Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-183/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2-183/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“, akcinės bendrovės DNB bankas
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-183/2013Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ bei suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB bankas atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutuojančios UAB „Brauer" 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas ir administratorius UAB „Šiauleksa“ įpareigotas įkeisto turto perėmėjo UAB „Rivona" mokėtiną BUAB „Brauer" bankroto bylos administravimo išlaidų dydį apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į UAB „Rivona" perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-926-357/2012.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Brauer“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Šiauleksa“.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sumą.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino patikslintus bankrutuojančios UAB „Brauer“ kreditorių kreditorinius reikalavimus bendrai 12 541 397,50 Lt sumai.

2012 m. birželio 11 d. Šiaulių apygardos teisme gautas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) skundas dėl bankrutuojančios UAB „Brauer“ 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmu klausimu priimto nutarimo, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą BUAB „Brauer“ 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą bei siekiant bankroto proceso ekonomiškumo klausimą išspręsti iš esmės, įpareigojant administratorių įkeisto turto perėmėjo UAB „Rivona" mokėtiną BUAB „Brauer" bankroto bylos administravimo išlaidų dydį apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į UAB „Rivona" perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ) tiksliai reglamentuoja šio proceso dalyvių teises bei pareigas, jų įgyvendinimo tvarką, pagrįstą visų kreditorių lygybės, skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyros principu, todėl 2012 m. gegužės 29 d. pirmu klausimu priimtas nutarimas nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų, nes numato administravimo išlaidas apmokėti iš turto nuomos gautų pajamų, o likusią dalį proporcingai, atsižvelgiant į viso įkeisto turto varžytinėse skelbtą pardavimo kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino bankrutuojančios UAB „Brauer" 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „įpareigoti administratorių, administravimo išlaidų sąmatos apmokėjimui pirmiausia naudoti lėšas, gautas iš ūkinės-komercinės veiklos, likusią administravimo išlaidų sąmatos dalį apmokėti proporcingai, atsižvelgiant į viso įkeisto turto varžytinėse skelbtą pardavimo kainą ir bankroto proceso metu gautas lėšas, kurios sudaro 156 055,71 Lt“ bei įpareigojo administratorių UAB „Šiauleksa“ įkeisto turto perėmėjo UAB „Rivona" mokėtiną BUAB „Brauer" bankroto bylos administravimo išlaidų dydį apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į UAB „Rivona" perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį.

Teismas nutartyje nurodė, kad BUAB „Brauer“ bankroto administratorius 2012 m. gegužės 11 d. perdavimo aktu perdavė kreditoriui UAB „Rivona" įkeistą nekilnojamą ir kilnojamą turtą už pirmose varžytinėse skelbtą kainą - 2 916 322,06 Lt, per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. iš ūkinės-komercinės veiklos gauta pajamų - 94 780,69 Lt, administravimo išlaidos sudarė 147 920,58 Lt, kreditoriui UAB „Rivona" turto perdavimo dienai BUAB „Brauer" turtas sudarė (turto, skelbto parduoti varžytinėse likutinė vertė - 3 316 506 Lt + uždirbtos pajamos 250 836 Lt) viso 3 567 342 Lt.

Teismas nurodė, kad byloje skundžiamas BUAB „Brauer" 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių, administravimo išlaidų sąmatos apmokėjimui pirmiausia naudoti lėšas, gautas iš ūkinės-komercinės veiklos, likusią administravimo išlaidų sąmatos dalį apmokėti proporcingai, atsižvelgiant į viso įkeisto turto varžytinėse skelbtą pardavimo kainą ir bankroto proceso metu gautas lėšas, kurios sudaro 156 055,71 Lt.

Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis kreditorių lygiateisiškumo (lygybės) principu, įkeisto turto perėmėjas UAB „Rivona" bankroto bylos administravimo išlaidas turėtų atlyginti proporcingai perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto likutinės vertės santykiui. 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto nutarimu priimtas sprendimas administravimo išlaidų sąmatos apmokėjimui pirmiausia naudoti lėšas, gautas iš ūkinės - komercinės veiklos, iš esmės pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą net nebevertinant aplinkybės, jog turto perėmėjui UAB „Rivona“ tenkanti atlyginti 36 proc. administravimo išlaidų dydžio proporcija sumažėja iki 20 proc. pagal skundžiamo nutarimo toliau sekančią nuostatą, jog likusią administravimo išlaidų sąmatos dalį apmokėti proporcingai, atsižvelgiant į viso įkeisto turto varžytinėse skelbtą pardavimo kainą ir bankroto proceso metu gautas lėšas, kurios sudaro 156 055,71 Lt.

