Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-20 · Civilinė byla Nr. 2A-392/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
2A-392/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
V. A., V.
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
  • 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-392/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.; 63.1.; 114.9.6.2.; 114.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovo V. A. atstovui advokatui P. M.,atsakovui V. A.,atsakovo atstovui advokatui Ž. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-544/2009 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 24 000 Lt skolos, 416 497,28 Lt delspinigių, 166 598,91 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007 m. kovo 1 d. šalių sudarytą paskolos sutartį ieškovas suteikė atsakovui 1 100 000 eurų paskolą, kurios dalis buvo pervesta į V. A. personalinės įmonės sąskaitą, o kita dalis sumokėta atsakovui grynais. Atsakovas paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. gegužės 1 d. Pagal paskolos sutarties priedą Nr. 1 atsakovas įsipareigojo, laiku negrąžinęs paskolos, perregistruoti minėtą personalinę įmonę ieškovo vardu. Atsakovas paskolą grąžino praleidęs terminą, t. y. 2008 m. rugsėjo 12 d. ir 2008 m. spalio 10 d. Dėl netinkamo prievolės vykdymo atsakovas privalo sumokėti ieškovui 416 497,28 Lt delspinigių, 166 598,91 Lt palūkanų. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 17 d. šalių sudarytą paskolos sutartį, kuri buvo įforminta bankiniu mokėjimo pavedimu, ieškovas suteikė atsakovui 24 000 Lt paskolą, kuri turėjo būti grąžinta pagal pareikalavimą. Ieškovas dėl paskolos grąžinimo kreipėsi į atsakovą 2008 m. rugsėjo 3 d. ir 2008 m. rugsėjo 12 d., tačiau atsakovas negrąžino paskolos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė ieškovo V. A. ieškinį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytos 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutartys. Teismas nustatė, kad atsakovas V. A. buvo individualios įmonės „Litkom“ steigėju nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. Ieškovui V. A. priklausė Ukrainoje veikusios RAB agrofirmos „Nika“ 75 dalys, o atsakovas buvo šios įmonės direktoriumi ir ieškovo atstovu. Teismas konstatavo, kad šalis siejo iš bendros ūkinės-komercinės veiklos įmonėse „Litkom“ ir „Nika“ kilę teisiniai ir finansiniai santykiai; laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 20 d. iki 2007 m. liepos 20 d. ieškovas 8 mokėjimo pavedimais pervedė į personalinės įmonės „Litkom“ sąskaitą 1 097 967 eurų, pavedimuose nurodęs, jog tai pinigai įmonės įstatinio kapitalo didinimui, todėl teismas nevertina minėtų pinigų pervedimo kaip paskolos suteikimo. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo minėtų pinigų gavimo į įmonės sąskaitą, kad atsakovas grąžino ieškovui 1 100 000 eurų 2008 m. rugsėjo 12 d. ir 2008 m. spalio 10 d. mokėjimo pavedimais, o minėtų pinigų pervedimo ir grąžinimo dokumentuose nenurodoma, jog tai yra pinigai pagal paskolos sutartį. Nurodė, kad 2009 m. birželio 3 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad 2007 m. kovo 1 d. paskolos sutartyje ir Priede Nr. 1 prie paskolos sutarties virš ir šalia įrašo „V. A.“ esantis parašas yra nukopijuotas, perpiešiant jį nuo spaudo „imprint 2 logo“ atspaudo – faksimilės, tikėtina, jog parašas nukopijuotas prieš šviesos šaltinį; ekspertai negalėjo nustatyti, ar minėtuose dokumentuose pasirašė V. A., ar kitas asmuo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsisakė prašymo apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus teismo posėdyje; kad atsiskaitomoji sąskaita Nr. 26034656, į kurią ieškovas pervedė minėtas pinigų sumas, banke buvo atidaryta 2007 m. kovo 16 d., nors šios sąskaitos numeris buvo įrašytas į 2007 m. kovo 1 d. paskolos sutartį; o firma „Star“ minėtą faksimilę atsakovui V. A., kaip įmonės „Litkom“ atstovui, pagamino 2007 m. spalio mėn.

