- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 2-1654/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Kreditorius
- P. T. M.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus P. T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, uždarosios akcinės bendrovės ,,Šitas“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-3713-104/2011).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Šitas“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Proventuslaw LT“, nutartis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtino BUAB „Šitas“ kreditorių sąrašą bendrai 2 263 995,83 Lt sumai.
Šalies argumentai
Administratorius prašyme dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo nurodė, kad kreditoriaus P. T. M. reikalavimas pareikštas bendrai 1 184 988 Lt sumai, kurią sudaro 1 014 528 Lt įmonei suteikta ir negrąžinta paskola, ir 165 620 Lt – 0,1 proc. delspinigiai skaičiuojami nuo laku nesumokėtos sumos (910 000 Lt) už kiekvieną uždelstą dieną pagal 2007-01-25, 2007-05-03 ir 2008-05-06 paskolos sutarčių 2 str. 3 p. Administratorius nesutiko su 0,1 proc. delspinigiais už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso 165 620 Lt) ir prašė juos mažinti iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso 82810 Lt). Administratorius pripažino P. T. M. kreditorinį reikalavimą bendrai 1 099 153 Lt sumai, kurį prašė patvirtinti įmonės kreditorių sąraše.
Kreditorius P. T. M. pateikė savo paaiškinimus dėl administratoriaus argumentų ir nurodė, jog su jais nesutinka. Nurodė, kad nėra pagrindo mažinti delspinigių sumą ir prašė patvirtinti BUAB „Šitas“ kreditorių sąraše 1 014 528 skolą ir 165 620 Lt delspinigių (0,1 proc. delspinigiais už kiekvieną uždelstą dieną), iš viso – 1 184 988 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė kreditoriaus P. T. M. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, patvirtino kreditoriaus P. T. M. kreditorinį reikalavimą 1 099 153 Lt sumai trečioje BUAB „Šitas“ kreditorinių reikalavimų sąrašo eilėje, patvirtino R. W. kreditorinį reikalavimą 477 676,16 Lt trečioje BUAB „Šitas“ kreditorinių reikalavimų sąrašo eilėje. Teismas nurodė, kad kreditorius P. T. M. nepateikė teismui patirtų nuostolių pagrindimo, pagal kreditoriaus ir UAB „Šitas“ pasirašytų paskolų sutarčių 3 p., įmonė įsipareigojo mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo uždelstos apmokėti sumos. Teismo teigimu, neapmokėta skola pagal paskolos sutartis sudaro 910 000 Lt, o 0,1 proc. delspinigiai sudaro 165 620 Lt, taigi prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 1/6 visos skolos sumos, 1/5 visos skolos dalies, tuo tarpu 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos (910 000 Lt) sudaro 82 810 Lt, t.y. 1/10 visos skolos sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje nustatyta delspinigių suma sudaro net 1/5 skolos sumos, teismas konstatavo, jog tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų, todėl yra pagrindas mažinti kreditoriaus reikalaujamos delspinigių sumos dydį. Teismas pažymėjo, jog 0,02 proc. suma, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, yra minimali suma, skirta minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Esant situacijai, kai įmonės BUAB „Šitas“ administratorius sutinka su didesne delspinigių suma, t. y. 0,05 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti administratoriaus prašymą, ir sumažinti kreditoriaus prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos ir BUAB „Šitas“ kreditorių reikalavimų sąraše patvirtinti P. T. M. reikalavimą 910 000 Lt skolos, 82 810 Lt delspinigių. Taip pat teismas pažymėjo, kad P. T. M. yra UAB „Šitas“ akcininkas, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Be to, pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo nariai juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, be to, būti lojalūs juridiniam asmeniui. Taigi, pagal minėtas nuostatas P. T. M. buvo ne vien tik įmonės kreditorius, tačiau ir juridinio asmens dalyvis, kuris dalyvavo įmonės valdymo organų veikloje. Tokiu būdu jam atsirado pareiga, kylanti iš jo įgyto statuso, turinčio svarbią reikšmę įmonei. Todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog kreditorius, prašydamas neprotingai didelių delspinigių (0,1 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną), daro žalą ne tik įmonei, tačiau ir veikia nesuderinamai su pareiga laikytis lojalumo įmonės atžvilgiu, taip pat veikti jos interesais, o ne siekti pasipelnyti. Taip pat teismas nurodė, kad P. T. M., reikšdamas savo kreditorinį reikalavimą, prašė į kreditorių sąrašą įtraukti ir reikalavimą dėl 4 840 Lt sumos pagal 2010-10-18 su UAB „Titanidė“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau kaip nurodė administratorius, pagal įmonės buhalterinius duomenis, UAB „Titanidė“ skola yra 1815 Lt, nes BUAB „Šitas“ direktorius sumokėjo UAB „Titanidė“ 3025 Lt įsiskolinimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad kreditoriaus prašymas dėl 4 840 Lt reikalavimo dalies patvirtinimo yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl bendra kreditoriaus P. T. M. reikalavimų suma, kuri tvirtinama BUAB „Šitas“ trečios eilės sąraše sudaro 1 099 153,00 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius P. T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta mažesnė nei kreditoriaus P. T. M. 2011-01-11 pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo nurodyta kreditorinio reikalavimo suma ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nutartį, kuria prie jau patvirtintos 1 099 153 Lt kreditorinio reikalavimo sumos būtų papildomai patvirtintas kreditorinis reikalavimas 82 810 Lt delspinigių sumai, nustatant bendrą 1 181 963 Lt P. T. M. kreditorinį reikalavimą UAB ,Šitas“. Skundą grindžia šiais reikalavimais:
1. Kreditoriaus P. T. M. ir atsakovo sudarytų paskolos sutarčių 2 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas vėluoja atlikti bet kokį nors mokėjimą jis įsipareigoja mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolos sutarčių pagrindu delspinigių dydis sudaro 165 620 Lt. Paskolos sutarčių projektus rengė atsakovas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju šalių sulygtos netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir neprotingos, o vien aplinkybė, kad delspinigių suma sudaro penktadalį sumos, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, savaime nereiškia, kad delspinigiai yra per dideli. Be to, atsakovas nėra įvykdęs jokios savo prievolės grąžinti paskolą dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 0,1 procento dydžio delspinigiai nėra laikomi neprotingai dideliais. Be to, P. T. M. yra didžiausias atsakovo kreditorius ir jo nuostoliai yra ženklai didesni nei paskaičiuota delspinigių suma, nes delspinigiai paskaičiuoti tik už šešis mėnesius (CK 1.125 str. 5 d.).
