Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-462-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
1A-431-462-2011
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00661-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Savinijus Katauskas, Arvydas Daugėla
Nukentėjusysis
V. K.
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Danutė Činčiuvienė, Algimantas Jucys
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-431-462/2011

Teisėjas Albinas Bazilius (Proceso Nr. 1-85-1-00661-2008-8)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.; 1.2.14.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Savinijaus Katausko ir Arvydo Daugėlos,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjui advokatui Algimantui Juciui,nukentėjusiajam V. K., jo atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems (6) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems (3) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir M. K. paskirta subendrinta bausmė – septyneri (7) metai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008-09-11 iki 2008-10-08, nuo 2009-07-06 iki 2009-09-03. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Iš M. K. nuspręsta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už V. K. gydymą priteisti 3 702,91 Lt. V. K. iš M. K. priteista 12 421,40 Lt dydžio turtinė ir 20 000 Lt dydžio neturtinė žala bei 3 000 Lt dydžio išlaidos už teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė asmens sveikatą bei pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis 2008 m. liepos 28 d., apie 00.40 val., Tauragės rajone, Batakių miestelyje, prie vasaros estrados, vykusios Oninių šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu (dėl tariamai pralaimėtos dvikovos „kas nulauš ranką“), sudavė smūgį ranka V. K. į galvą, pastarajam nugriuvus ant žemės, įspyrė keletą kartų jam į galvą, tuo padarė nukentėjusiajam trauminę galvos smegenų ligą ūmaus periodo vidutinės sunkumo formos, galvos smegenų sumušimą, pakauškaulio ir dešiniojo viršutinio žandikaulio lūžimą, apatinio žandikaulio lūžimą ties kairiuoju kampu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. K. nuo gautų smūgių nugriuvus ant žemės, kaltinamasis M. K. iš V. K. kelnių kišenės pagrobė 400 Lt bei po to dar keletą kartų įspyrė nukentėjusiajam į galvą. Tokiu būdu pagrobdamas 400 Lt nukentėjusiajam V. K. padarė 400 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. prašo panaikinti 2011-02-18 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jis būtų išteisintas. Nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kad V. K. nemušė, jo neapiplėšė, jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Priešingai, nukentėjusiojo V. K. parodymai yra nenuoseklūs, vieni jo duoti parodymai prieštarauja kitiems jo parodymams. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė ir aptarė tik tuos parodymus, kuriuos nukentėjusysis V. K. davė teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau teismas šių nukentėjusiojo parodymų nelygino su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir neanalizavo, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis iš esmės teisme pakeitė savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas kaip vienu pagrindinių šaltinių remdamasis nukentėjusiojo V. Karabino parodymais privalėjo juos analizuoti ir lyginti su pirmaisiais jo parodymais, duotais praėjus nedaug laiko po įvykio.

Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, jog apsaugos darbuotojas su metaliniu ar guminiu įrankiu smogęs jam iš nugaros į pakaušį. Nuo suduoto smūgio jis nugriuvęs, tuomet nugriuvusį jį pradėję spardyti visi keturi vaikinai į krūtinę, į galvą. Kiek buvo suduota smūgių bei kas kiek kartų sudavė, jis neatsiminė ir nematė. Jis bandęs atsikelti, tuomet vėl jam pradėję spardyti galvą, bet kas spardė, jis nematęs ir neprisimena, kas kiek kartų įspyrė.

Žemesnės instancijos teismas

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio negalima suprasti, ar teismas remiasi liudytojų D. Č. ir D. I. parodymais, ar jais nesiremia. Jeigu nuosprendį grindžia jų parodymais, tai kuriais: ar duotais ikiteisminio tyrimo metu, ar teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis liudytojų D. Č. ir D. I. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kadangi liudytojai buvo apklausinėjami viešai, suteikta galimybė visiems proceso dalyviams pateikti jiems klausimus, nedarant jiems jokios įtakos ar spaudimo.

