomenys neskelbtini)" atsiskaitė pilnai, pervesdamas oficialią algą per banko sąskaitą - sumokėjo dvi algas ir išeitines už du mėnesius (T. 16., b. l. 35-40).

Iš 2023-05-30 liudytojo G. V. apklausos protokolo matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" jis dirbo apie tris mėnesius laiko, tikslių datų nepamena, tačiau žino, kad ten dirbo 2022 metais. Dirbo ten automobilių plovėju. 2022 m. sausio mėn. jis užsiregistravo į Užimtumo tarnybą (duomenys neskelbtini) mieste ir 2022 m. kovo mėn. pradžioje, internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje pamatė skelbimą, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" autoservisas ieško pagalbinių darbuotojų. Savo CV nusiuntė į nurodytą UAB "(duomenys neskelbtini)" skelbime elektroninį paštą. Praėjus gal savaitei laiko, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė T. iš UAB "(duomenys neskelbtini)". T. jį pakvietė pokalbiui. Sutarė, kad susitiks sekančią dieną, iš pat ryto. Kada tai tiksliai buvo, jis tikrai nepamena. Nuvykęs sekančią dieną, sutartu laiku į UAB "(duomenys neskelbtini)" autoservisą, paskambino T.. T. netrukus priėjo prie jo ir pradėjo vedžioti jį po autoservisą. Vaikščiojant po autoservisą, T. iš kart pasakė, kad autoservisui reikalingi automobilių plovėjai. T. sakė, kad iš pradžių jam mokės "minimumą" - 620 eurų atskaičius mokesčius, o jei gerais seksis - pakels jam atlyginimą. Kadangi tuo metu neturėjo jokio kito darbo, kitų pasiūlymų, jis sutiko su T. pasiūlymu. T. dar tą pačią dieną jam pasiūlė pabandyti plauti automobilius, be jokio užmokesčio. Jis sutiko. Tą dieną autoservise jis prabuvo nuo 08 val. iki 17 val. Nuplovė penkis automobilius. T. ir kitas automobilių plovėjas stebėjo, kaip jam sekasi dirbti. Kadangi jam sekėsi visai gerai, niekas jam priekaištų neturėjo, T. pasiūlė įsidarbinti. Jis sutiko. Gal po savaitės laiko darbo automobilio plovėju, tiksliai po kiek dienų nepamena, T. vieną rytą jam pasakė, kad nueitų pas UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterės tam, kad įsidarbintų oficialiai. Jį tai nustebino, kad tik po savaitės laiko darbo jis bus oficialiai įdarbintas. Kai nuėjo pas buhalterės, kurios vardo ir pavardės nežino, buhalterė jam padavė jo vardu užpildytą prašymą priimti jį į darbą, kurį jis pasirašė ir užpildytą darbo sutartį, kurią jis taip pat pasirašė. Buhalterė klausė, kur reikės pravesti pinigus - algą, tad jis pasakė savo banko sąskaitos, esančios banke "(duomenys neskelbtini)" sąskaitos numerį ir buhalterė jo vardu užpildė prašymą pervesti algą į jo nurodytą banko sąskaitą. Tą prašymą jis taip pat pasirašė. Dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val., ir kiekvieną šeštadienį nuo 09 val. iki 14.30 val. Kai būdavo šalta lauke, darbo, bent jau jam, kaip automobilių plovėjui, būdavo mažai, kai šilta - darbo būdavo daugiau. Šiaip, autoservise lankydavosi daug klientų. Algą - 620 eurų, jam pravesdavo kiekvieną mėnesį, laikotarpyje nuo 10 dienos iki 15 dienos, taip buvo sutarta iš anksto. Tik kai už pirmą mėnesį jam buvo pravestas atlyginimas į jo banko sąskaitą, T. tą pačią dieną, tiksliau jau darbui besibaigiant, pasisiūlė jį parvežti namo. Per laiką buvo išsiaiškinęs, kad T. tėtis gyvena netoli jo namų, tad T. dažnai jį parveždavo namo. Kai T. jį parvežė namo, dar būnant T. automobilyje, T. iš striukės kišenės ištraukė voką ir padavė jam tą voką. T. pasakė, kad tai užmokestis už jo darbą, kai nebuvo oficialiai įformintas, tačiau dirbo. Grįžęs namo pasižiūrėjo į voką ir pamatė ten pinigus. Kiek tiksliai voke buvo pinigų, nepamena, tačiau aiškiai pamena, kad buvo 50 eurų kupiūra. Ar viena ta kupiūra buvo, ar kelios, nepamena to. Kažkodėl jam atrodo, kad galėjo būti nuo 50 eurų iki 150 eurų suma. Niekur už tuos pinigus, t. y. už tai, kad juos gavo, jam pasirašyti nereikėjo. Tai buvo vienintelis kartas, kai jam į rankas buvo sumokėti pinigai voke. Visus kitus kartus jam atlyginimas buvo mokamas oficialiai - pervedant pinigus į jo banko sąskaitą. Kadangi atlyginimo jam niekas nekėlė, jis dirbdamas autoservise, ieškojosi darbo kitur. Kai susirado darbą kitur, jis pasakė T., kad išeina iš darbo. T. klausė, kodėl jis išeina, tad pasakė T., kad išeina todėl, kad susirado geriau apmokamą darbą. T. bandė jį perkalbėti, tačiau apie atlyginimo kėlimą nieko nesakė jam. UAB "(duomenys neskelbtini)" su juo atsiskaitė pilnai, jokių pretenzijų jiems neturi. Išsiskyrė mes be pykčių. Jam tik vieną kartą buvo sumokėti pinigai vokelyje, t. y. sumokėti pinigai neoficialiai, grynais paduodant. Tai buvo 2022 metų balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, kai buvo išmokėta jam pirma alga. Pinigus, t. y. voką, kuriame buvo nuo 50 eurų iki 150 eurų, kaip ir minėjo, man padavė pats T.. T. pavardės nežino. Buvo klausęs T., ar T. yra autoserviso direktorius, T. sakė, kad yra direktoriaus pavaduotojas, kad direktorius sėdi kalėjime. Už ką sėdi kalėjime, T. nesakė, tik pats vėliau apie tai pasidomėjo internete. Ar kiti darbuotojai gaudavo pinigus vokeliuose, to nežino, niekas apie tai garsiai nekalbėjo. Darbuotojų kaita, bent jau kol jis dirbo autoservise, didelė nebuvo. Gal per tą laiką keli darbuotojai ir išėjo, tiksliai dabar nepamena (t. 16., b. l. 53-56).

