Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-69-903/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-12
Bylos Nr.
II-69-903/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00516-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-69-903/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00516-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo (ROIK 23227121581).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri buvo pradėta S. Š. (S. Š.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį pagal N. L. pareiškimus apie tai, kad bendrasavininkis S. Š. neįleidžia N. L. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame S. Š. savavališkai užmūrijo buto praėjimą ir padalino jį į du kambarius. Nutarime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes informacija buvo patikrinta nekilnojamo turto registro duomenų bazėje, iš kurios matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. Š., K. L. ir J. R. Š.. S. Š. paaiškinus įvykio aplinkybes, jis nurodė, kad minėtame atskirtame kambaryje gyvena jau daug metų, butas padalintas buvo labai senais laikais, kuom nepatenkinta N. L., S. Š. paaiškinti negali. Pagal ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimu sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Be to, S. Š. patikslino, kad butas padalintas buvo prieš daug metų, o administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Šalies argumentai

Skundu J. R. Š. prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sudarytas iš dviejų vienodo dydžio bendrabučio tipo kambarių. S. Š. yra 1/3 buto dalies savininkas. Ji ir K. L. 1/2 šio buto įsigijome viešose Turto banko varžytinėse 2021 m. liepos 12 d., ir dar 2023 m. spalio 11 d. 1/6 šio buto įsigijo iš trečios bendrasavininkės N. P. Taigi šiuo metu jai ir K. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso 2/3 buto, o S. Š. 1/3 buto. Butui buvo iš anksčiau nustatyta ir Registrų centre įregistruota tvarka, pagal kurią S. Š. turi teisę naudotis tuo kambariu, kuriame šiuo metu gyvena (plane pažymėtas 4.38), o jos šeima turi teisę naudotis abiem kambariais (plane pažymėtais 4.39 ir 4.38). Ginčas kyla todėl, kad S. Š. nenori leisti jiems naudotis tuo kambariu, kuriame gyvena, nors jam priklauso tik 1/3 viso buto arba kitaip tariant 2/3 to kambario. Abu kambariai yra vienodo dydžio, jam turėtų priklausyti 1/2 buto arba daugiau, kad galėtų naudotis tuo kambariu vienas. Kadangi pagal naudojimosi tvarką jiems priskirtame buto kambaryje planuoja daryti remontą, reikia pernešti baldus į kambarį, kurio 1/3 dalis pagal naudojimosi tvarką priskirta jiems ir 2/3 dalys S. Š., tačiau S. Š. yra savavališkai užgrobęs visą kambarį ir nuo 2021 m. neteisėtai užmūrijęs praėjimą tarp kambarių, o raktą nuo durų iš kambario į koridorių duoti atsisako. Nutarime rašoma, kad tikslinant įvykio aplinkybes iš S. Š. sužinota, kad butas padalintas buvo labai senais laikais, kuom nepatenkinta N. L., jis paaiškinti negali. Tačiau jokių to padalijimo „Senais laikais“ įrodymų jai S. Š. nepateikė. 2000 m. liepos 12 d. vykusio patikrinimo metu nubraižytame buto plane, kurio originalas yra pas S. Š., o kopiją prideda, pažymėta, kad tarp kambarių yra iškirstas praėjimas. Jos žiniomis, S. Š. jį savavališkai užmūrijo 2021 m. pavasarį darydamas kambaryje, kuriame gyvena, remontą. Pagal 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 263.1. punktą tokiam užmūrijimui buvo reikalingas projektas, nes siena, kurią S. Š. savavališkai užmūrijo yra laikančios konstrukcijos dalis. Taigi šis užmūrijimas yra savavališkas ir neteisėtas. Iki pat dabar S. Š. nėra ėmęsis jokių veiksmų įteisinti šį durų užmūrijimą. Tokie veiksmai leidžia S. Š. elgesį (trukdymą bendrasavininkams patekti į kambarį) traktuoti kaip trunkamąją veiką. Nuo 2023 m. spalio 11 d., kai įsigijo iš trečios bendrasavininkės N. P., jai priklausiusią buto dalį ir įgijo teisę naudotis 1/3 kambario, kuriame gyvena S. Š., jis buvo daug kartų prašytas, bet atsisakė duoti raktą nuo kambario.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Institucijos nuomone nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos priimtas peržiūrėjus visą surinktą administracinio nusižengimo bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, bei atlikus papildomus veiksmus, ko pasėkoje įrodyta, kad S. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirtas 2024 m. sausio 29 d. 10.00 val., tačiau į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. J. R. Š. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ji nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Pagal teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje. Be to, pagal teismų praktiką negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Iš byloje esančio Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad S. Š. pagal 2011 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise valdo 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), o J. R. Š. ir K. L. pagal 2021 m. liepos 12 d. ir 2023 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo 2/3 minėto buto, be to, yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Iš šių duomenų akivaizdu, kad tarp pareiškėjos J. R. Š. ir S. Š. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, ginčai, kylantys tarp bendraturčių, nagrinėtini civilinio, o ne baudžiamojo ar administracinio nusižengimo proceso tvarka, pareiškėja turi galimybę savo galimai pažeistas teises ginti teisme civilinio proceso tvarka, be to, pareiškėjai nėra apribota teisė dėl skunde nurodytos, jos manymu, galimai savavališkos statybos kreiptis į atitinkamą valstybės instituciją.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti Institucijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos J. R. Š. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimą nepakeistą ir J. R. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus