Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-10 · Administracinė byla Nr. I-1476-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-10
Bylos Nr.
I-1476-505/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
G. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1476-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4;55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 10 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui G. N., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. N. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-5).

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN) nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo laikomas drausmės grupės kameroje Nr. 126 teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Akcentavo, jog kameros plotas buvo labai mažas, jį dar labiau mažino kameroje įrengtas sanitarinis mazgas ir buvę baldai. Dėl ploto trūkumo pareiškėjas negalėjo judėti, rašyti laiškų, sutriko socialiniai ryšiai, buvo žalojama sveikata. Būnant drausmės grupėje, pareiškėjas negalėjo naudotis plytele maisto gamybai, žiūrėti televizoriaus, vaikščioti į koplyčią, nors kiti nuteistieji tuo galėjo naudotis, todėl patyrė stresą, išgyvenimus, psichinius moralinius sutrikimus. Būnant minėtoje kameroje, neveikdavo radijas, dvi savaites veikė, o vieną mėnesį buvo taisomas. Į pasivaikščiojimo kiemelius vesdavo du kartus per dieną, bet ne ilgiau dviem valandoms. Kiemeliai aklinai užtvirtinti skarda, nepatenka saulė ir oras, trūko ploto. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 28-31).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas Kybartų PN direktoriaus įsakymu drausminę nuobaudą atlikti šešiems mėnesiams buvo perkeltas į 6-ą nuteistųjų būrį. Atkreipė dėmesį, kad bendras gyvenamųjų patalpų plotas tenkantis pareiškėjui atliekant bausmę Kybartų PN drausmės grupės sąlygomis nebuvo per mažas, priešingai, mažiausias plotas tenkantis pareiškėjui buvo 3,67 kv. m, t. y. didesnis nei numatyta teisės aktuose.

Kybartų PN drausmės grupės patalpos yra įrengtos pagal teisės aktuose numatytus drausmės grupės įrengimo reikalavimus. Jose yra bendras šaldytuvas, televizorius ir elektrinė viryklė maistui gaminti. Pareiškėjas pageidavo dienos metu nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ jį laikyti užrakintą kameroje, t. y. savo noru apribojo sau galimybę naudotis bendru šaldytuvu, televizoriumi bei elektrine virykle. BVK ir kiti teisės aktai nenumato galimybės drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose naudotis atskirais šaldytuvais, televizoriais bei elektrinėmis viryklėmis. Todėl nei pareiškėjas, nei kiti drausmės grupėje esantys nuteistieji, šių buitinių prietaisų kameroje neturi.

Kybartų PN drausmės grupėje yra įrengta radijo transliacijos sistema, kuri veikia kiekvienoje drausmės grupės kameroje. Nuo 2015 metų pabaigos radijo transliacijos aparatas ne kartą buvo remontuotas, išvežant į radijo aparatų taisyklą. Atkreipė dėmesį, kad radijo aparatus gadina patys nuteistieji.

Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklėmis. Kybartų PN drausmės grupėje yra įrengti 5 uždari pasivaikščiojimo kiemeliai ir 1 atviras pasivaikščiojimo kiemas. Nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis ore skirti pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti taip, kaip reikalauja teisės aktai.

Mano, jog pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Prašės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jam atliekant bausmę drausmės grupės patalpose trūko ploto.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Kybartų PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2. punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 76) matyti, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 9 d. Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/16-206 drausminę nuobaudą atlikti šešiems mėnesiams buvo perkeltas į 6-ą nuteistųjų būrį (drausmės grupę). Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d., nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. sausio 19 d., nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. buvo paskirtas į 6 būrio kamerą Nr. 126, kurios plotas 11,22 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,74 kv. m. (tam tikrais laikotarpiais minėtoje kameroje apgyvendinus 2 nuteistuosius, gyvenamojo ploto teko 5,61 kv. m).

Pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas į 6 būrio kamerą Nr. 105, kurios plotas 11,01 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,67 kv. m. (tam tikru laikotarpiu minėtoje kameroje apgyvendinus 2 nuteistuosius, gyvenamojo ploto teko 5,50 kv. m).

Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo teisė į 3,6 kv. m plotą ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl pareiškėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į šiuose teisės aktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau pridurtina, jog į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, būnant drausmės grupėje, jis negalėjo naudotis plytele maisto gamybai, žiūrėti televizoriaus, vaikščioti į koplyčią, nors kiti nuteistieji tuo galėjo naudotis.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Kybartų PN direktorius 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1/16-206 drausminę nuobaudą atlikti šešiems mėnesiams buvo perkeltas į 6-ą nuteistųjų būrį (drausmės grupę) (b. l. 75). Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 11 prašymu Nr. 5-30/2308 kreipėsi į Kybartų PN direktorių, prašydamas atliekant drausminę nuobaudą drausmės grupėje laikyti jį užrakintą kameroje dienos metu nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ (b. l. 32).

Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad Kybartų PN yra viena drausmės grupės patalpa, todėl ne visi drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji pageidauja gyventi drausmės grupės patalpose kartu su kitais nuteistaisiais ir prašo, kad jų kameros durys būtų rakinamos ne tik nakties, bet ir dienos metu. Patvirtino, kad pareiškėjo laikymo visą parą rakinamoje kameroje pagrindas buvo jo paties 2015 m. lapkričio 11 d. prašymas (b. l. 23).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų“. To paties straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad „izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; [...] pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius“. Pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 6 punkte nustatyta, kad „laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą.“

Akivaizdu, kad aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatose įtvirtinta pareiga pataisos įstaigos administracijai užtikrinti asmenų, esančių šiose įstaigose, saugumą.

Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos, kuriose yra laikomi drausmės grupei priskirti nuteistieji, rakinamos vadovaujantis BVK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, ar gyvenamosios patalpos, kuriose yra laikomi drausmės grupei priskirti nuteistieji, gali būti rakinamos dienos metu. Teismo nuomone, Kybartų PN administracija privalo imtis visų priemonių, kad užtikrintų drausmės grupėje esančių nuteistųjų saugumą, interesus bei, esant šių asmenų prašymui, gali rakinti tam tikrų kamerų duris ir dienos metu. Iš byloje esančios informacijos nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurios durys rakinamos ir dienos metu, atsižvelgiant į jo 2015 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 5-30/2308 Kybartų PN administracijai. Teismo nuomone, Kybartų PN savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisėjų, o tik siekė užtikrinti drausmės grupės kameroje laikomo nuteistojo interesus bei esant jo pageidavimui, kamerų duris rakino ne tik nakties, bet ir dienos metu. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu kreipėsi į Kybartų PN prašydamas atrakinti kamerą dienos metu, ar kitais būdais garantuoti jo saugumą, todėl teismo nuomone, Kybartų PN administracija, paties pareiškėjo prašymu laikydama jį užrakintoje kameroje dienos metu, tinkamai įgyvendino teisės aktų jai nustatytą pareigą - užtikrindama drausmės grupėje esančių nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo saugumą. Pažymėtina, jog BVK ir kiti teisės aktai nenumato galimybės drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose naudotis atskirais šaldytuvais, televizoriais bei elektrinėmis viryklėmis. Teismo nuomone, pareiškėjas ne dėl Kybartų PN pareigūnų kaltės, o savo noru (t. y. prašymu laikyti jį užrakintą kameroje) apribojo savo teises naudotis bendru televizoriumi, virykle, eiti į koplyčią.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į pasivaikščiojimo kiemelius vesdavo du kartus per dieną, bet ne ilgiau dviem valandoms. Kiemeliai aklinai užtvirtinti skarda, nepatenka saulė ir oras, trūko ploto.

Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą reglamentuoja BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Akcentuotina tai, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemelio ploto normos.

Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau, kaip vieną valandą per dieną kartu su kameroje esančiais asmenimis, kadangi, asmeniui pasivaikščiojimų kiemelyje metu, tenkančios ploto normos nereglamentuoja bausmių vykdymo kodeksas, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai, dėl per mažo ploto pasivaikščiojimų kiemelyje, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 III skirsniu. Kybartų PN drausmės grupėje yra įrengti 5 uždari pasivaikščiojimo kiemeliai ir 1 atviras pasivaikščiojimo kiemas. Nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis ore skirti pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti taip, kaip reikalauja teisės aktai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad netinkamai įrengti pasivaikščiojimų kiemeliai tėra tik jo subjektyvus vertinimas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad kiemeliai aklinai užtvirtinti skarda, nepatenka saulė ir oras, teismo vertinimu, laikytini nepagrįstais.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pareiškėjas teigė, jog būnant drausmės kameroje, neveikdavo radijas, dvi savaites veikė, o vieną mėnesį buvo taisomas.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Kybartų PN drausmės grupėje yra įrengta radijo transliacijos sistema, kuri veikia kiekvienoje drausmės grupės kameroje. Nuo 2015 metų pabaigos radijo transliacijos aparatas ne kartą buvo remontuotas, išvežant į radijo aparatų taisyklą. Atkreipė dėmesį, kad radijo aparatus gadina patys nuteistieji.

Byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjas į Kybartų PN administraciją kreipėsi prašymais dėl neveikiančio radijo aparato (b. l. 33, 35, 45, 49, 51, 62). Kybartų PN administracija, atsakymuose į pareiškėjo skundus nurodė, jog radijo transliacijos aparatas yra remontuojamas (b. l. 34, 36, 46, 50, 52) ir kad radijo transliacijos aparatas yra suremontuotas (b. l. 63).

Pažymėtina, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. vasario 1 d. skundą, 2016 m. kovo 3 d. sprendime Nr. 2S-1190 nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo teiginius dėl drausmės grupėje nuolat neveikiančio radijo nustatė, kad Kybartų pataisos namų drausmės grupėje yra įrengta radijo transliacijos sistema, kuri veikia kiekvienoje drausmės grupės kameroje. Nuo 2015 m. gruodžio mėnesio radijo transliacijos aparatas buvo remontuotas tris kartus (2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 2 d., 2016 m. sausio 5 d.) išvežant juos į radijo aparatų taisyklą. Atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog radijo aparatus gadina patys nuteistieji, tačiau Kybartų pataisos namų administracija, siekdama užtikrinti nepertraukiamą radijo transliaciją drausmės grupėje, kai remontuojamas radijo aparatas, naudojama atsarginis radijo aparatas (b. l. 71). Atsižvelgiant į išdėstyta, nesant objektyvių duomenų apie konkrečius šio pobūdžio pažeidimus, pareiškėjo argumentai dėl minėtos aplinkybės pripažinti nepagrįstais.

Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Kybartų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl sunkumo jausmo po valgio, bendro silpnumo, kartumo burnoje ir pan. (b. l. 78-83, 87-90), teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. N. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė