- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 2-80-633/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- S. Č., L. Č., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Renas Bradūnas
Procesinių sprendimų kategorijos – 30.5; 30.10;30.12.1; 99.5
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015-05-13,
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei J. B., atsakovams S. Č., L. Č., jų atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. B. ieškinį atsakovams S. Č., L. Č. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo ir naujos ribos tarp žemės sklypų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė šioje byloje teismą prašo : 1) panaikinti kaip pažeidžiančius jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teises du atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus (toliau, - NŽT) individualaus pobūdžio administracinius aktus – a) 2013-07-25 vyr. specialistės L. K. atlikto atsakovų S. ir L. Č. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, nustatytų UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ matininko V. R. 2013-05-03 atliktais kadastriniais matavimais, bylos tikrinimo aktą Nr. 19KAM-62365 (toliau, - bylos tikrinimo aktą), b) 2013-07-25 skyriaus vedėjos V. B. atliktą minėtų a) punkte kadastro duomenų suderinimą rezoliucija (toliau, - duomenų suderinimą), 2) nustatyti ribą tarp jai, ieškovei, nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir aukščiau minėto atsakovų S. ir L. Č. žemės sklypo pagal 1999-12-13 nustatytus Teritorijų planavimo vyr. specialisto R. G. atliktais preliminariais matavimais jos, ieškovės, žemės sklypo kadastro duomenis ir jų pagrindu parengtą ir suderintą jos, ieškovės, žemės sklypo planą M 1:500 Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 4.45 str. tvarka, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė J. B. ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2005 m. ji iš liudytojo D. B. asmeninėn nuosavybėn notarine sutartimi nusipirko 25 a. ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jos žiniomis prieš D. B. šį sklypą valdė liudytojas R. N., kurį paveldėjo iš savo tėvo, kuriam jis buvo paskirtas gyvenamojo namo statybai. Jos žiniomis šiam sklypui 1999 metais buvo atlikti preliminarūs kadastriniai matavimai, kuris iš buvusių savininkų juos užsakė, jai nežinoma, šiais matavimais nustatyti sklypo duomenys (plotas, ribos) jos įsitikinimu yra teisingi, 2005 m. sklypo ribos, tame tarpe ir riba su atsakovų S. ir L. Č. sklypu, pagal 1999 m. planą buvo pažymėtos VĮ Registrų centro (toliau, - RC) tvarkomame vietovės kadastro žemėlapyje. 2006 m. gretimą sklypą (duomenys neskelbtini) nusipirko ir ėmė valdyti atsakovai S. ir L. Č., iki 2013 m. ginčų dėl ribos tarp šių sklypų su atsakovais nebuvo kilę. Iki ginčo kilimo faktiškai ilgą laiką, dar iki sklypus jiems įsigyjant, nusistovėjusią ribą tarp sklypų vietoje žymėjo eilė buvusių savininkų pasodintų tujų ir eglių atkarpoje nuo gatvės iki jos lauko rūsio statinio bei toliau nuo jo į laukų pusę iki sklypų galo ėjusi metalinių segmentų tvora. Ar ankstesnių savininkų augalai buvo susodinti ir nutverta tvora teisingai, t.y. pagal teritorijos planavimo dokumentus, ji negalinti tvirtinti, tačiau mananti, kad visgi teisingai, kadangi niekada lig šiol ginčų dėl to kilę nebuvo. Kai atsakovų sklype buvo atlikti jos ginčijami 2013 m. kadastriniai matavimai, riba tarp sklypų matininko buvo nužymėta dviem riboženkliais sklypų galuose ir vienu maždaug per vidurį. Bylos procese sulyginusi duomenis apie sklypų ribą savojo sklypo 1999 m. ir atsakovų sklypo 2013 m. planuose, ji kategoriškai netvirtinanti, jog atsakovų plane ir kt. jų sklypo dokumentuose ginčo riba yra pažymėta neteisingai, tačiau vietoje matininkas riboženkliais ją yra nužymėjęs tikrai neteisingai, - ribos gale prie gatvės pirmasis riboženklis yra įkaltas teisingai, tačiau kitame gale (laukuose) antrasis riboženklis yra įkaltas ir riba perkelta į jos, ieškovės, sklypo gilumą apie 2,20 metro nuo senosios ribos, tokiu būdu yra neteisėtai nusavinta dalis jos žemės. Ji taip pat tvirtinanti, kad pagal dabar vietoje nužymėtą ginčo ribą jai žemės už jos lauko rūsio pastato į atsakovų pusę jai nebeliko, nors anksčiau buvęs praėjimas, tiesa, įėjimas į rūsį yra iš jos kiemo pusės, požeminė dalis sutampanti su antžeminės ribomis. Atsakovų sklypo 2013 m. kadastrinius matavimus atlikusio matininko V. R. veiksmus, - taip, kaip jis vietoje nužymėjo ginčo ribą, ji yra apskundusi NŽT, atsakymo dėl to dar nėra gavusi. Ieškovė patvirtinanti, kad atsakymus, kurie yra nagrinėjamoje byloje, į visus jos anksčiau rašytus skundus iš NŽT ji yra gavusi ir su jais iš karto susipažinusi.
