- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 1-225-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26701-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. K., V. D.
- Nukentėjusysis
- T. Z.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė, Gediminas Milevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 9 kartus: 1) 2006-10-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. – 80 parų arešto bausme. Iš įkalinimo vietos paleistas 2006-10-27, atlikus arešto bausmę; 2) 2006-11-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-10-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2007-05-30 lygtinai prieš terminą, neatlikęs 1 mėnesio ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-08-27 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš įkalinimo vietos paleistas 2007-11-20, atlikus bausmę; 3) 2007-10-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2006-11-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui; 4) 2008-08-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams ir 10 dienų. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2007-10-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams; 5) 2008-10-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2008-08-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 6) 2008-11-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2008-10-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams; 7) 2009-08-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2008-11-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2010-12-30, atlikus bausmę; 8) 2011-03-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. – 10 MGL (1300 Lt) bauda. Bauda sumokėta 2011-08-16; 9) 2014-06-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., kuris buvo pakeistas 2015-03-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams. 2016-10-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės; teistumai neišnykę ir nepanaikinti;
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir
V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 9 kartus: 1) 2001-11-26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (BK galiojo iki 2003-05-01); 2) 2002-11-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d., 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metam ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 str., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2001-11-26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams (BK galiojo iki 2003-05-01). Vilniaus apygardos teismo 2003-01-21 nutartimi, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6 ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 1 mėnuo ir 13 dienų laisvės atėmimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2003-09-29 nutartimi lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, neatlikęs 1 metų ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės; 3) 2004-12-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2002-11-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-08-25 nutartimi iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai, neatlikus 3 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės; 4) 2007-01-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. – 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda; 5) 2009-01-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 3 d., 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-06-15 nutartimi iš įkalinimo vietos paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 10 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės; 6) 2011-07-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su ) 2009-01-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 7) 2012-10-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2011-07-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 10 mėnesių; 8) 2013-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2012-10-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 2 mėnesiams; 9) 2014-03-20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2013-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2016-01-20; teistumai neišnykę ir nepanaikinti; paskutinis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nuosprendis neįsiteisėjęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. ir V. K., veikdami kartu, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovę į patalpas, o būtent, jie, 2017 m. gegužės 31 d., apie 01.47 val., sugadinę dvi garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio T. Z., spynas, įsibrovė į šio garažo vidų, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Kaltinamasis V. D., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku jis paprašė V. K., kad šis jį iš Naujosios Vilnios pavėžėtų iki namų. Jiems važiuojant prie Gerosios Vilties degalinės, pradėjo gesti Valerijaus automobilis, jie nusirideno iki apačios ir jis paprašė Valerijaus, kad jis sustotų prie garažų masyvo, nes norėjo pasižiūrėti, ar garaže dirba jo draugas, nes pas jį norėjo palikti automobilį. Jis, paėmęs iš automobilio atsuktuvą, pirštines ir prožektorių, nuėjo į patį garažų masyvo galą apie 100 metrų, o Valerijus jo laukė prie automobilio. Priėjęs prie nukentėjusiosios garažo pamatė, kad pakabinama spyna buvo ar sulaužyta, ar atrakinta, todėl nusprendė užeiti į tą garažą. Jis sulaužė tik vidinę garažo spyną atsuktuvu, kurį turėjo su savimi, pastūmė garažo duris, jos atsidarė ir jis užėjo į garažo vidų tik iš smalsumo, pasišviesdamas prožektoriumi, ketinimo vogti neturėjo. Jis neatsimena, kas buvo tame garaže, atsimena, kad buvo 4 dviračiai ir senas automobilis. Valerijus jo laukė apie 20 minučių, po to atėjo pas jį ir pakvietė važiuoti namo. V. K. nieko nežinojo apie tai, kad jis buvo sulaužęs to garažo vidinę spyną. Po to atvažiavo kažkoks automobilis, todėl jis su Valerijumi užėjo į garažo vidų. Kai išėjo iš garažo, nuėjo prie automobilio, kuris atvažiavo ir jo vairuotojas pasakė, kad jis iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Kaltinamasis neneigė, jog tuo metu jis turėjo su savimi atsuktuvą, pirštines ir prožektorių. Jam atrodo, kad įrankio, skirto vinims traukti, jis neturėjo. Kaltinamasis neigė, kad jie kartu su V. K. buvo užėję į garažą, turėdami tikslą ką nors pagrobti. Jis negali paaiškinti, kodėl atidarė nukentėjusiosios garažą, teigė, kad pasielgė kvailai. Į tą garažų masyvą jie nuėjo todėl, kad prieš penkerius metus tame garažo masyve dirbo jo draugas. Tuo metu įeidamas į nukentėjusiosios garažą jis nesuvokė, kad pateko į svetimą patalpą, dabar tai suvokia. Pripažįsta, kad įėjęs į garažą įjungė prožektorių, bet juo nešvietė. Kai išgirdo, kad atvažiuoja kažkoks automobilius, prožektorių išjungė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad kai jie tik privažiavo prie garažų masyvo ir sustojo, jis iš pradžių tik paėmė iš V. K. automobilio prožektorių ir nuėjo į garažų masyvą, sakydamas V. K., kad eina pažiūrėti, gal pavyks ten palikti sugedusį automobilį. V. K. tuo metu liko prie savo automobilio ir bandė jį užvesti. Po to jis grįžo prie V. K. automobilio, paėmė iš jo atsuktuvą ir vėl nuėjo į garažų masyvą. V. K. su juo ir antrą kartą kartu nėjo. Įvykio metu jam galiojo teismo skirtas įpareigojimas naktį būti namuose.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (???), V. D. parodė, kad jie nėra visai teisingi, patikslino, kad V. K. nėjo kartu, nematė, kaip jis (V. D.) atidarė garažą, jis su juo buvo tik tuo metu, kai atvažiavo policija; nors tokių parodymų tyrėjas nevertė jo duoti, bet jis buvo be advokato, gal nelabai suprato visko, gal ne taip perskaitė.
Kaltinamasis V. K., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam naktį paskambino Vladimiras ir paklausė, ar jis negalėtų jo paimti iš Naujosios Vilnios ir pavežti į Viršuliškes. Jis sutiko. Bevažiuojant jie išsikalbėjo, kad garaže dirba Vladimiro pažįstamas, kuris gali turėti reikalingų detalių ir jie nusprendė ten nuvažiuoti, nes, V. D. teigimu, jis dirbo ir naktimis. Garažų masyvo teritorija buvo šiek tiek apšviesta. Kadangi automobilis, priklausantis jo uošviui, neužsivedė, nes buvo sugedęs starteris, V. D. nuėjo į garažą pas pažįstamą detalių, o jis bandė užvesti savo automobilį. V. D. jis pralaukė apie 10-15 minučių, o jo vis nebuvo. Tuomet jis nuėjo prie atidaryto garažo, prie kurio iš karto privažiavo kažkoks automobilis. Po to atvyko policija ir jie buvo sulaikyti. Jis tuo metu buvo apsirengęs tik su šortais bei marškinėliais. Kaltinamasis teigė, kad jis nematė, kiek kartų V. D. ėjo į garažus, nes tuo metu bandė užvesti savo automobilį. Jis taip pat nematė, kaip V. D. ėmė iš automobilio įrankius, nes tuo metu ir automobilio bagažinė, ir kapotas buvo atidaryti. Automobilyje buvo prožektorius, lyg ir buvo įrankis vinims traukti, pirštinės. V. D. garažuose užtruko apie 10-20 minučių, tačiau jis į laikrodį nežiūrėjo. Atstumas nuo to garažo, kur buvo V. D., iki jo automobilio buvo apie 20-30 metrų. Nesulaukęs grįžtančio V. D., jis nuėjo jo ieškoti į garažus, nes sušalo ir norėjo miegoti, palikdamas savo automobilį atrakintą. Vieno garažo durys buvo atidarytos ir švietė prožektorius, todėl jis užėjo į tą garažą ir matė, kad ten stovi automobilis „Žiguli“. Jis pats nieko iš to garažo neėmė. Jam ir V. D. tik išėjus iš garažo, privažiavo automobilis, pradėjo pypsėti ir jo vairuotojas liepė jiems sustoti, nes yra iškviesta policija. Jis nežino, kaip V. D. pateko į to garažo vidų. Tą dieną jis nevartojo alkoholio, V. D. gal buvo išgėręs alaus butelį.
Nukentėjusioji T. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, rudenį jai paskambino iš policijos, pasakė, kad yra apvogtas jos garažas ir prašė, kad ji dalyvautų apžiūroje. Jai atvykus prie garažo, ant žemės gulėjo spyna, kuri buvo nupjauta ir sugadinta. Ji su policijos pareigūne užėjo į garažo vidų ir pamatė, kad prie garaže buvusio automobilio „Žiguli“ kairio rato gulėjo kažkoks metalinis daiktas, prožektorius ir juodos spalvos pirštinės. Tai buvo svetimi daiktai, todėl juos paėmė policija. Nuostolio nukentėjusioji nepatyrė, nes garaže buvo tik automobilis, dviračiai ir knygos. Norint paimti svetimus daiktus, kurie buvo padėti po automobiliu, reikėjo praeiti pro dviračius. Anksčiau garažų masyvas buvo saugojamas sargo, dabar yra tik bendras užraktas. Garažu naudojasi jos vyras. Išvažiuojant iš garažo, jie visuomet užrakina jo duris. Garaže galima įjungti šviesą, bet ją iš pradžių reikia įjungti skydinėje.
Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamuosius matė vieną kartą. Liudytojas nurodė, kad garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis turi garažą. Tikslios datos neatsimena, naktį, galimai 2017 m. gegužės 31 d., jis gavo skambutį į telefoną, kad suveikė garažo signalizacija. Eidamas prie savo automobilio, jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Nuvykęs į vietą jis rado pradarytas bendro naudojimo duris. Įvažiavęs į vidų pamatė, kad su jo garažu yra viskas gerai, tačiau kitame garaže šviečia šviesos. Jis privažiavo prie to garažo, papypsėjo ir išvažiavo. Stovėdamas lauke automobilio šviesomis apie 4 minutes švietė į to garažo vidų bei laukė, kol atvyks policijos pareigūnai, nes buvo įsitikinęs, kad vyksta kažkas negero. Maždaug po 5 minučių iš to garažo ramiai išėjo du asmenys, kurie taip pat ramiai praėjo pro jo automobilį ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams jis išlipo iš automobilio ir pasakė, kur yra kaltinamieji. Liudytojas patikslino, kad gavo į savo telefoną žinutę ir skambutį, kad jo garažo duryse nutrūko kontaktas. Jo garažo durys yra medinės, klibančios ir yra tarpas, matyt kažkas stengėsi pažiūrėti per tarpą, kas yra garažo viduje, atitraukė duris nuo staktos ir jam į telefoną atėjo signalas. Nuo signalizacijos suveikimo iki nuvažiavimo iki garažo praėjo apie 10 minučių. Liudytojas nurodė, kad garažų masyve nuo gatvės yra pakankamai šviesu, pačiame garaže taip pat yra šviesa. Bendro naudojimo durys yra rakinamos, bet jas dažnai palieka nerakintas. Liudytojas mano, kad šiuo atveju bendro naudojimo durys buvo paliktos neužrakintos. Jo garažą jau du kartus bandė apvogti, todėl jis įsivedė signalizaciją. Apačioje, maždaug 50 metrų atstumu nuo garažo, kuriame švietė šviesa, stovėjo automobilis BMW. Iki jo garažo dar reikėtų paeiti apie 20 metrų. Liudytojo teigimu, garaže buvo abu kaltinamieji, atvykus policijos pareigūnams jis su jais nebendravo, su kaltinamaisiais bendravo tik pareigūnai.
Liudytojas V. K. nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, dirba kinologinės veiklos skyriaus patruliu, kaltinamųjų neprisimena. Tuo metu jis dirbo su M. S., kai kažkas pranešė, kad vykdoma vagystė iš garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Jie sureagavo į tą pranešimą ir prie garažų masyvo buvo sulaikyti du ar trys asmenys. Taip pat toje vietoje buvo dar sulaikytų asmenų automobilis, daiktai, lyg tai buvo ir pranešėjas. Pagarsinus policijos pareigūnės M. S. tarnybinį pranešimą (b.l. 4), liudytojas patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Liudytojas nurodė, kad sulaikyti asmenys aiškino, jog į garažų masyvą atvažiavo pas draugą. Kiek jis atsimena, vieno garažo durys buvo atidarytos, jame stovėjo automobilis, koks neatsimena, lyg ir buvo įsilaužimo pėdsakai. Liudytojas neprisimena, ar tame garaže buvo rasti kokie nors daiktai.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės M. S. 2017 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gegužės 31 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., apie 01.50 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) į pranešėjo garažą galimai kažkas bando patekti. Atvykę minėtu adresu iš tolo išgirdo, kaip šaukia pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo tai A. L.. Pribėgus prie pranešėjo, iš garažų, esančių 3 aukšte, kur buvo pranešėjas, išėjo du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo tai V. D. ir V. K.. Asmenys elgėsi ramiai, nebėgo, su savimi jokių daiktų neturėjo. A. L. paaiškino, kad šiuos vyrus matė garaže Nr. (duomenys neskelbtini), kai tik atvyko į įvykio vietą. A. L. paaiškino, kad suveikė jo garažo Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija, todėl jis čia ir atvyko. Įvažiavęs į vidų pastebėjo šviesą garaže Nr. (duomenys neskelbtini). Kol lauke laukė iškviestos policijos, minėti vyrai išėjo iš garažo ir bandė šalintis. V. D. ir V. K. buvo atvykę su automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą atvyko NVRS pareigūnai. V. D. ir V. K. buvo pristatyti į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi (b.l. 4).
VĮ Registrų centro duomenimis, garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise priklauso T. Z. (b.l. 10).
2017 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad šio garažo dešinės pusės durys buvo pradarytos. Garažas buvo be pakabinamos spynos. Ant garažo durų dešinės pusės, ties viduriu, šalia metalinės ąselės ant durų matomi apgadinimai. Šalia garažo jokių daiktų, reikšmingų tyrimui, neaptikta (b.l. 15-18).
2017 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. Z. atidavė policijos pareigūnams jos garaže rastus svetimus daiktus – prožektorių, dvi pirštines ir metalinį įrankį, taip pat sugadintą spyną (b.l. 9).
Informacijoje apie Bendrajame pagalbos centre gautą pranešimą apie įvykį nurodyta, kad 2017 m. gegužės 31 d., 01.47 val. užfiksuotas pranešimas (skambučio pradžios laikas 2017 m. gegužės 3 d., 01.45 val.), kad prieš 5 minutes pranešėjas gavo signalą, kad bandoma patekti į jo garažą, aplinkybių nežino, važiuoja į vietą, bus po 2 minučių, lauks vietoje; 3 aukštas, garažas Nr. 90; taip pat nurodoma detali informacija apie išsiųstas pajėgas, jų išvykimą, atvykimą ir pan. (b. l. 2).
2017 m. birželio 1 d. surašytame Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad ji nurodytą dieną pateikia daiktus – prožektorių (1 vnt.), spyną (1 vnt.), pirštines (2 vnt.), metalinį įrankį (1 vnt.) (b. l. 9).
