Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2020 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmė atlikta 2020 m. rugsėjo 28 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia trankė, tarpduryje stovinčią savo šeimos narę – motiną Z. U. su durimis, taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas nugaroje, juosmens srityje, dešinio kelio srityje ir padarė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2020-08-10. Ėjo į lauko tualetą ir praeidamas stipriai pastūmė duris. Prie durų stovėjo mama ir durys ją užkliudė. Duris pastūmė stipriai, tai dėl to galėjo sužaloti mamą. Prisipažįsta, kad trenkė durimis ir padarė sužalojimus. Buvo neblaivus, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus taip nebūtų daręs. Labai gailisi, atsiprašė mamos.

Nukentėjusioji Z. U. parodė, kad 2020-08-10, apie 18-19 val. lauke pjovė žolę, o sūnus sėdėjo kieme ir gėrė alų. Kai nupjovusi žolę parėjo namo, jis pradėjo rėkti, kur jo alus, o ji to alaus nematė. Buvo virtuvėje prie durų, jis jai liepė atiduoti alų ir pradėjo trankyti durimis. Dėl jo trankymo ir atsirado sužalojimai. Kaltinamasis matė, kad ji už durų ir tyčia ją trankė. Atleidžia jam, bet paskutinį kartą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Z. U. pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.00 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjęs jos sūnus D. U. paklausė, kur yra jo žiebtuvėlis, o ji jo nedavė ir D. pradėjo ją tyčia trankyti durimis, ir taip ją sužalojo, dešinės kojos šlaunies srity ir ant sėdmenų dešinės pusės yra nubrozdinimas. Šiais veiksmais D. jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–6, 19, 20–28).

Nukentėjusioji Z. U. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.00 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs jos sūnus D. U. paklausė, kur yra jo žiebtuvėlis, ji atsakė, kad neturi jo žiebtuvėlio, tada jis pradėjo ją pulti, o ji pradėjo bėgti iš kambario, bet nespėjo, todėl pateko į tarpą tarp durų ir dujų baliono. D., ją prirėmęs tame tarpe, tyčia trankė durimis apie 5 minutes, taip trankydamas jis ją sužalojo, dešinės kojos šlaunies srityje ir ant sėdmenų dešinės pusės padarė nubrozdinimą. Prašė D. liautis ją trankyti durimis, tačiau jis jos neklausė. Jis savo veiksmais jai sukėlė didelį skausmą, kuris nepraėjo dar iki šiol. Dėl D. U. veiksmais jai sukelto skausmo, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį iki bylos nagrinėjimo teisme (1 t., b. l. 19, 20–28).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, kampe, tarp virtuvės durų ir dujų baliono. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, tyrimui reikšmingų detalių nerasta. Pateikta fotolentelė (1 t., b. l. 19, 20–28, 29–36).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad apie įvykį 2020 m. rugpjūčio 9 d. 18.30 val. pranešė Z. U., kuri nurodė, kad namuose sūnus D. U. puola mušti, vyksta žodinis konfliktas. GMP atsisakė. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas su jos sūnumi D. U., gimusiu (duomenys neskelbtini)m., dėl to, kad jis nieko nedirba ir girtauja, pabendravus su abiem pusėm, konfliktą išsprendė vietoje, fizinio smurto nebuvo, namai buvo tvarkingi, sužalojimų nebuvo, veda bendrą ūkį. D. U. nebuvo pageidaujamas jos namuose ir geranoriškai sutiko išeiti iš namų pas draugą, kad daugiau nebūtų konfliktų su jo motina Z. U.. Tačiau papildomo patikrinimo metu nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas – 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.00 val., jai būnant namuose, tuo pačiu adresu, atėjęs sūnus D. U. paklausė, kur yra jo žiebtuvėlis, jai neatsakius, jis pradėjo ją pulti. D., ją prirėmęs virtuvėje tarp durų ir dujų baliono, tyčia trankė su durimis apie 5 minutes, taip trankydamas sužalojo jai dešinės kojos šlaunies sritį ir ant sėdmenų dešinės pusės padarė nubrozdinimus (1 t., b. l. 37–41).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės „Įvykių paieška“ nustatyta, kad pagal vietos adresą – (duomenys neskelbtini), dėl konfliktų policija vyksta ne pirmą kartą. 3-ių metų laikotarpiu į šį adresą policija vyko 9 kartus (1 t., b. l. 42–45).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji Z. U. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, parodė vietą prie dujų baliono, kur jai 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.00 val., stovint, sūnus D. U. ją trankė su virtuvės durimis. Pateikta fotolentelė (1 t., b. l. 72–74, 75–77).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1950/2020(02) nustatyta, kad Z. U. konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens srityje, dešinio kelio srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 91).