Apeliantas pažymi, kad prokuroras kaltinamajame akte nesirėmė asmens parodymo atpažinti 2008-09-22 protokolu ir jo nevertino. Tačiau apylinkės teismas rėmėsi šiuo protokolu ir nurodė, kad šis procesinis veiksmas yra atliktas teisingai. Nors advokatė S. Jorudienė pareiškė prieštaravimą, kad būtų atliekamas parodymo atpažinti procesinis veiksmas, kadangi iki šio veiksmo atlikimo nukentėjusysis V. K. jį matė vieną ir su antrankiais, tačiau šis procesinis veiksmas vyko toliau. Tuomet buvo atvesti dar du vyriškiai, pasodinti šalia jo ir, be abejo, kadangi V. K. jį su antrankiais jau buvo matęs kabinete, todėl atpažino. Nukentėjusiajam V. K. buvo parodytas iki asmens parodymo atpažinti procesinio veiksmo atlikimo pradžios, todėl jis atpažino jį procesinio veiksmo atlikimo metu. Liudytojas D. V. jį atpažino iš fotonuotraukos netrukus po to, kai jis jam buvo parodytas, sėdintis 313 kabinete vienas ir su antrankiais. Tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras, tiek ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis vienas padarė visus nukentėjusiojo V. K. nurodytus veiksmus, vienas padarė jam visus sužalojimus. Jam pareiškiant įtarimą, nebuvo nieko nurodoma apie tai, kad buvo kitų, V. K. mušusių asmenų.

Be to, apylinkės teismas visiškai nenagrinėjo civilinio ieškinio pagrįstumo. Nukentėjusysis nepateikė teismui jokių objektyvių dokumentų, pagrindžiančių būtinumą pagerintam maitinimui, nepateikė įrodymų dėl kelionės išlaidų būtinumo, įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis V. K. pateikė atsikirtimus į apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti jam 1 500 Lt už atsikirtimus į apeliacinį skundą bei 1 200 Lt išlaidas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. K.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo M. K. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Dėl V. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo V. K. parodymai yra nenuoseklūs, vieni jo duoti parodymai prieštarauja kitiems jo parodymams. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė ir aptarė tik tuos parodymus, kuriuos nukentėjusysis V. K. davė teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto teiginius, kadangi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, iš esmės nesiskiria, o tai, kad jie kai kuriomis detalėmis galbūt skiriasi, paaiškinama tuo, jog teisme V. K. buvo apklausiamas praėjus dvejiems metams po įvykio.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis paaiškino, kad „...kai išėjo iš tualeto, tai pamatė priešais stovinčius penkis vaikinus. Priekyje, viduryje stovėjo teisiamasis, jam iš šonų po du vaikinus ir dar vienas aukštas, net už jį (nukentėjusįjį) aukštesnis, kuris vilkėjo kamufliažine uniforma. Jį ikiteisminio tyrimo metu įvardijo ,,apsauginiu“. M. K. pareikalavo pinigų. ,,Apsauginis“ užėjo jam už nugaros ir smogė kažkuo per galvą. Mano, jog policijoje naudojamu įmaunamu bananu. Nuo gauto smūgio jam buvo prakirsta oda pakaušyje. K. smogė iš priekio ir jis parklupo. K. pataikė į kairę akį Gavęs smūgį jis griuvo, teisiamasis sudavė ranka į galvą, o po to pradėjo spardyti į galvą. Kiti kartu su juo buvę vaikinai spardė į šonus. ,,Apsauginis“ jam daugiau nesudavė, netgi bandė jį ginti, kai pamatė kas su juo daroma. Visus smūgius į galvą spirdamas sudavė vienintelis M. K. Jis yra nekartą buvęs savo svorio Lietuvos imtynių čempionas, yra Lietuvos garbę gynęs tarptautinėse varžybose, t. y. pakankamai treniruotas, todėl jo taip lengvai ,,neatjungė“. Išgėręs buvo nedaug, todėl įvykį prisimena gerai. Spardymas truko apie minutę. Po to M. K. iškraustė jo rūbų kišenes. Tada M. K. į galvą kiti į šonus dar kartą įspyrė kelis kartus. Antro spardymo metu jis ,,atsijungė“...(b. l. 61–62, t. 3). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad taip aiškindamas įvykio aplinkybes, nukentėjusysis iš esmės pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjo kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, duotais baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu dėl tokių motyvų.

Iš byloje esančios 2008-09-29 specialisto išvados G353/08 (11) matyti, kad V. K. nustatyta diagnozė: trauminė galvos smegenų liga ūmaus periodo vidutinio sunkumo, galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio ir dešiniojo viršutinio žandikaulio lūžimas, apatinio žandikaulio lūžimas ties kairiuoju kampu.