Iš 2024-04-04 liudytojo I. V. apklausos protokolo matyti, kad jis yra įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkas. UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininku jis tapo paveldėjęs akcijas iš savo tėčio D. V.. Jam už akcijas nieko nereikėjo mokėti. (duomenys neskelbtini) jo tėtis D. V. mirė, todėl, praėjus trims mėnesiams po tėčio mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), jis paveldėjo 27 (dvidešimt septynias) UAB "(duomenys neskelbtini)" paprastąsias vardines akcijas. UAB "(duomenys neskelbtini)" savininkas K. K. yra jo sesers J. R. sugyventinis. Tačiau kaip jo tėtis D. V. tapo UAB "(duomenys neskelbtini)" 27 vardinių akcijų savininku, jis to nežino. Niekada apie tai su savo tėčiu - D. V., apie tai nebuvo kalbėjęs. Kol tėtis buvo gyvas, jis net nežinojo, kad tėtis turi UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų. Tėtis visada buvo dirbantis, dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" vadybininko pareigose, kaip suprato, gerai užsidirbdavo, gaudavo senatvės pensiją, tai, matyt, iš savo santaupų ir buvo įsigijęs UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų. Su savo sese J. R. artimai bendravo, tačiau su K. K. - ne. Susitikdavo tik per šventes, jų mamos namuose. Labai retai kada važiuodavo į (duomenys neskelbtini), į J. R. bei K. K. namus. Jis nežino, kiek iš vis buvo/yra UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų. Žino, kad K. K. turi akcijų, nes tuo metu, kai paveldėjo iš tėčio akcijas, jis sužinojo, kad su K. K. tuo metu buvo du akcininkai. Jis nėra gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno dalį (dividendus). Jis nėra skolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų. Žino, kad jo tėtis buvo skolinęs UAB "(duomenys neskelbtini)" pinigų. Apie tai jam, po to, kai paveldėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" tėčio turėtas akcijas, pasakojo dabartinė įmonės buhalterė, kurios vardo ir pavardės nežino. Kokią sumą jo tėtis buvo skolinęs UAB "(duomenys neskelbtini)" jis tiksliai nežino. Pats buhalterės neklausė, o buhalterė jam nesakė. Tačiau jo tėtis negalėjo skolinti UAB "(duomenys neskelbtini)" didelių pinigų sumų. Kokiomis sąlygomis jo tėtis skolino UAB "(duomenys neskelbtini)" pinigus, buvo numatytos palūkanos, ar ne, to nežino. Jo tėtis visada turėjo tik vieną automobilį. Turėjo ir darbinį, kuriuo važinėdavo į darbą. Likus iki mirties gal 2-3 metams laiko, tiksliai dabar nepamena, jo tėtis turėjo automobilį "Chevrolet Trax", kurį paveldėjo jo brolis. Kad jo tėtis vienu metu būtų turėjęs daugiau nei vieną automobilį (išskyrus darbinį), to nebuvo girdėjęs ar matęs. Tik po tėčio mirties sužinojo, kad automobilis "VW Cady", priklausantis jo tėčiui, yra naudojamas UAB "(duomenys neskelbtini)". Visada galvojo, kad tą automobilį tėtis pardavė. Ar buvo surašyta automobilio panaudos sutartis, to nežino, tačiau turėjo būti surašyta. 2021 m. kovo mėn. tikslios datos nepamena, UAB "(duomenys neskelbtini)" autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), lyg tai (duomenys neskelbtini) g., įvyko UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų susirinkimas, kurį suorganizavo UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterė. Jam tiesiog paskambino buhalterė ir paprašė, kad atvyktų į akcininkų susirinkimą. Numatytą dieną ir laiką jis nuvyko. Kažkuriame iš autoserviso kabinetų, tiksliai kuriame dabar nepamena, jam buhalterė padavė lapą ir paprašė, kad jį pasirašytų. Taip jis pasirašė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis su K. K. ir K. K. buvo atleistas iš pareigų. Ar ant to sprendimo, kai jis atvyko buhalterės prašomas, prieš jam pasirašant sprendimą, jau buvo padėtas K. K. parašas, jis tikrai nepamena to. Daugiau jokių žmonių taip vadinamame akcininkų susirinkime, nebuvo. Žino, kad K. K. yra UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkas, ar yra dar kitų UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų, to jis nežino. Daugiau nėra dalyvavęs akcininkų susirinkime. Nepriiminėjo ir nepriiminėja sprendimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viską tvarko dabartinis UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius T., pavardės nežino, kurį pažįsta praktiškai tik iš matymo. Jis nei turėjo, nei dabar turi įtakos UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklai. Taip pat nedalyvauja bendrovės valdyme. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neteikė/neteikia, kaip akcininkui, informaciją apie įmonės įvykdytas bankines operacijas, apie sudarytas, pakeistas ir nutrauktas sutartis, apie gautą pelną, įsiskolinimus ir pan. Jis pats to neprašo ir jam niekas jokios informacijos neteikia. Jis save laiko tik formaliu UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininku, nes turi tik nedidelę dalį akcijų ir nemano, kad gali ko nors prašyti, reikalauti. Į UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklą jis nesikišo ir nesikiša. Kaip minėjo anksčiau, jis nežino kada, kaip jo tėtis tapo UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininku. Kol tėtis buvo gyvas, jis net neįtarė, kad jo tėtis turi 27 UAB "(duomenys neskelbtini)" vardinių akcijų. Po to, kai K. K. buvo suimtas, jis K. K. nebėra matęs ir nėra su K. K. bendravęs (T. 16., b. l. 129-133).

Iš 2020-08-26 specialiosios liudytojos N. K. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2019 m. birželio mėn. dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" buhaltere. Darbo užmokestį paskaičiuoja ji. Darbuotojams darbo užmokestis yra išmokamas pagrinde į banko korteles, būna atvejų, kai darbo užmokestis išmokamas iš įmonės kasos, išrašant kasos išlaidų orderius kiekvienam darbuotojui. Sumas paskaičiuoja pagal darbo sutartyje nurodytą sumą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sumas iš kasos išmoka direktorius. Viršvalandžių darbuotojai nedirba, ji viršvalandžių neskaičiuoja, jokių priedų, priemokų už papildomus darbus, neskaičiuoja, kiek pamena, nėra iš kasos išmokami, nors tiksliai neprisimena. Kasininkas ir atsakingas už grynuosius pinigus yra direktorius K. K.. Darbininkams ir vadybininkams išmokamas darbo užmokestis, kiek prisimena yra apie 433 - 460 Eur per mėnesį, tiksliai sumų negali dabar nurodyti. Jos namuose kratos metu paimti dokumentai ir užrašai (apklausos metu rodomi iš buhalterės namų paimti užrašai, segtuvo lapai Nr. 39 - 50 ) suvestiniai apskaitos lapai, kas juos pildė nežino. Apie šias suvestines nieko negali paaiškinti, į namus parsinešė galimai netyčia. Ką reiškia sumos ir darbų pavadinimai, paaiškinti negali. Apie jai rodomus darbų užsakymų lapus gali paaiškinti, kad tai užsakymo lapai, nes tai nurodyta pačiame dokumente. Kas juos pildė, nežino, ką reiškia automobilių modeliai, valstybiniai numeriai, darbų pavadinimai ir pinigų sumos, nieko negali pasakyti. Nežino, ar tai yra įmonės darbai, ar ne (T. 16., b. l. 160-163).

