- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-138-458-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00141-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Dalia Kursevičienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- M. G.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Marius Gricius
Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-458/2014
Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00141-2009-4
2014 m. gruodžio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2009 m. kovo 26 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), M. G., vairuodamas automobilį „Honda Legend“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į pagrindinę (duomenys neskelbtini) namo kiemo, nepraleido šia gatve nuo miesto centro atvažiavusio motociklo „Kawasaki GPZ 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. P., sudarydamas motociklui kliūtį. Dėl atsiradusios kliūties R. P. buvo priverstas staiga keisti motociklo važiavimo režimą – stabdyti, dėl to griuvo. Dėl griuvimo ir atsitrenkimo į automobilį nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantis sužalojimas – juosmens II slankstelio kūno kompresinis skeveldrinis lūžis. Šiais veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus, pagal kuriuos transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir priimti naują M. G. išteisinantį nuosprendį. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apelianto kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama specialisto išvada ir vieno liudytojo parodymais, kuriais teismas neabejoja, nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė kitokius parodymus. Iš byloje surinktų duomenų neabejotinai nustatyta, kad R. P., viršydamas leistiną greitį, lenkė keturias transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 145.3. punktą, nes šiame kelio ruože buvo blogai matomas kelias dėl kelio vingio ir įkalnės. Apeliantas prieš išvažiuodamas iš kiemo į kelią įsitikino, kad nesudaro kliūčių artėjančioms transporto priemonėms ir išvažiuodamas į kelią joms tokios kliūties nesudarė, tačiau pamatęs motociklą, lenkiantį pirma eismo juosta važiuojantį automobilį, kurio neturėjo galimybės anksčiau pamatyti dėl buvusio kelio vingio ir įkalnės, staigiai stabdė savo automobilį, neišvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir taip sudarydamas galimybę motociklui nekliudomam pravažiuoti, bet motociklo vairuotojas dėl nesuprantamų priežasčių suko į dešinę, virto ir slysdamas atsitrenkė į apelianto vairuojamo automobilio priekinę dalį. Apeliantas pats nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų turėjo pagrindo tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai šių taisyklių nepažeidinės, o vairuotojas R. P. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, atėmė galimybę apeliantui pamatyti jo vairuojamą motociklą, tik dėl to šios dvi transporto priemonės susidūrė ir R. P. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant nusikalstamą veiką būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius, taip pat – kas šiuo atveju būtina – priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, šiuo atveju – žmogaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką, kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Šiame įvykyje dalyvavo du dalyviai: automobilio „Honda Legend“ ir motociklo „Kawasaki GPZ 900“ vairuotojai. Kiekvienam iš jų keliami reikalavimai laikytis Kelių eismo taisyklių. Teismui nustačius, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė visi eismo įvykyje dalyvavę dalyviai, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių padaryti reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Teismas turėjo ypač atidžiai ir visapusiškai išnagrinėti priežastinio ryšio buvimą tarp apelianto ir R. P. nustatytų eismo taisyklių pažeidimų bei kilusių padarinių ir padaryti teisines išvadas. Apeliantas mano, kad tiesioginis priežastinis ryšys šiuo atveju buvo tarp R. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir jo patirtų sužalojimų. Apeliantas išvažiuodamas į kelią iš kiemo nedavė kelio juo važiuojančiam motociklui, nes jo nematė ir negalėjo matyti, kadangi jis viršydamas leistiną greitį lenkė transporto priemones, kurių lenkti, laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis negalėjo. Teismas nepagrįstai pripažino apeliantą pažeidus Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus ir konstatavo, kad tai buvo pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė advokatė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį M. G., o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog M. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame BK straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė.
Nagrinėjamoje byloje dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. P. sveikata, kaltinimas buvo pareikštas automobilį „Honda Legend“ vairavusiam M. G.. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Honda Legend“ vairuotojo M. G. veiksmai, motociklo „Kawasaki GPZ 900” vairuotojo R. P. veiksmai. R. P., viršydamas leistiną greitį, M. G., įvažiuodamas į pagrindinę gatvę iš kiemo, atitinkamai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 107, 135 punktų reikalavimus. Analogiškoje situacijoje, laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs. Nukentėjusiojo R. P. elgesys, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiojo veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs ir M. G.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis yra M. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė priešingą išvadą ir nenustatė M. G. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nuteistasis M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvažiuodamas iš kiemo į pagrindinę gatvę, norėjo sukti į kairę pusę. Kairėje pusėje matė atvažiuojančius automobilius, nuo pirmo automobilio iki jo buvo apie 30 metrų atstumas, todėl pradėjo posūkio manevrą. Įvažiavęs į gatvę 2–3 metrus, pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą, sustabdė automobilį. Motociklas važiavo apie 80 km/val. greičiu, aplenkęs automobilius, persirikiavo į savo eismo juostą, stabdė, griuvo, slydo ir atsitrenkė į jo automobilio priekinę kairę padangą. Kiti važiavę automobiliai po įvykio sustojo (t. 2, b. l. 139). Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad važiuodamas link autobusų stoties, lenkė po vieną automobilį. Aplenkęs paskutinį automobilį, grįžo į savo eismo juostą ir pavažiavus 15 metrų, pamatė, kad automobilis ruošiasi išvažiuoti iš kiemo. Nepamena, ar stabdė, ar griuvo. Nebuvo galimybės išvengti susidūrimo. Jis važiavo 50 km/val. greičiu (t. 2, b. l. 139–140).