Visa tai leidžia teismui konstatuoti, kad nukentėjusiajam patyrus tokio pobūdžio sužalojimus, apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu 2008-09-09, jam dar galėjo būti pakankamai sunku perduoti išlaikytą (užfiksuotą) informaciją apklausos metu. Pažymėtina, kad parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo (nukentėjusiojo) sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius bei sugebėjimo perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie liudytojo (nukentėjusiojo) gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus. Vertinant liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymus turi būti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes – kokiomis sąlygomis tam tikrą įvykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė.

Ta aplinkybė, kad V. K. yra buvęs profesionalus sportininkas (imtynininkas), leidžia manyti, jog jam sveikstant po patirtų sužalojimų, jis pradėjo tiksliau atsiminti įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą atliko įrodymų tyrimą. Teismo posėdžio metu 2011-10-27 V. K. parodė, kad „...kai pinigų nedavė, tada jį apsupo, pirmą smūgį sudavė asmuo, apsirengęs kamufliažiniais rūbais, mano, jog tai apsauginis, bet smūgio didelio nebuvo. Kai nuvirto, K. smogė, bandė keltis vėl nuvirto, K. pradėjo spardyti į galvą. Aukštas vyras, kuris kaip suprato buvo blaivus, bandė nutraukti K. Kai K. spardė, kiti irgi kelis kartus įspyrė, bet jie turbūt išsigando, nes K. buvo tikrai girtas, nedavė jam pinigų, tai bandė keltis, bėgti vėl virto, vėl pradėjo spardyti, tai truko apie minutę laiko. Po to jis pradėjo jam kraustyti kišenes, tačiau jis bandė keltis neduoti pinigų, bet buvo vėl spardomas, tada nuvirto ir nubudo tik greitosios pagalbos automobilyje“ (b. l. 178, t. 3).

Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, jog apsaugos darbuotojas su metaliniu ar guminiu įrankiu smogė jam iš nugaros į pakaušį. Nuo suduoto smūgio jis nugriuvęs, tuomet nugriuvusį jį pradėję spardyti visi keturi vaikinai į krūtinę, į galvą. Taigi apeliantas tokiais argumentais neigia, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent jo smūgiais. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais ir vertina tai kaip pasirinktą gynybos taktiką.

Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas A. G., kuris paaiškino, jog atskirti suduotų į galvą smūgių skaičių nėra galimybės. Viršutinio, apatinio žandikaulio lūžimai gali gautis nuo tiesioginio smūgio iš priekio, pakauškaulio lūžimas gali gautis nuo tiesioginio smūgio, taip pat nuo virtimo, atsitrenkiant į kietą pagrindą, gavus smūgį iš priekio, verčiantis pagal smūgio kryptį. Galvos smegenų sumušimas galėjo atsirasti ir nuo kritimo, ir gavus smūgį tiesiogiai. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad smegenų sumušimas galėjo atsirasti ir nuo smūgių, suduotų į žandikaulį, į veido priekį, ne tik į pakauškaulį, nes smegenys kaip kontrsmūgis atsitrenkia į pakauškaulį ir atsiranda sumušimas (b. l. 177, t. 3).

