- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3978-377/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01586-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., Valstybės įmonė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. K. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po tėvo N. K. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jis, pareiškėjas E. K., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad tėvas N. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo I. K., gim. (duomenys neskelbtini), nei tuo metu buvusi dar gyva pareiškėjo mama E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirė(duomenys neskelbtini)), į notarą pareiškimu dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Po tėvo N. K. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, unikalus (duomenys neskelbtini) kuris įgytas bendrąją tėvų nuosavybės teise, būnant santuokoje pagal 1998-08-11 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 7511. Pareiškėjas pažymi, kad jis minėtame bute gyveno tiek iki tėvo mirties, tiek ir po tėvo mirties. Taip pat su juo kartu gyveno ir pareiškėjo mama E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), tačiau po tėvo mirties mama sunkiai sirgo, todėl į notarą dėl paveldėjimo bylos nesikreipė. Nors po tėvo N. K. mirties niekas iš įpėdinių dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą nesikreipė, tačiau pareiškėjas E. K., atsiradusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti. Jis gyvena minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini) bei prižiūri ir valdo visą likusį nekilnojamąjį turtą, moka susijusius mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo byloje I. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
Suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, jog Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei Valstybės įmonė akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo N. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).
Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo E. K. tėvai buvo N. K. ir E. K., kurių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo pareiškėjo sesuo I. K. patvirtino, kad palikimo, atsiradusio po jų tėvo E. K. mirties nepriėmė, į jį nepretenduoja ir ateityje nepretenduos.
Būnant santuokoje, N. K. ir E. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. 7511 pagrindu įgijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini) kuris teisiškai registruotas E. K. vardu.
Tėvas N. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Byloje nustatyta, jog po N. K. mirties niekas iš įpėdinių dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą nesikreipė, kadangi sutuoktinė E. K. taip pat sunkiai sirgo ir neturėjo galimybės kreiptis į notarą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama E. K.. Tačiau pareiškėjas liko gyventi tiek iki tėvo mirties, tiek ir po tėvo mirties minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo visą nekilnojamąjį turtą, valdė, mokėjo visus susijusius mokesčius.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po tėvų mirties liko aukščiau nurodytas paveldimas nekilnojamasis turtas. Tačiau po tėvo mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Be to, 2024 m. gegužės 20 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
Po N. K. mirties liko paveldimas turtas: nekilnojamas turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo pareiškėjo tėvo N. K. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas E. K. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl N. K. teisės paveldėti jo vardu valdyto turto.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančias ir nepaneigiančias suinteresuotų asmenų pozicijas, konstatuoja, kad po N. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo sūnus E. K. priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimą priėmė jo sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.