- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-549-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17215-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Skolininkas
- T. B.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-15921-424/2025 pagal skolininko T. B. prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. eL2-15921-424/2025 patenkino kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ pareiškimą ir nutarė iš skolininko T. B. išieškoti 289,44 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 2 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. spalio 24 d.
2. Skolininkas 2025 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. įsakymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Gitos Andrijauskienės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0088/25/02266. Skolininkas taip pat prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, jeigu teismas laikytų, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams pareikšti. Nurodė, kad apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą jis sužinoto tik 2025 m. lapkričio 24 d., kai el. paštu iš antstolės gavo patvarkymą apie priimtą vykdyti teismo įsakymą. Su teismo įsakymu skolininkas susipažino tik 2025 m. gruodžio 8 d., kai jo atstovei buvo suteikta prieiga prie civilinės bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė skolininko prašymą dėl termino atnaujinimo ir atitinkamai atsisakė priimti prieštaravimus bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, kad teismo įsakymas skolininkui buvo išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), kad skolininkas yra aktyvus EPP vartotojas, kad paskutinis prisijungimas prie sistemos fiksuotas 2025 m. spalio 11 d. 13.58 val., t. y. sistemos vartotojas turėjo matyti, kad yra gauti nauji dokumentai. Anot teismo, jeigu asmuo, kaip nurodo jo įgaliota atstovė, geba atlikti tik vieną operaciją sistemoje, tai matydamas, jog gauti nauji dokumentai, galėjo kreiptis pagalbos į labiau patyrusį asmenį, kad ir į savo atstovę. Teismo vertinimu, tai, kad asmuo nepasidomėjo jo EPP paskyroje esančia informacija duoda pagrindą išvadai, jog skolininkas laiku nesužinojo apie priimtą teismo įsakymą dėl savo paties nerūpestingumo, todėl tai negali būti laikoma svarbia priežastimi procesiniam terminui atnaujinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skolininkas T. B. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir prieštaravimų bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti, nes byloje nėra duomenų, jog teismo įsakymas jam būtų įteiktas kitu būdu nei per EPP, taip pat nėra duomenų apie dokumentų faktišką gavimą ar perskaitymą;
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkas turėjo galimybę susipažinti su dokumentais EPP sistemoje, nors skolininkas šia sistema faktiškai nesinaudoja, ją naudojo tik kitoje byloje ir neturėjo žinių, kaip pastebėti gautus dokumentus, todėl realiai apie juos nežinojo;
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas ir nepagrįstai laikė, kad vien paskyros sukūrimas reiškia sutikimą gauti dokumentus visose bylose, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią būtina vertinti konkretų asmens sutikimą ir realų informavimą apie procesą;
1.4. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos imtis visų įmanomų priemonių tinkamai informuoti skolininką apie pradėtą procesą, nes nesiuntė dokumentų kitais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytais būdais (pvz., gyvenamosios vietos adresu), taip pažeisdamas proceso šalių teisę būti išklausytoms;
1.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismo įsakymo proceso specifiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią turi būti užtikrinta reali skolininko galimybė pareikšti prieštaravimus, nes priešingu atveju pažeidžiami proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko prašymas dėl termino atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti per EPP, kadangi jis yra aktyvus šios sistemos vartotojas, buvo prie jos prisijungęs per terminą prieštaravimams pateikti, todėl turėjo galimybę susipažinti su teismo įsakymu, o termino praleidimą lėmė paties skolininko nerūpestingumas.
9. Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad apie teismo įsakymą realiai nesužinojo, nes EPP sistema nesinaudoja, nemoka ja naudotis ir nematė gautų dokumentų, o teismas, apsiribojęs dokumentų siuntimu vien elektroniniu būdu, nesiėmė kitų CPK numatytų priemonių tinkamam informavimui užtikrinti. Taip pat pažymi, kad vien paskyros turėjimas nereiškia besąlyginio sutikimo gauti dokumentus visose bylose, o priešinga išvada neatitinka suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.