Atsiliepimas
Atsakovai S. Č. ir L. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teisme papildomai paaiškino, jog su ieškiniu visiškai nesutinkantys ir prašantys jį atmesti, nes 2013 m. atliktais jų sklypo kadastriniais matavimais riba su ieškovės sklypu nustatyta ir vietoje nužymėta teisingai, ji neprieštarauja ir tam, kaip ji yra pažymėta ieškovės sklypo 1999 m. preliminarių matavimų pagrindu parengtame plane, - planai vienas kitam neprieštarauja, ribos nepersidengia, ieškovė žemės sklypo plotas prie ginčo ribos ne tik kad nesumažėjo, bet netgi tikėtina padidėjo, - natūroje riba laukų gale buvo paslinkta apie 70 cm į jų, atsakovų, pusę, o ne į ieškovės, kaip ši teigianti, tačiau ribos liniją ištiesinant, kitose jos atkarpose riba galėjo kiek tai kirsti senąją ir į ieškovės pusę, tačiau tikrai labai nežymiai. Savąjį sklypą jie bendron nuosavybėn nusipirko 2006 m., buvęs savininkas vietoje jiems parodė kokiomis ribomis faktiškai žemę naudoja, tame tarpe ir ribą su ieškovės sklypu. Sklypą jie pirko suformuotą taip pat tik preliminariais 2002 metų matavimais, sudarant sandorį ir perimant sklypo valdymą nei patys nei su specialistų pagalbą sklypo ploto ir ribų, tame tarpe ir su ieškovės sklypu, netikrino, - pasitikėjo specialistų atliktais preliminariais matavimais. Ieškovei jiems netikėtai iškėlus ginčą dėl sklypų ribos, 2013 m. jie užsakė tikslius kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkas V. R., jais nustatyti sklypo duomenys (plotas ir ribos) buvo suderinti su NŽT ir RC pažymėti vietovės kadastro žemėlapyje 2002 m. Kadangi 2005 m. ten pat buvo pažymėtos ir ieškovės sklypo ribos, jos sklypo ribų paskesnio pažymėjimo tame pačiame žemėlapyje metu nesikirto, nes priešingu atveju ieškovės prašymas pažymėti būtų atmestas, sklypai nepersidengia, 2013 m. ginčo matavimais nustatyta riba tarp jų yra visiškai aiški, teisinga ir netgi palankesnė ieškovei nei buvo iki tol, todėl jiems nesuprantama dėl ko ieškovė nagrinėjamą ginčą išviso pradėjo. Vietoje matininkas ribą tarp sklypų jų įsitikinimu taip pat pažymėjo teisingai, anksčiau augalų eilė ir tvora, žymėjusios faktinę ribą, buvo laužytos formos, o dabar riba nužymėta tiesia linija, galuose įkasti du riboženkliai, o maždaug per vidurį jų prašymu matininkas įkalė dar vieną papildomą orientyrui, ieškovės pateiktose į bylą fotonuotraukose nė vienas matininko riboženklis neužfiksuotas, o medinis kuoliukas vienoje iš foto tikrai nėra matininko riboženklis, - jį bus įsikalusi savo sklype pati ieškovė, riba per ieškovės lauko rūsį tikrai neina, - yra likęs dar pakankamas apie 1-2 m. praėjimas tarp ginčo ribos ir šio statinio išorinės sienos, kad juo naudotis, prižiūrėti ir pan.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė ir per atstovą teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu visiškai nesutinkanti, reikalavimą dėl bylos tikrinimo akto panaikinimo prašanti palikti nenagrinėtą, nes nepasinaudota išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nustatyta 2009-09-03 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 24 ir 25 punktais, reikalavimą panaikinti duomenų suderinimą prašanti atmesti kaip nepagrįstą ir kaip pareikštą praleidus tam įstatymu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.) nustatytą 1 mėn. senaties terminą po atsakovės 2014-05-09 rašto Nr. 1SS-(10.5)-1167 (atsakymo į pačios ieškovės skundą) gavimo, reikalavimą nustatyti kitokią ribą tarp sklypų atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės duomenimis Vilkaviškio r. Bartninkų sen. tarybos sprendimais šiuo metu ginčo šalių valdomi žemės sklypai buvo skirti pirmiesiems jų naudotojams gyvenamiems namas statyti, 1992-07-10 sprendimu dabartiniam atsakovų valdomam sklypui skirta 0,2833 ha žemės, ieškovės, - 0,2500 ha. Atsakovės duomenimis ginčo sklypų plotai teisėtai keičiami nebuvo. Atlikus atsakovų sklypui 2013 m. kadastrinius matavimus, buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka jais nustatytų kadastro duomenų patikra, jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, todėl ir buvo priimti skundžiami administraciniai aktai, ieškovei toliau skundžiantis, pagal nusistovėjusią praktiką buvo patikrinta dar kartą, tame tarpe ir padėtis vietoje, - trūkumų sklypo kadastro duomenų byloje ir pažeidimų matininko veiksmuose rasta nebuvo. Tokių trūkumų ir (ar) pažeidimų nerado ir ieškovės skundą tyrusi atsakovės centrinės įstaigos specialistai Vilniuje. Institucija taip pat visiškai patvirtinanti ir atsakovų S. ir L. Č. atsikirtimo ieškiniui argumentus, kad pagal abiejų sklypų kadastro duomenis 2013 m. atsakovų sklypo kadastriniais matavimais nustatyti faktiniai duomenys, susiję su riba tarp ginčo sklypų, niekuo neprieštarauja 1999 m. preliminariais ieškovės