Atsižvelgdamas į tokius eksperto paaiškinimus, teismas neabejoja, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas būtent suduodant stiprius smūgius iš priekio į veidą ir priekinę galvos pusę. Iš nukentėjusiojo parodymų neginčytinai nustatyta, kad iš priekio į veidą bei parkritus į galvą jam smūgiavo išimtinai nuteistasis M. K.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis liudytojų D. Č. ir D. I. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kadangi liudytojai buvo apklausinėjami viešai, suteikta galimybė visiems proceso dalyviams pateikti jiems klausimus, nedarant jiems jokios įtakos ar spaudimo.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas dėl liudytojų D. Č. ir D. I. parodymų vertinimo išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, „kad iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad kaltinamasis išvežamas policijos iš namų pasiėmė motinos mobilaus ryšio telefoną. Teismas padarė išvadą, kad SMS žinutes D. Č. rašė (siuntė) M. K., nes jos rašytos nuo pirmo asmens (esamuoju laiku). Rašoma apie aplinkybes, kurios gerai žinomos kaltinamajam: rankų laužimą, muštynes, apie sulaikyto asmens dėl V. K. sumušimo paleidimą. Dėl to sulaikytas buvo vienintelis M. K. Jis gerai supranta, kad D. Č. ir nepilnametis D. I. kažką matė ir yra jam labai nepalankūs liudytojai. Todėl juos ir bando paveikti. Ypatingai D. Č. bando paveikti kaltinamojo motina, sesuo. Dėl to buvo pradėtas net ikiteisminis tyrimas. Kad D. Č. ir D. I. matė V. K. sumušimo aplinkybes matosi iš jų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teisme jie šių parodymų atsisakė“ (b. l. 120, t. 3).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesirėmė liudytojų D. Č. ir D. I. bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais. Tiek D. Č., tiek ir D. I. ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus nurodė visiškai kitas aplinkybes. Liudytoja D. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2008-09-04 pažymėjo, jog „...važiuojant „M.“ kalbėjo, kad jei jis M. K. nuo minėto vaikino nebūtų atitraukęs, tai jis būtų sutrypęs jam galvą...“ (b. l. 48-49, t. 1). D. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „...jam atrodo, kad į automobilį jis, M. K. ir „M.“ nebėgo...važiuojant automobiliu M. K. pasakojo, kad su kažkuo šventėje ar rankomis laužėsi ar pirštais tempėsi, tiksliai neprisimena, dėl ko po to tarp jų įvyko konfliktas ir jie apsistumdė...“ (b. l. 59, t. 1). Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad šie liudytojai ir apeliantas priklauso vienai draugų (pažįstamų) kompanijai, todėl tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jų parodymai perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje galėjo pasikeisti nuteistojo naudai.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš tyrėjo S. D. 2008-10-07 Tarnybinio pranešimo „Dėl išklotinių“ matyti, jog D. Č. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. „(duomenys neskelbtini)“, skambino bei siuntė SMS žinutes įtariamasis M. K. ir V. K. Iš gautų SMS žinučių tekstų matyti, kad M. K. ir V. K. reikalauja iš liudytojos duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 77, t. 1). Šių žinučių turinį pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė, todėl teisėjų kolegija jų nebeatkartoja. Byloje net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas įtariamosioms Z. K. ir V. K. dėl tariamo grasinimo liudytojai D. Č., siekiant, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tyrimas 2009-09-30 nutarimu buvo nutrauktas (b. l. 94–95, t. 1). Taigi nėra pagrindo abejoti tuo, kad apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė minėtų liudytojų parodymais.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, taip pat ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme duotus liudytojų parodymus, vienus iš jų argumentuotai atmesdamas, kitais paremdamas savo procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus nukentėjusiojo parodymus, eksperto paaiškinimus, neabejotina, jog būtent nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl kurių jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris nustatytas Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Tauragės poskyrio 2008-09-29 specialisto išvada G353/08(11) (b. l. 22-23, t. 1).

Apeliantas pažymi, kad prokuroras kaltinamajame akte nesirėmė asmens parodymo atpažinti 2008-09-22 protokolu ir jo nevertino. Tačiau apylinkės teismas rėmėsi šiuo protokolu ir nurodė, kad šis procesinis veiksmas yra atliktas teisingai. Kaip minėta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d.). Taigi jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bylą nagrinėjančiam teismui neturi išankstinės galios. Tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėja advokatė minėtame protokole įrašė, jų manymu, reikalingas pastabas. Tačiau šį Asmens parodymo atpažinti 2008-09-22 protokolą (b. l. 15–18, t. 3) teismas paminėjo tik visų aptariamų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismas daro išvadą, kad jokių esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis M. K. nukentėjusiojo neapiplėšė, t. y. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. Tačiau apeliaciniame skunde daugiau nieko apie tai nenurodoma, visus kitus argumentus teisėjų kolegija išanalizavo ir juos paneigė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaip minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad po smurto panaudojimo M. K. iškraustė jo rūbų kišenes. Atėmęs turėtus pinigus, M. K. dar kartą įspyrė į galvą kelis kartus. Taigi bylos medžiaga yra neginčijamai nustatyta, kad M. K. atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė iš jo turtą, t. y. 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas apeliantą pagrįstai nuteisė ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Skirdamas bausmes nuteistajam M. K. apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, t. y. kad padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių vienas apysunkis, kitas sunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4–5 d.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes apeliantui tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo už tyčines nusikalstamas veikas buvo teistas keletą kartų (b. l. 70–76, t. 2), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus (b. l. 129–132, t. 2). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia pagrįstai pripažino tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmes apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirtos bausmės nėra per griežtos. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas visiškai nenagrinėjo civilinio ieškinio pagrįstumo. Nukentėjusysis nepateikė teismui jokių objektyvių dokumentų, pagrindžiančių būtinumą pagerintam maitinimui, nepateikė įrodymų dėl kelionės išlaidų būtinumo, įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio. Taigi apeliantas kelia nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą.