10. Pažymėtina, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. <...> Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nei ši, nei kitos CPK normos tiesiogiai nenumato naikinamojo termino, po kurio jau nebegali būti pateikti prieštaravimai dėl teismo įsakymo, t. y. jeigu prieštaravimai pateikti per protingą laiko tarpą ir jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta pagrįstomis, terminas pateikti prieštaravimus turi būti atnaujinamas.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2025 m. spalio 2 d. priėmęs teismo įsakymą, tą pačią dieną jį išsiuntė apeliantui per EPP ir, vadovaudamasis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikė jį tinkamai įteiktu sekančią darbo dieną – 2025 m. spalio 3 d. Atitinkamai terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2025 m. spalio 23 d. Skolininkas prieštaravimus teismui pateikė 2025 m. gruodžio 8 d., t. y. daugiau negu 1 mėnesį praleidęs prieštaravimams pareikšti įstatyme nustatytą terminą. Taigi, šiuo atveju turi būti vertinama, ar skolininkui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir ar termino praleidimą lėmė svarbios priežastys.
12. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Taigi CPK 175¹ straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę, bet ne pareigą fiziniams asmenims gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl tokio įteikimo būdo taikymas turi užtikrinti realų asmens informavimą apie procesą. Vien faktas, kad asmuo yra susikūręs paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog jis yra tinkamai informuotas apie visose bylose jam siunčiamus procesinius dokumentus. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą procesinių dokumentų įteikimo fikcijos taikymą fiziniams asmenims.
13. Bylos duomenys nepatvirtina, kad skolininkui procesiniai dokumentai būtų įteikti kitais CPK 117 straipsnyje numatytais būdais, taip pat nėra duomenų, kad skolininkas faktiškai susipažino su jam siųstais dokumentais per EPP sistemą. Vien tik techninė galimybė prisijungti prie sistemos negali būti prilyginama realiam asmens informavimui apie jam pradėtą procesą. Atitinkamai formalus dokumentų išsiuntimas į elektroninę paskyrą, nesant duomenų apie jų peržiūrą ar kitokį asmens informavimą (pavyzdžiui, patvirtinimo apie dokumentų atidarymą ar kitus aktyvius veiksmus), negali būti laikomas pakankamu tinkamam įteikimui konstatuoti.
14. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad skolininkas 2025 m. spalio 11 d. buvo prisijungęs prie EPP sistemos, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad skolininkas susipažino su jam siųstais procesiniais dokumentais. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų atidaręs ar kitaip peržiūrėjęs jam siųstus dokumentus, todėl vien techninis prisijungimo faktas negali būti prilyginamas tinkamam procesinių dokumentų įteikimui.
15. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, siekdamas užtikrinti asmens teisę į teisingą teismą ir būti išklausytam, privalo imtis visų protingų ir įstatyme numatytų priemonių informuoti asmenį apie pradėtą procesą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019). Todėl tais atvejais, kai nėra duomenų, kad asmuo realiai sužinojo apie jam siunčiamus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas turi pareigą taikyti ir kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus.
16. Atsižvelgtina ir į teismo įsakymo bylų specifiką – teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininko teisė pateikti prieštaravimus yra esminė jo procesinė garantija. Todėl šios teisės realus užtikrinimas turi būti vertinamas prioritetiškai, o formalus įteikimo taisyklių taikymas negali paneigti asmens galimybės pasinaudoti gynybos priemonėmis.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas apie teismo įsakymą sužinojo tik gavęs informaciją iš antstolio apie pradėtą vykdymo procesą, todėl darytina išvada, jog jis neturėjo realios galimybės laiku pateikti prieštaravimų. Skolininkas prieštaravimus pateikė per protingą laiką nuo faktinio sužinojimo apie teismo įsakymą, todėl vien termino formalaus praleidimo aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atsisakyti jį atnaujinti. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis CPK 78 straipsnio prasme praleistam terminui atnaujinti.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų įteikimą bei termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą. Dėl to skundžiama nutartis naikintina, o klausimas spręstinas iš esmės – atnaujinant terminą prieštaravimams pateikti ir perduodant jų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti skolininkui T. B. praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, o skolininko 2025 m. gruodžio 8 d. pateiktų prieštaravimų dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-15921-424/2025 priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.