sklypo kadastriniais matavimais nustatytiems jos sklypo kadastro duomenims, kuriais ši remiasi, kaip jos įsitikinimu, teisingais, kartu pirmuosius (atsakovų) vertindama priešingai, - neteisingais. Be to, ginčo sklypai nepersidengia, riba tarp jų yra tiksli ir aiški, - kitaip RC atsakovų sklypo ribų pagal 2013 m. ginčo matavimų planą vietovės kadastro žemėlapyje objektyviai nebūtų galėjusi pažymėti. Galop, ginčo matavimuose riba tarp sklypų nužymėta iš to paties atsakovų sklypo ribos posūkio koordinačių sistemoje taško Nr. 1 ir tiksliai tokio paties ilgio kaip ji buvo užfiksuota ankstesniais 2002 m. preliminariais matavimais, su kuriais sutiko ankstesni ieškovės sklypo savininkai ir kurių pagrindu atsakovai įgijo žemę nuosavybėn. Jeigu žemės savininkai tarpusavio susitarimu ir buvo nusistatę, nusižymėję vietoje ribą tarp sklypų kitaip (kita vieta), tai neturėjo teisėto pagrindo ir negali sukelti teisinių padarinių nagrinėjamam ginčui.
Liudytojai G. K., R. N. ir D. B. teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovės dabar valdomo sklypo žemė apie 1969 m. buvo skirta R. N. tėvams gyvenamojo namo statybai, pastarieji pagal bendrą sutarimą su kaimyninio, dabar atsakovų valdomo, sklypo naudotojais vietoje nusižymėjo bendrą ribą tarp sklypų taip, kaip sugebėjo, vėliau ant jos pasodino medžių, krūmų, ant dalies pastatė tvorą. Šitaip pažymint sklypų ribą, jokių planų nei pas N., nei pas antrus kaimynus nebuvę, ar tokiu būdu riba buvo nužymėta teisingai, - pagal paskirtą sklypų plotą ir pan., negalintys tvirtinti. Iki nagrinėjamo ginčo kilimo sklypų ribos vieta nesikeitė, ginčų nekilo, sklypą perleisdami vieni kitiems (R. N., D. B.), parodė nusistovėjusią ribą. 1999 metais šiuo metu ieškovės valdomam sklypui buvo atlikti preliminarūs matavimai R. N. užsakymu, jais nustatyti sklypo kadastro duomenys liudytojų vertinimu yra teisingi, būtent pagal šiuos kadastro duomenis sklypas buvo perleistas ieškovės nuosavybėn, tarp nusistovėjusios ribos ir lauko rūsio ieškovės valdomame sklype buvęs apie 1,5 m. žemės tarpas, priklausęs ieškovės valdomam sklypui. Ar yra teisingi, ar ne ieškovės ginčijami 2013 m. atsakovų sklypo kadastriniais matavimais nustatyti duomenys, susiję su sklypų bendros ribos vieta, jiems nežinoma.
Liudytojas V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad būdamas matininku atliko 2013 m. kadastrinius matavimus atsakovų namų valdos žemės sklype tiek pagal atsakovų, tiek ir pagal ieškovės sklypams lig tol buvusių sudarytų teritorijų planavimo dokumentų (sprendimų skirti žemės sklypus individualių namų statybai, sklypų raudonųjų linijų planų, preliminarių kadastrinių matavimų) duomenis. Šie duomenys nebuvo visiškai tapatūs, todėl darbų užsakovų, šios bylos atsakovų, sutikimu, ištiesindamas ribą tarp sklypų, jis sprendė palankiau ieškovei ir dėl naujai jo nužymėtos ribos ieškovės sklypo plotas, priešingai nei mano ji pati, ne sumažėjo, bet šiek tiek padidėjo, mat naujai jo nužymėta jau tiesia linija bendra riba labiau pasislinko į atsakovų sklypą. Ją jis nužymėjo dviem riboženkliais sklypų galuose bei dar vienu laikinu kontroliniu per vidurį. Anksčiau sklypų ribą žymėjusi linija medžių, kt. augalų, taip pat dalimi tvoros buvo tikrai gerokai kreiva ir buvo būtina ją ištiesinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, posėdyje išklausęs visų ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimus, apklausęs ieškovės liudytojus, ištyręs šalių dispozityviai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti, - planus iš abiejų sklypų kadastro duomenų bylų, RC duomenis apie abu sklypus, statinius juose ir jų kadastro duomenų istoriją, NŽT administracinius aktus, tame tarpe ir ieškovės skundų tyrimo dokumentus, teismo pavedimu antstolio faktinių aplinkybių ginčo vietoje konstatavimo protokolą, sprendžia nustatęs tokias juridiškai reikšmingas faktines ginčo bylos aplinkybes :
1. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys nustatyti 1999-12-13, suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas suformuotas atlikus preliminarius kadastrinius matavimus, plotas 0,2500 ha (b. l. 12, 77, 1 tome). Pagal šiuos kadastrinius duomenis buvo sudarytas ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su savivaldybės vadovu žemės sklypo planas M 1:500, kuriame sklypo ribos pietvakarinis posūkio taškas Nr. 4, nuo kurio prasideda ginčo riba, pažymėtas 9,41 m. atstumu nuo sklype esančio gyvenamojo namo, šiuo metu priklausančio ieškovei, pietvakarinės kerties (kampo) ir 12,42 m. atstumu nuo gretimame sklype esančio gyvenamojo namo, šiuo metu nuosavybės teise priklausančio S. ir L. Č.; bendras ribos tarp sklypų ilgis nuo šio taško iki sklypo ribos posūkio taško Nr. 3 nustatytas 66,57 m. (b. l. 20, 21, 22, 1 tome).
2. 2005-06-02 šio žemės sklypo ribos pažymėtos RC tvarkomame vietovės kadastro žemėlapyje (b. l. 20, 1 tome).
Žemesnės instancijos teismas
3. 2005-06-20 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 6893, pastarąjį žemės sklypą iš D. B. nuosavybėn įsigijo ir ėmė valdyti ieškovė J. B.. Sutarties objektu buvo žemės sklypas tokiais kadastriniais duomenimis (plotu ir ribomis), kokie buvę nustatyti 1999-12-13 preliminariais matavimais, ir su kuriais šis sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre įrašu Nr. 39/15642 (b. l. 13-19, 1 tome).
4. 2003-12-17 buvo atlikti kadastriniai matavimai šiame žemės sklype esantiems nekilnojamo turto objektams, jais nustatyti ir pagrindinio pastato (gyvenamojo namo) kadastro duomenys, tame tarpe ir statybos pabaigos metai – 1968 m., pastato rekonstrukcijų (perstatymo ar pan.) ir kitokių galimų jo kadastro duomenų pasikeitimo faktų nenustatyta (b. l. 24-32, 1 tome).
5. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys nustatyti 2002-09-19, suteiktas kadastro Nr. 3908/0004:34, sklypas suformuotas atlikus preliminarius kadastrinius matavimus, plotas – 0.2833 ha. Pagal šiuos kadastrinius duomenis buvo sudarytas ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su savivaldybės specialistu žemės sklypo planas M 1:500, kuriame sklypo ribos šiaurės rytinis posūkio taškas Nr. 2 (šiuo atveju kartu turintis reikšti ir aukščiau minėtą ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakarinį posūkio tašką, jos plane pažymėtą Nr. 4), nuo kurio prasideda ginčo riba, pažymėtas 10,89 m. atstumu nuo sklype esančio gyvenamojo namo, šiuo metu priklausančio atsakovams, ir 10,90 m. atstumu nuo gretimame sklype esančio gyvenamojo namo, šiuo metu priklausančio ieškovei; bendras ribos tarp sklypų ilgis nuo aptarto taško iki sklypo ribos posūkio taško Nr. 3 (toks pats Nr. ir ieškovės plane) nustatytas 66,25 m. (b. l. 34, 1 tome).
6. 2002-09-10 pastarojo žemės sklypo ribos pažymėtos RC tvarkomame vietovės kadastro žemėlapyje (b. l. 34, 1 tome).
7. 2006-10-26 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 18533, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigijo ir ėmė valdyti atsakovai S. ir L. Č.. Sutarties objektu buvo žemės sklypas tokiais kadastriniais duomenimis (plotu ir ribomis), kokie buvę nustatyti 2002-09-19 preliminariais matavimais, ir su kuriais šis sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, 79-80, 1 tome).
8. 2013-05-03 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (atsakovų) kadastro duomenys buvo nustatyti iš naujo, UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ atlikus atsakovų sklypui tikslius kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, sklypo plotas nustatytas toks pat – 0,2833 ha. Pagal naujai nustatytus kadastro duomenis buvo parengtas ir žemės sklypo planas M 1:500, kuriame sklypo ribos šiaurės rytinis posūkio taškas, nuo kurio prasideda ginčo riba, šiuo atveju kartu turintis reikšti ir aukščiau minėtą ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakarinį posūkio tašką, jos plane pažymėtą Nr. 4), naujai yra pažymėtas Nr. 1, pagal plano mastelį jis nutolęs nuo atsakovų namo šiaurės rytinės kerties (kampo) 9,35 m. atstumu; bendras ginčo ribos tarp sklypų ilgis nuo aptarto taško (plane Nr. 1) iki sklypo ribos posūkio taško Nr. 2 (ieškovės plane turinčio atitikti Nr. 3) nustatytas 66,25 m. (b. l. 41, 1 tome).
