Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 1 d. paduotu ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas trečiasis ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į inžinerinius statinius: 49,20 m ilgio tvoros (duomenys neskelbtini) dalį, 4,45 m pločio vartus (duomenys neskelbtini) ir tvorą (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties dalis, kuria minėta Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis buvo palikta nepakeista, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-67/2022 buvo panaikinta, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67/2022 nurodyta, kad „tokie inžineriniai statiniai kaip tvora, vartai paprastai pagal savo paskirtį tarnauja žemės sklypui, kuriame jie pastatyti, saugodami šį žemės sklypą nuo pašalinių asmenų patekimo į jį ir kitokio nepageidaujamo jam poveikio. Tokių inžinerinių statinių funkcinis tarnavimas žemės sklype esantiems statiniams gali būti antraeilis. Todėl paprastai tvora, vartai turėtų būti pripažįstami žemės sklypo priklausiniais. Į aplinkybę, kaip nagrinėjamoje byloje, jog žemės sklypas ir jame esantys pastatai priklauso bendraturčiams skirtingos nuosavybės forma (asmeninė ir bendroji dalinė), taip pat turėtų būti atsižvelgiama, nustatant dominuojantį pagrindinį daiktą, kuriam tarnauja tvora ir vartai, kurio priklausiniais tokiu atveju jie turi būti pripažįstami“(nutarties 41 punktas).