Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Telšių apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovė pareiškime, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo V. P. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. P. ir 4500 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Patvirtino, kad ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos.

Ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktas dalies ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai V. P. priteisimo iš atsakovo V. P. ir 4500 Eur išlaikymo įsiskolinimą priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta, teismo sprendime gali būti surašyti sutrumpinti motyvai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovas su ieškiniu sutinka, todėl sprendime surašomi sutrumpinti motyvai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė V. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės I. M. ir atsakovo V. P. dukra. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Bylos duomenimis nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka, neišreiškė noro, kad nepilnametė dukra gyventų su juo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pastaruoju metu nei su ieškove, nei su savo dukra nebendrauja, dukros nelanko ir ja nesirūpina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, jog mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl nepilnametės V. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, jos gyvenamojoje vietoje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2019 m. vasario 20 d. sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 6).

Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra.

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 75 Eur (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100,00 Eur ×75 proc.), valstybė patyrė 268,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (už ieškovei I. M. teiktą teisinę pagalbą) (b. l. 73). Nors atsakovas su ieškiniu sutiko, tačiau šalys dėl taikaus ginčo išsprendimo nesusitarė, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 268,71 Eur už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovei pareiškus reikalavimą vien tik dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, antrinės teisinės pagalbos išlaidos būtų mažesnės.

Atsakovas turėjo 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje (b. l. 45, 46). Atsiliepime atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Ieškovė buvo pareiškusi ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nuo kurių posėdžio metu atsisakė, kadangi iš atsakovo jau priteistas išlaikymas ir atsakovas išlaikymą dukrai jau moka. Vertinant šią aplinkybę darytina išvadą, kad ieškovė buvo pareiškusi nepagrįstą ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl ieškovė turėtų atlyginti 50 procentų atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų.

Iš pateikto paskaičiavimo matyti, kad už ieškinio analizę paskaičiuota 194,06 Eur, teisės normų, reglamentuojančių ieškinio pagrįstumą 291,09 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimą paskaičiuota 514,25 Eur. Iš viso atsakovas patyrė 999,40 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su advokato teisine pagalba. Dėl to iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 499,70 Eur.

Vis dėlto teismas visos šios sumos priteisti negali, nes jos akivaizdžiai per didelės. įvertinus ginčo pobūdį ir procesinių dokumentų turinį. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl bylinėjimosi dydžio teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Sprendžiamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas dėl to advokato nurodytos laiko sąnaudos nepagrįstos įvertinus ne tik sprendžiamo klausimo sudėtingumą, bet ir procesinių dokumentų turinį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo advokatas buvo pasyvus teisės taikymo ir ginčo nagrinėjimo klausimu iš esmės nepasisakė. Taip pat bylinėjimosi išlaidų kontekste pažymėtina, kad nevertintina kaip svarbia aplinkybe faktas, kad atsakovas pavedė savo interesams atstovauti advokatui iš kito miesto. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad prašoma priteisti suma už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl iš ieškovės priteistina suma mažintina nuo 499,70 iki 350 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos mama, ieškove I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priimti ieškovės I. M. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo V. P. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. P. ir 4500 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Iš ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur (tris šimtus Eur) atsakovo V. P., a. k(duomenys neskelbtini), naudai.

Iš atsakovo V. P., a. k(duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 268,71 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 71 ct) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.