9. 2013-07-25 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų), kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 19KAMN-62365 atsakovės NŽT Vilkaviškio skyriaus vyr. specialistė L. K. konstatavo, jog žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, sklypo plotas ir ribos plane pažymėtos teisingai, kadastro duomenų byla atitinka ir visus kitus teisės aktais jai keliamus reikalavimus, todėl matavimais nustatyti sklypo kadastriniai duomenys patvirtintini (b. l. 40, 1 tome). Tą pačią dieną atsakovės skyriaus vadovė V. B. suderino jau minėtą 2013 m. atsakovų sklypo planą bei 2013-08-06 sprendimu Nr. 19 SK-(14.19.110)-463 patvirtino atsakovų sklypo kadastro duomenis, nustatytus 2013-05-03 kadastriniais matavimais (b. l. 39, 1 tome).
Žemesnės instancijos teismas
10. 2014-02-24 ieškovė apskundė atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus 2013-05-03 kadastriniais matavimais, dėl ribos tarp sklypų nustatymo NŽT Vilkaviškio skyriui, 2014-03-19 raštu Nr. 19SD-(14.19.104)-1164 skyriaus vadovė ieškovei pranešė, kad jos skundas nepagrįstas ir netenkinamas (b. l. 46, 1 tome). 2014-03-25 ir papildomai 2014-04-15 ieškovė apskundė atsakovų sklypo kadastro duomenis ir 2014-03-19 NŽT Vilkaviškio skyriaus vadovės sprendimą jos skundą netenkinti, - LR Seimo kontrolieriaus įstaigai ir NŽT centrinei įstaigai. 2014-05-09 raštu Nr. 1SS-(10.5)-1167 NŽT direktoriaus pavaduotojas ieškovės skundus taip pat visiškai atmetė, įvertinęs juos nepagrįstais.
11. 2014-10-22 ieškovė kreipėsi su nagrinėjamu ieškiniu į teismą.
Ieškovė laiko, kad 2013-05-03 nustatyti gretimo atsakovų žemės sklypo kadastriniai duomenys yra neteisingi, kadangi jų pagrindu nustatyta riba tarp sklypų pažeidžia jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės nuosavybės teisę, mat jos įsitikinimu tokios ribos nustatymu yra sumažintas jos sklypo plotas ir nusavinta dalis jos žemės, tuo taip pat apribojant jos, kaip savininkės, galimybes pagal paskirtį naudoti savo lauko rūsio pastatą. Dėl to byloje tarp šalių kilęs ginčas, todėl toliau teismas, neišeidamas iš ieškiniu dėl privataus asmenų ginčo pareikštų reikalavimų ribų, pasisakys dėl to, ar 2013-05-03 nustatyti atsakovų žemės sklypo kadastriniai duomenys atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir ar tikrai (ne)pažeidžia ieškovės kaip gretimo žemės sklypo savininkės teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl faktų, ginčui spręsti taikytina teisė ir sprendimo teisniai argumentai.
Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 178 straipsnyje (įrodinėjimo pareiga) yra imperatyviai nustatyta kiekvienai ginčo šaliai procesinė pareiga įrodinėti ir įrodyti leistinomis procese įrodinėjimo priemonėmis aplinkybes, kaip faktus, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal tokį teisinį reguliavimą pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia ar bent jau nepripažįsta.
1. Ginčo 2013-05-03 kadastrinių matavimų (atsakovų sklypo) ir jais nustatytų kadastro duomenų tikrinimo ir derinimo neteisėtumo bei kad kadastro duomenys, kuriais nustatyta ginčo riba tarp sklypų, ir juos patvirtinę skundžiami NŽT administraciniai aktai pažeidžia jos, ieškovės, teises ir teisėtus interesus, įrodinėjimo našta byloje tenka ieškovei, nes būtent ji teigia egzistuojant tokias aplinkybes ir jomis remiasi. Ieškovė jas byloje įrodinėjo savo paaiškinimais, jos reikalavimu teismo pašauktų liudytojų parodymais, aukščiau jau minėtais dokumentais ir 3 faktinės padėties ginčo vietoje fotonuotraukomis.
Byloje kilo ginčas dėl pastarųjų ieškovės įrodymų vertinimo, jų leistinumo, patikimumo ir pakankamumo. Įrodymų vertinimo taisyklės įstatymų leidėjo yra reglamentuotos CPK 185 str. 1 dalyje, o jų vykdymo (įrodinėjimo) tikslai įtvirtinti CPK 176 str. 1 dalyje. Teismas sprendžia, jog aukščiau išvardintos įrodinėjimo priemonės, kurias byloje panaudojo ieškovė (šalies paaiškinimai, liudytojų parodymai, dokumentai), atitinka įrodymams civiliniame procese keliamus sąsajumo ir leistinumo kriterijus, įtvirtintus CPK 177 str. 1, 2 ir 3 dalyse, taip pat 197 str. 1 d. Dėl ieškovės dispozityviai byloje pateiktų įrodymų pakankamumo vertinimo. CPK 185 straipsnyje įstatymo leidėjo numatyta, kad teismas įvertina nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo šalių, trečiųjų asmenų šiuo atveju dispozityviai (savo nuožiūra) įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Civiliniame procese įrodinėjimo specifika yra tame, kad bylą nagrinėjantis teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esamų įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei atvirkščiai jo nebuvus, - taikomas tikimybių pusiausvyros principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009-04-28 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009 ir kt.). CPK 176 straipsnio nuostatos dėl įrodymų pakankamumo teismų praktikoje aiškinamos tokiu būdu, kad šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis tuo pačiu minėtu tikimybių balansu, o tai reiškia, jog įstatymu nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, - išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu bylos duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo (yra), negu kad jo nebuvo (toks neegzistuoja), ypač bylose, kur nesama viešojo intereso ir šalys, kiti proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teikti įrodymus savo argumentams pagrįsti, naudojasi dispozityviai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 1999-03-17 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999 ir kt.). Teismas šios bylos faktinėje situacijoje sprendžia, jog byloje esamų faktinių duomenų, nustatytų ieškovės rašytinių ir žodinių paaiškinimų, liudytojų parodymų, dokumentų (žemės sklypų kadastro duomenų bylų, sklypų planų, Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko duomenų ir kt.) visuma, neduoda faktinio pagrindo padaryti teisiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, kad jos teisės tikrai yra pažeistos ir turi būti teismo ginamos.