Teismui papildomai buvo pateikta 2017 m. rugsėjo 15 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. D., iš kurios matyti, kad šioje įmonėje V. D. pradėjo dirbti 2017 m. rugsėjo 18 d., jam nustatytas 770 eurų atlyginimas per mėnesį. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad V. D. 2018 m. sausio 15 d. sumokėjo G. D. 250 eurų alimentų, 2018 m. vasario 12 d. – 200 eurų alimentų. Teismui pateikta 2015 m. liepos 21 d. taikos sutartis, iš kurios matyti, kad V. D. įsipareigojo dalimis atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą nukentėjusiajam A. V..
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Kaltinamiesiems V. D. ir V. K. inkriminuotas pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, t. y. nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Kaltinamasis V. D. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę iš dalies. Vertinant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei duotus teisiamojo posėdžio metu, spręstina, kad tam tikra prasme jie prieštaringi. Viena vertus, jis nurodo, kad įsibraudamas į garažą (kaip parodė, viena spyna jau buvo ar sulaužyta, ar atrakinta, o jis sulaužė tik vidinę durų spyną), jis į garažą užėjo tik iš smalsumo, ketinimo vogti neturėjo, kita vertus, parodė, kad prisipažįsta kaltu, nes dabar suvokia, kad pateko į svetimą patalpą. Be to, teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad kai jis įsibrovė į svetimą garažą, V. K. buvo prie savo automobilio, kuris buvo sugedęs, ir nematė, kaip jis (V. D.) pateko į garažą, ir tik vėliau atėjo jo (V. D.) pakviesti, būtent tuo metu, kai V. K. atėjo į garažą, atvyko kažkoks automobilis, kuris pasignalizavo, ir jie abu (V. D. ir V. K.) išėjo iš garažo. Taigi iš šių parodymų matyti, kad V. D. neneigia tam tikrų savo veiksmų, patenkant (įsibraunant į nukentėjusiajai priklausantį garažą), nors ir neigia turėjęs tikslą ką nors pagrobti, taip pat jis neigia V. K. dalyvavimą veiksmuose įsibraunant į svetimą garažą.
V. K. savo kaltės nepripažįsta, nurodydamas, kad jie atvažiavo prie nurodytų garažų, kur, kaip sakė V. D., dirbo pastarojo draugas, V. K. automobilis sugedo, nebeužsivedė, todėl jis (V. K.) liko prie automobilio, bandydamas automobilį pataisyti, o ką tuo metu veikė V. D., nežino; parodė, kad po kažkiek laiko jis jautėsi pavargęs, norėjo miegoti, todėl, nutaręs pasikviesti V. D., nuėjo į garažus, kur, pamatęs, kad pro vieno garažo atidarytas duris šviečia šviesa, nuėjo ten pas V. D., ir kaip tik tuo momentu atvažiavo kažkoks automobilis į garažus, pasignalizavo, ir tada jie (V. K. su V. D.) išėjo iš minėto garažo.
Vis dėlto teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad ji yra pakankama pagrįsti kaltinamųjų kaltę pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpas.
Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamieji neginčija faktinių aplinkybių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku – 2017 m. gegužės 31 d., apie 01.47 val., jie buvo garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat kad tuo metu, atvažiavus liudytojui A. L. savo automobiliu į minėtų garažų patalpas, jie išėjo iš minėtu adresu esančio nukentėjusiajai T. Z. priklausančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) ir, išėjus, buvo sulaikyti atvykusių policijos pareigūnų. Šias aplinkybes taip pat neabejotinai patvirtina ir liudytojo A. L. parodymai, taip pat apklausto policijos pareigūno, dalyvavusio sulaikant kaltinamuosius, V. K. parodymai, policijos pareigūnės M. S. tarnybinis pranešimas, kaltinamųjų sulaikymo protokolai.
Tačiau, kaip jau minėta, nors kaltinamieji neginčija, kad į minėtą garažą įsibrovė V. D., sugadindamas vieną spyną (kita, kaip parodė V. D., jau buvo ar sugadinta, ar atrakinta), vis dėlto iš esmės ginčijama, kad minėtame garaže jie buvo turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – kaip parodė V. D., jis į garažą nuėjo tik norėdamas jį apžiūrėti (iš smalsumo), o V. K. – tik norėdamas pakviesti V. D..
Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. gegužės 31 d., naktį jis į savo mobilųjį telefoną gavo signalą, kad suveikė jo garažo, esančio garažų masyve (duomenys neskelbtini0 gatvėje, signalizacija, todėl jis iš karto eidamas link automobilio, norėdamas nuvažiuoti į garažą, paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112; nuvykus į savo garažą, jis pamatė, kad su juo viskas gerai, tačiau kitame garaže švietė šviesa; jis, nuvažiavęs link to garažo, pasignalizavo ir išvažiavo, lauke pastatęs automobilį, sėdėdamas jame, jis artimosiomis šviesomis švietė į garažų vidų ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai; maždaug po penkių minučių iš garažo ramiai išėjo du asmenys, praėjo pro jo automobilį, tačiau netrukus atvykus policijos pareigūnams, jis (liudytojas) pastariesiems pasakė, kur nuėjo minėti du vyrai.
Apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad nurodyto įvykio metu dirbo su M. S., pranešė, kad vykdoma vagystė iš garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie nuvyko ten, kur buvo sulaikyti du ar trys asmenys; pagarsinus M. S. tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino, kad jame užfiksuotos aplinkybės buvo. Pastarajame tarnybiniame pranešime nurodyta, be kita ko, kad atvykus pagal iškvietimą, rastas pranešėjas A. L., iš garažų trečiame aukšte tuo metu išėjo du asmenys – V. D. ir V. K., kurie elgėsi ramiai, nebėgo, su savimi daiktų neturėjo, o A. L. paaiškino, kad juos matė garaže Nr. (duomenys neskelbtini), kai atvyko, kadangi suveikė jo garažo Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija (b. l. 4).
Kaip jau minėta, tiek V. D., tiek V. K. parodė, kad V. D. nuėjus į minėtų garažų teritoriją, patekus į konkretų garažą – Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K. parodė, kad to jis nematė, nes bandė užvesti savo automobilį), V. K. irgi nuėjo į garažą tik norėdamas pakviesti V. D. važiuoti namo, ir tik V. K. užėjus į garažą, atvažiavo kažkoks automobilis, kuris pasignalizavo, ir tada jie abu išėjo iš minėto garažo, o lauke buvo sulaikyti. Savo ruožtu liudytojas A. L. dėl konkrečių įvykių jam atvykus į garažus, parodė, kad atvažiavus ir pamačius, kad su jo garažu viskas tvarkoje, jis pamatė, kad kitame garaže yra šviesa, todėl privažiavo prie to garažo, papypsėjo ir išvažiavęs į lauką, laukė automobilyje, artimosiomis šviesomis apšvietęs garažų vidų, maždaug po 5 minučių iš garažo išėjo du vyrai, ramiai praėjo jo automobilį, ir kaip tik tuo metu atvažiavus policijos pareigūnams, jis pasakė, kur yra minėti du vyrai, ir pastarieji buvo sulaikyti. Taigi vertinant kaltinamųjų ir liudytojo A. L. parodymus, akivaizdu, jog išsiskiria tam tikros aplinkybės – kaltinamieji parodė, kad tik V. K. įėjus į garažą, atvažiavo automobilis, kuris pasignalizavo, tada jie išėjo iš garažo, ir lauke buvo sulaikyti (t. y. kad kartu jie (atėjus V. K.) minėtame garaže buvo labai trumpai iki išėjimo), savo ruožtu iš A. L. parodymų matyti, kad praėjo net apie 4-5 minutes, jam laukiant automobilyje, apšvietus garažų vidų, kol ramiai išėjo kaltinamieji.
Teismas, įvertinęs informaciją, užfiksuotą BIRT ataskaitų žiūryklėje apie šį įvykį (b. l. 2), sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti A. L. parodymais. Minėtoje informacijoje apie įvykį (Roik 0117000291468) matyti, kad pranešėjo, t. y. A. L. pranešimas buvo užregistruotas 2017 m. gegužės 31 d., 01.47 val., jo skambučio pradžios laikas – 01.45 val., jis pats nurodė, kad signalą, jog bandoma patekti į jo garažą, jis gavo prieš 5 min. (t. y. apie 01.40 val.), taip pat kad vietoje (t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius) jis bus už 2 minučių (b. l. 2) (kas, įvertinus atstumą nuo jo gyvenamosios vietos iki garažų, bei aplinkybę, kad įvykis buvo nakties metu, yra visiškai tikėtina, atsižvelgiant ir į tai, kad kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, Bendruoju pagalbos telefonu jis skambino eidamas link automobilio). Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad nuo pranešimo apie suveikusią signalizaciją, prie garažo jis buvo maždaug po 10 minučių. Taip pat iš jau minėtos informacijos apie įvykį matyti, kad liudytojo V. K., dirbusio su patrule M. S., ekipažas (C9301, ekipažo numeris nurodytas M. S. tarnybiniame pranešime, b. l. 4) į įvykio vietą atvyko 01.57.03 val., t. y. praėjus 12 minučių nuo įvykio užregistravimo, be to, atsižvelgiant į jau nurodytą aplinkybę, kad skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu A. L. nurodė, kad signalą apie suveikusią signalizaciją jis gavo prie 5 minutes iki skambučio, matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo maždaug po 17 minučių po liudytojo gauto signalo apie suveikusią signalizaciją. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes apie konkrečių įvykių laiką, matyti, kad ji patvirtina būtent liudytojo A. L. parodymus, t. y. kad po gauto signalo apie suveikusią signalizaciją prie garažo jis atvažiavo maždaug po 10 minučių, kur, patikrinęs savo garažą, laukė dar apie 4-5 minutes, įjungęs automobilio šviesas, kol iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirodys jame buvę asmenys, kuriems pasirodžius ir praėjus pro jo automobilį, atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė, kad minėti du vyrai nuėjo, kadangi būtent tokia įvykių versija atitinka BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas laikų reikšmes. Atitinkamai pažymėtina, kad nėra aplinkybių, kurios rodytų minėto liudytojo šališkumą, suinteresuotumą, dėl ko jo parodymai galėtų būti vertinami kritiškai, be to, ir jau minėtas jo parodymų nuoseklumas lemia, kad jais vadovaujamasi, darant atitinkamas išvadas, o atitinkamai kaltinamųjų parodymai minėtais aspektais vertintini kritiškai. Taigi pripažinus, kad vien tik atvykus liudytojui A. L., kaltinamieji kartu buvo nukentėjusiajai priklausančiame garaže bent (mažiausiai) 4-5 minutes, nors tokio savo buvimo jie niekaip nepaaiškina.
Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. neigė bet kokį V. K. dalyvavimą neteisėtai (sugadinant spyną) patenkant į nukentėjusiajai priklausantį garažą, ir nurodė, kad pastarasis į garažą užėjo tik paskutiniu momentu, prieš atvykstant policijai. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įvykio dieną (2017 m. gegužės 31 d.), jis parodė, be kita ko, kad pastebėję atrakintus vartus, pro kuriuos galima patekti į garažų teritoriją, jie (t. y. V. D. ir V. K.) nuėjo apsižvalgyti, pasižiūrėti, kad gal būtų galima nustumti ten automobilį ir palikti, kad būtų saugiau; patekus į garažų teritoriją, jis pamatė ant vieno iš garažų kabančią spyną, ji buvo atrakinta, tuomet jie kartu nusprendė pasižvalgyti po tą garažą, pasižiūrėti, ar yra ten kas nors vertingo, ką būtų galima pavogti; jis nuėmė spyną ir numetė kažkur garažo viduje; vos jiems užėjus į garažą, iš karto atvažiavo kažkokia mašina ir pradėjo signalizuoti, tuomet jie išėjo iš garažo ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai; taip pat parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes spynos jis nepjovė, ji tiesiog kabėjo neužrakinta (b. l. 25). Duodamas parodymus 2017 m. rugsėjo 13 d., V. D. nurodė, kad patikslina anksčiau duotus parodymus, kad kai sugedo V. K. automobilis, jis (V. D.) vienas nuėjo apsižvalgyti į garažų masyvą, kur pastebėjo garažą, ant kurio kabėjo atrakinta pakabinama spyna, patikrinus garažo duris, jis suprato, kad jis yra užrakintas dar viena – užstumiama spyna, todėl jis atsuktuvo pagalba, kurį turėjo atsinešęs su savimi iš automobilio, sulaužė užstumiamą spyną, taip atrakindamas garažą, po ko jis pakvietė V. K., kad jam padėtų, pašviestų; jis (V. K.) žinojo, kad tas garažas nepriklauso nei jam (V. D.), nei kuriam iš jo pažįstamų, jis suprato ir žiojo, kad jie tame garaže yra neteisėtai ir kad jie abu į garažą užėjo norėdami pavogti ką nors vertingo, bet nieko vertingo neradę norėjo išeiti iš garažo, tačiau buvo sulaikyti (b. l. 27). Taigi įvertinus šiuos, ikiteisminio tyrimo metu duotus V. D. parodymus, taip pat jo parodymus teisiamojo posėdžio metu, akivaizdu, jog jie nenuoseklūs, savo ruožtu nurodydamas, kad teisingi yra jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, jis įtikinamai ir logiškai nepaaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti kitokie parodymai, juolab kad abu kartus, nors kai kuriuos momentus patikslindamas, vis dėlto jis parodė, kad jis veikė bendrai su V. K. – nors paaiškino, kad būdamas be advokato, jis nesusigaudė ir nesuprato, kaip viskas vyksta, duodant parodymus, kad gal kažką ne taip perskaitė ir pan., tačiau šiuo aspektu toks paaiškinimas akivaizdu, visiškai neįtikinamas, kadangi V. D. teistas jau ne vieną kartą, pastebėtina, daugiausia už vagystes, be kita ko, įsibraunant į patalpas (b.l. 43-47, Liteko informacija). Pastarasis faktas dėl jo teistumų lemia išvadą ir apie kritišką jo parodymų, kad, įsibraudamas į nukentėjusiajai priklausantį garažą (faktą, kad jis sugadino vieną spyną, jis pripažįsta), jis neturėjo tikslo grobti svetimo turto, nes tada jo elgesys, įsibraunant į svetimo garažo patalpas, absoliučiai nelogiškas ir neįtikinamas.
Pažymėtinos ir aplinkybės dėl nukentėjusiosios garaže po įvykio rastų daiktų. Apklausta nukentėjusioji parodė, kad atvykusi prie garažo, pamatė, kad ant žemės gulėjo spyna, kuri buvo nupjauta ar sugadinta, o užėjusi į garažo vidų ir kartu su policijos pareigūnais apžiūrinėdama jo vidų, ji pamatė, kad po jame buvusiu automobiliu „Žiguli“, prie jo kairio rato, gulėjo svetimi daiktai – kažkoks metalinis daiktas, prožektorius ir juodos spalvos pirštinės, kuriuos paėmė policija. Taip pat paaiškino, kad norint tuos daiktus paimti, reikėjo praeiti pro dviračius. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. Z. pateikė daiktus – prožektorių, spyną, 2 pirštines, metalinį įrankį (ikiteisminio tyrimo metu T. Z. nurodė, kad įrankis yra vinims traukti, b. l. 8, 9). Kaltinamieji neginčija, kad minėti daiktai (įrankiai) priklausė V. K., nurodydami, kad juos iš automobilio paėmė V. D. ir nusinešė į garažą, tačiau, kaip teigia kaltinamieji, V. K. nežinant to (nematant ir nekreipiant dėmesio, nes jis, kaip parodėm, bandė užvesti automobilį, o jo automobilio bagažinė buvo atvira). Taigi iš pastarųjų duomenų apie garaže rastų daiktų vietą yra pagrindo daryti išvadą, jog minėti daiktai buvo iš esmės pakišti po buvusiu automobiliu, siekiant sukelti kuo mažiau įtarimo, išeinant iš minėto garažo, t. y. iš garažo kaltinamieji išėjo sąmoningai palikę minėtus daiktus ir įrankius. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pats daiktų (įrankių) pobūdis – pirštinės, prožektorius, metalinis įrankis – akivaizdžiai rodo, jog jų paskirtis buvo įsibrauti į patalpas, sugadinant spynas, ir, atitinkamai, pasišviečiant prožektoriumi, apžiūrėti garažą.