Iš 2021-02-04 specialiosios liudytojos N. K. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ji K. K. pati pasiskambino ir pasiūlė savo, kaip buhalterės, paslaugas. Kai K. K. paskambino, prisimena, kad servisas jau buvo pastatytas, bet lygtai dar neveikė. Pakalbėjus su K. K. sužinojo, kad dabar buhalterės nereikia, nes K. K. jau turėjo buhalterę. Dar pamena, kad jie buvo ir susitikę, pasikalbėjo, ji K. K. paliko savo CV (gyvenimo aprašymą). Praėjus kuriam laikui, kada tiksliau neprisimena, su ja susisiekė K. K. žmona J. R.. Kaip suprato iš kalbos, jų turimos buhalterės vaikas, jai atrodo, kad sirgo ir ta buhalterė nieko netvarkė kelis mėnesius. Pačio K. K. tuo metu, kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) nebuvo. Ji tuo metu, kai į ją, kaip į buhalterę, kreipėsi J., turėjo kelias įmones, kurioms tvarkė buhalterinę apskaitą, turėjo daug darbo, ir nelabai benorėjo "apsiimti" tvarkyti jų įmonės buhalterinės apskaitos, bet kai papasakojo apie situaciją su jų tuometinės buhalterės vaiku, ir dėl kitų žmogiškų faktorių, ji sutiko ateiti pas juos dirbti. Savo ankstesnėje apklausoje ji sakė, kad įmonėje "(duomenys neskelbtini)" dirba nuo 2019 m. birželio mėnesio, taip ir yra. Pradėjusi dirbti iš pradžių ji nepažino įmonėje naudojamos buhalterinės programos, nes programa sudėtingesnė, skirta naudoti servise, nepritaikyta buhalterijai, ši programa vadinasi "Eva", tai ji pradėjo mokytis dirbti su šia programa. Dirbti su šia programa ji išmoko pati, pasikonsultuodama. Ši programa yra labai smulkmeniška, o kitų įmonių buhalterija, kurią tvarkė buvo tokia labiau gabaritinė. Atėjusi taip pat susipažino su servise buvusiais dokumentais. Taip pat ji norėjo, kad jų buhalterė sutvarkytų visas ataskaitas už praėjusius - 2018 metus. Pateiktų reikiamus dokumentus mokesčiams, registrų centrui. Dar pamena, kad ankstesnės buhalterės teikta ataskaita vieną kartą buvo atmesta, tai prašė, kad buhalterė ataskaitą pataisytų ir pateiktų. Esmė ta, kad buvusi buhalterė M. Š. su ja nėjo į kolegišką kontaktą, negalėjo iš M. Š. išsireikalauti, kad jai būtų perduoti visi įmonės dokumentai pagal sąrašą, taigi pradėjusi dirbti, tiesiog pradėjo dirbti su dokumentais, kuriuos rado servise. Jai bent jau susidarė nuomonė, kad M. Š., gal nelabai norėjo ir išeiti iš darbo, bet kad M. Š. negalėjo dirbti dėl savo vaiko sveikatos. Kaip jau ir minėjo, ji tvarkyti įmonės "(duomenys neskelbtini)" buhalteriją pradėjo nuo 2019 m. birželio mėnesio, na o jau nuo tų metų pabaigos - gruodžio mėnesio, pradėjo tvarkyti ir kitos K. K. įmonės "(duomenys neskelbtini)" buhalteriją. Įmonė "(duomenys neskelbtini)" teikė automobilių plovimo rankiniu būdu paslaugas, taip pat automobilių remonto paslaugas. Taip pat automobilių nuomos paslaugas. Ta prasme, kad buvo vienas pakaitinis automobilis - Toyota Verso (jei nesuklydo dėl tikslaus modelio), kuris buvo skirtas duoti/išnuomoti klientui už atitinkamą mokestį, kai kliento automobilis būdavo paliekamas remontui. Įmonė "(duomenys