- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-545-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50990-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- M. V.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.14.5.3Privilegijuotas sukčiavimas (BK 182 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta R. B.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta G. Ž.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta O. D.-M.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta I. O.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta Ž. G.) areštu dvidešimčiai parų;
- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta S. K.) areštu dvidešimčiai parų;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta M. J.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta A. K.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta T. L.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir M. V. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. V. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog jokių langų R. B. pagal jo iš anksto parengtą sutartį nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2011 m. spalio 17 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. 371111013-11M 4950 Lt (1434,78 Eur) sumai, 2011 m. spalio 17 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą ir antspauduotą UAB „B.L.“ antspaudu sutartį Nr. 371111013-11M 4950 Lt (1434,78 Eur) sumai, pasirašant UAB „B.L.“ projektų vadovo M. V. vardu ir sutartį patvirtinant parašu bei už tariamus langus 2011 m. spalio 17 d. savo vardu paėmęs 2000 Lt (479,24 Eur) avansą grynais pinigais, išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. 2794083, patvirtinant šį dokumentą parašu, tačiau iki nurodyto termino langų nepristatė, pinigų taip pat negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą – 2000 Lt (479,24 Eur) vertės R. B. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, jog realiai MB „V.C.“ pats nedirba, toks asmuo kaip M. K. neegzistuoja ir nėra susijęs su nurodyta įmone, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog visų langų G. Ž. pagal jo iš anksto parengtą sutartį M. K. vardu nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. gegužės 30 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-1893 907,25 Eur sumai, 2018 m. gegužės 30 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą ir antspauduotą MB „V.C.“ antspaudu sutartį MG-1893 907,25 Eur sumai, pasirašant MB „V.C.“ tariamo projektų vadovo M. K. vardu ir sutartį patvirtinant išgalvotu parašu bei už tariamus langus paėmęs išgalvoto asmens M. K. vardu 450 Eur avansą, kuris 2018 m. birželio 1 d. buvo pervestas į pastarojo nurodytą LUMINOR banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Imituojant, jog pinigus gavo M. K., o ne M. V., tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą, jį panaudojo apgaule įgyjant pinigines lėšas iš G. Ž., padarant jai 450 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog langų O. D.-M. pagal jo iš anksto parengtą sutartį M. V. vardu nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. rugpjūčio 10 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-1957 708 Eur sumai, 2018 m. birželio 10 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą ir antspauduotą MB „V.C.“ antspaudu sutartį MG-1957 708 Eur sumai, pasirašant MB „V.C.“ projekto vadovo M. V. vardu ir sutartį patvirtinant parašu bei už tariamus langus paėmęs savo vardu 350 Eur avansą, kuris buvo 2018 m. rugpjūčio 15 d. pervestas į pastarojo nurodytą LUMINOR banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki nurodyto termino langų nepristatė, pinigų taip pat negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo O. D.-M. priklausantį turtą – 350 Eur. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
4. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog langų I. O. pagal jo iš anksto parengtą sutartį M. V. vardu nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. rugpjūčio 29 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-1976 650 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą ir antspauduotą MB „V.C.“ antspaudu sutartį MG-1976 650 Eur sumai, pasirašant MB „V.C.“ projektų vadovo M. V. vardu ir sutartį patvirtinant parašu bei už tariamus langus paėmęs savo vardu, 2018 m. rugpjūčio 29 d. 300 Eur avansą grynais pinigais iki nurodyto termino langų nepristatė, pinigų taip pat negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo I. O. priklausantį turtą – 300 Eur. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
5. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog visų langų Ž. G. pagal jo iš anksto parengtą sutartį M. V. vardu nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. rugsėjo 4 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-1983 500 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 4 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą ir antspauduotą MB „V.C.“ antspaudu sutartį MG-1983 500 Eur sumai, pasirašant MB „V.C.“ projekto vadovo M. V. vardu ir sutartį patvirtinant parašu bei už tariamus langus paėmęs savo vardu 2018 m. rugsėjo 4 d. 250 Eur avansą grynais pinigais išrašė pinigų priėmimo kvitą MG 1983, patvirtinant šį dokumentą parašu, tačiau iki nurodyto termino langų nepristatė, pinigų taip pat negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo Ž. G. priklausančius 250 Eur. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.
6. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog visų langų S. K. pagal jo iš anksto parengtą sutartį M. V. vardu nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. rugsėjo 18 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-1995 350 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 18 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą ir antspauduotą MB „V.C.“ antspaudu sutartį MG-1995 350 Eur sumai, pasirašant MB „V.C.“ projektų vadovo M. V. vardu ir sutartį patvirtinant parašu bei už tariamus langus paėmęs savo vardu 2018 m. rugsėjo 18 d. 150 Eur avansą grynais pinigais išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. MG 1995, patvirtinant šį dokumentą parašu, tačiau iki nurodyto termino langų nepristatė, pinigų taip pat negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo S. K. priklausančius 150 Eur. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.
7. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog jokių langų pagal jo iš anksto parengtą sutartį M. V. vardu nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. spalio 23 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-2005 2400 Eur sumai, nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą sutartį MG-2005, pasirašant (duomenys neskelbtini) DNSB bendrijos pirmininko Z. R. akivaizdoje MB „V.C.“ projektų vadovo M. V. vardu ir sutartį patvirtinant parašu bei už tariamus langus 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) DNSB bendrijos pirmininkui Z. R. pervedus bankiniu pavedimu 600 Eur į M. V. nurodytą REVOLUT LTD banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo (duomenys neskelbtini) DNSB bendrijai priklausantį turtą – 600 Eur. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
8. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog langų M. J. pagal jo iš anksto parengtą sutartį nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. spalio 27 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-2016 2557,66 Eur sumai, 2018 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu nusiuntęs galutinę sutartį MG-2016 2557,66 Eur sumai, kurioje nurodoma 1250 Eur avansą pervesti iki 2018 m. spalio 30 d., 1250 Eur avansą kuris 2018 m. spalio 30 d. buvo pervestas į pastarojo nurodytą „Revolut Limited“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2018 m. lapkričio 19 d. į tą pačią banko sąskaitą buvo pervesti dar 800 Eur, tačiau iki nurodyto termino langų nepristatė, pinigų taip pat negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo M. J. priklausantį turtą – 2050 Eur. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
9. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog langų A. K. pagal jo iš anksto parengtą sutartį nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. lapkričio 7 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-2010 2000 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 7 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą sutartį MG-2010 2000 Eur sumai, pasirašant A. K. akivaizdoje bei už tariamus langus 2018 m. lapkričio 7 d. paėmęs savo vardu 900 Eur avansą grynais pinigais išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. 2010, patvirtinant šį dokumentą parašu, tačiau iki nurodyto termino langų nepristatė, pinigų taip pat negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo A. K. priklausantį turtą – 900 Eur. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
10. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, turėdamas tikslą suklaidinti užsakovą, iš anksto žinodamas, jog langų T. L. pagal jo iš anksto parengtą sutartį nepristatys, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2018 m. gruodžio 7 d. atspausdinęs savo kompiuteriu sutartį Nr. MG-2019 1900 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 7 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pateikė jo paties atspausdintą sutartį MG-2019, pasirašant T. L. akivaizdoje, bei už tariamus darbus 2018 m. gruodžio 7 d. T. L. pervedus bankiniu pavedimu 500 Eur avansą į M. V. nurodytą REVOLUT LTD banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis jokių sutartų darbų neatliko, nukentėjusiajai pareikalavus grąžinti sumokėtus pinigus bei 2019 m. vasario 20 d. nutraukus sutartį MG-2019, jis 2019 m. kovo 4 d. grąžino 200 Eur, likusios sumos negrąžino ir tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo T. L. priklausantį turtą – 300 Eur. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
11. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, bei jį nubausti:
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta R. B.) laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta G. Ž.) laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta O. D.-M.) laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta I. O.) laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai) laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta A. K.) laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta T. L.) laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta M. J.) laisvės atėmimu trims mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusia bausme);
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant ir apėmimo būdu, bei paskirti M. V. laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę), taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti M. V. laisvės atėmimą vieneriems metams (arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. V. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. bausmes, privalėjo įvertinti tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistu. Po šių nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis daugiau nenusikalto. Tuo metu, kai nuteistasis turėjo darbinių pajamų, jis pagal savo išgales atlygino padarytą žalą. Be to, nuteistojo veiksmus nulėmė nesėkmingai susiklostęs verslas. M. V. augina tris mažamečius vaikus, moka paskolą už įsigytą būstą, turi kitų įsipareigojimų. Šios aplinkybės iš dalies ir paskatino jį pasirinkti būtent tokį elgesio su nukentėjusiais variantą (laiku arba visiškai nevykdyti prisiimti sutartinių įsipareigojimų). Vis tik kaltę nuteistasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma leidžia M. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirti minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmes arba, vadovaujantis BK 55 straipsniu, skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
13. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, M. V. paskirtos bausmės negali būti vertinamos kaip teisingos. Skiriant bausmes privalu atsižvelgti ne tik į nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, bet ir į tai, ar skiriamomis bausmėmis bus įgyvendinti baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai, ar paskirtos bausmės atitiks visuomenėje vyraujančias moralines nuostatas bei visuomenės teisingumo jausmą, bei kitas aplinkybes.
14. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, privalėjo būti bendrinamos su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kadangi šios nusikalstamos veikos akivaizdžiai skiriasi nuo veikų, už kurias skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas M. V., pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms.
15. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad teismų praktikoje paprastai pripažįstama, jog pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertinant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, turi būti atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertinant konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį turi būti atsižvelgta į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.
16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. V. buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaitimų kategorijai, o BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu M. V. paskirta bausmė už sunkaus nusikaltimo padarymą savo dydžiu yra švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė už nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, o tai reiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu M. V. paskirta bausmė neužtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyto teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimo.
17. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turėjo apimti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes.
Šalies argumentai
18. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl M. V. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta S. K.).
19. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Nedidelės vertės turto sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra nustatyta, kad nedidelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kyla tuo atveju, kai apgaule yra įgyjamas svetimas turtas, kurio vertė yra didesnė nei 150 Eur.
20. Šioje baudžiamojoje byloje M. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo S. K. priklausančius 150 Eur. Akivaizdu, jog M. V. apgaule įgyto svetimo turto vertė yra lygi 3 MGL dydžio sumai, tačiau tokios sumos neviršija. Taigi M. V. iš S. K. įgytas turtas nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo dalyko. Tuo pačiu darytina išvada, kad M. V. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymių. Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalis, kuria M. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta S. K.) areštu dvidešimčiai parų, yra naikintina, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju M. V. veika gali būti vertinama tik kaip Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas.
21. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Konstatavus, kad M. V. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį dėl S. K. priklausančio turto įgijimo apgaule, nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys, kuriame jis prašė iš kalto asmens priteisti 150 Eur jo patirtai turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 46), paliktinas nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nuteistajam M. V. paskirtų bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas.
22. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmė asmeniui yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, privalu atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Nuteistojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (visų nusikalstamų veikų padarymo atvejais) buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Čia pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino, o tai, be jokios abejonės, mažina nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju M. V. padarė aštuonias nusikalstamas veikas nuosavybei ir vieną nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, kuria daroma žala teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui. Visos šios nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, M. V. padarė ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Nekyla jokių abejonių, kad nuteistasis darydamas nusikalstamas veikas veikė tiesiogine tyčia. Didžioji dalis nusikalstamų veikų buvo padaryta per trumpą laiką, t. y. per šiek tiek daugiau nei šešis mėnesius. M. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, tačiau dalį nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė tuo metu, kai jau buvo daromas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje (nusikaltimai buvo daromi nuo 2018 metų kovo iki 2018 metų rugsėjo), už kuriuos jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, o dalį nusikalstamų veikų padarė po sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymo. Visos nusikalstamos veikos buvo daromas veikiant analogiška schema, kas rodo, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinio pobūdžio. Taip pat įvertintina ir tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už iš esmės analogiško pobūdžio teisės pažeidimų, numatytų ANK 108 straipsnyje, padarymą (t. 4, b. l. 68-69).
24. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. V. už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2018 metais, paskyrė atitinkamų normų sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, t. y. laisvės atėmimą bei areštą. Čia pastebėtina, kad BK 55 straipsnyje yra nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog BK 55 straipsnyje yra kalbama apie bausmės skyrimą asmeniui, nuteistam už vieną nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įstatymų leidėjas tokį nusikaltimą apibrėžia vienaskaitos forma, taip pabrėždamas negalimumą taikyti šią bausmės skyrimo taisyklę tais atvejais, kai yra nustatyta realioji kelių nusikaltimų sutaptis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-277/2011 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. bausmes, nebuvo saistomas BK 55 straipsnio normos reglamentavimo. Kita vertus net ir pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui teismas turi teisę skirti laisvės atėmimo ar arešto bausmę, tačiau toks sprendimas turi būti motyvuotas.
25. Nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių už nusikaltimus dydžiai yra artimi minimalioms baudžiamajame įstatyme numatytoms šios bausmės riboms, o arešto bausmės, paskirtos už baudžiamąjį nusižengimą, dydis yra mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį. Taigi vertinti paskirtųjų bausmių kaip aiškiai per griežtų nėra pagrindo. Be to, paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažintos vienu trečdaliu. Paskirtųjų bausmių nėra pagrindo švelninti net ir atsižvelgus į tai, kad nuteistasis turi mažamečių vaikų, kurie auga su mamomis (t. 5, b. l. 39), sugyventinę, nuolatinę gyvenamąją vietą.
26. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. V. paskyrė per griežtą bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo padarytas 2011 metais R. B.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už šią nusikalstamą veiką, po kurios padarymo M. V. nebuvo nusikaltęs iki 2018 metų, t. y. ši nusikalstama veika akivaizdžiai nepatenka į periodą, kai nusikalstami veiksmai buvo daromi sistemingai, nuteistajam buvo ir yra tikslinga skirti ne pačią griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimą, o švelnesnę bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai šios bausmės ribai. Ši arešto bausmė nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nuteistajam M. V. paskirtų bausmių bendrinimo su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
27. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei BK 300 straipsnio 3 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendis buvo pakeistas, nuteistajam sugriežtinant už jo padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes. Padavus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, o apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas (nuosprendis ar nutartis) įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 ir 3 dalys). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 13 d. Visas nusikalstamas veikas, už kurias M. V. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, priėmimo. Taigi M. V. aptartais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės privalėjo būti bendrinamos laikantis BK 63 straipsnio reikalavimų. Vis tik pirmosios instancijos teismas pareigos bendrinti skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių neįvykdė. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis yra keistinas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis buvo apskųstas kasacine tvarka (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi kasacinis skundas buvo atmestas), nebuvo pagrindas atsisakyti bendrinti nuteistajam paskirtas bausmes su įsiteisėjusiu nuosprendžiu.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, M. V. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Už šiuos nusikaltimus nuteistajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Nagrinėjamu atveju M. V. yra nuteistas už aštuonių nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Visi M. V. padaryti nusikaltimai pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimai kategorijai pagal BK 11 straipsnį, o nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje, apskritai yra priskiriama kitai nusikalstamų veikų rūšiai, t. y. baudžiamiesiems nusižengimams, vertinant nusikalstamų veikų pavojingumą atsižvelgtina ir į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Taigi skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės, laikantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų, yra bendrinamos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri M. V. buvo nustatyta apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, padaryta G. Ž.) ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (veikos, padarytos O. D.-M., I. O., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, M. J., A. K. ir T. L.) bei 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kurios, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažintos vienu trečdaliu, bei šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė arešto bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, padaryta R. B.), padarymą apėmimo būdu bendrintinos su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Į M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį, bei šiuo nuosprendžiu įskaitytas nuteistojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria M. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta S. K.), panaikinti ir šioje dalyve priimti naują nuosprendį:
M. V. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta S. K.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria M. V. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą (veika padaryta R. B.) buvo paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, pakeisti ir M. V. už šio nusikaltimo padarymą paskirti areštą trisdešimčiai parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti areštą dvidešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri M. V. buvo nustatyta apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, padaryta G. Ž.) ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (veikos, padarytos O. D.-M., I. O., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, M. J., A. K. ir T. L.) bei 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kurios, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažintos vienu trečdaliu, bei šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, padaryta R. B.), padarymą apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme bei M. V. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Į M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį, bei šiuo nuosprendžiu įskaitytą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūtą laiką.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam S. K. iš M. V. buvo priteista 150 Eur turtinei žalai atlyginti ir S. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.