2. Dėl teisme spręstino ginčo (reikalavimų) apimties ir senaties administraciniams aktams ginčyti taikymo. Teismas nesutinka su atsakovės NŽT pozicija, kad ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovų sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą turi būti paliktas nenagrinėtu dėl to, kad neva ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, neapskųsdama tikrinimo akto Vilkaviškio skyriaus vadovei (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Šie atsakovės NŽT teiginiai yra nepagrįsti, kadangi tiek ginčo kadastriniai matavimai, tiek NŽT sprendimai patvirtinti ir suderinti jais nustatytus kadastrinius duomenis, taigi ir ginčo tikrinimo aktas, ieškovės buvo skųsti institucijos centrinei įstaigai ir jos skundas nepatenkintas 2014-05-09 raštu Nr. 1SS-(10.5)-1167 (b. l. 43-45, 1 tome). Be to, LR CPK 24 str. nustatyta, jog tuo atveju, kai bent vieno reikalavimo nagrinėjimas yra priskirtas teismui, visus tarpusavyje susijusius ir reiškiamus vienu ieškiniu reikalavimus turi nagrinėti teismas. Todėl teismas sprendžia, jog ir šis ieškinio reikalavimas yra teisme nagrinėtinas.
Teismas sutinka su atsakovės NŽT argumentu, kad abiems jos administraciniams aktams (tiek bylos tikrinimo aktui, tiek suderinimui) apskųsti ieškovė formaliai praleido LR ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą sutrumpintą 1 mėn. senaties terminą, po to, kai gavo jos centrinės įstaigos 2014-05-09 atsakymą į skundus Nr. 1SS-(10.5)-1167 (gavusi šį atsakymą pati ieškovė neginčija, - LR CPK 187 str. 2 d.). Nors byloje nėra tikslesnių duomenų, kada ieškovė šį atsakymą gavo, tačiau realu spręsti, kad savaitės bėgyje, todėl į teismą kreipdamasi 2014-10-22 aptariamą senaties terminą ji praleido apytiksliai 5 mėnesiais. Tačiau byloje nustačius, kad pagrindiniam, dominuojančiam reikalavimui nustatyti ribą tarp sklypų įstatymu nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra nepraleistas, o aptarnaujantis pagrindinį materialinį reikalavimą procesinis vieno mėnesio terminas administraciniams aktams ginčyti yra praleistas nežymiai, teismo pripažįstama tikslingu savo iniciatyva atnaujinti ieškovei praleistą terminą administraciniams aktams ginčyti remiantis Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 1.131 str. 2 d., 1.5 str. ir visą ginčą išspręsti iš esmės (2015-03-13 Kauno apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 2A-206-413/2015).
3. Dėl 2013-05-03 atsakovų sklypo kadastriniais matavimais ginčo ribos tarp sklypų nustatymo teisingumo ir galimo ieškovės teisių pažeidimo. Teismas nustatė, kad atsakovų žemės sklypo plotas nuo pat jo suteikimo 1992-07-10 nepasikeitė ir visuose lig šiol sudarytuose teritorijų planavimo dokumentuose, įskaitant skundžiamų 2013-05-03 matavimų, išliko tiksliai vienodas, - 0,2833 ha (b. l. 33, 34, 37, 40, 41-42, 79-80, 1 tome). Todėl ši dalis skundžiamų kadastro duomenų yra akivaizdžiai teisinga ir ieškovės teisių pažeisti negali. Antrasis reikšmingas nagrinėjamam ginčui kadastro duomuo yra atsakovų sklypo ribos, kiek jos susiję su ieškovės teisėmis, - šiuo atveju sklypo šoninė riba šiaurės rytų pusėje, skirianti pastarąjį ir ieškovės sklypus. Kadangi tarpe sklypų jokių savarankiškų nekilnojamų daiktų nėra, pastaroji riba pagal žemėnaudos racionalumo ir protingumo principus turi sutapti su ieškovės sklypo riba pietvakariuose. Apie ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimą, atsižvelgiant į ieškinio argumentus, būtų pagrindas teigti tik tokiu atveju, jeigu teisme būtų nustatyta, kad sklypai prasikeičia, dengia kokia tai dalimi vienas kitą ir tokiu uždengimo atveju ieškovės sklypo dalis uždengta atsakovų žeme. Tačiau iš teismo nustatytų bylos faktinių duomenų to teigti nėra pagrindo. Ieškovė yra įsitikinusi, kad yra teisingi kadastriniai duomenys, žymintys ginčo ribą, tie, kurie yra nustatyti atliekant jos sklypo 1999 m. preliminarius matavimus ir užfiksuoti jos sklypo plane M 1:500. To kita ginčo pusė (atsakovai) ir neginčijo, teigti priešingai faktinio pagrindo byloje iš esmės nenustatė ir teismas, su išimtimi, dėl kurios tuojau pat žemiau pasisakys. Toliau svarstant dėl kadastro duomenų tikslumo ir planų teisingumo būtina pažymėti, kad ieškovės sklypo kadastro duomenys yra nustatyti tik preliminariais matavimais, kurie nėra tikslūs, nes nėra atliekami valstybinėje koordinačių sistemoje, jų metu nėra naudojama speciali technika, užtikrinanti duomenų tikslumą GPRS pagrindu ir pan. Būtent dėl tokių matavimų nevisiško tikslumo, įskaitant ir tokius matavimus 2002 m. atsakovų sklype, byloje turimuose teritorijų planavimo dokumentuose – sklypų planuose, šiek tiek skiriasi sklypų ribų posūkių sąlyčio prie gatvės (ginčo ribos pradžios, atskaitos) taško vieta : ieškovės plane taškas pažymėtas Nr. 4 (b. l. 20, 1 tome), atsakovų, - 2002 m. plane Nr. 2 (b. l. 34, 1 tome), o skundžiamų 2013 m. matavimų plane, - Nr. 1 (b. l. 41, 1 tome). Tačiau nagrinėjamo ginčo aspektu negalima nepaisyti aplinkybės, kad lyginant tarpusavyje visus tris sklypų planus, aptariamo taško buvimo vieta slinkosi visais atvejais ne į ieškovės, kaip buvo bandoma įtikinti teismą, tačiau į atsakovų pusę. Ši aplinkybė yra akivaizdi iš to, koks kiekvienu atveju buvo nustatytas artimiausias tiese linija atstumas nuo ginčo šalių gyvenamųjų namų iki aptariamo taško. Kad būtų akivaizdžiau ieškovei, atstumo iki ribos pradžios prie gatvės atskaitos taško kitimą teismas atvaizduoja būtent nuo ieškovės gyvenamojo namo pietvakarinės kertės (kampo), šis atstumas buvo : a) 1999 m. – 9,41 m. (b. l. 20, 1 tome), b) 2002 m. – 10,20 m. (b. l. 34, 1 tome), c) 2013 m. iki bylą nagrinėjant teisme – 10,87 m. (2015-02-05 antstolio A. Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 135-15-2 – b. l. 106-110, 1 tome). Taigi nuo 1999 m. iki dabar ginčo riba tarp sklypų savo gale prie gatvės teritorijų planavimo dokumentuose pasislinko į atsakovų sklypą 1,46 metro. Antrasis kadastro duomuo, identifikuojantis ribą tarp gretimų žemės sklypų, yra šios ribos ilgis nuo aukščiau jau minėto pradžios taško. Šis duomuo planuose kito taip : a) 1999 m. ieškovės sklypo plane jis pažymėtas – 66,57 m., b) 2002 m. – 66,25 m., c) 2013 m. – 66,25 m. Taigi, skundžiamų kadastrinių matavimų metu matininkui ištiesinant lig tol vietoje kreivai buvusią nužymėtą ginčo ribą, jos ilgis sumažėjo apytiksliai 32 cm. Įvertinant aplinkybę, kad priešingame gale ribos linijos galas į atsakovų pusę pasislinko net 146 cm, ir šiuo aspektu teigti, jog sumažėjo jos sklypo plotas, ieškovė neturi pagrindo. Teismas sutinka su atsakovų teiginiu, kad ir šiame sklypų sąlyčio linijos gale ginčo riba tarp sklypų faktiškai taip pat turėjo pasislinkti į atsakovų sklypo pusę, o ne į ieškovės, mat ginčo ribos tiesės vieną galą (prie gatvės) slenkant į atsakovų sklypo pusę, priešingam galui liekant ten pat, ginčo ribos ilgis tolygiai tik didėja, o tuo pat metu ir antrąjį tiesės galą slenkant, kaip teigia ieškovė į jos sklypo gilumą, bendras ribos ilgis turi didėti dar labiau, kai tuo tarpu jis ne tik kad nepadidėjęs tačiau netgi sutrumpėjęs. Dėl to yra akivaizdu, kad dėl atsakovų sklypo kadastro duomenų tikslinimo 2013 m. kadastriniais matavimais ieškovės faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas niekaip nesumažėjo, jis objektyviai turėjo tik padidėti, todėl ginčo matavimai, jais nustatyti patikslinti atsakovų sklypo kadastro duomenys ir atsakovės NŽT sprendimai juos patvirtinti ir suderinti ieškovės teisių niekaip nepažeidžia. Jie neprieštarauja ir ieškovę tenkinantiems jos sklypo 1999 m. preliminariems kadastriniams matavimams, - juos patikslina ir, kas svarbiausia, pačios ieškovės naudai. Jeigu ieškovė turinti pagrindo manyti, kad skundžiamus matavimus atlikęs matininkas ne vietoje įkalė ginčo ribą žyminčius riboženklius, ji dėl atitinkamo patikrinimo turi teisę kreiptis administracine, o ne civilinio proceso, matininkų veiklos priežiūros tvarka, ką, sprendžiant iš jos pačios pareiškimų teisme, ji jau yra padariusi.
