Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Teigė, kad teiginiai teismo sprendime „<...> dėl galbūt padarytų bausmės režimo atlikimo reikalavimų pažeidimų buvo svarstytas Drausmės komisijoje <...>“, „<...> svarstė klausimus dėl galbūt padarytų pareiškėjo pažeidimų <...>“ yra nekonkretūs, juos galima vertinti dviprasmiškai. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas gali būti vykdomas netinkamai ir yra būtinas sprendimo išaiškinimas. Pareiškėjas prašė išaiškinti teiginį „galbūt padarytų pažeidimų“ šiais aspektais: 1) ar svarstymą pataisos įstaigos Drausmės komisijoje galima konstatuoti kaip vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą, nors nebuvo paskirta drausminė nuobauda; 2) kaip pataisos įstaigos administracijai elgtis, vykdant šį sprendimą: ar svarstymą Drausmės komisijoje traktuoti kaip vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-120-602/2015, 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-78-261/2018).

Šiuo atveju pareiškėjas skunde prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime, kurio išaiškinimo pareiškėjas prašo, konstatavo, kad jo skundas atmestinas. Tokia teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nekelianti abejonių dėl jos vykdymo. Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis ne siekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas, o klausia, kaip turėtų būti suprantami teismo motyvai. Pareiškėjas siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimo, o tolimesnio situacijos aiškinimo (teisinių konsultacijų teikimo) galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Taigi, pareiškėjas prašo išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją. ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų sprendimo turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, joje nėra jokių dviprasmybių, pareiškėjo prašymą ją išaiškinti laiko nepagrįstu ir netenkintinu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti pareiškėjo K. B. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo išaiškinimo.

Nutartis neskundžiama.