Todėl minėtų argumentų visumą, atsižvelgiant ir į aplinkybes apie abiejų kaltinamųjų ankstesnius teistumus – tiek, kaip minėta, V. D. ne kartą teistas, be kita ko, už vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tiek ir V. K. ne kartą teistas už vagystes, be kita ko, įvykdytas įsibrovus į patalpas (b.l. 72-78, 91-96, Liteko informacija), lemia išvadą, jog kaltinamųjų parodymai, kad nakties metu, atvažiavę į garažų teritoriją, patekę į jiems nepriklausantį garažą, jokio tikslo pagrobti svetimą turtą jie neturėjo, vertintini kaip visiškai neįtikinami. Kaip minėta, nors kaltinamieji parodė, kad iki išėjimo iš garažo ir jų sulaikymo lauke, V. K. buvo tik trumpam užėjęs į minėtą garažą, norėdamas pakviesti V. D., tokia įvykio versija yra paneigta liudytojo A. L. parodymais, kuris parodė, kad abu kaltinamieji minėtame garaže, jame šviečiant šviesai, vien tik jam (A. L.) atvažiavus buvo bent 4-5 minutes, atitinkamai bet kokios versijos, kad V. K. nedalyvavo (nebendrininkavo) atliekant atitinkamus veiksmus, įsibraunant į patalpas (nukentėjusiosios garažą), siekiant pagrobti svetimą turtą, vertintinos kaip neįtikinamos ir nelogiškos. Be to, įvertinęs nurodytų aplinkybių, susijusių tiek su paros metu, kai vyko minėtas įvykis, daiktų ir įrankių, kurie buvo palikti, paskirtimi, jų palikimo garaže vieta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesivadovautina kaltinamojo V. D. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kiek tai susiję su V. K. dalyvavimu įvykyje (t. y. neigimu, kad jis dalyvavo), įvertinus tiek tokių parodymų nenuoseklumą, tiek neįtikinamumą, pastebint, kad jau minėti argumentai iš esmės lemia, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vertintini kaip įtikinamesni, kaip labiau atitinkantys nustatytas faktines aplinkybes.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, susijusius su byloje surinktų duomenų vertinimu, bei į nustatytas aplinkybes, kad į nukentėjusiosios garažą buvo įsibrauta, sugadinant šio garažo spynas, pasiėmus įrankius (juos, pasišalinant iš garažo, palikus), garaže, akivaizdu, buvo dairytasi (turint prožektorių, kai būtent jiems garaže pasišviečiant, juos ir užtiko į garažus atvažiavęs liudytojas A. L.; juolab atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis liudytojas į garažus atvažiavo ir policijai pranešė po to, kai suveikė jo garažo signalizacija), sprendžia, kad kaltinamųjų V. D. ir V. K. kaltė pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką – svetimo turto grobimą, įsibraunant į patalpas, yra įrodyta pakankamų įrodymų visuma.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku V. D. sugadinus dvi garažo Nr. 9duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausančio T. Z. spynas, veikiant kartu su V. K., pastarajam pašviečiant prožektoriumi, V. D. su V. K. įsibrovė į minėto garažo vidų, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių (kadangi atvažiavę liudytojas A. L. ir atvykę policijos pareigūnai sutrukdė jiems įvykdyti nusikalstamą sumanymą), t. y. pripažintina, kad V. D. ir V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio dalį, turto vertė nėra reikšminga, taigi ta aplinkybė, kad, nebaigus nusikalstamos veikos ir jiems nieko iš minėto garažo nepasisavinus, nėra galimybės nustatyti, ką būtent (kokios vertės turtą) jie siekė pagrobti, nėra kliūtis jų veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti nurodytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje sankcija už joje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo V. D. ir V. K., teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad kaltinamieji pasikėsino padaryti tyčinį (tiesioginė tyčia) apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau, kaip matyti iš duomenų byloje, įsibraunant į nukentėjusiajai priklausantį garažą, jai buvo padaryta žala sugadinus spynas. Nei kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastebėtina, kad, kaip jau minėta, V. D. parodymai tam tikrais apsektais prieštaringi – nors, viena vertus, jis nurodė, kad pripažįsta kaltę ar ją pripažįsta iš dalies, tačiau įvertinus jo parodymų turinį, visgi vertintina, kad jie nėra visiškai nuoširdūs, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą apie atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą.