neskelbtini)" buvo įsteigta tuo tikslu, kad K. K. norėjo plėsti savo veiklą, ir ši įmonė užsiėmė lengvųjų automobilių nuoma. Jos atlyginimas "(duomenys neskelbtini)" yra 471 eurų "į rankas", o įmonėje "(duomenys neskelbtini)" jos atlyginimas "ant popieriaus" yra apie 50 eurų. Pradėjus dirbti pas K. K., su K. K. tarpusavio santykiai buvo dalykiški, tačiau labiau susibendravo su K. K. žmona J.. Nežino, ar įmonėse buvo mokami atlyginimai "vokeliuose". Ji grynųjų pinigų nematė ir neturėjo. Nebūdavo taip, kad atsiskaitymai už paslaugas, kurias teikia įmonės, nebūtų įtraukti į buhalterinę apskaitą. Ji iš vis nežino apie tai, kad būtų taip daroma. K. K. ji nekontroliuodavo. Ji dirbdavo savo darbą, savo kabinete. Ar direktorius būdavo kiekvieną dieną, ar ne, ji negali pasakyti. Jei jai ko reikėdavo, ji tiesiog K. K. skambindavo ir viskas. Taip, būdavo, kad K. K. išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), bet apie savo išvažiavimą K. K. jos neinformuodavo. Ir kai K. K. išvažiuodavo, nebūdavo jokio asmens palikto tokio kaip pavaduotojo. J. R. nedirbo servise. J. R. tik atvažiuodavo pas ją ir ji J. R. mokindavo buhalterijos. Ji ir kitų savo tvarkomų įmonių dokumentus būdavo, kad parsinešdavo į namus. O kas liečia tuos suvestinius lapus, tai ji lapus parsinešė iš serviso ("(duomenys neskelbtini)"), ir tiesiog netyčia. Tai ne buhalteriniai dokumentai, o įmonės vidinio darbo organizavimo dokumentai, pagal kuriuos jos direktorius prašydavo atlikti kokias nors analizes. Ji, kai atėjo dirbti į servisą, tai servisas nedirbo pelningai. Ji norėjo įsukti šio serviso verslą, tai investavo savo laiką, žinias, nes ji turėjo viziją, kad jeigu servisas dirbs pelningai, tai be kita ko, ir jos atlyginimas bus didesnis. Savo mintimis ji, žinoma, dalinosi su K. K.. Taigi viską darė su K. K. žinia, turi galvoje, kad visų pirma tik atėjusi dirbti į servisą, ji padarė, kad būtų reklamuojamos serviso teikiamos paslaugos, nes iki jos atėjimo nebuvo net reklamos. Paskiau parašė projektą ir gavo sertifikatą iš Veterinarijos tarnybos dėl dezinfekcijos. Paskui jos iniciatyva įmonė teikė paraiškas, dalyvavo konkursuose ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė, ir gaisrinėje, ir policijos komisariate, ir kitose įstaigose. Ji ruošė tas paraiškas, ir į tų paraiškų teikimą sudomino ir įtraukė K. K.. Tikslas buvo tas, kad laimėjus konkursą įmonių automobiliai būtų tvarkomi jų servise. Dalyvavo konkursuose 2019 metų pabaigoje, 2020 metų pradžioje. Tačiau nei vieno konkurso nelaimėjo. Dėl to, kad nelaimėjo konkurso (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, šį sprendimą apskundė teismui. Teismas jų skundą atmetė. K. K. jai buvo minėjęs, kad (duomenys neskelbtini) turėjo automobilių plovyklą ir kažkokį verslą su tepalais. Bet nieko daugiau apie tai papasakoti negali, nes nesigilino. Taip pat girdėjo kalbas ir (duomenys neskelbtini), kad K. K. turi (duomenys neskelbtini) automobilių plovyklą ir kažkokį verslą susijusį su tepalais (T. 16., b. l. 166-169).

