- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1882-866/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21912-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- Ž. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Ž. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Ž. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kokį turtą pareiškėjas turi pareiškimo pateikimo dieną. Taip pat, teismo vertinimu, nepateikta duomenų apie turimas lėšas banko sąskaitose pareiškimo pateikimo dieną, taip pat nėra bankroto administratoriaus sutikimo administruoti ieškovo bankroto procedūras bei nėra pateikti visi įrodymai apie pareiškėjo išlaikomus asmenis, t. y. nepateiktas G. B. gimimo liudijimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas nurodo, jog su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti, kadangi pareiškime nurodyta, jog pareiškėjas neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, santaupų banko sąskaitose pareiškėjas taip pat neturi, o nuo 2015 m. iki dabar pareiškėjas turėjo 407, 39 Eur sumą. Nurodė, kad dukters G. B. gimimo liudijimas ir bankroto administratoriaus sutikimas nepridėti per klaidą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – FABĮ, kuriame nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti FABĮ 4 straipsnio pagrindu.
Pažymėtina, kad minėtame FABĮ straipsnyje nėra reglamentuoti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsisakymo priimti pagrindai. Ieškinio atsisakymo pagrindus nustato bendrosios Civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios ir taikytinos nagrinėjamu atveju.
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti jo atitiktį turinio reikalavimams (CPK 135, 138 straipsniai) ir ar nėra procesinių pagrindų atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kadangi nebuvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, kurie turėtų būti pateikti pagal FABĮ 4 straipsnio nuostatas, t. y. nebuvo pateikti duomenys apie pareiškėjo turtą, lėšas banko sąskaitose, dukros G. B. gimimo liudijimas bei bankroto administratoriaus sutikimas vykdyti fizinio asmens bankroto procedūras.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant procesinio dokumento trūkumams, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str.), o ne atsisakyti priimti ieškinį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį FABĮ 4 straipsnio pagrindu, neteisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, bei nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo Ž. B. ieškinį. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Ž. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.