Iš Kauno policijos pareigūno A. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, kaimynas S. buvo per daug neblaivus, kad galėtų ką nors paaiškinti ar prisiminti, ar girdėjo tiriamą konfliktą. Daugiau įvykio liudytojų nenustatyta. D. U. nustatytas 1,99 promilių girtumas, Z. U. nesukėlė įtarimo dėl blaivumo, todėl nebuvo tikrinta alkoholio matuokliu. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos negauta (1 t., b. l. 93–94).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. dirbant Kauno AVPK Kėdainių r. PK VS kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. PK VS vyr. tyrėju S. U., apie 10.40 val., atvyko patikrinti gautą informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo rasta Z. U., kuri tikrinimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.00 val., jai būnant namuose, atėjęs sūnus D. U. paklausė, kur yra jo žiebtuvėlis, jai neatsakius, jis pradėjo ją pulti, o Z. U. bėgo iš kambario, bet nespėjo, todėl pateko į tarpą tarp durų ir dujų baliono. D., ją prirėmęs tame tarpe, tyčia trankė su durimis apie 5 minutes, taip trankydamas sužalojo jai dešinės kojos šlaunies sritį ir ant sėdmenų dešinės pusės yra nubrozdinimas. Iš nukentėjusios priimtas pareiškimas, ji buvo blaivi, nuo jos nesklido alkoholio kvapas, kalbėjo rišliai, nuosekliai ir užtikrintai pasakojo įvykių aplinkybes. Įvykio vietos apžiūros metu buvo padarytos nuotraukos, iš kurių foto lentelėje paskutinėje nuotraukoje tarp durų ir sienos yra užfiksuotas dujų balionas, tačiau ant jo yra sukabinti maišai (1 t., b. l. 113–116).

Iš alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo žurnalo kopijos nustatyta, kad D. U. 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12.43 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas (1 t., b. l. 123–124).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, D. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia trankė, tarpduryje stovinčią savo šeimos narę – motiną Z. U. su durimis, taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas nugaroje, juosmens srityje, dešinio kelio srityje ir padarė nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, be jokios paaiškinamos priežasties. Kaltinamasis suduodamas smūgius durimis nukentėjusiajai suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios Z. U. sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – mamą (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), jis teistas, bausmę atlikęs 2020 m. rugsėjo 28 d., teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 29–34, 57–63); iš byloje esančių nuosprendžių matyti, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš šeimos narę – mamą Z. U. (2 t., b. l. 41–46); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 64–65); nuo 2020 m. balandžio 17 d. registruotas užimtumo tarnyboje, nedirba (2 t., b. l. 66, 68). Nuo 2017 m. spalio 4 d. registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 73). Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atsiųstame rašte nurodyta, kad D. U. naktinio įpareigojimo būti namuose laikosi, yra registruotas užimtumo tarnyboje, gydosi nuo alkoholizmo, 2020 m. liepos 1 d. baigė elgesio pataisos programą (2 t., b. l. 56). Teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, savo veiksmus įvertino savikritiškai, civilinio ieškinio nėra, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji nurodė, jog atleidžia jam ir griežtos bausmės nesiekia. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo alkoholis, todėl sutinka gydytis nuo alkoholizmo, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus į saugumą nuo sūnaus galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 10.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 14.06 val. (1 t., b. l. 132–134, 2 t., b. l. 13–15). Paleidus, jam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 16–18); 2020 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. U., gimusios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jos arčiau, kaip 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 20–23).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena, kuri saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (1 t., b. l. 105).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir skirti D. U. šiuos įpareigojimus:

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką (realios bausmės atlikimo atveju) įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 10.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 14.06 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu D. U. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. U., nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.