Iš 2021-04-06 specialiosios liudytojos N. K. papildomos apklausos protokolo matyti, kad kai pradėjo dirbti buhaltere „(duomenys neskelbtini)“ ir kai jau susipažino su įmonės dokumentais, visi buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi tvarkingai, taip kaip juos reikia tvarkyti pagal įstatymus. Užsakymus priimdavo direktorius (K. K.), o kai K. K. nebūdavo, tuomet užsakymus priimdavo vadybininkai, kurių buvo du - T. J. ir E. K.. Taip pat dažnai šie vadybininkai klientus atsiųsdavo jai. Su kiekvienu klientu, kas jį bebūtų priėmęs, dėl automobilio, priekabos nuomos, būdavo sudaroma sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas. Be šių dokumentų klientas išvažiuoti negalėdavo. Ir paminėtų sutarčių pagrindu bei už nuomą gautų pinigų pagrindu, ji tvarkydavo buhalterinius dokumentus, tai yra vesdavo apskaitą. Jeigu su klientais dėl nuomos ne ji sudarydavo sutartis, tai tas sutartis jai atnešdavo ir paduodavo vadybininkas arba direktorius. Apie tai, kad dėl automobilių nuomos būtų vedami kažkokie kitokie užrašai, pavyzdžiui surašoma ant lapelio ar panašiai, tai gali pasakyti, kad taip nebūdavo. Ji apskaitą tvarkė pagal jai pateiktas sąskaitas-faktūras ir elektroninio kasos aparato kasos juostas. Užsakymus priimdavo vadybininkai, direktorius, kurie užsakymus turėdavo suvesti į turimą autoserviso darbo organizavimo programą "EVA", kuri turi sąsają su buhalterine programa. Užsakymus kai priimdavo, tai pildydavo užsakymų lapus. Ji nežino, ar apie tai kokie buvo užsakymai priimami, darbai atlikti ar buvo rašoma į kokius sąsiuvinius ar panašiai. Darbuotojai darbo dienomis dirbdavo nuo 8 iki 17 val., o šeštadieniais nuo 9 iki 14 val. Kas liečia šeštadienius, tai darbuotojai pagal grafiką dirbdavo pasikeisdami, kas antrą šeštadienį. Dirbdavo meistrai, kurių vienu metu buvo ir 9 asmenys, bei dirbo du vadybininkai, kurių vienas buvo minėtasis T. J., o kitas E. K.. Darbuotojų didžiausia kaita buvo tarp meistrų, o vadybininkai buvo pastovūs. Tai minėtieji T. J. ir E. K.. Kiekvienas vadybininkas turėjo jam priskirtas funkcijas, apie kurias jie patys galėtų plačiau papasakoti. Taip pat dirbo viena valytoja, kuri ateidavo valytis tris kartus savaitėje. Ir buvo vienas automobilių plovėjas. Darbuotojų darbo užmokestis buvo šiek tiek daugiau nei minimumas, bet tiksliai kas kiek uždirbdavo negali dabar pasakyti, nes neatsimena. Kratos metu pas ją buvo paimti užsakymų lapai, tie užsakymų lapai yra "(duomenys neskelbtini)". Kad jie pas ją namuose, tai gali paaiškinti, kad jie jos namuose atsidūrė netyčia. Parsinešė netyčia namo su kitais dokumentais, gal kad kažką skaičiavo. Neprisimena konkrečiai. Tokius dokumentus - užsakymų lapus nėra draudžiama neštis namo. Darbuotojų darbo užmokestis buvo fiksuotas. Nepriklausė nuo to kiek buvo darbo servise. Be to servisui sunkiai sekėsi, tai darbuotojai, kuriems nepatiko darbo užmokestis išeidavo. Kai ji atėjo dirbti tai valytoja dirbo K. K. mama, paskui buvo atėjusi dirbti moteris iš darbo biržos. Šiuo metu vėl dirba valytoja K. K. mama. Darbuotojams nebuvo mokamas atlyginimas vokeliuose (T. 16., b. l. 172-174).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas vieningą praktiką dėl nusikalstamų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, savo kasacinėse nutartyse pasisakė, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia – kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020).

