- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-1210-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04514-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus gelmės“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus gelmės“ dėl piniginių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo 92 569,30 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo ribose areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas UAB „Vilniaus gelmės“ ar trečiuosius asmenis, vertybinius popierius, o jų nesant ar nepakankant ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą 92 569,30 Lt vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau atsakovui paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaityti su ieškove.
Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir įpareigojo ieškovę per 14 kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 50000 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turimą nekilnojamojo ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad teismo nurodyta pervesti 50 000 Lt dydžio pinigų suma ieškovei yra ženkliai per didelė. Reali atsakovo nuostolių atsiradimo tikimybė nebuvo aiškiai teismui pateikta bei tinkamai pagrįsta. Atsakovas dėl pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių galės nevaržomai naudotis turtu, galės vykdyti tiesioginę ūkinę-komercinę veiklą, o netaikant atsakovui piniginių lėšų arešto atsakovas nepatirs jokių suvaržymų atsiskaitant su veiklos partneriais, darbuotojais, valstybe. Tai reiškia, kad tokiu atveju dingsta ir reali atsakovo nemokumo bei bankroto grėsmė ir nebelieka pagrindo taikyti galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovui UAB „Vilniaus gelmės“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Vilniaus gelmės“ nekilnojamojo turto 92569,30 Lt vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamojo turto ir piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą panaikino.
Teismas konstatavo, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties nustatytu terminu neįvykdė, į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 50000,00 Lt sumos neįmokėjo, taip pat nepateikė teismui banko garantijos. CPK 146 str. 1 d. imperatyviai nurodoma, jog ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Jokių alternatyvų ši įstatymo norma nenumato. Be to, ieškovė prašo ne pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, o faktiškai prašo palikti galioti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovui UAB „Vilniaus gelmės“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Teismas padarė išvadą, kad toks ieškovės prašymas negali būti traktuojamas kaip prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį tenkinti.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau įpareigodamas ją užtikrinti atsakovo nuostolius, atsakovui visiškai nepagrindžiant realios nuostolių atsiradimo tikimybės, nepagrįstai suteikė pranašumą vienai iš proceso šalių – atsakovui. Tokiu būdu pažeidė Konstitucijos 30 ir 109 str. nuostatas, CPK tikslus ir teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų taikymo principus. Atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grindžiamas ne nuostoliais, bet sutarčių ir įstatymo pagrindu atsiradusiomis prievolėmis (prievole grąžinti bankui kreditą, pareiga mokėti už turtą, kuris paimtas avansu, skola kitiems kreditoriais), kurių atsakovas tariamai negalėtų tinkamai įvykdyti dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Duomenų, įrodančių realią atsakovo finansinę būklę atsakovas teismui nepateikė, taigi atsakovo nuostolių susidarymo mechanizmas nebuvo aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą, jeigu ieškovės ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Byloje yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones į konkretaus turto areštą, nurodyto ieškovės prašymą. Toks teismo procesinis sprendimas nepažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros, atitiktų ieškovės interesus. Ieškovės prašyme nurodomo atsakovo turimo turto vertė yra mažesnė už ieškinio sumą, kita vertus, areštavus atsakovo turtą niekaip nebūtų kliudoma atsakovo veikla.
Šalies argumentai
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą 92 569,30 Lt vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau atsakovui paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaityti su ieškove. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą patenkinti ir įpareigojo ieškovę per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 50 000 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Ieškovė nurodytos sumos į teismo depozitinę sąskaitą nesumokėjo, tačiau pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t.y. prašė taikyti areštą tik atsakovo kilnojamajam ir nekilnojamam turtui ieškinio ribose (92 569,30 Lt). Kadangi ieškovė nurodytos sumos į teismo depozitinę sąskaitą neįmokėjo, ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto 2014 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Apeliantė su tokia nutartimi nesutinka, teigdama, kad atsakovas nepagrindė savo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo, o tokiu būdu buvo paneigta ieškovės teisė į tinkamą teisminę gynybą. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Remiantis CPK 146 str. 1 d., ieškovei nesumokėjus atsakovo nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų ar nepateikus banko garantijos, teismas per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o tokia nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra neskundžiama. Be to, iš minėtos normos turinio seka išvada, kad įmokėti užstatą atsakovo galimų nuostolių užtikrinimui privalanti ieškovė privalo įvykdyti tokią teismo nutartį, bet negali prašyti pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nes tokios alternatyvos įstatymas jai nenumato. Neįmokėjus ieškovei užstato ar nepateikus garantijos, teismas privalėjo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovei neįmokėjus nurodytos 50 000 Lt sumos į teismo depozitinę sąskaitą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu buvo panaikintos, ir tokia nutartis negali būti apeliacijos dalyku. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje dėl aukščiau nurodytų motyvų turėjo būti panaikintos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo svarstyti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės pareikštas 2014-03-06 prašymas negali būti laikytinas kaip prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, vis dėlto, konstatuotina, kad remiantis CPK 146 str. 1 d. panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagrindo spręsti dėl jų pakeitimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 144 str. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl apeliantė turi teisę, esant atitinkamam pagrindui, prašyti iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemones naujai nurodytam atsakovo turtui ir jo mastui.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ne dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi reikšmės ir nėra vertinami. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su įpareigojimu įmokėti 50 000 Lt sumą, turėjo teisę tokią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, apskųsti apeliacine tvarka, tačiau tokai savo teise pasinaudojo. Dėl to apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad tokia nutartis nėra skundžiama.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovės atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.