Teismas nurodė, jog siekiant tinkamai įgyvendinti visų kreditorių lygybės principą bankroto procese, įstatymo leidėjas atitinkamuose ĮBĮ straipsniuose įtvirtino teisines nuostatas, vadovaujantis kuriomis galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų atlyginimo procese privalo dalyvauti ir hipotekos kreditorius/įkaito turėtojas, kuris patenkino savo finansinį reikalavimą iš parduoto ar jam perduoto įkeisto turto.

III. Atskirųjų skundų argumentai ir atsiliepimų į juos argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Rivona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - VSDFV Mažeikių skyriaus skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Panaikintas BUAB „Brauer" kreditorių komiteto nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos nutarimų kreditorių komiteto posėdyje priėmimo tvarkos, šį nutarimą palaikė didžioji dauguma kreditorių komiteto narių, be to, jis yra pagrįstas šios bankroto bylos faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka visų kreditorių interesus.

2. Nėra jokio pagrindo spręsti, jog skundžiamas BUAB „Brauer" kreditorių komiteto nutarimas pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. ĮBĮ nereglamentuoja administravimo išlaidų apmokėjimo eilės ir tvarkos, o tik įtvirtina bendrą įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo principą, t.y. kad šios išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų (ĮBĮ 36 str. 1 d.)). Tačiau konkrečiai kokia eile ir tvarka bei proporcijomis iš atskirų rūšių įmonės lėšų bus mokamos administravimo išlaidos, sprendžia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas (arba komitetas), įvertinęs teisiškai reikšmingas konkrečios bankroto bylos faktines aplinkybes (ĮBĮ 23 str. 5 d.). Šioje bankroto byloje yra reikšmingos aplinkybės, jog BUAB „Brauer" bankroto procese yra nuomojamas įkeistas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (įrengimai), kuris vykdomoje veikloje dėvisi, dėl ko sumažės jo pardavimo kaina, dalis administravimo išlaidų patirta būtent dėl vykdomos nuomos veiklos (pvz. buhalterinė apskaita, administratoriaus darbo laiko sąnaudos, transporto paslaugos ir pan.).

3. Hipotekos kreditoriai skundžiamu BUAB „Brauer" kreditorių komiteto nutarimu nėra atleisti nuo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo ir kitų kreditorių interesai nėra pažeidžiami.

4. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs BUAB „Brauer" kreditorių komiteto nutarimą, viršijo savo kompetenciją, neteisėtai ginčo klausimu patvirtino naują nutarimą, nors tokią teisę ĮBĮ nustato būtent kreditorių susirinkimui (komitetui) (ĮBĮ 33 str. 5 d., 36 str. 3 d.) - šį klausimą turėjo perduoti svarstyti BUAB „Brauer" kreditorių komitetui iš naujo.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus skundą atmesti ir 2012 m. gegužės 29 d. BUAB „Brauer“ kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos palikti galioti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistos procesinės teisės normos, o taip pat ir suinteresuoto asmens banko teisė būti išklausytam. AB DNB bankas, nepraleidęs termino atsiliepimui pateikti (CPK 74 str. 7 d.), atsiliepimą į skundą išsiuntė teismui paštu 2012 m. liepos 9 d. (pašto kvitas pridedamas), tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neanalizavimo ir nepasisakė dėl AB DNB banko atsiliepime išdėstytų argumentų dėl skundžiamo kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, ir nurodė, jog teismui pateiktas tik kreditoriaus VMI atsiliepimas į skundą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino faktinių aplinkybių, jog kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas priimtas nepažeidžiant nutarimu kreditorių komiteto posėdyje priėmimo tvarkos. Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisė nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kaip matyti iš 2012 m. gegužės 29 d. vykusio BUAB „Brauer" kreditorių komiteto posėdžio protokolo, skundžiamą nutarimą palaikė didžioji dauguma kreditorių komiteto narių.