2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad P. T. M. nepateikė teismui patirtų nuostolių pagrindimo. Reikalaudamas sutartyje nustatytų delspinigių kreditorius neprivalo pagrįsti patirtų nuostolių dydžio. Netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais ir jų įrodinėti nereikia, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.
3. Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai pritaikė Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Minėtoje įstatymo normoje kalbama ne apie sutartines netesybas, o apie kainą, kuri mokama už naudojimąsi paskolintais pinigais, t. y. kalbama apie CK 6.872 straipsnio 1 dalyje apibūdinamas palūkanas. Su atsakovu sudarytos paskolos sutartys buvo neatlygintinos ir jose nebuvo nustatyta jokia palūkanų norma, kuria vadovaudamasis atsakovas turėtų mokėti kreditoriui už naudojimąsi paskolintomis lėšomis. Todėl šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma nėra taikytina.
4. Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai pritaikė CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. CK 2.87 straipsnyje yra kalbama ne apie akcininkų teises ir pareigas, kurias kaip akcininkas turi P. T. M., o apie juridinių asmenų, t. y. bendrovės vadovo ir/ar valdybos nario, teises ir pareigas. Bendrovės akcininkai ir/ar visuotinis akcininkų susirinkimas nėra priskiriami bendrovės valdymo organams.
5. Skundžiama nutartis, kuria sumažintas su atsakovu paskolos sutartyse nustatytas delspinigių dydis, laikytina diskriminuojančia P. T. M. kito kreditoriaus – AB Swedbank atžvilgiu. Atsakovo ir AB Swedbank kredito sutartyje buvo nustatytas 0,08 proc. per dieną delspinigių dydis už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Teismas nutartimi pritaikė nevienodus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų standartus skirtingiems atsakovo kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB ,,Šitas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į bankroto proceso tikslus bei siekdamas užtikrinti įmonės stabilią padėtį bei sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas sumažinti delspinigių sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo sumažinta prašyta priteisti sutartinių netesybų (delspinigių) suma.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. T. M.ir UAB „Šitas“ 2007-01-25, 2007-05-03 ir 2008-05-06 pasirašė paskolos sutartis, kurių pagrindu P. T. M. suteikė 910 000 Lt paskolą UAB ,,Šitas“. Pagal minėtų paskolos sutarčių 2 straipsnio 3 punktus UAB ,,Šitas“ įsipareigojo mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo uždelstos apmokėti sumos. Apeliantas, be atsakovo negrąžintos skolos pagal paskolos sutartis, prašė teismo nustatyti, kad nesumokėta apeliantui delspinigių suma sudaro 165 620 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtose paskolos sutartyse nustatyto dydžio netesybos, t. y. 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną nuo uždelstos apmokėti sumos, yra neprotingai didelės, todėl sumažino jas iki 0,05 proc. dydžio ir vietoje prašytų 165 620 Lt dydžio delspinigių priteisė 82 810 Lt dydžio delspinigius. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada.
Nagrinėjamu atveju kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro negrąžinta paskola ir delspinigiai, prašomas patvirtinti bankroto byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Iškėlus bankroto bylą įmonei, kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekdamas užtikrinti tokią padėtį bei sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra neprotingai didelės netesybos. Be to, bylos duomenimis P. T. M. yra UAB „Šitas“ akcininkas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu; tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio. Šiuo atveju P. T. M. prašomas patvirtinti delspinigių dydis sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomos priteisti netesybos vertintinos kaip neprotingai didelės, nes sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų ir 1/5 visos skolos dalies, tokiu būdu gali būti pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai, kreditorius P. T. M., kaip įmonės akcininkas prašydamas neprotingai didelių netesybų veikė nesuderinamai su pareiga veikti įmonės interesais.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos kreditoriui priteistinos netesybos – 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, šiuo atveju laikytinos atitinkančios teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamoje byloje kreditorius, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, galėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau to nepadarė.
Kreditoriaus P. T. M. nurodytos aplinkybės, kad atsakovui suteikta paskola buvo itin rizikinga ir nebuvo užtikrinta jokiomis prievolių įvykdymo garantijomis (nebuvo įkeistas turtas, nebuvo laiduota ir kt.), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes kaip minėta, kreditorius yra įmonės akcininkas, kuriam, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrovė neturi teisės įkeisti savo turto.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios individualios bylos aplinkybes, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kaduva“ v. UAB ,,Okadeta“ ir kt.). Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nutartimi pritaikė nevienodus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų standartus skirtingiems atsakovo kreditoriams, nes AB Swedbank kredito sutartyje buvo nustatytas 0,08 proc. per dieną delspinigių dydis už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl kreditoriaus P. T. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.