- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-187-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- VĮ Registrų centro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Registrų centro Kauno filialo atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2497-722/2013 pagal pareiškėjos VĮ Registrų centro Kauno filialo skundą dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pareiškėjas 2013-08-19 skundu prašė pripažinti antstolio N. A. veiksmus neteisėtais ir panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00846 priimtą antstolio 2013-08-05 patvarkymą „Dėl reikalavimo neatlygintinai pateikti duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti“ dalyje, kurioje prašoma neatlygintinai ir per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo momento pateikti D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Jonavos r., ir jame esančių pastatų/statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, schemas, techninius duomenis (jų kopijas). Pareiškėjo nuomone, antstolio 2013-08-05 patvarkymas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant teisės aktus. Registro duomenis apie skolininko turtinę padėtį, turto suvaržymus antstolis, pasinaudodamas Antstolių informacine sistema, gauna ir taip neatlygintinai kaip išorinis vartotojas. Šiuo konkrečiu atveju patvarkymu reikalaujamų dokumentų kopijų parengimas reikalauja papildomų pareiškėjo materialinių išteklių (popieriaus, pašto, darbuotojų darbo laiko sąnaudų), kurių antstolis nenori atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) 29 straipsniu, antstoliui dokumentų kopijos nėra teikiamos neatlygintinai. Kadangi antstoliai yra privatūs asmenys, todėl jie turi teisę gauti Registro dokumentų kopijas, bet atlygintinai, kaip ir kiti asmenys. Pareigą vykdyti antstolio patvarkymus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis. 2013-08-05 patvarkymu nebuvo reikalaujama nei vykdyti sprendimą, nei pateikti turimą informaciją apie skolininko (-ų) turtinę padėtį, nei susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais, nei susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus. Antstolis informaciją apie skolininko(-ų) turtinę padėtį jau žinojo prieš rengdamas patvarkymą (tai patvirtina patvarkyme nurodyti nekilnojamojo turto unikalūs numeriai). Kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijos jokios informacijos apie skolininko turtinę padėtį nepatvirtina. Be to, antstolis nustatyti išsamius areštuoto turto duomenis gali nemokamai pasinaudodamas Antstolių informacine sistema, kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijos tam nėra būtinos. Antstolis reikalavo pateikti žymiai platesnę informaciją negu CPK 585 straipsnio 1 dalyje išvardintas privalomų antstolių reikalavimų turinys. Todėl šioje situacijoje antstolio veiksmai yra laikomi atliktais viršijant jam suteiktus įgalinimus, antstolis pažeidė CPK 585 straipsnio 4 dalį. Antstolis duomenis paprašė pateikti per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo momento, tačiau teisės aktai nenustato antstoliui pirmenybės duomenų/dokumentų gavimo terminų prasme prieš kitus pareiškėjo vartotojus. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 90¹ p. numatytas 7 darbo dienų terminas nuo prašymo pateikimo momento, per kurį turi būti parengiami registro dokumentai. Registro dokumentai gali būti parengiami ir skubos tvarka, tai yra per 5 ar 3 darbo dienas, atitinkamai mokant nuostatuose nustatytą atlyginimo priedą. Pareiškėjas, vykdydamas skundžiamą patvarkymą, antstoliui reikalaujamus duomenis (kopijas) pateikė nepraleisdamas 7 darbo dienų termino, kartu su antstolio reikalaujamų dokumentų kopijomis pareiškėja jų apmokėjimui antstoliui pateikė PVM sąskaitą faktūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolio N. A. veiksmų atmetė, o skundą dėl antstolio 2013-08-05 patvarkymo „Dėl reikalavimo neatlygintinai pateikti duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti“ dalyje, kurioje prašoma neatlygintinai ir per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo momento pateikti D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Jonavos r., ir jame esančių pastatų/statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, schemas, techninius duomenis (jų kopijas), panaikinimo, paliko nenagrinėtą, atsižvelgiant į tai, kad pats antstolis 2013-09-02 patvarkymu patenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl nustatyto termino pateikti duomenis ir pakeitė skundžiamą 2013-08-05 patvarkymą, nurodydamas, kad reikalaujami duomenys turėjo būti pateikti ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo momento.
Teismas nustatė, kad antstolio N. A. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00846 vykdomas išieškojimas iš skolininkės D. Ž. dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto išieškojimo išieškotojo „Swedbank“ AB naudai. Antstolis 2013-08-05 priėmė ir VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė patvarkymą dėl reikalavimo neatlygintinai pateikti duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, kuriuo pareikalavo per 3 (tris) darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento neatlygintinai pateikti antstoliui skolininkui (D. Ž.) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos r., ir jame esančių pastatų/statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, schemas, techninius duomenis (jų kopijas) (v. b. III tomas, b. l. 19). VĮ Registrų centro Kauno filialas su 2013-08-16 raštu Nr. (3.1.6.) KAS-1705 antstoliui pateikė minėtu patvarkymu reikalaujamus duomenis, o taip pat nurodė, kad pateikia apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, kadangi patvarkyme nurodytų dokumentų kopijų pateikti neatlygintinai negali (v. b. III tomas, b. l. 83-93). 2013-08-26 pareiškėjas pateikė antstoliui skundą dėl jo 2013-08-05 patvarkymo (v. b. III tomas, b. l. 94).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 42 straipsnio 5 dalies 7 punktu, 43 straipsniu, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 77 punktu, nustatė, kad registro duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Teismas sprendė, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymu nustatytas funkcijas (vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes ir kt.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalimi, turi teisę neatlygintinai gauti reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti ir iš kadastrų bei registrų. Šiuo konkrečiu atveju teismas laikė, kad Antstolių įstatymas yra tiek Nuostatų 77 punkto, tiek Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis. Pareiškėjo nuomone, antstolio reikalaujamos dokumentų kopijos nebuvo būtinos antstolio funkcijoms atlikti, tačiau teismas šiuo atveju visiškai sutiko su antstolio 2013-09-02 patvarkyme nurodytais argumentais, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Tai yra asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota. Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdomojoje byloje 2013-08-05 nekilnojamojo turto ekspertizė Nr. 1308-0013 buvo parengta ekspertui neturint areštuoto žemės sklypo plano, o gavus išreikalautus dokumentus, įskaitant areštuoto žemės sklypo planą, skirtingai nei areštuoto žemės sklypo plane, ekspertizės išvadoje areštuotas gyvenamasis namas pavaizduotas gerokai toliau nuo šiaurės vakarinės areštuoto žemės sklypo ribos ir vizualiai atrodo, kad žemės sklypas yra didesnis nei yra realybėje, o tai galėjo suklaidinti varžytynių dalyvius ir buvo vienas iš veiksnių, esant skolininko prieštaravimui dėl nustatytos areštuoto turto vertės, lėmusių antstolio sprendimą skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstoliui turint išreikalautus dokumentus ir juos (jų kopijas) perdavus pakartotinę ekspertizę atliekančiam ekspertui, pavyko ekspertizę atlikti per sąlyginai trumpą, tačiau vykdymo veiksmų atlikimui reikšmingą, laiko tarpą (nuo 2013-09-09, kai buvo priimtas patvarkymas skirti pakartotinę ekspertizę, iki 2013-09-20, kai buvo gautas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas). Ekspertas, tik turėdamas antstolio iš pareiškėjo išreikalautus dokumentus, nustatė reikšmingą aplinkybę, kad namo išplanavimas vizualiai neatitinka kadastrinių matavimų bylos duomenų. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad skundžiamame patvarkyme reikalaujami duomenys buvo reikalingi antstolio funkcijoms atlikti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 34 –36) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-10-09 nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas, panaikinti ir šioje dalyje skundą tenkinti, kadangi nutartis priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
1. Skundžiama nutartimi buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 principai, Registro įstatymo 43 straipsnis, Nuostatų 77 punktas, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalys. Registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu gali būti teikiamos antstoliams. Šio įstatymo 43 straipsnis reglamentuoja, jog atlyginimo už naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydį ir tvarką nustato Vyriausybė, t. y. 2002-07-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 77 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto registro (toliau – Registro) duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (antstoliui vadovaujantis minėto įstatymo 29 str. įtvirtintomis nuostatomis dokumentų kopijos nėra teikiamos neatlygintinai) ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Ginčas šioje civilinėje byloje kilo iš specifinės nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklos. Atlyginimo už naudojimąsi registro duomenimis apskaičiavimo tvarką ir atlyginimo dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuostatų 78 punktas išskiria dokumentų kopijas atskirai nuo registrų duomenų (Nuostatų 78.1, 78.2 ir 78.3 punktai). Registro duomenis antstolis, pasinaudodamas Antstolių informacine sistema (tvarkytojas šios sistemos – VĮ Registrų centras ir asociacija Lietuvos antstolių rūmai), gauna nemokamai. Vadinasi, duomenis apie skolininko turtinę padėtį, turto suvaržymus, nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis (nekilnojamųjų daiktų techninius parametrus, žemės sklypo ar statinių plotus, buvimo vietą, statinio statybos metus ir pan.) antstolis ir taip gauna neatlygintinai. Skirtingai nuo neatlygintino Registro duomenų teikimo nuotoliniu būdu Antstolių informacine sistema, dokumento, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre yra įrašyti duomenys, kopijos parengimas reikalauja papildomų materialinių išteklių (naudojamas popierius, patiriamos pašto ir dokumentų spausdinimo išlaidos, išnaudojamas darbuotojų darbo laikas), kurių antstolis nenori atlyginti. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti duomenys, t. y. informacija, kurią antstolis gauna neatlygintinai, visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys yra įregistruoti. Vadovaujantis Registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Antstolis papildomas išlaidas, patirtas vykdymo procese, išsireikalauja iš skolininko, todėl antstolis už dokumentų kopijų parengimą privalo sumokėti Vyriausybės nustatytą atlyginimo mokestį už tokio dokumento(-ų) parengimą.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Šio straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad dokumentų kopijos neatlygintinai teikiamos tik mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams. Šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas neatlygintinas registro duomenų teikimas valstybės institucijoms. Šio straipsnio 3 dalis numato dokumentų kopijų neatlygintinumą tik valstybinėms funkcijoms vykdyti, t. y. toms funkcijoms, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto (šio įstatymo projekto 2011-11-23 pagrindinio komiteto išvada Nr. 280-P-34). Antstolio funkcijos nėra kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
Antstolių sistemos reforma įvyko 2003 m. ir iš esmės nekeista nuo 2002 m. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas su tam tikromis išimtimis įsigaliojo 2012-01-01. Reformavus teismų sprendimų vykdymą atliekančių pareigūnų (antstolių) veiklos sistemą, pasikeitė antstolių teisinis statusas: antstoliai yra nebe valstybės pareigūnai, o privatūs asmenys, kuriems valstybė suteikė įgaliojimus vadovaujantis CPK nustatyta tvarka vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kadangi antstoliai yra privatūs asmenys, jie turi teisę gauti dokumentų kopijas, bet atlygintinai, kaip ir kiti asmenys.
CK 1.2 straipsnis nustato, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principais. Šie principai įtvirtina, kad tarp visų subjektų, šiuo atveju gaunančių ir (ar) teikiančių informaciją, susidariusi situacija turi būti vertinama vienodai, draudžiamas vieno subjekto diskriminavimas kito atžvilgiu, išreiškiama pagarba įgytoms teisėms, dėl dominuojančios padėties neleistina piktnaudžiauti savo teise kitų subjektų, turinčių teisę gauti ir (ar) teikti tokią informaciją, atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju, teismas priimdamas nutartį, kuria skundas buvo atmestas, neatsižvelgė į tai, kad antstoliai yra privatūs asmenys, todėl jie turi teisę gauti dokumentų kopijas, bet atlygintinai, kaip ir kiti asmenys.
2. Antstolis reikalavo pateikti žymiai platesnę informaciją negu CPK 585 straipsnio 1 dalyje išvardintas privalomų antstolių reikalavimų turinys, nesiėmė visų veiksmų, kad skolininkas pats pateiktų reikiamų dokumentų kopijas (CPK 645 str.) ir tokiu būdu antstolio veiksmai, reikalaujant neatlygintinai pateikti dokumentų kopijas, kurios jam nebuvo būtinos atlikti vykdymo veiksmus, turi būti ir yra laikomi atliktais viršijant jam suteiktus įgalinimus (CPK 585 str. 4 d.).
Pareiškėjas šioje civilinėje byloje įrodinėjo, kad antstolio veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą buvo neteisėti, atlikti viršijant jam suteiktus įgalinimus (CPK 585 str. 4.). Teismas šioje civilinėje byloje vietoj to, kad ištirtų antstolio veiksmus priimant patvarkymą, konstatavo, kad ,,<...> šiuo atveju visiškai sutinka su antstolio 2013-09-02 patvarkyme nurodytais argumentais, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Tai yra asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota.“ Teismas šioje byloje akivaizdžiai pažeidė CPK 185 straipsnį, kadangi nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos. Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011, kadangi toje byloje nebuvo skundžiami antstolio veiksmai priimant patvarkymą, bet buvo sprendžiamas klausimas dėl sankcijų taikymo asmenims, neįvykdžiusiems antstolės patvarkymo. Pareiškėjas įvykdė patvarkymą, tačiau kartu pateikė PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas. Pareiškėjas kaip tik šioje civilinėje byloje ir įrodinėjo, kad antstolio veiksmai priimant patvarkymą buvo/yra neteisėti.
CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Tam, kad būtų galima įsitikinti antstolio veiksmų teisėtumu, teismas privalėjo išsiaiškinti: 1) kokį veiksmą antstolis patvarkymu reikalavo atlikti (ar vykdyti sprendimą, ar pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, ar susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais, ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus); 2) ar įstatymas tokio reikalavimo vykdymui nėra nustatęs išimties. Šioje civilinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad patvarkymu nebuvo reikalaujama nei vykdyti sprendimą, nei pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, nei susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais, nei susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus. Antstolis informaciją apie skolininko turtinę padėtį jau žinojo prieš rengdamas patvarkymą, tai patvirtina patvarkyme nurodyti konkretūs nekilnojamojo turto unikalūs numeriai.
Atsiliepimas
Antstolis šioje byloje atsiliepime į skundą, patvarkyme nurodė, kad patvarkyme nurodytų dokumentų kopijos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, sprendžiant dėl skolininko nekilnojamojo turto vertės nustatymo, ekspertizės atlikimui areštuoto turto vertei nustatyti. Siekiant išsiaiškint visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes, teismas privalėjo išsiaiškinti, ar antstolio veiksmai priimant patvarkymą, nukreiptą VĮ Registrų centro Kauno filialui, buvo teisėti, ar antstolis neviršijo jam suteiktų įgalinimų. Visas vykdymo procesas yra prasidėjęs dėl to, kad skolininkas vengia ir/ar negali įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Todėl akivaizdu, kad pirmiausia antstolis, siekdamas gauti dokumentus, reikalingus (jo nuomone) vykdymo procesui, turėjo kreiptis į skolininką, kad šis pateiktų visus duomenis ir dokumentus apie turimą turtą (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylų kopijas, planus ir pan.). Skolininko pareiga pateikti duomenis ir/ar dokumentus antstoliui apie turimą turtą ir tos pareigos nevykdymo pasekmės yra numatytos CPK 645 straipsnyje. Net susiklosčius situacijai, kad skolininkas būtų praradęs dokumentų kopijas apie savo turimą nekilnojamąjį turtą, jis dokumentų kopijas už Nuostatuose numatytą atlyginimą galėtų gauti iš nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir dokumentų kopijas galėtų pateikti antstoliui. Tai, kad asmenys nevykdo ar negali įvykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų, nereiškia, kad pareiškėjas turėtų patirti nuostolių už kitų asmenų nemokumą. CPK 585 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolio reikalavimas susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais yra privalomas visiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju teismas net nevertino aplinkybės, kad antstolis turėjo galimybę atvykti į pareiškėjo patalpas ir nemokamai susipažinti su patvarkyme minimų dokumentų kopijomis, o ne reikalauti visų dokumentų kopijas pateikti neatlygintinai. Teisės aktai, reglamentuojantys Registro dokumentų teikimą už atlyginimą, yra įstatymo leidėjo numatytas atvejis, kuomet patvarkymas dalyje dėl neatlygintino dokumentų kopijų gavimo gali būti ir turėtų būti nevykdomas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis N. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė visas teismo nustatytas bylos aplinkybes, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vadovaujantis Antstolių įstatymu, antstoliai vykdo tokias funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti“. Ši antstolio teisė yra garantuojama įstatymu. Aiškūs kriterijai, kuriais remiantis vykdant vykdomąjį dokumentą antstoliui nustatoma teisė neatlygintinai gauti iš kadastrų ir registrų reikalingus duomenis ir dokumentų nuorašus, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, yra esminis veiksmingo ir ekonomiško vykdomųjų dokumentų vykdymo elementas ir yra nustatyti Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatų 77 punkte. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis ir yra Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, ir yra speciali teisės norma, kuri turi būti taikoma sprendžiant klausimą dėl neatlygintinio duomenų, reikalingų antstolio funkcijoms atlikti, gavimo. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai dėl subjektų, turinčių teisę pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį neatlygintinai gauti duomenis, kadangi antstolis turi teisę reikalaujamus duomenis gauti pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį. Pagal atliekamų funkcijų pobūdį antstolis yra teisėtvarkos dalis, o antstolio institucija neabejotinai yra teisėtvarkos institucija, kadangi iš esmės teisinis teismo sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas ir viena iš teisinio sprendimo įgyvendinimo formų yra priverstinis sprendimo vykdymas, kurį taiko būtent antstoliai. Būtent teisėtvarkos užtikrinimo funkcijoms vykdyti Antstolių įstatymas, CPK ir kiti teisės aktai nustato antstoliui pareigą įstatyme nustatytais atvejais sprendimus vykdyti priverstinai ir suteikia tam reikalingus įgaliojimus – tarp jų neatlygintinai gauti duomenis, reikalingus šių įgaliojimų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, jurisdikcinė (antstolių) sistema, kuri įstatymų nustatytais atvejais įpareigota sprendimus vykdyti priverstinai, užtikrinant teisės viršenybę (teismo sprendimo privalomumą) ginant asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, yra teisėsaugos institucija. Net ir pagal Nuostatų 77 punktą registro duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas išimtis, t. y. vienas išimtis nustato Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kitas – kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ir registrų nuostatai. Šiuo atveju Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis vėl gi yra speciali teisės norma, numatanti atitinkamą išimtį.
Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011, kadangi būtent antstolis, o ne materialiai suinteresuotas asmuo sprendžia, ar reikalaujami duomenys yra reikalingi antstolio funkcijoms atlikti. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, paneigiančią šią teismo išvadą, o per Antstolių informacinę sistemą antstolis negali gauti skundžiamame patvarkyme nurodytų dokumentų (areštuoto turto plano, schemos ir kt.), nes tokie dokumentai neteikiami, o pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnį antstolis reikalingus duomenis gali gauti neatlygintinai, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo.
CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad antstolis pažeidė lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo ar kitus principus, kadangi antstolis tik įgyvendino įstatymo jam suteiktą teisę, vykdant valstybės deleguotas funkcijas, gauti duomenis iš kadastrų ir registrų neatlygintinai. Antstolis, reikalaudamas kadastrų ir registrų duomenis pateikti atlygintinai, kaip tik pažeistų Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, CPK 7 straipsnį ir 634 straipsnio 2 dalį, nes vykdymo procese susidarytų papildomos vykdymo išlaidos, kas, esant Antstolių įstatyme 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinai antstolio teisei iš registrų ir kadastrų gauti dokumentų kopijas, reikalingas antstolio funkcijoms atlikti, neatlygintinai, pažeistų kaip išieškotojo, taip ir skolininko, kurie ir taip materialiai nukenčia, įstatymų saugomus interesus į ekonomišką sprendimų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis N. A., vykdydamas vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00846 išieškojimą iš skolininkės D. Ž. dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto išieškojimo išieškotojo „Swedbank“ AB naudai, 2013-08-05 priėmė patvarkymą, kuriuo iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pareikalavo per 3 (tris) darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento neatlygintinai pateikti antstoliui skolininkui (D. Ž.) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos r., ir jame esančių pastatų/statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, schemas, techninius duomenis (jų kopijas) (v. b. III tomas, b. l. 19). VĮ Registrų centro Kauno filialas su 2013-08-16 raštu Nr. (3.1.6.) KAS-1705 antstoliui pateikė minėtu patvarkymu reikalaujamus duomenis, tačiau pateikė apmokėjimui ir PVM sąskaitą faktūrą, kadangi patvarkyme nurodytų dokumentų kopijų pateikti neatlygintinai negali (v. b. III tomas, b. l. 83–93). 2013-08-26 VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė skundą dėl 2013-08-05 antstolio patvarkymo, kurį antstolis 2013-09-02 patvarkymu atsisakė patenkinti (išskyrus dalį dėl 3 dienų termino, kurį pakeitė į 7 darbo dienas) ir persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui.
Iš esmės antstolio 2013-08-05 patvarkymas skundžiamas tik dalyje dėl antstolio pareikalavimo iš pareiškėjo neatlygintinai pateikti skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto planus, schemas, techninius duomenis (jų kopijas).
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vadovaujantis LR Antstolių 21 straipsnio 1 dalimi, antstolis, atlikdamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti iš kadastrų bei registrų, turi teisę gauti neatlygintinai, ir skundžiama 2013-10-09 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad, atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 42 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu gali būti teikiamos antstoliams. Šio įstatymo 43 straipsnis reglamentuoja, jog atlyginimo už naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydį ir tvarką nustato Vyriausybė. 2002-07-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 77 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto registro (toliau – Registro) duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (vadovaujantis minėto įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, antstoliui dokumentų kopijos nėra teikiamos neatlygintinai) ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Nuostatų 78 punktas išskiria dokumentų kopijas atskirai nuo registrų duomenų (Nuostatų 78.1, 78.2 ir 78.3 punktai). Registro duomenis antstolis, pasinaudodamas Antstolių informacine sistema (šios sistemos tvarkytojas – VĮ Registrų centras ir asociacija Lietuvos antstolių rūmai), gauna nemokamai. Vadinasi, duomenis apie skolininko turtinę padėtį, turto suvaržymus, nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis (nekilnojamųjų daiktų techninius parametrus, žemės sklypo ar statinių plotus, buvimo vietą, statinio statybos metus ir pan.) antstolis ir taip gauna neatlygintinai. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad, skirtingai nuo neatlygintino Registro duomenų teikimo nuotoliniu būdu Antstolių informacine sistema, dokumento, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre yra įrašyti duomenys, kopijos parengimas reikalauja papildomų materialinių išteklių (naudojamas popierius, patiriamos pašto ir dokumentų spausdinimo išlaidos, išnaudojamas darbuotojų darbo laikas).
LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Minėto straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad dokumentų kopijos neatlygintinai teikiamos tik mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad antstolis turi teisę reikalaujamus duomenis gauti neatlygintinai pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, t. y. išimtį, numatytą LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Antstolis nurodo, kad jis pagal atliekamų funkcijų pobūdį yra teisėtvarkos dalis, o antstolio institucija yra neabejotinai teisėtvarkos institucija.
Atkreiptinas dėmesys, kad LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas neatlygintinas dokumentų kopijų davimas valstybės institucijoms, t. y. tik toms funkcijoms, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Nors, vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti, tačiau pažymėtina, kad antstolio funkcijos nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Antstolis yra ne valstybės pareigūnas, o privatus asmuo, kuriam valstybė suteikė įgaliojimus, vadovaujantis CPK nustatyta tvarka vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus.
Be to, pažymėtina, kad LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis, t. y. atkirai neišskiriant antstolio instituto, tuo tarpu LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu gali būti teikiamos teismams ir teisėtvarkos institucijoms (4 punktas) bei antstoliams (7 punktas), t. y. teisėtvarkos institucijos ir antstoliai yra išskiriami atskirais punktais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog antstolis nepatenka į asmenų, kuriems LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija teikiama neatlygintinai, sąrašą.
Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalauja antstolį sumokėti ne už pareiškėjo turimą (sukauptą, sukurtą) informaciją, bet už faktines išlaidas, t. y. už popierių, pašto, darbuotojų darbo laiko sąnaudas, kurios antstoliui buvo paskaičiuotos, vadovaujantis Nuostatų 86 punkte nurodytais įkainiais. Pažymėtina, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 610 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 punktu, vykdymo procese patirtas išlaidas turi teisę išsireikalauti iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2010).
Be to, nagrinėjamuoju atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į Kauno apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, formuojančio praktiką apylinkių teismuose išnagrinėtų bylų atžvilgiu, 2013-11-22 nutartyje padarytas išvadas civilinėje byloje Nr. 2S-2395-221/2013, kur buvo sprendžiamas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu klausimu, o būtent dėl antstolio teisės gauti dokumentų kopijas atlygintinai.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje 2013-08-05 nekilnojamojo turto ekspertizė Nr. 1308-0013 buvo parengta ekspertui neturint areštuoto žemės sklypo plano, o gavus išreikalautus dokumentus, įskaitant areštuoto žemės sklypo planą, skirtingai nei areštuoto žemės sklypo plane, ekspertizės išvadoje areštuotas gyvenamasis namas pavaizduotas gerokai toliau nuo šiaurės vakarinės areštuoto žemės sklypo ribos ir vizualiai atrodo, kad žemės sklypas yra didesnis nei yra realybėje, o tai galėjo suklaidinti varžytynių dalyvius ir buvo vienas iš veiksnių, esant skolininko prieštaravimui dėl nustatytos areštuoto turto vertės, lėmusių antstolio sprendimą skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstoliui turint išreikalautus dokumentus ir juos (jų kopijas) perdavus pakartotinę ekspertizę atliekančiam ekspertui, pavyko ekspertizę atlikti per sąlyginai trumpą, tačiau vykdymo veiksmų atlikimui reikšmingą, laiko tarpą (nuo 2013-09-09, kai buvo priimtas patvarkymas skirti pakartotinę ekspertizę, iki 2013-09-20, kai buvo gautas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas). Ekspertas, tik turėdamas antstolio iš pareiškėjo išreikalautus dokumentus, nustatė reikšmingą aplinkybę, kad namo išplanavimas vizualiai neatitinka kadastrinių matavimų bylos duomenų. Nurodytos aplinkybės, antstolio ir pirmosios instancijos teismo teigimu, patvirtino, kad skundžiamame patvarkyme reikalaujami duomenys buvo reikalingi antstolio funkcijoms atlikti.
Pareigą vykdyti antstolio patvarkymus reglamentuoja CPK 585 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo reikalaujama nei vykdyti sprendimą, nei pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, nei susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstolis, manydamas, kad jam yra būtina susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais kadastrinių matavimų bylų dokumentais, tokią teisę galėjo realizuoti tiek nuvykdamas į Registrų centrą ir betarpiškai susipažindamas su kadastrinių matavimų bylomis, tiek ir pareikalaudamas atlygintinai pateikti jam reikalingų dokumentų kopijas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas ir antstolio 2013-08-05 patvarkymas naikintinas dalyje, kurioje prašoma neatlygintinai pateikti D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Jonavos r., ir jame esančių pastatų/statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, schemas, techninius duomenis (jų kopijas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį pakeisti.
Pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Panaikinti antstolio 2013 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą „Dėl reikalavimo neatlygintinai pateikti duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti“ dalyje, kurioje prašoma neatlygintinai pateikti D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos r., ir jame esančių pastatų/statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, schemas, techninius duomenis (jų kopijas).