Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. J., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 485 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. J. 2021 m. balandžio 30 d., apie 19 val. 29 min., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0277, buvo nustatytas 0,84 prom. neblaivumas (girtumas). Tokiais savo veiksmai asmuo pažeidė ANK 485 straipsnio 1 dalį.

Taip pat, jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, artimai kontaktavo penkių asmenų grupėje, sėdėdami automobilyje su asmenimis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), J.E., gim. (duomenys neskelbtini), I. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. F., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. J. pateikė sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, N. J. kaltė padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 485 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, įrodyta ir kitais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės; tyrėjo A.G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog pagal gautą pranešimą dėl eismo įvykio, atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rado apsivertusį ant stogo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šalia gulintį automobilio vairuotoją ir stovinčius keturis asmenis, tarp jų N. J., kuriam nustatytas 0,84 prom. girtumas. Visi eismo įvykio dalyviai teigė, kad būriavosi penkių asmenų grupėje, t. y. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važinėjo po Klaipėdos miestą ,vaiko perdavimo ir priėmimo aktu, kita bylos medžiaga.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, 1¹ dalyje nustatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai. Tokias priemones nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Nusižengimo padarymo metu aktualus šio nutarimo 2.1.8.1. punktas draudė daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus 2.1.8.1.1. - 2.1.8.1.4. punkte J. nurodytus atvejus, tačiau šiuo atveju šiuose punktuose nurodytų išimčių nenustatyta, todėl N. pažeidė draudimą susitikti ir artimai kontaktuoti su kitos šeimos ar kito namų ūkio nariais, nežiūrint to, kad jie buvo draugai. Be to, N. J., būdamas vyresnis negu šešiolikos, bet neturėdamas dvidešimties metų, vartojo alkoholinius gėrimus – alų „Utenos“, jam nustatytas 0,84 prom. girtumas.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas N. J., būdamas nepilnametis, vyresnis negu šešiolikos, bet jaunesnis negu dvidešimties metų, vartojo alkoholinius gėrimus, be to, jis, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo penkių asmenų grupėje, sėdėdamas su jais automobilyje ir tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai bei nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų. Šiais veiksmais jis padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 485 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl jam skirtinos nuobaudos.

N. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad N. J. yra nepilnametis, prisipažino nusižengęs ir dėl savo poelgio gailisi, anksčiau administracine tvarka nebaustas, nustatytas nedidelis neblaivumo lygis, jo atsakomybę sunkinančių ar kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, todėl, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad N. J. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę, negu ANK 45 straipsnio 4 dalies, 485 straipsnio 1 dalies sankcijų minimumą atitinkančias baudas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 44 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

N. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti įspėjimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalį –paskirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.