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas iš esmės pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, kadangi vadovaujantis šiuo principu, įkeisto turto perėmėjas bankroto administravimo išlaidas turėtų atlyginti proporcingai perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutuojančios įmonės turto likutinės vertės santykiui. ĮBĮ nenustato administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos, o tik įtvirtina bendrą įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo principą, t.y. kad šios išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Tačiau konkrečiai kokia eile ir tvarka bei proporcijomis iš atskirų rūšių įmonės lėšų bus mokamos administravimo išlaidos, sprendžia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas (arba komitetas), įvertinęs teisiškai reikšmingas konkrečios bankroto bylos faktines aplinkybes (ĮBĮ 23 str. 5 d.). Šioje bankroto byloje yra reikšmingos aplinkybės, jog BUAB „Brauer" bankroto procese yra nuomojamas įkeistas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ir iš šio turto nuomos gaunamos pajamos.

4. Kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą paneigia ir tai, jog skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nutarta, kad kiek neužteks lėšų iš turto nuomos veiklos administravimo išlaidoms apmokėti, likusios administravimo išlaidos bus apmokėtos proporcingai iš visų kitų rūšių įmonės lėšų. Taigi, hipotekos kreditoriai skundžiamu nutarimu nėra atleidžiami nuo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo ir kitų kreditorių interesai nėra pažeidžiami.

5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai skundžiama nutartimi panaikinęs BUAB „Brauer" kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą ginčo klausimu pats patvirtino kito turinio nutarimą, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pats patvirtino nutarimą dėl administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos, nors tokią teisę ĮBĮ nustato būtent kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 33 str. 5 d., 36 str. 3 d.).

6. Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis bei aktualia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-486/2010), teismas atlieka tik kreditorių priimtų nutarimų pagrįstumo kontrolę, ir tuo atveju, jei panaikina kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą vienu ar kitu klausimu, jis privalo perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui (ar komitetui) svarstyti iš naujo.

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų UAB „Rivona“ ir AB DNB bankas atskiruosius skundus pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius nesutinka su apeliantų atskirųjų skundų motyvacija bei prašo palikti 2012 m. liepos 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų.

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų UAB „Rivona“ ir AB DNB bankas atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo VMI su atskiraisiais skundais sutinka, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus skundą atmesti ir 2012 m. gegužės 29 d. BUAB „Brauer“ kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos palikti galioti nepakeistą. Teigia, kad panaikintas BUAB ,,Brauer" kreditorių komiteto nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos nutarimu kreditorių komiteto posėdyje priėmimo tvarkos, kreditorių komiteto nutarimas nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo, taip pat įkaito turėtojai, skundžiamo kreditorių komiteto sprendimu, nėra atleisti nuo administravimo išlaidu mokėjimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skundžiama nutartimi panaikinęs BUAB ,,Brauer" kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą pats patvirtino kito turinio nutarimą, tuo viršijo savo kompetenciją, nes panaikintas kreditorių komiteto sprendimas turėjo būti perduotas svarstyti kreditorių komitetui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas bankrutuojančios UAB „Brauer" 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas ir priimtas įpareigojimas administratoriui UAB „Šiauleksa“ įkeisto turto perėmėjo UAB „Rivona" mokėtiną BUAB „Brauer" bankroto bylos administravimo išlaidų dydį apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į UAB „Rivona" perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atskirajame skunde teigia, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistos procesinės teisės normos, o taip pat ir suinteresuoto asmens AB DNB banko teisė būti išklausytam. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie suinteresuoto asmens argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi teisę būti išklausytam suinteresuotas asmuo realizavo apeliacinės instancijos teisme, pateikęs atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties, tuo pačiu pareiškęs savo nesutikimą su VSDFV Mažeikių skyriaus skundu dėl BUAB „Brauer" 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 329 straipsnio nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui naikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl suinteresuoto asmens AB DnB bankas atsiliepimo, dar nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, juolab, jog dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas pasisako žemiau išdėstytuose motyvuose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje skundžiamas BUAB „Brauer" 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių, administravimo išlaidų sąmatos apmokėjimui pirmiausia naudoti lėšas, gautas iš ūkinės-komercinės veiklos, likusią administravimo išlaidų sąmatos dalį apmokėti proporcingai, atsižvelgiant į viso įkeisto turto varžytinėse skelbtą pardavimo kainą ir bankroto proceso metu gautas lėšas, kurios sudaro 156 055,71 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Brauer“ bankroto administratorius 2012 m. gegužės 11 d. perdavimo aktu perdavė kreditoriui UAB „Rivona" įkeistą nekilnojamą ir kilnojamą turtą už pirmose varžytinėse skelbtą kainą - 2 916 322,06 Lt, per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. iš ūkinės-komercinės veiklos gauta pajamų - 94 780,69 Lt, administravimo išlaidos sudarė 147 920,58 Lt, kreditoriui UAB „Rivona" turto perdavimo dienai BUAB „Brauer" turtas sudarė (turto, skelbto parduoti varžytinėse likutinė vertė - 3 316 506 Lt + uždirbtos pajamos 250 836 Lt) viso 3 567 342 Lt.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui - dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės visas administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005, 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Jeigu gautų lėšų pardavus įkeistą turtą suma arba perdavus neparduotą įkeistą turtą šio turto vertė yra pakankama administravimo išlaidoms padengti, šios išlaidos turi būti atlyginamos. ĮBĮ 34 straipsnio nuostata, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Taigi kai įkeistą turtą realizuoja bankroto administratorius, padengiant hipotekos turėtojo reikalavimą, kreditoriui sumokama ne visa turto pirkėjo sumokėta pinigų suma, o tik tai, kas lieka išskaičiavus atitinkamas administravimo išlaidas. Administravimo išlaidos reiškia lėšų sumą, susijusią su bankroto procedūrų vykdymu, dėl kurios gali mažėti kreditoriaus pradinio reikalavimo patenkinimas. Jei išskaičiavus administravimo išlaidas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likusių lėšų nepakanka visiškai padengti įkeitimu (hipoteka) užtikrintą kreditoriaus reikalavimą, dėl likusios nepatenkinto reikalavimo dalies hipotekos kreditorius išsaugo savo reikalavimą į bankrutuojantį skolininką. Taigi likusi nepatenkinta kreditoriaus dalis tenkinama pagal ĮBĮ 35 straipsnio reglamentuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ( Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-537/2011).

