Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros taikymo;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. T. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: nuo 2024 m. liepos mėnesio, tikslesnė diena ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė suktinę su joje esančiu žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišiniu, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos-delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,012 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 5,8 %), kol minėtas medžiagas 2024 m. liepos 17 d. 17.35 val. kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to jis, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: nuo 2024 m. liepos mėnesio, tikslesnė diena ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgytas narkotines medžiagas-kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė yra 45,60 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,6 %), supakavo į 48 folijos lankstinukus, psichotropines medžiagas – pilkos spalvos tabletes ir dalinai sutrupėjusią tabletę, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 1,152 g (38,5%), supakavo į 5 folijos lankstinukus, įvyniodamas juos į bespalvę plastikinę plėvelę ir apklijuodamas mėlynos spalvos lipnia juosta, visas šias narkotines ir psichotropines medžiagas sudėjo į juodos spalvos plastikinę dėžutę ir laikė paslėpęs miške prie (duomenys neskelbtini), vietovės koordinatės (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. liepos 17 d. 17.00 val., kol jas įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

1.2. Pavojingos veikos, numatytos BK 259 ir 260 straipsniuose, tokios kaip įgijimas, laikymas ar platinimas turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, todėl kiekvienas iš šių veikų požymių turi būti atskirai nustatytas ir pagrįstas teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Nei viena iš alternatyvių veikų negali būti preziumuojama ar išvedama iš kitos, nes toks vertinimas prieštarautų baudžiamojo proceso įstatymo normoms (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), kaip tai išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009. Šioje byloje nuteistajam buvo inkriminuotos kelios pavojingos veikos – tiek narkotinių medžiagų įgijimas, tiek laikymas. Vis dėl to, kaltinime aiškiai nurodyta, kad tariamas įgijimas įvyko 2024 m. liepos mėnesį, nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens ar asmenų, ir kad nuteistasis įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų. Tai reiškia, kad kaltinimas grindžiamas vien prielaidomis, be jokių objektyvių įrodymų, pažeidžiant BPK 305 straipsnyje įtvirtintą pareigą motyvuotai pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos veikos požymį. Skundžiamame nuosprendyje teismas tiesiogiai nenurodė, kad iš kaltinimo eliminuoja įgijimo veiką, tačiau faktinių aplinkybių aprašymas suformuluotas taip, jog susidaro aiškus įspūdis – nuteistasis pripažintas kaltu tik dėl laikymo. Tokiu atveju įgijimo veikos eliminavimas turėjo būti aiškiai įvardintas ir motyvuotas, o ne paslėptas tarp eilučių. Dėl šio motyvų nebuvimo, nuosprendis tampa nenuoseklus, teisiškai neaiškus ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikties BPK 255 straipsnyje nustatytoms kaltinimo riboms. Gynyba neskundžia paties įgijimo veikos eliminavimo, tačiau pažymi, kad tai pagrindžia argumentus dėl skundžiamo nuosprendžio nemotyvuotumą ir vidinį prieštaringumą .

1.3. Skunde teigiama, kad nuteistojo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jo veiksmus klaidingai kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. P. T. pripažįsta kaltę dėl rastų narkotinių medžiagų laikymo savo gyvenamojoje vietoje ir miške prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) ribose, tačiau neigia ketinimą jas platinti, teigdamas, kad medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui dėl priklausomybės. Jis paaiškino, kad šis kiekis būtų suvartotas per keletą savaičių, atsižvelgiant į jo priklausomybės mąstą. Kratos metu rastos kanapės ir MDMA nesiekia didelio kiekio, kaip tai nustatyta teisės aktuose (500 g/20 g ir daugiau), todėl teiginys, kad medžiaga buvo skirta platinimui, yra nepagrįstas. Nuteistasis neslepia, kad praeityje keletą kartų yra pardavęs nedidelius kiekius narkotinių medžiagų pažįstamiems asmenims, tačiau tai nebuvo versliška komercinio pobūdžio veikla, nukreipta į siekį užsidirbti. Šiuo sandorius jis atliko pažįstamų prašymu, be siekio gauti didesnės finansinės naudos, tik momentinę. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo dalyvavimas šioje veikloje buvo atsitiktinis ir akivaizdžiai nesisteminis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. T. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turiniu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teigiant, jog nuteistojo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kartu apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirta bausme, nurodant, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistojo P. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, įtvirtintas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarydamas šias teisines išvadas, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pažeidimų, tiriant ir vertinant įrodymus, apygardos teismas nenustatė. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo

8. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde kvestionuojamas P. T. inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo alternatyvusis požymis dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje sutikdamas su apelianto skundo argumentais, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės šios nusikalstamos veikos kontekste nebuvo nustatytos aiškiai ir neabejotinai.

9. Nagrinėjamu atveju P. T. kartu su kaltinimu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turinti tikslą jas platinti buvo inkriminuotas ir jų įgijimas. Šiame kontekste paminėtina, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2005).

10. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015).

11. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu nebuvo visapusiškai detalizuotas, t. y. nei kaltinime, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis P. T. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl darytina išvada, kad liko neįrodytos narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, šalintina formuluotė, kad P. T. nuo 2024 m. liepos mėnesio, tikslesnė diena ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, neteisėtai įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Vis tik, net ir pašalinus vieną iš nuteistajam inkriminuotų neteisėtų veiksmų (narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą), jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies

12. Šioje baudžiamojoje byloje P. T. buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas atitinkamai numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nuteistojo kaltės klausimas dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, tačiau nuteistojo gynėjas nesutikdamas su P. T. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, kuri anot gynėjo, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Iš esmės apeliaciniame skunde nurodoma, kad liko neįrodyta aplinkybė, jog P. T. laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti.

13. Baudžiamajame įstatyme atsakomybė už BK 260 straipsnio 1 dalį yra numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl nusikalstama veika laikoma baigta tuomet, kai kaltininkas atliko bet kurią vieną ar kelias alternatyvias veikas, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo arba neatsiradimo. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės nustatymo aspektu būtina konstatuoti tai, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, 2K-610/2012, 2K-7-201/2013, 2K-60/2014, 2K-7-386-746/2015).

14. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nuteistasis laikė narkotines ir psichotropines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) bei MDMA, nėra. Nuteistasis tai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 103–104, 2 t., b. l. 36–38). Vis tik, nuteistasis neigė, kad laikė narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, bei aiškino, kad visas jas įgijo vartojimui savo reikmėms. P. T. gynėjas apeliaciniame skunde akcentavo, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti nuteistojo tikslą laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas platinti kitiems asmenims. Visgi, teisėjų kolegija nesutinka su šiuo nuteistojo gynėjo argumentu, nes apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją neabejotinai paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti bei skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

15. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015).

16. Nepaisant to, kad nuteistasis neigė turėjęs tikslą laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas platinti, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, P. T. nurodytoje vietoje buvo rasta dėžutė su dvejomis skirtingomis medžiagomis, o būtent narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir MDMA, kurių kiekis atitinkamai buvo 45,60 g bei 1,152 g ir ženkliai viršijo šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelį kiekį (1 t., b. l. 11–16, 80–82). Šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo supakuotos į atskirus paketėlius, t. y. buvo rasti keturiasdešimt aštuoni paketėliai su kanapėmis (antžeminėmis dalimis) bei penki paketėliai su MDMA. Taip pat P. T. pateikė svarstykles, slėptas jo gyvenamosios vietos kieme, skirtas sverti birioms medžiagoms (1 t., b. l. 68–69, 72–74). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad laikytas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) po įsigijimo išėmė iš maišelio, jas pasvėrė ir supakavo į keturiasdešimt aštuonis paketėlius (1 t., b. l. 103–104). Taigi, akivaizdu, kad P. T. svarstykles naudojo narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms sverti bei sunormuoti dozėmis.

17. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju itin svarbūs duomenys užfiksuoti apžiūrėjus nuteistojo mobiliojo ryšio telefoną bei Telegram programėlėje buvusius susirašinėjimus. Iš Telegram programėlėje esančių pokalbių turinio matyti ne tik tai, kad P. T. susirašinėjo su daug skirtingų asmenų daugiausiai dėl narkotinių medžiagų – kanapių įsigijimo, tačiau ir tai, kad nuteistasis ieškojo galimybių šių narkotinių medžiagų įsigyti dideliais kiekiais, bei vienam iš asmenų pasivadinusių „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog: „jei eitų susidirbti, tai aš su tavim judėčiau, aš kaime savus pragelbėju žinai tai išeina čia į savaitę dvi 100 vis” bei „Jai tikrai dūmas geras, gal galėtum duoti 100 ant dienų išmėtyčiau įmečiau dar tą 150 ir pasipildyčiau, jai pas tave papildymas ateina, aišku nelabai tikiu, kad tu taip sutiksi aš neturiu dabar sol daugiau įsimesiu kai didesnė sumą surinksiu dabar labai biudžetiškai sukuosi tik iš 550 galiu investuot“ (1 t., b. l. 42–64), kas suponuoja išvadą, kad narkotines ar psichotropines medžiagas nuteistasis yra platinęs savo gyvenamosios vietos teritorijoje bei pardavęs per pakankamai trumpą laiko tarpą. Tai kartu atskleidžia ir nuteistojo tikslą įgyti didesnį kiekį narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Juolab, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, P. T. pripažino, kad ankščiau yra platinęs narkotines medžiagas, o psichotropinių medžiagų – MDMA apskritai nevartoja, ką patvirtina ir specialisto išvada Nr. T-N 2254/2024 (01), kurioje nurodyta, jog nuteistojo šlapime rasta tik tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (1 t., b. l. 95). Taip pat nuteistasis susirašinėdamas su „(duomenys neskelbtini)“ teigė, kad: „įdomu bus aš pats retai parūkau, bet šito pabandysiu šįvakar“ (1 t., b. l. 42–45). Taigi, pats P. T. narkotinių medžiagų – kanapių pardavėjui nurodė, kad retai vartoja šią narkotinę medžiagą, tačiau po įsigijimo ketina išbandyti jos kokybę. Ši aplinkybė kartu paneigia ir nuteistojo teiginius apie itin stiprią jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, ir sudaro pagrindą abejoti jo teiginiais apie tai, kad per dvi dienas jis surūkė 18 g kanapių (antžeminių dalių).