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo, šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame straipsnyje numatytus alternatyvius padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kurių pakanka nustatyti bent vieną, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kurie nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu, analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015,2K-334-677/2015).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 K. K. 11-kai darbuotojų išmokėjo 31 395,00 Eur neapskaitytą darbo užmokestį.

Apklausti liudytojais D. E., E. K., M. P. S., S. S., D. B., J. K., S. A., K. J., J. P., A. Š., M. K., V. B. parodė, kad kiekvienam jų skirtingomis sumomis kiekvieną mėnesį K. K. mokėdavo priedus prie įsidarbinant aptarto atlyginimo – grynais pinigais į rankas, už kuriuos niekur nereikėdavo pasirašyti, kurių dydis priklausydavo nuo atliktų darbų kiekio.

2023-12-08 specialisto išvadoje NR. IBPS-V-3356440-23 konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26, 131 atveju 11-kai darbuotojų išmokėta darbo užmokesčio iš viso 31 395,00 Eur, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais), neužtikrinant, kad darbo užmokesčio (piniginių lėšų) išmokėjimas būtų pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (užregistruoti apskaitos registruose). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 išmokėta 11-kai darbuotojų 31 395,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Dėl tokių kaltinamojo K. K. veiksmų nuo 2016-08-09 iki 2019-12-30 dirbusi buhalterė M. Š. ir nuo 2019-06-19 dirbanti buhalterė N. K. būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31, 128 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 50 644,10 Eur darbo užmokesčio priskaitymo – 10 888,71 Eur gyventojų pajamų, mokesčių priskaitymo, 14 167,61 (9 110,39 + 5 057,22) Eur valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo bei įmokų pensijų kaupimui priskaitymo 10 darbuotojų. Dėl K. K. padarytų 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros. Dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei – išvengta mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma – 25 056,32 (10 888,71 + 14 167,61) Eur.

Šių ir kitų byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu K. K. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas įtarimas dėl padaryto tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teisme liudytojais apklausti D. E., E. K., M. P. S., S. S., D. B., J. K., J. P., A. Š., M. K., V. B. parodė, kad papildomi pinigai buvo mokami už serviso nuomojamų automobilių priežiūrą, servise atliekamus smulkius darbus (ką nors padažyti, žolę nupjauti, sniegą nukasti), paties K. K., jo draugų, artimųjų, pažįstamų suremontuotas mašinas, už kitų klientų suremontuotus automobilius priklausomai nuo jų kiekio. Liudytojai patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, J. K. ir S. A. parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. pagrindu.

Kaltinamajam K. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – Įstatymas) iki 2022-05-01.

Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtino Įstatymo 12 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai surašoma buhalterinė pažyma). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šį imperatyvą patvirtino ir Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kuri numatė, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Pagal Įstatymo 10 ir 11 straipsnius, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis – asmuo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai).

Pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015).

Teisme duoti kaltinamojo K. K. parodymai, kad jis tuometiniams darbuotojams „arbatpinigius“ iš savo lėšų mokėdavo ne už klientų aptarnautus automobilius, o už jo asmeninius, kurie buvo atvežami tralu, apie kuriuos nedavė išsamesnių parodymų motyvuodamas, kad tai nesusiję su byla, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kurių pagrindu būtų galima nuginčyti liudytojų parodymus.

Specialisto išvada, kad išmokėta darbo užmokesčio 31 395,00 Eur suma nepagrįsta apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais), neįtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (užregistruota apskaitos registruose), nesant galimybės nustatyti, iš kokių piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 išmokėta ši suma, suponuoja į tai, kad nėra skirtumo iš kokių lėšų (įmonės ar asmeninių) buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis.

Kaltinamasis K. K. tyčia apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą padarė didelę turtinę žalą valstybei išvengdamas mokesčių ir įmokų bendrai 25056,32 Eur sumai, dėl jo tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018-03-01 iki 2020-08-26 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros.

Iš nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), matyti, kad kaltinamojo veika, atitinkanti požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai.

Dėl kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio

1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas vieningą praktiką dėl nusikalstamų veikų pagal BK 220 straipsnį, savo kasacinėse nutartyse pasisakė, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, šios tyčios turinį sudaro tai, jog mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas – baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021, 2K-136-489/2023).

Sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-7-648/2019, 2K-49-1073/2021).

Pagal kaltinamajam K. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą.

Kaltinamasis K. K. būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo organizavimą, ataskaitų, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, veikdamas per buhalteres M. Š. ir N. K., nesuvokusias kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdžio siekiant išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms. Pateikdamas šiuos neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, kaltinamasis turėjo tikslą išvengti privalomų mokėti mokesčių – veikė turėdamas tiesioginę tyčią, išvengė 25 056,32 Eur mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL.

Iš nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), matyti, kad kaltinamojo veika, atitinkanti požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam K. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šio nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamasis yra teistas du kartus. 2024-01-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi subendrintą 11 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teisiamas už du padarytus apysunkius nusikaltimus (BK 11 str.), kuriuos padarė būdamas neteistas.