V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį atsakovui M. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12 421,40 Lt dydžio turtinę ir 100 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Kartu su ieškiniu V. K. pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo nurodyto dydžio patirtas išlaidas, t. y. turtinę žalą (b. l. 16–30, t. 3). Apylinkės teismas V. K. priteisė 12 421,40 Lt dydžio turtinę ir 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą bei 3 000 Lt už teisinę pagalbą iš M. K.

Teismas priteisdamas turtinę žalą nurodė, kad priteisiami 400 Lt yra pinigai, pagrobti plėšimo būdu, už sunaudotą kurą priteisiama 2 500 Lt, kadangi V. K. paaiškino, kad žmona važinėjo 2007 m. džipu RAF4, kuris 100-ui kilometrų sunaudodavo 12 litrų benzino. Atstumas tarp Raseinių iki Kauno ir atgal – 152 km. Tuo (2008-08-09) metu Lietuvoje 1 litras 95-o benzino kainavo apie 4,30 Lt. Už kurą priteisiama 2 500 Lt, už tvarsliavą 500 Lt, už maistą po 50 Lt dienai stambiam vyrui, sportininkui labai normalios išlaidos. Juo labiau, kad jis buvo su vieliniais įtvarais ir negalėjo kramtyti. Už maistą priteisiama 5 750 Lt, už dantų protezavimą – 3 000 Lt. Iš viso – 12 421,40 Lt (400+2500+500+5750+271,40=12 421,40).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktas, jog nukentėjusysis nuo 2008-07-28 iki 2008-08-22 gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose, todėl visiškai natūralu, kad negavo pajamų, jam buvo būtini medikamentai, negavo darbo užmokesčio, jog jį turėjo lankyti žmona, todėl buvo patiriamos išlaidos, susijusios su transportu. Prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina šias aplinkybes. Be to, aplinkybė, jog nukentėjusysis iš viso 115 dienų buvo su vieliniais įtvarais ir negalėjo maitintis įprastai, leidžia pagrįstai teigti, kad jam buvo reikalingas pagerintas maistas. Konstatuotina, jog pareikštame ieškinyje patirtos išlaidos nurodytos pakankamai detaliai, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis patyrė didelį skausmą, diskomfortą, sutriko klausa, kaip sportininkas, pasiekęs gan gerų rezultatų, prarado galimybę sportuoti, turi labai rimtų problemų su klausa. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neturi jokio savo turto, pinigų.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais ir jų nebeatkartoja. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais neretai siekia 30 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-171/2011, 2K-167/2011, 2K-181/2010). Šiuo atveju nukentėjusiajam nuo patirtų sužalojimų sutriko klausa, buvo operuojami veido lūžiai, po to jis turėjo ilgai gydytis.

Atsižvelgdamas į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Dėl išvardytų motyvų nuteistojo M. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtas bausmes (subendrintą bausmę) ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103–106 str. reglamentuoja proceso išlaidas ir jų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam V. K. atstovavo advokatė Danutė Činčiuvienė. Advokatė taip pat parengė V. K. atsikirtimus į nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.

Teismui pateiktas 2011-03-24 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis advokatei sumokėjo po 1500 Lt už atsikirtimų į nuteistojo M. K. apeliacinį skundą paruošimą bei 1 200 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 140–141, t. 3). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, byloje įvyko keturi teismo posėdžiai (2011-05-12, 2011-06-16, 2011-07-25, 2011-10-27), į kuriuos advokatė turėjo atvykti iš Raseinių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio dydžio proceso išlaidos atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Todėl šios nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos priteistinos iš nuteistojo M. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo M. K. nukentėjusiajam V. K. priteisti 2 700 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Arvydas DaugėlaSavinijus Katauskas