- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-387-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08765-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- T. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. bei 2020 m. sausio 6 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 088,77 Eur skolą, 27,77 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, o terminas šiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs.
Atsiliepimas
2. Teismas 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nustatė atsakovei 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį.
3. Atsakovė 2019 m. gruodžio 6 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį ir priešieškinio parengimui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 73 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. iki įvykio, kuris būtinai turi įvykti. Nurodė, kad kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo.
4. 2019 m. gruodžio 6 d. teisėjos rezoliucija, atsakovės prašymas priimtas bei terminas atsiliepimui pateikti pratęstas 14 dienų, t. y. iki 2019 m. gruodžio 23 d.
5. 2019 m. gruodžio 27 d. teisme gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį ir priešieškinio parengimui ne fiksuotą kalendorinę datą, o CPK 73 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. iki įvykio, kuris būtinai turi įvykti. Nurodė, kad jai reikalingas advokatas, todėl 2019 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, tačiau tarnyba dar neišsprendė jos prašymo, todėl advokato šią dieną neturi.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovės T. Ž. prašymą tenkino iš dalies – atsakovei T. Ž. terminą atsiliepimui pateikti pratęsė iki 2020 m. sausio 14 d.
7. 2020 m. sausio 6 d. teisme gautas atsakovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties.
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės T. Ž. 2020 m. sausio 6 d. atskirąjį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovės T. Ž. prašymą tenkino iš dalies – atsakovei T. Ž. terminą atsiliepimui pateikti pratęsė iki 2020 m. sausio 14 d.
10. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
10.1. Nurodė, kad vieną iš terminų procesiniams veiksmams atlikti CPK 73 straipsnio 2 dalis numato įvykį, kuris turi įvykti. Pažymėjo, jog šis įvykis turi būti konkretus, jis turi būtinai įvykti ir negali būti siejamas su neapibrėžtu laiko tarpu, sąlygojančiu tikimybę, kad jis tikrai įvyks. Konstatavo, kad šiuo atveju nors atsakovė nurodė, kad ji turi teisę turėti advokatą dėl sudėtingos materialinės padėties, tačiau nėra duomenų, kad sprendimas dėl advokato skyrimo bus jai palankus. Nurodė, kad atsakovės nurodomas įvykis, t. y. advokato skyrimas jai, yra tik galimas, todėl darė išvadą, kad šiuo atveju nėra galimybės pratęsti termino atsiliepimui pateikti iki įvykio, kuris būtinai turi įvykti.
10.2. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 18 d., priimtas 2019 m. lapkričio 21 d., t. y. daugiau nei prieš mėnesį. Teismo vertinimu, tenkinus atsakovės prašymą ir nustačius neapibrėžtą terminą atsiliepimui pateikti būtų nepagrįstai vilkinamas bylos nagrinėjimas, tai prieštarautų CPK įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad CPK 77 straipsnis atskirai nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria atsisakoma pratęsti terminą ar kuria prašymas tenkinamas iš dalies. Nutartis dėl termino pratęsimo taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Konstatavo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis yra neskundžiama, todėl atsakovės atskirąjį skundą atsisakė priimti ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pradžios. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
13.1. Nurodė, kad teismas šiurkščiai pažeidė atsakovės teises, nes jos prašymą tenkino tik iš dalies, nors turėjo tenkinti visiškai, kadangi CPK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami įvykiu, kuris būtinai turi įvykti. Teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai ir teisėtai prašė pratęsti terminą atsiliepimui ir savo priešieškiniui paruošti ir pateikti su advokato pagalba, kadangi Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnyba dar nėra priėmusi sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo ir šią dieną ji neturėjo jokio advokato, ji neturi kompetencijos teisme vesti bylą viena be advokato ir tam neturi teisinių žinių, tuo tarpu ieškovė naudojasi kvalifikuota advokato pagalba.
13.2. Nurodė, kad ji turi 100 procentų teisę turėti byloje advokatą dėl jos labai sudėtingos materialinės padėties ir apskritai negali likti be advokato, todėl neprivalo spėlioti, ar Tarnybos sprendimas dėl advokato skyrimo bus ar nebus jai palankus. Mano, jog pats teismas nieko nedarė, kad užtikrintų atsakovei advokato pagalbą ir pats užsiima tiktai „nutarčių kūryba“. Tokiu būdu teismas pats pamynė ir pažeidė daug įstatymų, Lietuvos Respublikos Konstituciją.
13.3. Nurodė, kad teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Teigia, jeigu procesinės teisės normos užkerta kelia tinkamam bylos nagrinėjimui pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, jos neturėtų būti taikomos. Mano, jog šį imperatyvą pažeidė pats teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatydamas terminą procesiniam veiksmui atlikti.
Šalies argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. bei 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pat pradžios. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ji tinkamai ir laiku pateikė Klaipėdos apygardos teismui savo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo, juo prašė nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui viską nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teisėja atsakovės atskirąjį skundą apskritai atsisakė priimti ir veikė iš anksto neteisėtai, šališkai ir akivaizdžiai suinteresuotai, nors atskirasis skundas buvo paduotas teisėtai ir teisingai, nes 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis trukdo toliau nagrinėti bylą ir stabdo bylą iš esmės, todėl padarė išvadą, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirieji skundai netenkintini.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsakovės prašymas dėl procesinių terminų pratęsimo buvo tenkintas iš dalies, bei atsisakymo priimti atsakovės atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys atsakovei dėl 1 088,77 Eur skolos, 27,77 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismas nustatė atsakovei 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį atsakovė privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė 2019 m. gruodžio 6 d. bei 2019 m. gruodžio 27 d. prašymais prašė pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį ir priešieškinio parengimui Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 73 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. iki įvykio, kuris būtinai turi įvykti. Nurodė, kad kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo, tačiau advokatas jai dar nebuvo paskirtas. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. teisėjos rezoliucija bei 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovės prašymus dėl termino pratęsimo tenkino iš dalies, juos pratęsdamas po 14 kalendorinių dienų. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
19. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
20. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.
21. CPK 77 straipsnyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nenumatyta, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta pratęsti procesinį terminą, yra skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutartis taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi neatimamos ir nesuvaržomos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės prašyti atnaujinti praleistą terminą (CPK 78, 318 straipsniai).
22. Pažymėtina, jog CPK 77 straipsnis tiesiogiai neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria teismas atsisako pratęsti paskirtą procesinį terminą atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti, todėl tokio pobūdžio teismo nutartys nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-845-464/2018).
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas prašymas pratęsti procesinį terminą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir tokios nutarties apskundimas tiesiogiai nenumatytas CPK, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
24. Atskiruoju skundu dėl 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties atsakovė nurodė, jog teismas šiurkščiai pažeidė atsakovės teises, nes jos prašymą tenkino tik iš dalies, nors turėjo tenkinti visiškai, kadangi CPK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami įvykiu, kuris būtinai turi įvykti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepratęsė termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, iki jai bus paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nutarties 19–23 punktuose nustatyta, jog teismo nutartys dėl atsisakymo pratęsti procesinį terminą atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti apeliacine tvarka nėra skundžiamos. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis yra neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties netenka prasmės.
26. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta anksčiau, apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirųjų skundų argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu teismas
nutaria:
atsakovės atskirųjų skundų netenkinti.
Procesą, pradėtą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo, nutraukti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.