- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-113-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00151-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjos Dovilės Tamulevičienės (toliau – ir Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjos 2019 m. sausio 7 d. nutarimo A. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. 2018 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-411-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį 300 eurų dydžio bauda už tai, kad 2018 m. kovo 23 d. 11 val. 30 min. atliekant patikrinimą – pravažiavimo galimybę (duomenys neskelbtini), nustyata, jog taškuose A ((duomenys neskelbtini)) ir B ((duomenys neskelbtini)) yra pastatyti vartai, informacijos apie pravažiavimo galimybę patikrinimo metu nėra. Vartai yra uždaryti ir jų atidaryti mechaniškai negalima. Tokiu būdu trukdomas transporto priemonių eismas (duomenys neskelbtini) atkarpoje, t. y. trukdoma naudotis valstybinės žemės – (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 (toliau – Nuostatai), 11.6 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. sausio 7 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovės skundą ir 2018 m rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimą panaikino, administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad A. G. veiksmuose nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, kadangi A. G. neatitinka šio nusižengimo subjekto požymių. Teismas pažymėjo, jog pagal ANK atsako tik fizinis asmuo. Tuo tarpu A. G. yra sodininkų bendrijos pirmininkas, kuris įgyvendino sodininkų bendrijos narių susirinkime bendru sutarimu priimtą sprendimą. Teismo vertinimu, už sodininkų bendrijos sprendimą pastatyti vartus ir tokiu būdu galimai apriboti patekimą į valstybinės žemės dalį yra atsakinga sodininkų bendrija kaip juridinis asmuo, o ne asmeniškai sodininkų bendrijos pirmininkas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – A. G. skundo netenkinti, Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-411-2018 plikti nepakeistą.
3.1. Skunde nurodoma, jog teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į pažeidimo esmę, neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertinus formuojamos teismų praktikos, specialiųjų įstatymų, objektyvaus pakaltinamumo principo ir teisinės jurisprudencijos ANK taikymo aspektu.
3.2. Skunde teigiama, kad teismo argumentai dėl to, kad A. G. nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nepagrįsti ir prieštarauja galiojančiam teisniam reglamentavimui. Institucijos teigimu, teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, laikosi pozicijos, kad juridinių asmenų administracinei atsakomybei kilti turi būti taikomas objektyvaus pakaltinamumo principas, kuris kliudo sujungti juridinių ir fizinių asmenų administracinę atsakomybę į vieną teisės aktą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-275-166/2017). Objektyvaus pakaltinamumo principas taikomas pagal specialiuosius įstatymus ir dėl to, kad specialiųjų įstatymų pagrindu administracinis baudimas vykdomas ūkio subjektams, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, ANK pagrindu, atsakomybė gali būti taikomas fiziniams asmenims, iš jų ir juridinių asmenų vadovams tada, kai administracinį nusižengimą padaro juridinis asmuo. Šiuo atveju specialiuosiuose įstatymuose (Kelių įstatyme, Žemės įstatyme) reglamentuota juridinių asmenų atsakomybė už šių įstatymų pažeidimus, kas ir sudaro pagrindą objektyvaus pakaltinamumo principo taikymui ir pagal ANK.
3.3. Skunde pažymima, jog nei Sodininkų bendrijų įstatymas, nei Kelių įstatymas nesuteikia galimybės Sodininkų bendrijos valdymo organams savarankiškai priimti sprendimų dėl mėgėjų sodo teritorijoje esančių kelių naudojimo apribojimo. Be to, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir naudotojai neturi pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Šiuo atveju judėjimas valstybine žeme ir joje esančiu valstybiniu keliu buvo apribotas, įdiegiant vartų užrakinimo sistemą.