Teismo teigimu, 2008 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodyme, kuriuo ieškovas pervedė atsakovui 24 000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta „pgl.Sut“. Teismo nuomone, šis įrašas reiškia „pagal sutartį“. Teismas pažymėjo, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija 2 000 Lt. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti paskolos sutartį rašytine forma, prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Teismo nuomone, tarp šalių esant komerciniams ryšiams, minėti pinigai galėjo būti pervesti pagal bet kokią sutartį. Teismas nurodė, kad mokėjimo pavedimas nepasirašytas atsakovo, todėl pavedimas nepatvirtina, jog atsakovui pervesti 24 000 Lt yra tarp šalių sudarytos paskolos sutarties dalykas; be to, atsakovas dirbo agrofirmoje „Nika“, kurios 75 dalys priklausė ieškovui, todėl ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų, jog minėtu pavedimu atsakovui buvo pervestas darbo užmokestis. Teismo nuomone, net darant prielaidą, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ieškovas neįrodė prievolės grąžinti paskolą termino pasibaigimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad gavo ieškovo paskolintus pinigus, vėliau juos grąžino. Atsakovas gavo iš ieškovo pinigus kaip paskolą, tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovui buvo grąžinta beveik tokia pat pinigų suma, kuri buvo paskolinta. Vien ta aplinkybė, kad mokėjimo pavedimuose nėra nuorodos apie grąžinamą paskolą, nėra pagrindas teigti, kad buvo grąžinamos ankščiau gautos investicinės lėšos. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas nesiskolino pinigų, argumentuodamas, jog pinigų sumos gavėjas yra ne pats atsakovas. Faktas, kad atsakovas, gaudamas paskolą, pasinaudojo įmonės sąskaita, neeliminuoja sandorio (paskolos sutarties) bruožų. Be to, į Ukrainą fiziniam asmeniui negalima kitaip pervesti pinigų.

2. Teismas, remdamasis vien atsakovo paaiškinimu, padarė išvadą, kad 2008 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu atsakovui buvo pervestas darbo užmokestis, o ne paskola. Remiantis įrodymų tikėtinumo principu, teismas turėjo padaryti išvadą, kad pagal minėtą mokėjimo nurodymą atsakovui buvo pervesta paskola, o ne darbo užmokestis. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad minėtas mokėjimo nurodymas atsakovo nepasirašytas, nes įstatymas nereikalauja, jog toks dokumentas privalomai būtų pasirašytas paskolos gavėjo. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį nebūtinas paskolos gavėjo parašas, pakanka tik rašytinio dokumento, kuris patvirtina, kad paskolos gavėjas gavo pinigus. Atsakovas šią aplinkybę pripažįsta, todėl minėtas mokėjimo nurodymas atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus.

3. Ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių civilinėje byloje ir negali būti suabsoliutinamas. Byloje atliktos ekspertizės akto išvada yra tik tikėtina, nenustatytas atsakovo parašų susidarymo mechanizmas, nenustatytos kai kurios aplinkybės. Esant neaiškiai ekspertizės išvadai, teismas turėjo svarstyti klausimą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Toks ieškovo prašymas buvo nepagrįstai atmestas. Teismas konstatavo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau pačios sutarties objektyviosios išraiškos, t. y. formos, nebuvimas nereiškia, jog sutartis nebuvo sudaryta. Ekspertizė nenustatė, kas galėjo suklastoti atsakovo parašą; neatmestina, kad atsakovas pats galėjo sąmoningai klastoti parašą, todėl reikalinga išsami ekspertizė.

4. Teismo padarytos išvados yra prieštaringos. Aplinkybė, kad pagal ekspertizės tikėtiną išvadą ant minėtos paskolos sutarties atsakovo parašas galėjo būti suklastotas, savaime nedaro negaliojančia paskolos sutarties. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2007 m. kovo 1 d. sutartis buvo sudaryta neteisėtai. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, o ginčijo pagal ją gautų pinigų sumos tikslinę paskirtį.

5. Teisme atsakovas pateikė savo pasisakymą raštu ir nedavė paaiškinimų. Priimdamas atsakovo rašytinius paaiškinimus, teismas pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalyje numatytus įrodymų betarpiškumo ir žodiškumo principus.

6. Atsakovas 2009 m. spalio 14 d. teismo posėdyje pripažino, kad jis pardavė įmonę „Litkom“, kad grąžintų ieškovui skolą. Toks pripažinimas negali kelti abejonių dėl paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo V. A. apeliacinį skundą atsakovas V. A. prašo palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskolinių teisinių santykių tarp šalių nebuvimo. Atsakovas nesutinka su apelianto nurodytomis abejonėmis dėl ekspertizės išvados.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir neturėjo pagrindo patenkinti ieškininio reikalavimų dėl teismo sprendime nurodytų motyvų.

Neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir kitas civilinio proceso taisykles, tarp jų, kad priimdamas atsakovo rašytinius paaiškinimus, teismas pažeidė CPK 183 straipsnyje numatytus įrodymų betarpiškumo ir žodiškumo principus, kad netinkamai įvertino teismo ekspertizės aktą, kad tai, jog mokėjimo pavedimuose ginčo pinigų sumos gavėjas nurodytas ne atsakovas, o jo įmonė (sąskaita), ar kad mokėjimo pavedimuose nėra nuorodos apie grąžinamą paskolą, nėra pagrindas teigti, kad atsakovas nesiskolino pinigų, ar kad buvo grąžinamos anksčiau gautos investicinės lėšos.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau paminėtų ir kitų civilinio proceso normų, be to, minėta, kad, visapusiškai bei išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, teismas tinkamai juos įvertinimo (CPK 183, 185 str.). Be to, civilinio proceso įstatymas nedraudžia bylos šaliai teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 str. 1 d., 13 str.).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, jog tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai, o iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose įrodymų naštos paskirstymo taisyklė yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Tai atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytos 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutartys, ir, tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, šią išvadą išsamiai motyvavo teismo sprendime, kurios nepaneigė ir apelianto argumentai, tarp jų, kad atsakovas pripažino, jog pardavė įmonę „Litkom“, kad grąžintų ieškovui skolą, ar kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, o ginčijo pagal ją gautų pinigų sumos tikslinę paskirtį. Apygardos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas, tarp jų, kad 2007 m. kovo 20 d. iki 2007 m. liepos 20 d. ieškovas 8 mokėjimo pavedimais pervedė į atsakovo personalinės įmonės „Litkom“ sąskaitą 1 097 967 eurų, pavedimuose nurodęs, jog tai pinigai įmonės įstatinio kapitalo didinimui, o 2008 m. rugsėjo 12 d. ir 2008 m. spalio 10 d. mokėjimo pavedimais buvo pervesti ieškovui pinigai, grąžinant anksčiau gautas investicines lėšas, kad nepaneigti atsakovo pateikti duomenys, jog 2008 m. balandžio 17 d. bankiniu mokėjimo pavedimu ieškovas pervedė atsakovui 24 000 Lt už darbą. Nors įstatymas nenumato, jog mokėjimo nurodymas būtų pasirašytas gavėjo, tačiau nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindo teigti, kad atsakovo nepasirašytas paminėtas mokėjimo pavedimas nepatvirtina, jog atsakovui pervesti 24 000 Lt - tarp šalių sudarytos paskolos sutarties dalykas.

Teisėjų kolegija sutinka ir su kitomis apygardos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, tarp jų aprašytais ir šios nutarties aprašomoje dalyje, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė nei apeliacinio skundo argumentai, nei apeliacinės instancijos teisme papildomai ištirtų įrodymų, tarp jų teismo ekspertizę atlikusių ekspertų apklausos, duomenys (b. t. 2, l. 65-77; CPK 314 str., 217 str., 185 str., 302 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apygardos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 263 str., 329 str. – 330 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų atsakovo turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b. t. 2, l. 26-27, 44; CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Be to, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (kurias sudaro 6 Lt), taip pat priteistinos iš apelianto valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo V. A. valstybei 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų bei atsakovui V. A. 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėKazys Kailiūnas