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos yra baigtos, padarytos esant tiesioginei tyčiai. K. K. po to yra teistas 2 kartus, šio nuosprendžio priėmimo dienai atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime, kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, todėl jam skirtina reali su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys 10 888,71 Eur sumai dėl valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagrįstas ir tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą turtinę žalą priteisimo, kurios turi būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos (CK 6.37 str. 2 d.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

Ieškovo Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinys 14 161,61 Eur sumai dėl VSDFV biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.249, 2.263 str.).

Ieškiniai pagrįsti nuosprendyje aptartais įrodymais.

Išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas (BPK 94 str.).

Išspręstinas pinigų konfiskavimo klausimas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Atliktos kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, K. K. kabinete, darbo stalčiuje, spintoje ir lentynose buvo rasti pinigai – 3 619,00 Eur, kuriems yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darant šias nusikalstamas veikas buvo išvengta mokesčių ir įmokų valstybei, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesurinkta pakankamai neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad kratos metu rasti pinigai buvo pajamos, gautos iš šių nusikalstamų veikų, todėl konfiskacija pinigų atžvilgiu netaikytina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024-01-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme, pagal 2022-12-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, pakeistą 2024-01-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2023-04-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį, ir nustatyti gautinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolika) metų.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę paskirtą 2022-12-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024-01-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2023-04-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu, subendrintą 2024-01-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025-05-14.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį tenkinti visiškai. Iš K. K. priteisti 10 888,71 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 71 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 888,71 Eur turtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI.

Ieškovo Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinį tenkinti visiškai. Iš K. K. priteisti 14 161,61 Eur (keturiolika tūkstančių šimtą šešiasdešimt vieną eurą 61 ct) žalos atlyginimui VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui.

2025-02-17 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 22 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), turtui: piniginėms lėšoms – 3 619,00 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniolika eurų 00 ct) – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą pinigams – 3 619,00 Eur (trims tūkstančiams šešiems šimtams devyniolikai eurų). Pinigus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Daiktinius įrodymus: 1. Voke prie baudžiamosios bylos esančias septyniolika kompiuterinių laikmenų: Nr. 1. prie 2021-02-18 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (T. 1., b. l. 144-145); Nr. 2 prie 2020-08-26 kratos protokolo (T. 2., b. l. 89-100); Nr. 3 prie 2021-07-23 tarnybinio pranešimo (T. 5., b. l. 158); Nr. 4 prie 2021-07-13 tarnybinio pranešimo (T. 7., b. l. 38); Nr. 5 prie 2021-06-25 tarnybinio pranešimo (T. 7., b. l. 137); Nr. 6 prie 2021-06-25 tarnybinio pranešimo (T. 7., b. l. 165); Nr. 7 prie 2021-08-10 tarnybinio pranešimo (T. 8., b. l. 165); Nr. 8 prie 2021-08-12 tarnybinio pranešimo (T. 8., b. l. 167); Nr. 9 prie 2022-09-02 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 8., b. l. 97-98); Nr. 10 prie 2023-06-07 tarnybinio pranešimo (T. 10., b. l. 114); Nr. 11 prie 2023-06-07 tarnybinio pranešimo (T. 10., b. l. 118); Nr. 12 prie 2023-06-20 tarnybinio pranešimo (T. 10., b. l. 129); Nr. 13 prie 2023-06-06 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 10., b. l. 88); Nr. 14 prie 2024-06-27 tarnybinio pranešimo (T. 13., b. l. 121); Nr. 15 prie 2022-11-04 liudytojo V. L. apklausos protokolo (T. 15., b. l. 75-78); Nr. 16 prie 2022-11-04 liudytojo E. K. apklausos protokolo (T. 15., b. l. 83-86); Nr. 17 prie 2022-12-08 liudytojo E. U. apklausos protokolo (T. 15., b. l. 174-179) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. 2. 26 segtuvus, 5 kasos aparato kasos operacijų žurnalus, spec. paketą Nr. 423228, kuriame yra USB jungtis „Apacer“, įmautę su dokumentais (įpakuotus į popierinę dėžę) (pagal 2024-07-04 daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą Reg. Nr. IL1-7705 perduotus saugojimui PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Klaipėdos apskrities VPK) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) jam įteikimo dienos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Klaipėdos ap­y­lin­kės tei­smą.