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs BUAB „Brauer" kreditorių komiteto nutarimą, viršydamas savo kompetenciją, neteisėtai ginčo klausimu patvirtino naują nutarimą, nors tokią teisę ĮBĮ nustato būtent kreditorių susirinkimui (komitetui) (ĮBĮ 33 str. 5 d., 36 str. 3 d.) - teismas šį klausimą turėjo perduoti svarstyti BUAB „Brauer" kreditorių komitetui iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nustatęs bankroto įstatymo pažeidimus, gali priimti ir kitokį sprendimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo išlaidų klausimu visiškai neatitinka ĮBĮ nustatyto reglamentavimo, teismui nedraudžiama, panaikinus tokį nutarimą, priimti sprendimą, nurodant ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatytos lėšos, iš kurių mokamos administravimo išlaidos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus skundą ir panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas turi atitikti ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį bei 33 straipsnio 5 dalį, ir administravimo išlaidų dydis turi būti apskaičiuotas proporcingai, atsižvelgiant į perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį. Teisėjų kolegija konstatuoja, tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo administratorių UAB „Šiauleksa“ įkeisto turto perėmėjo UAB „Rivona" mokėtiną BUAB „Brauer" bankroto bylos administravimo išlaidų dydį apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į UAB „Rivona" perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį, nereiškia, kad teismas išsprendė kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtą klausimą.

Suinteresuotų asmenų UAB „Rivona“ ir AB DnB Bankas atskirųjų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas iš esmės pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, kadangi vadovaujantis šiuo principu, įkeisto turto perėmėjas bankroto administravimo išlaidas turėtų atlyginti proporcingai perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutuojančios įmonės turto likutinės vertės santykiui, yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, priimtų skundžiamojoje nutartyje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog būtent proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog vadovaujantis kreditorių lygiateisiškumo (lygybės) principu, įkeisto turto perėmėjas UAB „Rivona" bankroto bylos administravimo išlaidas turėtų atlyginti proporcingai perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto likutinės vertės santykiui. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismas priėmė teisingą išvadą, jog 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto nutarimu priimtas sprendimas administravimo išlaidų sąmatos apmokėjimui pirmiausia naudoti lėšas, gautas iš ūkinės - komercinės veiklos, iš esmės pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą.

Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad bankrutuojančios UAB „Brauer" 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra naikintinas, o administratorius UAB „Šiauleksa“ įpareigotinas įkeisto turto perėmėjo UAB „Rivona" mokėtiną BUAB „Brauer" bankroto bylos administravimo išlaidų dydį apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į UAB „Rivona" perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį.

Dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui jie neturi.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis