- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- e2-157-341/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03938-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Atsakovas
- Z. D.
- Trečiasis asmuo
- K. D., E. D., F. L., D. D.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Leonidas Ignatovas
- Kategorijos
- 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Almai Buinovskienei, dalyvaujant vertėjai Erikai Tunčikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei J. D., atsakovui Z. D., jo atstovui advokatui Leonidui Ignatovui, trečiųjų asmenų K. D., E. D., K. D. įstatyminiam atstovui Z. D., trečiajam asmeniui F. L. (F. L.), išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono VTAS atstovui Dmitrijui Charitonovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Z. D. dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo; tretieji asmenys – F. L., D. D., nepilnamečiai K. D., E. D., K. D., kurių įstatyminis atstovas Z. D., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, vadovaudamasis CK 4.103 straipsniu, CPK 273 straipsnio 1 dalimi, Statybos įstatymo 3 straipsniu, 23 straipsniu, Priežiūros įstatymo 8 straipsniu, 14 straipsniu, prašo 1) įpareigoti atsakovą Z. D. savo lėšomis, per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype adresu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pastatytą 12 m ilgio, 11 m pločio ir 5 m aukščio gyvenamąjį namą, bei 6 m ilgio, 4 m pločio, bei 3 m aukščio pagalbinio ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovui Z. D. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti Inspekcijai, kodas 288600210, pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype adresu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pastatytą 12 m ilgio, 11 m pločio ir 5 m aukščio gyvenamąjį namą bei 6 m ilgio, 4 m pločio, bei 3 m aukščio pagalbinio ūkio pastatą bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Ieškinyje nurodė, kad minėtus statinius atsakovas pastatė neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, jam nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav. Atsakovo pastatytas 6 m ilgio, 4 m pločio bei 3 m aukščio pagalbinio ūkio pastatas, kurio pamatai iš akmens, sienos medinio karkaso, apkaltos lentomis, su bitumo stogu, yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems pagal teisės aktų reikalavimus privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų, žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Atsakovo pastatytas gyvenamasis namas 12 m ilgio, 11 m pločio ir 5 m aukščio, betoninių pamatų, sienos padengtos blokeliais, medinio perdengimo bei medinės stogo konstrukcijos; nepatenka į ypatingų ir nesudėtingų statinių kategorijas, todėl toks statinys yra priskiriamas neypatingiems statiniams. V. S. įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiančio dokumentu yra statybos leidimas, o 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai yra rengiamas statybos projektas. Nurodo, kad atsakovas gyvenamąjį namą, kuris priskiriamas neypatingų statinių kategorijai pastatė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos vyriausiasis specialistas 2013-09-27 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130927-00133, o 2013-09-27 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-130927-00130 iš statytojo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014-03-27 nugriauti gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, o nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau -Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalį, atsakovas iki reikalavimų įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau toks dokumentas Inspekcijai pateiktas nebuvo. 2014-03-21 atsakovas kreipėsi į Inspekciją dėl reikalavimo termino pratęsimo ir 2014-04-30 sprendimu Nr. (23.29) RE-168 numatytas terminas buvo pratęstas iki 2014-06-27. Tačiau 2014-08-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-140828-00156 buvo nustatyta, kad Inspekcijos reikalavimas įvykdytas nebuvo, statiniai nenugriauti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad ieškovo teiginys, jog namas stovi ant atsakovui nepriklausančio žemės sklypo neatitinka tikrovės, nes žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-20 sprendimu, civilinėje byloje Nr.2-3113-855-2014 nuosavybės teise po sutuoktinės J. D. mirties atiteko atsakovo nepilnamečiams vaikams - jie gavo 3/4 dalis, o atsakovui atiteko 1/4 dalis minėto sklypo. Žemės sklypas mirusiai atsakovo sutuoktinei J. D. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise ir esant tokiam žemės sklypo statusui buvo statomas gyvenamasis namas. Namas buvo statomas dar esant gyvai J. D., iš bendrų sutuoktinių lėšų, o jai mirus Z. D. baigė jo statybą. Teigia, jog šiuo metu atsakovas augina keturis nepilnamečius vaikus, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, bei vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, pasiremiant teisingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimą nugriauti gyvenamąjį namą laiko neatitinkančiu jokių moralės principų ir vykdomos Valstybės politikos, susijusios su šeima. Prašo ieškinį atmesti, kaip tinkamai nemotyvuotą ir neįrodytą.
Trečiasis asmuo D. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog iškart po 2012-08-11 santuokos su atsakovu, pradėjo gyventi pastate, esančiame prie pradėto statyti gyvenamojo namo adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Vyras nedirbo, tačiau prižiūrėjo smulkų ūkį ir rūpinosi trimis nepilnamečiais vaikais, tęsė vidaus apdailos darbus pastatytame name. Nurodė, kad dėl teisinio neišprusimo atsakovas prieš ir po sutuoktinės J. D. mirties neatliko jokių veiksmų dėl statybos leidimo, kitų dokumentų gavimo, tačiau šiuo metu siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti pastatyto namo ir ūkinio pastato statybą. Dėl šių priežasčių su reikalavimu nugriauti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą nesutinka, be to, nurodo, kad tai šiame name šeima gyvena su nepilnamečiu sūnumi, kito būsto neturi, o nepilnamečiai vaikai: E. D., K. D., K. D., J. D., netektų teisės turėti turto, susijusio su šiuo gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais, papildomai paaiškino, kad žemės sklypo savininkų sutikimas yra vienas iš kriterijų, siekiant įgyvendinti teisę įteisinti savavališką statybą. Per nustatytą terminą nebuvo pateikta dokumentų, kad statyba įteisinta, ar kad buvo siekta įteisinti, todėl kreiptasi į teismą. Nuo savavališkos statybos užfiksavimo fakto atsakovas turėjo 9 mėnesių laikotarpį jų įteisinimui, tačiau to nepadarė, ir net nepateikė duomenų – susitarimo su žemės sklypo savininku, kad patvirtintų, jog yra galimybė savavališkas statybas įteisinti. Dėl žemės situacija pasikeitė po ieškinio pateikimo, atsakovas priėmė palikimą, dabar sklypas priklauso 5 asmenims, todėl siekiant įteisinti statybą, vis tiek reikia visų žemės sklypo savininkų rašytinių sutikimų. Teismo diskrecijos teisė pagal įstatymą (Priežiūros įstatymo 14 str.) nustatyti terminą statybos įteisinimui; inspekcija neprieštarauja. Dėl termino – palieka spręsti teismui. Iki metų – terminas būtų realus – nes nesant savininko sutikimo, reiktų kreiptis į teismą. Bendraturčio sutikimas – bet kokiu atveju reikalingas. Duomenų, kad statyba apskritai būtų draudžiama tame sklype, inspekcija neturi. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovas bei nepilnamečių trečiųjų asmenų K. D., E. D., K. D. įstatyminis atstovas Z. D. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad pradėjo statyti statinius su buvusia žmona 2010 metais. Žmona mirė 2011 metais. Nebuvo susitvarkę dokumentų dėl žemės, o šiuo metu susitvarkė. Buvęs uošvis nedavė sutikimo, reikalavo nugriauti pastatus; šiuo metu pradėta žemės atidalinimo procedūra. Į savivaldybę atsakovas jau kreipėsi – reikalingas arba sutikimas, arba atidalinimas. Dokumentų susitvarkymui prašo skirti vienerių metų terminą. Atsakovo atstovas adv. L.Ignatovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo ieškinio pateikimo momento situacija pasikeitė, palaikė atsakovo prašymą skirti iki vienerių metų terminą statybos įteisinimui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo F. L. teismo posėdyje nurodė sutinkantis, kad atsakovas įteisintų statybą su sąlyga, kad namas priklausytų vaikams. Pateikė rašytinį sutikimą. Patvirtino, kad statinius statė atsakovas.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas D.Charitonovas teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, jog bylos eigoje buvo priimtas palikimas, atsakovas su nepilnamečiais vaikai tapo sklypo, kuriame yra statiniai, bendrasavininkiais; atsakovas kreipėsi į savivaldybės administraciją. Statyba šioje teritorijoje yra galima, todėl atstovo nuomone, teismas gali suteikti terminą parengti projektinę dokumentaciją. Tai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Kadangi gautas ir trečiojo asmens sutikimas, todėl mano, kad yra pagrindas prašyti suteikti vienerių metų terminą projektinės dokumentacijos parengimui ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Trečiasis asmuo D. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Į teismo posėdį neatvykusių nepilnamečių trečiųjų asmenų K. D., E. D., K. D., kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, interesus atstovauja jų įstatyminis atstovas Z. D., todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) patikrinusi statinių (gyvenamojo namo ir ūkio pastato), esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., statybą, 2013-09-27 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA (23.6)-1770, ir Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130927-00133. Savavališkos statybos akte nurodyta, jog gyvenamasis namas (12x11x5 m., užstatymo plotas apie 102 kv.m., vienas aukštas, pamatai – betonas, sienos – blokeliai, perdengimas – medis, stogo konstrukcija – medis, stogo danga – bitumas) ir ūkio pastatas (6x4x3 m., pamatai – akmenys, sienos – medžio karkasas, apkaltas lentomis, stogo danga – bitumas), esantys Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pastatyti savavališkai. Akte pažymėta, kad gyvenamasis namas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, o ūkio pastatas – nesudėtingas statinys, taip pat, jog statybą leidžiančių dokumentų, t.y. leidimo statyti naują statinį ir žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, nėra; taip pat yra duomenys, kad statybų pradžia – 2009 metai, patikrinimo metu statinių statyba baigta. Inspekcija 2013-09-27 reikalavimu Nr. REI-00-130927-00130 pareikalavo iš statytojo Z. D., ne vėliau kaip iki 2014-03-27 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013-09-27 surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius, t.y. nugriauti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę. Reikalavime pateikta informacija, kad asmuo turi teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tiek aktas, tiek minėtas reikalavimas pasirašytinai įteiktas atsakovui Z. D.. Atsakovas 2014-03-21 pateikė prašymą 3 mėnesiams pratęsti terminą, būtiną statybos leidimo ir kitų dokumentų gavimui., 2014-04-30 sprendimu Nr. (23.29)RE-168 Inspekcija pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2014-06-27. 2014-08-28 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. NPA-00-140828-00156 patvirtina, kad atsakovas reikalavimo nugriauti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę, neįvykdė.
Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad Savavališkos statybos akto surašymo metu, t.y. 2013-09-27, žemės sklypas, kuriame pastatyti ginčo statiniai nuosavybės teise buvo registruoti F. L. (1/4 dalis) bei J. L. (3/4) vardu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3113-855/2014 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. D. po savo sutuoktinės J. D. mirties priėmė palikimą bei atnaujintas terminas priimti palikimą po J. D. mirties nepilnamečių vaikų E. D., K. D. bei K. D. vardu. 2015-03-09 išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 3/16 dalys K. D., 3/16 dalys Z. D., 3/16 E. D. bei 3/16 dalys K. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini).
CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte apibrėžta savavališkos statybos sąvoka – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.). Statybą leidžiantys dokumentai pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 p. - leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.
Kaip minėta, gyvenamasis namas yra priskirtas neypatingų statinių kategorijai, o ūkio pastatas – nesudėtingas statinys (Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelė; Statybos įstatymo 2 str. 94 p., 3p., 6p.); ginčo dėl to nėra.
P. S. įstatymo 23 str. statybą leidžiantys dokumentai yra: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį (SĮ 23 str. 1 d. 1 p.), o tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (SĮ 23 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte nurodyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. Taigi, gyvenamojo namo (neypatingo statinio) statybai atsakovas privalėjo gauti statybos leidimą, o ūkinio pastato (nesudėtingo statinio) statybai – žemės sklypo bendraturčio sutikimą.
Atsakovas neneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog ginčo statinius jis pastatė neturėdamas statybos leidimo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimo, taip pat, kad juos pradėjo statyti 2009 metais, o patikrinimo metu jie jau buvo baigti, todėl nustačius šias aplinkybes bei atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad Z. D. gyvenamąjį namą bei pagalbinio ūkio pastatą žemės sklype adresu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., pastatė savavališkai.
Pagal CK 4.103 str. 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos nustatymo metu Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentavo Statybos įstatymo 28 str. 7 d. Šiuo metu, iš esmės analogiškai šis klausimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šiose teisės normose numatyta, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. To paties straipsnio 8 p. numatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pagal šio straipsnio 9 dalį, - teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis.
Atsakovas prašo parinkti jam kitą alternatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, leidžiant įteisinti savavališkos statybos padarinius. Trečiasis asmuo, t.y. žemės sklypo bendrasavininkas F. L. teismo posėdžio metu pateikė rašytinį sutikimą dėl ginčo statinių projektinės dokumentacijos rengimo su sąlyga, kad nepilnamečiai vaikaitės K. D., E. D., K. D., bus nurodytų statinių bendrasavininkėmis. Be to, atsakovas nurodė, kad yra pradėta žemės sklypo atidalinimo procedūra. Duomenų, kad egzistuoja kitos priežastys, dėl kurių ginčo statinių statyba būtų apskritai negalima, byloje nėra. Atsakovas dėl sunkios turtinės padėties, prašo statybų įteisinimui nustatyti vienerių metų terminą. Ieškovo atstovė iš esmės neprieštarauja, kad sprendimu būtų nustatytas toks terminas statyboms įteisinti; nurodė, kad aplinkybių, dėl kurių statybos įteisinimas būtų apkritai negalimas, nežino.
Įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, bei vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo, teisingumo ir protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p., ir nustatyti vienerių metų terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objektų statybai įteisinti, t.y. taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą. O neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovui turi būti taikomas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 2 p. nurodymas – savavališkai pastatyto statinio nugriovimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškinys yra pagrįstas, tačiau dėl aukščiau išdėstytų argumentų tenkintinas iš dalies.
Kadangi atsakovas Z. D. Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-31 sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, žyminis mokestis bei byloje patirtos pašto išlaidos iš jo nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259, 260-270 str., teismas
n u sprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Z. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype adresu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., savavališkai pastatyto 12 m ilgio, 11 m pločio ir 5 m aukščio gyvenamojo namo, bei 6 m ilgio, 4 m pločio ir 3 m aukščio pagalbinio ūkio pastato projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus.
A. Z. D. neįvykdžius įpareigojimo parengti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., savavališkai pastatyto 12 m ilgio, 11 m pločio ir 5 m aukščio gyvenamojo namo, bei 6 m ilgio, 4 m pločio, bei 3 m aukščio pagalbinio ūkio pastato projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus– įpareigoti atsakovą Z. D. savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam dvylikos mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype adresu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., pastatytą 12 m ilgio, 11 m pločio ir 5 m aukščio gyvenamąjį namą, bei 6 m ilgio, 4 m pločio, bei 3 m aukščio pagalbinio ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę.
Nustatyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (k. 288600210) - turi teisę nugriauti žemės sklype adresu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 9817) (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., pastatytą 12 m ilgio, 11 m pločio ir 5 m aukščio gyvenamąjį namą bei 6 m ilgio, 4 m pločio, bei 3 m aukščio pagalbinio ūkio pastatą bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.