18. Be kita ko, svarbu ir tai, kad apžiūrint nuteistojo mobiliojo ryšio telefoną, jo galerijoje buvo rasti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 42–64), iš kurių matyti, kad asmuo „dropo“ būdu, t. y. į tam tikrą nuošalią, užmaskuota arba įtarimų nekeliančią vietą padeda saugiai supakuotą narkotinę arba psichotropinę medžiagą, kurią vėliau, gavęs nuorodas, vaizdo medžiagą arba vietos koordinates, pasiimta pirkėjas. Tiriant šiuos duomenis teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, apklausiamas nuteistasis nurodė, kad bent viename iš apžiūrėtų tokio pobūdžio vaizdo įrašų galėjo būti užfiksuotas ir jo padėtas „dropas“ su narkotine medžiaga kanapėmis, o konkrečiau, jo paties darytas vaizdo įrašas buvo prie persirengimo kabinos (2 t., b. l. 63–64). Taigi, nors baudžiamojoje byloje nėra tikslių duomenų, kada nuteistasis atliko šį veiksmą, nes matyti tik vaizdo įrašo sukūrimo data – 2024 m. birželio 24 d., kas savaime nesuponuoja išvados, kad būtent šią dieną ir buvo padėtas „dropas“ su narkotine medžiaga, tačiau ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nuteistasis „dropo“ būdu yra platinęs narkotines medžiagas. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ankščiau nuteistojo keletą kartų parduotos narkotinės medžiagos nebuvo nukreiptos į siekį užsidribti, o šiuos sandorius jis atliko pažįstamų asmenų prašymu be siekio gauti didesnės finansinės naudos, tačiau tai vis tik nepaneigia fakto, kad P. T. praeityje yra pardavęs ar kitokiu būdu platinęs narkotines medžiagas. Juolab, byloje surinkti įrodymai suponuoja priešingą išvadą nei pateikė gynėjas – nuteistojo veiksmai jau kurį laiką buvo sistemiški ir gerai apgalvoti, nes nuteistasis per programėlę Telegram ieškodavo iš ko galėtų įsigyti didesnius kiekius narkotinės medžiagos, „dropo“ būdu ją atsiimdavo ir analogišku būdu parduodavo arba perduodavo kitiems asmenims, pirkdamas narkotines medžiagas atsiskaitymui naudodavo ne įprastinį bankinį pavedimą standartine valiuta, tačiau atsiskaitinėdavo kriptovaliuta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu sunkiau identifikuoti tiek pardavėją, tiek pirkėją, be to šiam veikos modeliui reikia ir tam tikrų žinių – per kokią programą galima susisiekti su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavėju, kaip vyksta medžiagų atsiėmimas, kaip naudotis kriptovaliuta ir ją konvertuoti ir kt., tad vienareikšmiškai teigti, kad ši veika yra atsitiktinio pobūdžio, negalima.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šie įrodymai ir nėra tiesioginiai, t. y. nėra užfiksuotas narkotinės ar psichotropinės medžiagos pardavimo faktas, tačiau pirma – baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia asmens kaltės grįsti netiesioginiais įrodymais, jeigu jie yra susieti į vientisą logišką grandinę, antra – užfiksavus narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo faktą, nuteistajam būtų inkriminuotas ne tik šių medžiagų laikymas turint tikslą jas platinti, o ir jų platinimas. Juolab, teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalgoje Nr. AB-40-1 nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo veiksmų intensyvumą bendraujant su įvairiais asmenimis per programėlę Telegram siekiant įgyti kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį bei jo laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, tiek tai, kad jos buvo paruoštos ir supakuotos dozėmis, nuteistasis namuose turėjo ir svarstykles, skirtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų svėrimui. Atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis laikė kelių rūšių medžiagas, t. y. tiek narkotines, tiek psichotropines, kurių kiekis gerokai viršijo nedidelį šių medžiagų kiekį, nors pats taip pat vartojo kanapes, tačiau psichotropinės medžiagos – MDMA nevartojo. Pagrįstai akcentuotas ir susirašinėjimų su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavėjais turinys, iš kurių matyti, kad pats nuteistasis nurodo, jog ketina įsigytas narkotines medžiagas platinti savo gyvenamosios vietos teritorijoje bei jo paties parodymai ir vaizdo įrašai, rasti jo mobiliojo ryšio telefone patvirtina, jog P. T. yra platinęs narkotines medžiagas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai atliko įrodymų vertinimą ar selektyviai vertino kuriuos nors įrodymus. Šiuo gi atveju, visi netiesioginiai įrodymai buvo patikimi ir nekintantys, tuo tarpu paties nuteistojo parodymai buvo kiek nenuoseklūs ir derinami prie nuteistojo ir jo gynėjo pasirinktos gynybinės versijos, jog P. T. neturėjo tikslo platinti laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tuo tarpu laikė jas tik savo vartojimui. Visgi, apeliacinio teismo ši gynybinė versija, išanalizavus byloje surinktus įrodymus, neįtikino, todėl spręstina, kad P. T. atlikti neteisėti veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl P. T. paskirtos bausmės

22. Apelianto skunde keliamas klausimas ir dėl P. T. paskirtos bausmės, teigiat jog šiuo atveju net ir nuteistajam paskirtas minimalus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, P. T. turėtų būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

23. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. T. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmės rūšis bei dydis išliko ir subendrinus už abi nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes.

24. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, po naujųjų BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., ši nuostata iš esmės buvo papildyta sudarant galimybę teismui visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

25. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nuteistajam, turi būti analizuojama ir vertinama aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek su jo asmenybės pavojingumu, visuma.

26. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatų iš esmės motyvavo tuo, kad P. T. savo kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies bei jam visa apimtimi nepripažinus savo kaltės, anot pirmosios instancijos teismo, negalima daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliacinio skundo autoriaus pozicija, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas P. T. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskirti ne kitą bausmės rūšį, o kartu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

27. Analizuojant aplinkybes, susijusias su paties nusikaltimo pavojingumu matyti, kad nuteistasis laikė pakankamai ženklų kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo užfiksuota, kad būtent iš šios partijos laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas P. T. būtų išplatinęs kokiam nors asmeniui, tad iš esmės jo veiksmais realių neigiamų padarinių kitiems asmenims sukelta nebuvo. Kartu nenustatyta, kad iš šios nusikalstamos veikos nuteistasis būtų gavęs kokios nors finansinės naudos, tuo tarpu baudžiamojoje byloje yra duomenys tik apie tai, kad jis pats pirko šias narkotines medžiagas atsiskaitydamas kriptovaliuta. Svarbu ir tai, kad nuteistasis ketino platinti narkotines ir psichotropines medžiagas ne miesto teritorijoje, t. y. mažiau apgyvendintoje vietovėje, kur narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebūtų pasiekę tokio kiekio vartotojų, koks galėtų būti pasiektas šias medžiagas platinant miesto teritorijoje. Be to, baudžiamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, jog nuteistasis būtų veikęs bendrai su kitais asmenimis, iš esmės bylos duomenys suponuoja išvadą, kad P. T. veikė vienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės rodo mažesnį jos pavojingumą nei rūšinis šio nusikaltimo pavojingumas.

28. Vertinant nuteistojo asmenybę matyti, kad P. T. yra jauno amžiaus, dar tik besiformuojanti asmenybė ir šis jo teistumas yra pirmasis (1 t., b. l. 123). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad trejų metų laikotarpiu jis tris kartus baustas administracine tvarka, yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas išskyrus vieną, be to, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu (1 t., b. l. 137–138). Nors nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 124–125), tačiau nuo 2024 m. spalio 15 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 25, 28), nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. įsidarbino kitoje darbovietėje MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorės taip pat yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 116–118, 120). Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos bei apeliaciniame teisme, buvo pateikti duomenys, kad nuteistasis ne kartą paaukojo piniginių lėšų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 23–24, 45, 61, 123–124). Taip pat viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis ir jo gynėjas teikė tyrimo protokolus iš „(duomenys neskelbtini) laboratorijos“, patvirtinančius, kad P. T. nebevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų (2 t., b. l. 29–33, 42, 60, 114–115), baigė privalomojo mokymo programą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (2 t., b. l. 41). Be kita ko, atliko savanorišką veiklą Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, atliko vairuotojo funkcijas, taip pat padėjo su krovos, maisto sandėliavimo, atidavimo darbais, šioje veikloje pakvietė dalyvauti ir savo mamą (2 t., b. l. 44, 58–59, 121). Nuteistasis taip pat atlieka savanorišką veiklą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, prisideda tiek statybiniais darbais, tiek pagalba gyvūnams socializuotos (2 t., b. l. 122). Bylos duomenimis, jis turi ir finansinių įsiskolinimų – vartojimo kreditą (2 t., b. l. 119).

29. Šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad jis deda pastangas keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą teigiama linkme – oficialiai dirba bei gauna legalias pajamas, sprendžia turimą problemą dėl narkotinių medžiagų vartojimo – tyrimų duomenimis, narkotinių medžiagų pėdsakų P. T. organizme nerandama jau kuris laikas. Be to, jis aktyviai įsitraukė į savanorišką veiklą, tiek Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, tiek VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ne kartą paaukojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Juolab, P. T. yra teisiamas pirmą kartą, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo jis būtų dar kartą susidūręs su teisėsaugos institucijomis. Nors nuteistasis pilnai nepripažino savo kaltės, nesutikdamas, kad jis turėjo tikslą platinti laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas, ir apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau vis tik jis neginčijo aplinkybių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, be to, tokiai jo pozicijai įtakos galėjo turėti ir pasirinkta gynybinė versija bei įstatyme numatytos vienintelės griežtos laisvės atėmimo bausmės perspektyva. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su apelianto skundo argumentais, kad pirmą kartą atliekama reali laisvės atėmimo bausmė gali neigiamai paveikti jauną žmogų bei jo asmenybės formavimąsi. Visi šie aukščiau aptarti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad šiuo metu dar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo gynėjo skundą šioje dalyje tenkinti ir P. T. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas bei atidėti jam paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam 3 (trijų) metų terminui kartu paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytas pareigas: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, būtent šių pareigų kompleksas padės pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas negali būti prilyginamas asmens nebaudžiamumui, juolab, kad P. T. nesilaikant jam nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nuteistojo priežiūrą vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų keitimo arba jo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, P. T. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant P. T.:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

P. T. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.