3.4. Skunde taip pat teigiama, jog ginčo dėl to, kad vartais yra užtverta valstybinė žemė, nekilo. A. G. nurodė, kad jis organizavo, davė nurodymus ir atliko apmokėjimą už užrakto įdiegimą sodininkų bendrijos teritorijoje, kaip sodininkų bendrijos primininkas, žinodamas ir siekdamas, kad būtų apribotas pravažiavimas valstybiniu bendrojo naudojimo keliu. Nurodė, kad to siekė, nes sodininkų bendrija investavo lėšas kelio sutvarkymui ir todėl nusprendė neleisti kitiems asmenims važinėti keliu. Dėl šių priežasčių įrengė vartų užrakinimo sistemą, kuri apriboja kitų asmenų galimybę naudotis valstybiniu keliu. Tokiais veiksmais, Institucijos vertinimu, jis pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpos užėmimo faktą patvirtina 2018-03-23 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 6ŽN-36-(l 4.6.78.) ir jo priedai. Taip pat pažymima, jog nusižengimo esmę sudaro ne pačių vartų pastatymo faktas, o galimybės patekti ir pravažiuoti valstybiniu keliu apribojimas, kuris atsirado įdiegus saugios kaimynystės sistemą ir automatinį vartų užrakinimą. Norint pravažiuoti valstybiniu bendrojo naudojimo keliu, reikia paskambinti būtent A. G., kuris turi sprendimo teisę, ar asmenys galės važiuoti valstybiniu keliu. A. G. inicijavo vartų užrakinimo sistemos įdiegimą, organizavo, davė nurodymus ir atliko apmokėjimą už užrakto įdiegimą sodininkų bendrijos teritorijoje, žinodamas ir siekdamas, kad būtų apribotas pravažiavimas valstybiniu bendrojo naudojimo keliu, todėl jis, apeliantės teigimu, yra atsakingas už padarytą administracinį nusižengimą.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
6. Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei netinkamu įstatymų aiškinimu ir taikymu, teigiama, jog apylinkės teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino formuojamos teismų praktikos, specialiųjų įstatymų ir teisinės jurisprudencijos ANK taikymo aspektu, todėl nepagrįstai konstatavo, jog A. G. nėra tinkamas ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektas ir nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.
7. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu.
8. A. G. administracinių nusižengimų protokolas buvo surašytas ir skundžiamas nutarimas priimtas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo.
9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur.
10. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N 575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir toks atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ⁵⁷⁵-459/2012). ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
11. Byloje ginčo dėl paties nusižengimo faktinių aplinkybių nėra. Žemės naudojimo patikrinimo 2018 m. kovo 23 d. aktu Nr. 6ŽN-36-(14.6.78) ir jo priedais nustatyta, kad bendro naudojimo kelio, valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atkarpa užtverta vartais, kurių mechaniškai atidaryti negalima, informacijos apie pravažiavimo galimybę nėra. Tokiu būdu apribojamos galimybės, t. y. trukdoma naudotis valstybine žeme – bendro naudojimo kelio dalimi. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir pats A. G., kuris paaiškino, jog iš tiesų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva buvo įdiegta „Saugios kaimynystės“ sistema ir pastatyti vartai su automatizuota atidarymo sistema. Dėl šios sistemos ne sodininkų bendrijos narys pravažiuoti (duomenys neskelbtini) g. atkarpa savarankiškai negali – pašaliniai asmenys, norintys pravažiuoti šia kelio atkarpa, turi skambinti asmeniškai sodininkų bendrijos pirmininkui A. G..
12. Aplinkybės dėl aptariamų vartų įdiegimo taip pat nustatytos ir įrodytos ir kitais rašytiniais duomenimis – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolais, PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, iš kurių matyti, jog iš teisų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas įdiegti automatizuotus vartus ir jie buvo pastatyti bei apmokėti už sodininkų bendrijos lėšas.
13. Byloje taip pat nekyla abejonių, jog pastačius tokius vartus apribota galimybė kitiems asmenims naudotis valstybiniu keliu, nes ne sodininkų bendrijos nariai savarankiškai pravažiuoti negali, privalo skambinti sodininkų bendrijos pirmininkui A. G.. Tokiu būdu patekimas į bendrojo naudojimo kelią, kuris turi būti visiems viešai prieinamas, tiesiogiai priklauso būtent nuo A. G. valios. Todėl nėra abejonių, jog tokia vartų sistema neabejotinai pažeidžia kitų asmenų teises netrukdomai naudotis valstybiniu keliu ir žemės sklypu ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos neteisėtos veikos – savavališko žemės užėmimo objektyviuosius požymius. Tokiu būdu pastačius vartus, kurie apriboja viešą laisvą patekimą į valstybei priklausančią žemę bei laisvą naudojimąsi bendro naudojimo keliu, savavališkai buvo užimta valstybinės žemės, t. y. bendro naudojimo kelio, dalis.
