Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Civilinė byla Nr. 2S-197-278/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
2S-197-278/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19175-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Pareiškėjas
D. S.
Civilinė byla Nr. 2S-197-278/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19175-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2YT-29092-947/2020 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

1. Pareiškėjas D. S. 2020 m. lapkričio 19 d. skundu dėl antstolės veiksmų, be kitų reikalavimų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) uždrausti antstolei R. G. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja yra AB „Šiaulių bankas“;

2) sumažinti jo skolos dydį išieškotojai AB „Šiaulių bankas“ pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 17 171,15 Eur, įpareigoti antstolę R. G. išspręsti šį klausimą, taip pat pateikti teisingus duomenis valstybės įmonei „Registrų centras“, vykdančiai elektroninės laikmenos „Vykdomosios bylos portalas“ administravimą.

2. Nurodė, kad antstolė R. G. vykdo iš jo išieškojimą AB „Šiaulių bankas“ naudai, tačiau nors jis teikia antstolei įrodymus apie skolos dydį, tačiau antstolės patvarkymuose teikiama neteisinga informacija apie jo įsiskolinimą.

I. P. instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020-12-09 nutartimi pareiškėjo D. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinęs skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį skundo pagrindą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundas yra preliminariai nepagrįstas.

Šalies argumentai

4. Konstatavo, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjas D. S. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė tik deklaratyvius argumentus, kad būtina uždrausti antstolei R. G. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog skundą nagrinėjant nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdymo veiksmų, kils grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Be to, nurodė, kad yra pagrindas spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – bet kokių vykdymo veiksmų stabdymas, taip pat nėra galimas ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nebuvimo.

5. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma laikinoji apsaugos priemonė, visų be išimties vykdymo veiksmų sustabdymas, neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nes pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones neproporcingai būtų suvaržytos kitos suinteresuotos šalies (išieškotojos) teisės. Nurodė, kad pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų pareiškėjui nepagrįstą procesinį pranašumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus skundą, tinkamą įvykdymą. Konstatavo, kad pritaikius pareiškėjo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sumažinus jo skolos dydį išieškotojai AB „Šiaulių bankas“ pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 17 171,15 Eur) būtų iš esmės patenkintas pagrindinis skundo reikalavimas ir taip būtų iš dalies išspręstas ginčas. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, jeigu skundas būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y., skundo dalyku.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020-12-09 pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti jo prašytas laikinąsias apsaugos priemones.

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

7.2. Teigia, kad vienas iš klausimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu buvo reikalavimas sumažinti skolos dydį išieškotojai, įpareigoti antstolę išspręsti šį klausimą ir šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai, tačiau toks reikalavimas skundžiamoje nutartyje nebuvo nagrinėtas, dėl ko egzistuoja absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

7.3. Pažymi, kad bylos dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nevertino byloje nagrinėjamų teisinių santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė jo pareikštus reikalavimus, neatsakydamas į esminius byloje keliamus klausimus, išėjo iš civilinės bylos nagrinėjimo ribų bei netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas. Be to, bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas bylos klausimų esmės.

7.4. Nurodo, kad yra pateikęs išsamiais oficialiais įrodymais pagrįstą informaciją apie tai, kad galimas išieškotojas pagal ginčo vekselį akivaizdžiai beveik 10 metų nusikalstamai sukčiavo, piktnaudžiavo teise ir kt., o antstolė R. G. nesiėmė teisės aktuose numatytos pareigos užtikrinti jo teises.

7.5. Nurodo, kad antstolei buvo pateikti įrodymai, jog neišieškota skola yra gerokai mažesnė, o antrasis laiduotojas pagal vekselį yra sudaręs taikos sutartį su išieškotoju, dėl ko po taikos sutarties pasirašymo momento, baigėsi ir jo prievolės išieškotojui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, o absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

9. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo D. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. S. 2020-11-19 skundu, 2020-11-23 pateiktu antstolei R. G., be kitų reikalavimų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti antstolei R. G. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sumažinti jo skolos dydį išieškotojai AB „Šiaulių bankas“ pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 17 171,15 Eur, įpareigoti antstolę R. G. išspręsti šį klausimą, taip pat pateikti teisingus duomenis valstybės įmonei „Registrų centras“, vykdančiai elektroninės laikmenos „Vykdomosios bylos portalas“ administravimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti egzistuojant visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir prašymo netenkino.

11. Atskiruoju skundu apeliantas D. S. tvirtina, kad teismas neišanalizavo bei nevertino visų teisingo procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumos, nevertino pateiktų įrodymų bei nepasisakė dėl dalies pareikštų jo reikalavimų, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta įvertinus klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis bei tinkamai taikius procesinės teisės nuostatas.

12. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė R. G. vykdo Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro 2007-07-03 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-1370/2007 dėl 290 261,28 Lt (84 065,48 Eur) išieškojimo solidariai iš vekselio davėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir laiduotojų D. S. bei R. K. išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ naudai. Byloje nustatyta, kad 2020-11-23 antstolė R. G. gavo pareiškėjo D. S. skundą kuriuo jis prašė panaikinti 2020-11-18 antstolės priimtus patvarkymus, sumažinti jo skolos dydį išieškotojai AB „Šiaulių bankas“, išreikalauti įrodymus, nutraukti vykdomąją bylą, išieškotojai skirti baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, be to, šiame skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant antstolei R. G. vykdomojoje byloje atlikti vykdymo veiksmus, sumažinti jo skolos dydį, įpareigoti antstolę sutvarkyti šį klausimą ir pateikti teisingus duomenis VĮ „Registrų centras“.

13. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad D. S. skundą teismui persiuntė antstolė, kartu su 2020-11-26 patvarkymu Nr. S-20-90-19293, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl skolos dydžio, vykdomosios bylos nutraukimo ir kt. reikalavimų. Duomenų, kad, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną skundo egzempliorių D. S. teikė teismui, byloje nėra. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti sprendžiamas nedelsiant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), todėl, gavęs antstolės perduotą D. S. skundą, teismas pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė atskira nutartimi, iš esmės nesprendžiant antstolės 2020-11-26 patvarkymu atmestų skundo reikalavimų pagrįstumo, kurie išnagrinėti Kauno apylinkės teismo 2021-01-11 nutartimi. Dėl paminėto, atmestini apelianto teiginiai, kad jo skundo reikalavimai dirbtinai buvo išskaidyti.

14. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio (skundo) reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio (skundo) reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, priešingos šalies teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

15. Vertinant pirmąją iš paminėtų sąlygų – preliminarų ieškinio (skundo) pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys (skundas) grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio (skundo) argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio (skundo) prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio (skundo) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieškovo (pareiškėjos) nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017).

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad preliminariai įvertinus pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo argumentus, nėra pagrindo išvadai, jog toks skundas yra preliminariai nepagrįstas, tačiau tai nesudaro savarankiško pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta išvada, nes, kaip minėta, antstolė R. G. vykdo išieškojimą pagal vykdymui priimtą 2007-07-03 vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-1370, kuris nėra panaikintas, todėl antstolės veiksmų teisėtumas turi būti patikrintas pagal pareiškėjo skundą, jį nagrinėjant iš esmės.

17. Civilinio proceso kodeksas neįtvirtintas kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą gali lemti tiek galimi atsakovo veiksmai ar neveikimas, tiek objektyvios aplinkybės. Egzistuojanti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui suponuoja pareigą teismui taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

18. Pareiškėjas D. S. pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti aptariamas pasekmes, juo labiau kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o nagrinėjamu atveju – būtent pareiškėjui D. S., kuris prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors apeliantas teigia, kad skola išieškotojui yra ženkliai mažesnė, antstolės veiksmai yra neteisėti ir kt., tačiau teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, leidžiančių vertinti, jog išieškotojo reikalavimas yra mažesnis, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Be to, pareiškėjo teiginiai, jog skola yra mažesnė, antstolės veiksmai yra neteisėti ir kt., yra kritiškai įvertinti pareiškėjo skundą išnagrinėjus iš esmės Kauno apylinkės teismo 2021-01-11 nutartimi, kuri Kauno apygardos teismo 2021-03-23 nutartimi palikta nepakeista ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad D. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas išimtinai deklaratyviais argumentais, jog antstolė nepaiso teisės aktų nuostatų ir nepagrįstai pažeidžia jo teises vykdydama išieškojimą, kai tam nėra teisinio pagrindo. Tačiau jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys galimą grėsmę būsimo galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvo pateikti, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė patvarkymais informavo pareiškėją, kad kol kas nėra duomenų apie visišką ar dalinį skolininko atsiskaitymą su kreditore AB „Šiaulių bankas“.

20. Atsižvelgiant į apelianto argumentus, kurių pagrįstumas jau yra įvertintas skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, spręstina, kad nėra pagrindo išvadai, jog, nesustabdžius išieškojimo vykdymo vykdomojoje byloje pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą apeliantui galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėjo tapti neįmanomas, juo labiau kad šiuo metu, kaip minėta, palankus teismo procesinis sprendimas D. S. dėl jo skundo nėra priimtas.

21. Konstatavus, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra galimas. Kitoks susiklosčiusios situacijos aiškinimas paneigtų vykdomojo dokumento privalomumą ir jo galią, nes vykdomas išieškojimas gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais ((duomenys neskelbtini)627 straipsniai).

22. Atskirajame skunde apeliantas tvirtina egzistuojant absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pirmosios instancijos teismas tariamai nepasisakė dėl dalies jo reikalavimų, o būtent – reikalavimo sumažinti skolos dydį, įpareigoti antstolę išspręsti šį klausimą ir šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai. Tačiau pabrėžtina, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išdėstė, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, todėl šiuo atveju pritaikius pareiškėjo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sumažinus D. S. skolos dydį išieškotojai AB „Šiaulių bankas“ pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 17 171,15 Eur) būtų iš esmės patenkintas pagrindinis skundo reikalavimas ir taip būtų iš dalies išspręstas ginčas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, kaip nepagrįstus.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

24. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei pagrįstai, nenustatęs pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkino pareiškėjo D. S. reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė