- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- N2-122-359/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00003-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- E. Š.
- Išvadą teikia
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Kaišiadorių rajono administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Jurgita Lučinskaitė, Jurgita Lučinskaitėsu
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui L. Š., jo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, atsakovei E. Š., jos atstovei advokatei Jurgitai Lučinskaitei, institucijos teikiančios išvadą- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Neringai Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, institucija teikianti išvadą- Kaišiadorių rajono administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo sumažinti ieškovui priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 400 Lt iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant pagal LR Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6).
Teismo posėdžio metu ieškovas L. Š. ir jo atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimu santuoką tarp jo ir atsakovės nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sudarytą tarp šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje vienas iš punktų buvo, kad ieškovas nepilnametės dukters V. Š. išlaikymui kas mėnesį mokės po 400 Lt mokamų periodinių išmokų iki nepilnametės dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant pagal LR Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą. Tačiau ieškovo šiuo metu turtinė padėtis neleidžia tokio išlaikymo teikti. Ieškovas sutiko su ta suma, nes buvo planuose numatęs daugiau užsidirbti. Mokėjo kiekvieną mėnesį po 200 Lt. Dabar nuo gruodžio mėnesio yra registruotas darbo biržoje, pajamų neturi, pašalpos iš darbo biržos negauna, todėl gali mokėti tik po 200 Lt. Gyvena su drauge, kuri jam materialiai padeda, tačiau jo draugė taip pat registruota darbo biržoje. Ieškojo darbo pagal specialybę, tačiau kol kas nepavyksta. Atsakovė dirba, gauna 1200 Lt kas yra visu 1200 Lt daugiau negu ieškovo dabar gaunamos pajamas. Prašo ieškinį patenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovė E. Š. bei jos atstovė advokatė Jurgita Lučinskaitė su ieškovo reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu 2011-09-29 šalys susitarė ir pasirašė taikos sutartį kuomet ieškovas sutiko, įvertinęs savo turtinę padėtį ir vaiko poreikius, kad mokės ir yra pajėgus mokėti po 400 Lt išlaikymą per mėnesį. Ieškovas savo ieškinį įrodinėja pasikeitusia turtine padėtim, tačiau įstatymas įpareigoja nustatyti, kad pasikeitimas turi būti esminis. Šiandien dienai akivaizdu, kad L. Š. jau pasirašydamas sutartį žinojo apie jos sąlygas, be to iš pateiktų teismui įrodymų matyti, kad jis nuo 2009 m. ir dirba periodiškai Danijoje, t.y. 2009, 2010, 2011. Įrodymų, kad jam šiais metais nebus pasiūlyta darbo vieta L. Š. nepateikė. Kad jis registruojasi darbo biržoje periodiškai t.y. grįžęs po savo darbo, patvirtina pateikta darbo biržos pažyma. Daugiau jokių pasikeitimų nėra ir ieškovas kitokių pasikeitimų neįrodinėja. L. Š. po to kai buvo pasirašyta sutartis periodiškai mokėjo po 200 Lt ir sumokėjo 2500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, tai rodo, kad jisai mokėjo gerokai dagiau bendroje sumoje nei po 400 Lt kas mėnesį, kas rodo jo galimybes teikti pakankamą, normalų išlaikymą. L. Š. įrodymų, kad ėmėsi visų priemonių užsidirbti pagal savo amžių ir profesines galimybes, gauti pajamas ir teikti vaikui išlaikymą jis nepateikė. Todėl ieškinys yra neįrodytas, nes esminių pasikeitimų ieškovas neįrodė. Vertinant vaiko poreikius, tai vaiko poreikiai per šį laikotarpį nesumažėjo, o priešingai- išaugo, tai išlaidos dėl maitinimo mokykloje, be to, vaikas serga dažnai kvėpavimo ligomis, kas taip pat sudaro papildomų išlaidų. Prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir palikti minimalų nustatytą išlaikymą 400 Lt per mėnesį.
Teismo posėdžio metu Kaišiadorių rajono administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Neringa Kupčiūnienė nurodė, jog atsakovė E. Š. yra sudarius tinkamas sąlygas augti savo nepilnametei dukrai. Tarnyba palaiko Aukščiausiojo Teismo rekomendacijas dėl išlaikymo dydžio (minimalų atlyginimą vaiko poreikiams tenkinti), kadangi iš šalių paaiškinimų matyti, kad vaiko poreikiai nesumažėjo, o vaikas auga ir jo poreikiai tik didėja, todėl tarnyba pasilieka prie didesnio išlaikymo dydžio.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. R. parodė, jog šalis pažįsta. Ji dirba parduotuvėje, pardavėja. Žino, kad ieškovas šiuo metu dirba Danijoje. Kai jis grįžta, tai pasako va grįžau iš Danijos ir, kad vėl ruošiasi važiuoti. Yra sakęs, kad šiais metais ruošiasi važiuoti, minėjo, kad lyg pavasarį- gegužės, balandžio mėnesį. Vyks į Daniją dirbti su savo dabartine drauge.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
LR CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t.y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Pažymėtina, jog išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra pasisakęs, jog spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Taigi teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti išlaikymo dydį iki 200 Lt, kadangi pablogėjo jo turtinė padėtis, jis nedirba, registruotas darbo biržoje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-183-548/2011 ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 8-10) bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad L. Š. (sutarties 3 punktas) nepilnametės dukters V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį moka po 400 Lt (keturis šimtus litų) mokamų periodinių išmokų iki nepilnametės dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant pagal LR Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta E. Š.. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimu patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko įstatymų reikalavimus, nepažeidžia pareiškėjų nepilnametės dukros bei jų pačių teisių ir interesų. Taigi priteistas dukrai išlaikymas atitinka įstatymo nuostatas dėl jo proporcingumo, t.y. dėl privalančiojo jį teikti galimybių ir vaiko poreikių. Todėl nėra pagrindo sumažinti anksčiau priteisto išlaikymo dydį.
LR CPK 4 str. įpareigoja teismą vienodai formuoti teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta apžvalga rodo būtinybę atsižvelgti į CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, numatančią, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Taip yra nustatyta ir LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2001. Kadangi nuo 2008-01-01 minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tai taikant analogiją nepilnametei dukrai V. Š. teikiamas išlaikymas turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 800 Lt per mėnesį. Minėta, kad šalių dukrai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimu yra priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Pažymėtina, jog įstatymas (CK 3.192 str. 1 d.) įpareigoja abu tėvus teikti materialinį išlaikymą savo vaikams. Tokiu būdu, išlaikymo dydis dukrai išlaikyti jos nepilnametystės periodui atitinka teismų praktikoje formuojamą minimalų išlaikymo dydį.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pateikė suėjus vos trims mėnesiams po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo (teismo sprendimas priimtas 2011-09-29, ieškinys pateiktas 2012-01-02). Per šį laiko tarpą esmingai nepakito ginčo šalių nei turtinė padėtis, nei jų nepilnametės dukros poreikiai. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad esmingai pasikeitė ginčo šalių turtinė padėtis. Ieškovas nurodo, jog nuo gruodžio mėnesio yra registruotas darbo biržoje, pajamų neturi, pašalpos iš darbo biržos negauna, todėl išlaikymą dukrai gali mokėti tik po 200 Lt. Tai, kad ieškovas yra netekęs darbo, rodo ne turtinės padėties pablogėjimą, bet darbo vienoje iš darboviečių netekimo faktą. Sumažėjusios darbo pajamos dėl ekonominės krizės yra bendro, bet ne individualaus pobūdžio. Vien toks faktas nerodo, kad ieškovo turtinė padėtis, turtinės galimybės pablogėjo. Visiems žinomos aplinkybės, kad dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos, todėl darytina išvada, kad realiai vaiko išlaikymo išlaidos tik didėja. Be to, bylos duomenimis ieškovas periodiškai nuo 2009 m. dirba Danijoje, t.y. 2009 m., 2010 m., 2011 m. (b.l. 34-42, 82, 86-96). Įrodymų, kad jam šiais metais nebus pasiūlyta darbo vieta ieškovas nepateikė. Tai, kad jis registruojasi darbo biržoje periodiškai t.y. grįžęs iš Danijos po darbo, patvirtina pateikta darbo biržos pažyma (b.l. 33). Kiti ieškovo pateikti įrodymai irgi neparodo esmingai pakitusių ir svarbių sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą aplinkybių.
Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, privalo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą ar kitu teisėtu būdu gauti pajamų, reikalingų vaiko išlaikymui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsižvelgiant į tai, ieškovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, negali teisintis aplinkybe, kad neturi nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių ir todėl negali teikti savo nepilnametei dukrai jai reikalingo išlaikymo. Šiuo atveju laikinas darbo neturėjimas negali būti iškeliamas virš vaiko intereso gauti jo poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo sumažinti iš jo priteistą išlaikymą ir, kad ieškovo turtinė padėtis būtų taip pablogėjus, kad būtų pagrindas išlaikymui sumažinti.
Kaip minėta, ieškovas yra darbingas, darbingo amžiaus asmuo, todėl tokia jo padėtis sudaro galimybę teikti dukrai išlaikymą. Atsižvelgiant į aukščiau teismų praktikos formuojamą minimalų išlaikymo dydžio apskaičiavimą, teikiant minimalų išlaikymą ieškovui tenka pareiga teikti savo dukrai po 400 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Prie šio išlaikymo dydžio pridėjus atsakovei tenkančio mokėti išlaikymo dydį po 400 Lt, yra gaunamas 800 Lt išlaikymo dydis dukrai iki jos pilnametystės. Jokių duomenų, kad po trijų mėnesių laikotarpio ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė byloje nėra. Byloje taip pat nenustatyta, kad pasikeitė objektyvios aplinkybės, kad anksčiau priteistas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str. 2 d. nuostatų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo sumažinti anksčiau priteisto išlaikymo dydį, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovą byloje atstovavo advokatė Gintarė Girdzijauskienė, atsakovę- advokatė Jurgita Lučinskaitė, tačiau duomenų, patvirtinančių išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, byloje nėra (šalys nepateikė). Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos nepriteistinos.
Nagrinėjant bylą teismas patyrė 22,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Netenkinus ieškovo reikalavimų, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 22,00 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.