4. Dėl galimybių ieškovei eksploatuoti lauko rūsio pastatą ribojimo. Ir pastarasis ieškovės argumentas teismo pripažįstamas aiškiai nepagrįstu. Tiek ieškovės sklypo 1999 m., tiek skundžiamų atsakovų sklypo 2013 m. matavimų planai yra vienodo mastelio – M 1:500. Abejuose masteliniuose planuose tiesus (artimiausias) atstumas nuo ginčo ribos tarp sklypų iki ieškovės rūsio pastato pietvakarinės sienos yra 2 mm, kas atitinka apytiksliai 1 m. atstumą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pastato paskirtį ir eksploatavimo ypatumus (pagal tikslinę paskirtį naudojama požeminė dalis), toks atstumas yra pakankamas šiam pastatui eksploatuoti, jį prižiūrėti ir jokiu požiūriu neapriboja ieškovės galimybių naudoti pagal paskirtį požeminę jo (pastato) dalį, dėl to sprendžiama, kad ir šis atsakovų sklypo kadastro duomuo ieškovės teisių nepažeidžia, juolab, kad ji pati žemės sklypą įsigijo taip pat tik su tokia riba nuo rūsio iki kaimyninio atsakovų sklypo (žr., - pirkimo pardavimo sutartis ir planas b. l. 13-20, 1 tome).
CK 4.45 str. 1 dalyje įstatymo leidėjo imperatyviai yra nustatyta, kad teismas savo sprendimu nustato ribą tarp susiginčijusių dėl jos gretimų sklypų savininkų tik tokiu atveju, kai ši riba nėra aiški iš esamų dokumentų. Teismas visiškai sutinka su atsakovės NŽT pozicija, jog šio ginčo atveju riba tarp bylos šalių sklypų yra visiškai aiški iš atsakovų sklypo kadastro duomenų, teisės aktų nustatyta tvarka nustatytų (patikslintų po preliminarių), patikrintų ir suderintų 2013-05-03 kadastriniais matavimais bei atsakovės NŽT administraciniais aktais. Kadangi teismo pripažįstami teisingais ieškinio reikalavimų ribose atsakovų sklypo kadastro duomenys, nėra faktinio pagrindo naikinti atsakovės NŽT administracinius aktus, kuriais šie duomenys buvo pripažinti teisingais, suderinti ir patvirtinti. Nustatymas ribos tarp sklypų pagal ieškovės sklypo kadastrinius duomenis, nustatytus netiksliais preliminariais 1999 m. matavimais, niekaip neatitiktų ir teisingumo bei protingumo principų, įtvirtintų CK 1.5 str. 4 d. Ateityje turės būti patikslinti ir pačios ieškovės sklypo kadastro duomenys, tame tarpe ir sklypo plotas bei ribos, atliekant tikslius šio sklypo kadastrinius matavimus, kaip tai buvo padaryta atsakovų sklype.
Dėl aukščiau padarytų teismo išvadų ieškinys atmestinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šalys byloje pareiškė reikalavimus viena kitai atlyginti patirtas bylos procese bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, netenkintinas ir teismo posėdyje pareikštas išvestinis jos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovas S. Č. bylos duomenimis patyrė 580 eurų bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas advokatui už procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų) parengimą, atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose (2014-12-12 atstovavimo sutartis, 2015-04-23 rašytinis prašymas ir 2015-04-23 pinigų priėmimo kvitas serija LAT, Nr. 797636). Bendra atstovavimo teisme trukmė buvo beveik 8 val., advokatas turėjo 3 kartus atvykti ir grįžti į savo nuolatinę darbo vietą Marijampolėje, t.y. patirti ir išlaidas kelionėms, rengė nemažos apimties, tame tarpe ir laiko sąnaudų atžvilgiu, atsiliepimą į ieškinį, ginčas byloje yra iš sudėtingesnių, todėl teismo vertinimu patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir teisingos, neviršija Teisingumo ministro ir advokatų tarybos pirmininko įsakymais patvirtintų rekomendacijų, todėl jų atlyginimo suma nemažintina ir priteistina iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).
Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 27,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, o ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo (atlyginimo) valstybei įstatymu nėra atleista, pareiga atlyginti šias išlaidas valstybei taip pat tenka ieškovei (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų (580 EUR) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. Č., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dvidešimt septynis eurus 45 euro ct. (27,45 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama/išieškoma – valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas - 73000, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.