14. A. G. sutiko su tuo, jog pastatyti vartai apriboja galimybes kitiems asmenims laisvai naudotis keliu, tačiau nesutiko su tuo, jog jis asmeniškai atsakingas už šį pažeidimą, nes vartai buvo įrengti ir pastatyti ne jo, o sodininkų bendrijos valia, todėl atsakomybė turėtų kilti ne jam asmeniškai, o sodininkų bendrijai kaip juridiniam asmeniui. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. G. atstovės skundą, sutiko su šiais argumentais ir skundą patenkino, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Apylinkės teismas savo išvadą, kad A. G. nėra tinkamas ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektas, motyvavo tuo, kad už vartų įrengimą yra atsakinga Sodininkų bendrija kaip juridinis asmuo, o ne jos pirmininkas asmeniškai, nes sprendimas įrengti vartus, buvo priimtas sodininkų bendrijos susirinkime, už jį balsavo visi susirinkime dalyvavę nariai, išlaidos buvo apmokėtos iš sodininkų bendrijos kaip juridinio asmens lėšų, o bendrijos pirmininkas tik įgyvendino sodininkų bendrijos susirinkime priimtą sprendimą. Kadangi ANK juridinio asmens atsakomybės nenumato, pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsakomybėn gali būti traukiamas taip pat tik fizinis asmuo, nusprendė, kad A. G. neatitinka šio nusižengimo subjekto požymių. Su tokiu teisės normų aiškinimų bei taikymu aukštesnysis teismas nesutinka ir apylinkės teismo išvadas laiko nepagrįstomis ir neteisėtomis.
15. Iš tiesų Administracinių nusižengimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. ANK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Tačiau tokia nuostata nepaneigia juridinio asmens atsakomybės už padarytus nusižengimus, atitinkančius šiame kodekse numatytas uždraustas veikas. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tuo atveju, kai iš sankcijos nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė, įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti taip pat ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį bei byloje surinktais faktiniais duomenimis. Taip pat pasisakyta, kad bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N17-1662/2006). Priešingu atveju, aiškinant, kad už analogišką fizinio ir juridinio asmens padarytą neteisėtą veiką, atsakomybė kyla tik fiziniam asmeniui, o juridinis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, neigiamo atsako nesulaukia, būtų pažeistas viešasis interesas bei lygybės prieš įstatymą principas.
16. Vadovaujantis Sodininkų bendrijos įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, sodininkų bendrijos valdymo organas) organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius bei atlikti kitus įstatyme numatytus veiksmus. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Tad įvertinus šių specialiųjų įstatymų nuostatas, darytina išvada, jog sodininkų bendrijos primininkas atstovaudamas bendriją santykiuose su kitais asmenimis yra tinkamas ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Jis, būdamas sodininkų bendrijos pirmininkų, nors ir pats asmeniškai vartų nestatė, tačiau suvokė ir žinojo, kad tokių vartų įdiegimas apriboja ne sodininkų bendrijos narių galimybę pravažiuoti bendro naudojimo keliu, tačiau jokių priemonių, kad nebūtų įgyvendintas teisei priešingas sprendimas, nesiėmė, priešingai, buvo aktyvus tokių vartų pastatymo iniciatorius, kas rodo, jog suvokė tokių veiksmų pasekmes ir jų siekė. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad A. G. veiksmuose yra visi būtinieji ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu jis pagrįstai pripažintas padaręs šią įstatymo uždraustą veiką ir pagrįstai nubaustas minimalia 300 eurų dydžio bauda.
17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti naikinamas ir priimamas naujas sprendimas administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuriuo A. G. nubaustas 300 Eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.