Kaip matyti, nuteistasis M. G. teigia, kad motociklas važiavo apie 80 km/val. greičiu, o nukentėjusysis R. P. nurodo, jog važiavo 50 km/val. greičiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ekspertai tikslaus motociklo greičio apskaičiuoti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje liudytojų parodymai taip pat gali būti patikimas šaltinis nustatant šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-49/2013). Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiuojant pamatė iš kiemo išvažiuojant automobilį, atstumas buvo 10–15 metrų. Tuo metu jį aplenkė motociklas, kuris įvažiavo į eismo juostą priešais jį. Motociklas, bandydamas išvengti susidūrimo, stabdydamas parvirto ir trenkėsi į automobilio priekinę dalį. Motociklas važiavo gal 55 km/val., gal greitį viršijo, greitis galėjo būti ir 60 km/val., nes jis važiavo 45 km/val. (t. 2, b. l. 127). Liudytoja G. P. teigė, kad motociklas važiavo dideliu greičiu, t. y. 70 km/val. (t. 2, b. l. 126). Liudytojas R. N. parodė, kad jis važiavo link (duomenys neskelbtini) g. apie 55 km/val. greičiu. Priekyje važiavo du ar trys automobiliai. Jo automobilį pradėjo lenkti motociklas, kurio greitis buvo apie 80 km/val. Priešais išvažiavęs automobilis stabdė, o motociklas trenkėsi į automobilio kairę priekinę pusę (t. 1, b. l. 133–134). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tikėtina, jog R. P. viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse greitį lenkė kelias ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones (t. 1, b. l. 77–83). Įvertinus tai, darytina išvada, jog R. P. motociklu lenkdamas transporto priemones viršijo leistiną greitį.
Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose konstatuota, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Honda Legend“ vairuotojo M. G. veiksmai – įvažiavo iš kiemo į gatvę prieš transporto priemonę, esančią nuo įvažiavimo apie 40 m atstumu, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini, nesaugūs ir keliantys grėsmę eismo saugumui, kadangi nedavė kelio gatve prie važiuojamųjų dalių sankirtos artėjusiai transporto priemonei, sudarė kliūtį jos judėjimui, privertė gatve važiavusios transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo režimą, t. y. stabdyti. Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje motociklo „Kawasaki GPZ 900“ vairuotojo R. P. veiksmai, – įkalnę ir vingį į dešinę turinčiame gatvės ruože, kuriame nuo lenkimo pradžios vietos nesimato vietos, į kurią bus grįžtama baigus lenkimo manevrą, lenkė kelias transporto priemones, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini, nesaugūs ir keliantys grėsmę eismo saugumui. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu susiję buvo automobilio „Honda Legend“ vairuotojo M. G. veiksmai – išvažiuodamas iš kiemo į gatvę nedavė kelio važiavusioms transporto priemonėms; motociklo „Kawasaki GPZ 900“ vairuotojo R. P. veiksmai – įkalnę ir vingį į dešinę turinčiame gatvės ruože, kuriame nuo lenkimo pradžios vietos nesimato vietos, į kurią bus grįžtama baigus lenkimo manevrą, keldamas grėsmę eismo saugumui, tikėtina, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse greitį, lenkė kelias ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones (t. 1, b. l. 77–83). Ekspertas V. P. apygardos teisme parodė, kad eismo įvykio vietoje matomumas buvo ribotas. Miesto sąlygomis 40 m atstumas nėra didelis. Tiek motociklo vairuotojo, tiek automobilio vairuotojo veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Lenkimas buvo vykdomas netinkamoje vietoje, nes įkalnė, kelias priekyje nematomas. Jeigu keliu važiuojančios transporto priemonės turi mažinti greitį, stabdyti, joms sudaroma kliūtis, tai nėra vykdomas reikalavimas, išvažiuojant iš kiemo, duoti kelią gatve važiuojančioms transporto priemonėms. Vertinant pateiktą informaciją, akivaizdu, jog motociklas važiavo viršydamas greitį. Motociklą stabdyti sudėtingiau nei lengvąjį automobilį. Tai priklauso nuo vairuotojo patyrimo. Jeigu važiavimo metu automobilis buvo 40 m atstumu, o motociklas važiavo leistinu greičiu, t. y. 50 km/val., stabdant motociklą neintensyviu priekiniu ir galiniu stabdžiu, motociklo sustojimui reikia 27–30 m. Esant didesniam greičiui, stabdymo atstumas didėja.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-513/2012).
