Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. Ž. P. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigoti vieną iš tėvų arba juos abu per tris dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskelbimo kreiptis į Vaiko raidos centrą, Vaikų ir paauglių krizių intervencijos centrą dėl psichologinės pagalbos vaikams ir ilgalaikės priežiūros plano, parengto bendradarbiaujant su šeimos nariais ir susijusiomis įstaigomis (Vaiko teisių apsaugos skyriumi), sudarymo. Apie sudarytą planą bei jo vykdymą informuoti Vaiko teisių apsaugos skyrių bei teismą. Psichologinė pagalba tiek kiekvienam vaikui atskirai, tiek su kitais šeimos nariais (vaikas su tėvu; vaikas su motina) turi būti pradėta teikti nedelsiant, ne rečiau nei du kartus per savaitę.

Prašyme nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai išgyvena stiprią psichologinę įtampą, savo gyvenime dažnai tampa įtemptų situacijų liudininkais, kurių jie vieni negali nei suprasti, nei įveikti, negali adekvačiai įvertinti jiems daromo stipraus neigiamo emocinio poveikio. Nuolatinė psichologinė įtampa apsunkina jų gebėjimą augti, mokytis, neigiamai įtakoja jų raidą, neigiamai veikia itin jautrią nepilnamečių vaikų psichiką. Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2012-06-26 buvo atlikta kompleksinė vaikų psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė. Abiem vaikam buvo diagnozuoti sutrikimai (F43.8 – kitos reakcijos į stiprų stresą), o B. P. taip pat stebimi nepatikslinti specifiniai tarimo ir kalbos raidos bei mokymosi sugebėjimų sutrikimai. G. P. tiriamojo ekspertizės akto išvadose rašoma, jog, atsižvelgiant į dabartinę mergaitės emocinę būseną, jai yra būtina reguliari psichologinė pagalba, nukreipta į psichotraumuojančios aplinkos įveiką, konfliktinės šeimos situacijos stabilizavimą, dukros ir tėvo santykio atstatymą ir stiprinimą. Rekomenduojama psichologinė pagalba tiek vienai G. P., tiek kartu su kitais šeimos nariais. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog nesuteikus pagalbos ilgesnį laiką, G. P. emocinė būsena tik sunkės, gali išsivystyti kiti sutrikimai. B. P. tiriamojo ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad berniuko pagrindiniai poreikiai turi būti nukreipti į jo pažintinės, emocinės ir socialinės raidos vystymą, tačiau visose šiose srityse vaiko regresas, todėl būtinas ne tik išsamus psichologinis-pedagoginis ištyrimas, logopedo pagalba, tačiau ir sisteminga, reguliari psichologinė pagalba, nukreipta į konfliktinės šeimos situacijos stabilizavimą, vaiko ir tėvo santykio palaikymą, emocinį vaiko stiprinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – iki kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojp vieną iš tėvų (J. G., Ž. P.) arba juos abu po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos kreiptis į Vaiko raidos centrą dėl psichologinės pagalbos vaikams suteikimo. Taip pat įpareigojo Vaiko teisių apsaugos skyrių informuoti teismą apie nutarties vykdymą.

Teismas atsižvelgė į tai, kad tarp šalių, t.y. nepilnamečių vaikų tėvų, yra susiklostę konfiktiški ir pakankamai įtempti santykiai, kurie jau ilgą laiko tarpą ne tik kad negerėja, tačiau galima teigti, kad jie yra kritiniai ne tik jų pačių, bet ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir reikalauja didesnio ne tik teismo, bet ir kitų institucijų dėmesio ir pagalbos. Atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusią situaciją, teismas padarė išvadą, jog J. G. ir Ž. P. reikia pagalbos, padedant tinkamai įgyvendinti jų teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką valstybės institucijos privalo atlikti nuodugnų šeimos situacijos ir nepilnamečių vaikų interesų vertinimą bei rasti ir pasiūlyti sprendimą, suteikiantį vaikams saugiausią aplinką. Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas dalyje dėl nepilnamečių vaikų psichinės būklės bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepime išdėstytus argumentus ir pasiūlymus, laikė, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

Teismas atmetė ieškovės atsiliepime nurodytą argumentą, kad atsakovo pasirinktos gydymo įstaigos Vaiko raidos centras kandidatūra yra netinkama, kadangi, ieškovės teigimu, atsakovas siekia gauti jam palankias medikų išvadas. Teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę dėl minėtos gydymo įstaigos tinkamumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė kitos (tinkamos) gydymo įstaigos nenurodė.

Teismas nesprendė dėl ilgalaikės priežiūros plano sudarymo ar psichologinės pagalbos teikimo ne mažiau kaip du kartus per savaitę nurodęs, kad tik Vaiko raidos centre dirbantys specialistai gali įvertinti esamą situaciją ir parinkti tokį gydymo planą, kuris atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir būtų kuo mažiau keliantis stresą ir nepatogumus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigoti ieškovę J. G. po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos kreiptis į jos pasitrinktą gydymo įstaigą dėl psichologinės pagalbos vaikams suteikimo. Įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyrių informuoti teismą apie nutarties vykdymą.

Ieškovė nurodė, kad yra pasirinkusi vaikų sveikatos priežiūros įstaigą Medicinos diagnostikos ir gydymo centas, kur iki šiol jos vaikams buvo teikiamos medicininės paslaugos. Ieškovės vertinimu, teismas, įpareigodamas kreiptis šalis į atsakovo pasiūlytą Vaiko raidos centrą, o ne į ieškovės pasiūlytą gydymo įstaigą, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės abejones dėl šioje įstaigoje dirbančių gydytojų nešališkumo ir galimų ryšių su atsakovu buvimo.

Be to, nutarties dalis, įpareigojanti vieną iš tėvų arba abu juos kreiptis į gydymo įstaigą dėl psichologinės pagalbos suteikimo, neužtikrina realaus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo. Pirmiausia atsiranda neaiškumas, kuris iš tėvų būtų atsakingas už teismo nutarties nevykdymą. Toks teismo įpareigojimas sudaro sąlygas vengti nutarties įvykdymo vienai iš šalių tikintas, kad teismo įpareigojimą vykdys kita šalis. Be to, teismo nutartis, suteikianti teisę ir atsakovui kreiptis į gydymo įstaigą dėl psichologinės pagalbos suteikimo, gali pakenkti vaikų interesams. Ieškovė nurodė, kad šalių vaikai, o ypač Gertrūda, nenori bendrauti su atsakovu. Pasak ieškovės, jeigu vaikus į medicinos įstaigą gabens atsakovas, tai šis veiksmas gali padaryti didelę žalą vaikų psichikai.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikų laikomoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ieškovės vertinimu, būtų teisingausia, jog teismas įpareigotų būtent ieškovę kreiptis dėl psichologinės pagalbos vaikams suteikimo į jos pasirinktą gydymo įstaigą.

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojo vieną iš tėvų (J. G., Ž. P.) arba juos abu po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos kreiptis į Vaiko raidos centrą dėl psichologinės pagalbos vaikams (B. L. P., G. M. P.) suteikimo.

Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės neginčija teismo įpareigojimo kreiptis į gydymo įstaigą dėl psichologinės pagalbos vaikams suteikimo. Tačiau nesutinka, kad Vaiko raidos centras yra tinkama gydymo įstaiga, kuri galėtų teikti jos vaikams psichologinę pagalbą. Tokią savo poziciją ieškovė grindžia Vaiko raidos centre dirbančių gydytojų nešališkumu ir galimų asmeninių ryšių su atsakovu buvimu.

Atsiliepime į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nurodyta aplinkybė, kad abejones Vaiko raidos centre dirbančių gydytojų šališkumu kelia tai, jog atsakovas prieš tai buvo kreipęsis į šią gydymo įstaigą ir gavęs norimą išvadą dėl blogos B. L. P. emocinės būklės, yra tik niekuo nepagrįsti ieškovės samprotavimai, neduodantys pagrindo abejoti minėtos gydymo įstaigos gydytojų kompetencija ar šališkumu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, sprenžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teisme, ieškovė kitos alternatyvios gydymo įstaigos teismui nenurodė. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė įrodymų ar svarių argumentų, dėl kurių Vaiko raidos centras negalėtų teikti psichologinės pagalbos nepilnamečiams vaikams.

Iš Vaiko raidos centro internetinėje svetainėje www.raida.lt pateikiamos informacijos matyti, kad Vaiko raidos centras yra vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, padalinys, teikiantis ambulatorines ir stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas sutrikusios raidos ir elgesio vaikams ir jų šeimoms. Vaikos teisių apsaugos skyrius pritarė, kad psichologinę pagalbą galėtų teikti Vaiko raidos centras. Todėl ieškovės argumentas dėl teismo parinktos netinkamos gydymo įstaigos kandidatūros atmestinas kaip nepagrįstas.

Aieškovė atskirajame skunde nesutinka, kad atsakovas vestų vaikus į gydymo įstaigą dėl psichologinės pagalbos suteikimo.

Pažymėtina, kad pareigą rūpintis savo vaikais turi abu tėvai. Nei vienai iš šalių nėra apribotas bendravimas su jų nepilnamečiais vaikais. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu - vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, materialinių sąlygų vaikui augti, vystytis ir kiti vaiko auklėjimo klausimai, turi būti sprendžiami pagal abiejų tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo vaikų atžvilgiu įgyvendinimą. Todėl teismas neturi pagrindo apriboti nei vieno iš tėvų teisės ir pareigos rūpintis savo vaikais vykdymą.

Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad, įpareigojant vieną iš tėvų ar abu tėvus kreiptis į gydymo įstaigą dėl psichologinės pagalbos suteikimo, bus sudarytos sąlygos vienai iš šalių vengti teismo nutarties įvykdymo, tikintis, kad kita šalis įvykdys teismo įpareigojimą. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo iniciatyva. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas vengs vykdyti teismo nutartį, nebent pati ieškovė darytų tam kliūtis. Pažymėtina, kad abu tėvai turi jausti atsakomybę prieš savo vaikus ir ieškoti būdų kuo mažiau juos traumuoti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.