Skiriant bausmę V. D., atsižvelgtina į jo asmenybę – išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, dirba, teistas 9 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 43-47, 52-62), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 48-49), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ir priklausomybės ligų nėra. Taigi įvertinęs šių duomenų visumą, ypač akcentuojant jo ankstesnius teistumus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti griežčiausios rūšies bausmę, numatytą straipsnio sankcijoje, kadangi ankstesnį teistumai akivaizdžiai rodo, jog išvadų iš anksčiau paskirtų bausmių jis nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro nusikalstamas veikas. Juolab atsižvelgtina į tai, jog jau anksčiau jam yra buvęs taikytas lygtinis paleidimas, kuris galiausiai buvo panaikintas (b. l. 43-44), o šiuo atveju aktualią nusikalstamą veiką jis padarė irgi būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, neatlikęs bausmės, paskirtos paskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu (b. l. 52-62). Skiriant konkretų šios rūšies bausmės dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir nors, kaip minėta, pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą (kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi) šiuo atveju nėra, visgi teismas vertina, skirdamas konkretų bausmės dydį, kaip reikšmingas aplinkybes tai, kad jis iš esmės savo dalyvavimo veikoje neneigė bei tai, kad, kaip parodė, dėl savo elgesio jis apgailestauja. Be to, nors jau minėtos charakterizuojančios aplinkybės – dirba, išlaiko savo nepilnametį sūnų, be to, pagal sudarytą taikos sutartį yra įsipareigojęs asmeniui išmokėta padarytą žalą – nėra pakankamos daryti išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje būtų pagrindas skirti švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimą (didžiausia reikšmė, kaip minėta, skirtina nevienkartiniam jo teistumui), visgi šios aplinkybės iš dalies teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, dėl ko teismas sprendžia, kad jam skirtina mažesnė nei vidurkis, artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai bausmė, t. y. 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Minėta, kad V. D. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė, nuosprendį Vilniaus apygardos teismui pakeitus, jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi nutarta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 2 mėnesių 25 dienų paskirtos bausmės, iš pataisos įstaigos kaltinamasis paleistas 2016 m. spalio 20 d. (b. l. 46). Taigi akivaizdu, jog šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką V. D. įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, dėl ko šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu su minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu) paskirtos bausmės neatlikta dalimi (1 m. 2 mėn. 25 d.), taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės neatliktos pagal pastarąjį nuosprendį bausmės dalies pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
V. D. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 31 d., 01.57 val., paleistas 2017 m. birželio 1 d., 16.48 val. (b. l. 32-33), taigi šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros), vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į bausmės laiką.
Galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas teismas nagrinėjamu atveju nemato.
Skiriant bausmę V. K., be aplinkybių, apibūdinančių jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgtina į jo asmenybę – pagal byloje esančią medžiagą nedirbo (iki suėmimo kitame ikiteisminiame tyrime) (b. l. 99), 9 kartus teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 72-78, 91-96), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 97-99), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ar psichikos ligų, nėra. Todėl įvertinęs nurodytų duomenų visumą, ypač akcentuodamas jo ankstesnius teistumus, kai paskyrus jam, be kita ko, laisvės atėmimo bausmes, be to, anksčiau taip pat taikius jam ir lygtinį paleidimą, atidėjimą nuo bausmės vykdymo, galiausiai jis vis tiek paskutiniu nuosprendžiu (Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu) paskyrus galutinę subendrintą 6 metų bausmę, ją atliko realiai, bet nepaisant to, nagrinėjamu atveju ir vėl padarė nusikaltimą, teismas sprendžia, jog akivaizdu, kad bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų, dėl ko nėra jokios kitokios galimybės kaip skirti jam griežčiausios rūšies bausmę – t. y. laisvės atėmimą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant šios bausmės dydį, įvertinus, be kita ko, jog savo kaltės nagrinėjamu atveju jis nepripažino ir, kaip jau minėta, siekė savo parodymais paneigti savo dalyvavimą bendroje su V. D. įvykdytoje nusikalstamoje veikoje. Be to, atsižvelgtina į konkrečios veikos padarymo aplinkybes (nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Taigi teismas nusprendžia, kad V. K. skirtina mažesnė nei vidurkis, bet didesnė nei minimali sankcija laisvės atėmimo bausmė, t. y. laisvės atėmimas vieneriems metams ir 6 mėnesiams. Dėl jau minėtų aplinkybių V. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
V. K. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 31 d., 01.57 val., paleistas 2017 m. birželio 1 d., 16.52 val. (b. l. 81-82), taigi šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros), vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į bausmės laiką.
V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kadangi šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, juo paskirta bausmė nebendrintina su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. D. (V. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta, kaltinamąjį paleidus lygtinai, bausme, prie didesnės, t. y. neatliktos bausmės dalies (1 metų 2 mėnesių ir 25 dienų) pridėjus dalį šiuo nuosprendžius paskirtos bausmės, ir skirti V. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. D. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 31 d., 01.57 val. iki 2017 m. birželio 1 d., 16.48 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
V. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 31 d., 01.57 val. iki 2017 m. birželio 1 d., 16.52 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prožektorių, pirštines (2 vnt.), spyną ir laužtuvą, saugomus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilniuje (2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 18 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK002645, b. l. 35-36), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.