Kaltinimas šioje byloje buvo pareikštas M. G., todėl neišeinant iš kaltinimo ribų, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar automobilio „Honda Legend“ vairuotojo padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, t. y. ar yra priežastinis ryšys tarp jo padaryto pažeidimo bei kilusių padarinių. Pabrėžtina, jog priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Tačiau eismo įvykio bylose ekspertizės eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-49/2013).
Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, ekspertizės akte padarytas išvadas ir kitą bylos rašytinę medžiagą, padarė išvadą, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis yra M. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tuo tarpu teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti tokią išvadą, nes jeigu motociklas nebūtų viršijęs greičio, ekstremaliai stabdęs, būtų galėjęs išvengti susidūrimo su automobiliu.
Nuteistasis M. G. teigė, kad išvažiuojant iš kiemo tik už 30 metrų matė automobilių koloną. Pradėjo posūkio į kairę manevrą. Įvažiavęs į gatvę apie 2–3 metrus, pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojant motociklą, sustabdė automobilį. Motociklas, aplenkęs automobilį, persirikiavo į eismo juostą (t. 2, b. l. 139). Liudytoja G. P. teigė, jog matė, kad M. G. važiavo iš kiemo, prie kelio sustojo ir vėl pradėjo važiuoti. Tuo metu automobiliai gatve nevažiavo, jų arti nebuvo. M. G. tik pajudėjo, pamatė motociklą ir vėl stabdė automobilį (t. 2, b. l. 126). Nukentėjusysis R. P. teigė, kad, aplenkęs automobilį, grįžo į savo eismo juostą ir pamatė, jog iš kiemo už 15 metrų išvažiuoja automobilis (t. 2, b. l. 139). Liudytojas V. T. parodė, kad matė, kaip automobilis išvažiuoja iš kiemo. Automobilis nesustojo, kai motociklas įvažiavo į savo eismo juostą. Atstumas iki automobilio buvo 10–15 metrų. Galimybių išvengti susidūrimo nebuvo (t. 2, b. l. 127). Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo V. T. parodymai vertintini kritiškai, nes mažai tikėtina, jog motociklas galėjo grįžti į savo eismo juostą, kai atstumas iki iš kiemo išvažiavusio automobilio buvo tik 10–15 metrų. M. G. automobilis priekine dalimi buvo išvažiavęs į gatvę 3,95 metrų atstumu, tačiau dėl to automobiliams, kurie važiavo už motociklo, nekilo eismo įvykis, nors M. G. automobilis sudarė kitiems automobiliams kliūtį, automobiliai sustojo ir išvengė susidūrimo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, jog M. G. prieš išvažiuodamas iš kiemo įsitikino, jog tai daryti saugu, ir nematė motociklo.
Įvertinus tai, kad nukentėjusysis R. P. važiuodamas motociklu lenkė važiuojančius automobilius, važiavo įkalne, kelio priekyje matomumas buvo ribotas, jis galbūt viršijo greitį, atstumas tarp motociklo ir automobilio buvo nedidelis, stabdydamas motociklą griuvo, darytina išvada, kad R. P. būtų turėjęs galimybę sustojusį M. G. automobilį saugiai apvažiuoti, jeigu nebūtų padaręs nurodytų pažeidimų. Be to, nenustačius objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, esant aptartiems prieštaravimams dėl nukentėjusiojo važiavimo greičio įvykio metu, nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad M. G. eismo situacijoje, išvažiuodamas iš kiemo, galėjo ir turėjo pastebėti dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą, taip pat įvertinus tai, kad motociklo stabdymo situacija buvo ekstremali, M. G. turi būti išteisintas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BPK 105 str. 5 d. numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš apygardos teisme pateiktos pinigų priėmimo kvito kopijos matyti, kad nukentėjusysis R. P. sumokėjo 800 Lt (t. 2, b. l. 179), 600 Lt (t. 3, b. l. 5) už suteiktas advokato paslaugas. Iš pinigų priėmimo kvito kopijos matyti, kad M. G. sumokėjo 1000 Lt (t. 3, b. l. 4) už suteiktas advokato paslaugas. Įvertinus tai, kad M. G. apeliacinės instancijos teismo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prašymai priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. G. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.