Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 286 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2021-04-03 (viena diena). Priteistas 1329,28 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt devynių eurų 28 ct), žalos atlyginimas civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems dėl jų tarnybos vykdymo, o būtent: 2021 m. balandžio mėn. 3 d. apie 2 val., savo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 prom. girtumo laipsnis), dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo siekdamas išvengti sulaikymo, aktyviais veiksmais, tyčia ranka vieną kartą sudavė į veidą viešosios tvarkos ir viešojo saugumo funkcijas atliekančiai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tyrėjai L. B., kuriai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kaktos sumušimo ir odos nubrozdinimo, kairio skruosto sumušimo. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. P. viešosios tvarkos ir viešojo saugumo funkcijas atliekančiam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato vyriausiajam patruliui J. B. siekiant jį sulaikyti, A. P. grumtynių metu tyčia vieną kartą ranka sudavė J. B. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam padarė kaktos sumušimą ir odos nubrozdinimą, dešinio kelio sąnario sumušimą, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi, daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis, nors smūgių buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).

6. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vaizdo įrašai nebuvo ištirti. Iš byloje esančių teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 11 – 14) buvo įvardintas paskelbiant bylos dokumentus BPK 290 straipsnyje numatyta tvarka (2 t., b. l. 156). Priešingai apelianto vertinimui, tai nesuponuoja esminio baudžiamojo proceso pažeidimo tiriant ir vertinant įrodymus.

7. BPK 242 straipsnyje įtvirtintas tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo teisme principas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pagal BPK 290 straipsnio 2 dalį, įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ir vaizdo įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Vertinamu atveju vaizdo įrašų apžiūra detaliai aprašyta tyrėjos 2021 m. gegužės 18 d. apžiūros protokole, kuriame nurodyta kiekvieno iš įrašų trukmė, įrašuose matomi asmenys, detaliai aprašyti kiekvieno iš jų veiksmai, pasisakymai. Šio apžiūros protokolo turinys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčijamas, proceso dalyviai prašymo peržiūrėti vaizdo įrašus nereiškė (2 t., b. l. 157). Todėl nesant pagrindo abejoti tyrėjos surašytame apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių atitikimu vaizdo įrašų turiniui, taip pat nesant prieštaravimų tarp protokole nurodytų aplinkybių ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, kitų rašytinių bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas minėtų daiktų apžiūros protokolu rėmėsi pagrįstai ir, neperžiūrėdamas vaizdo įrašų, BPK 20 straipsnio nuostatų iš esmės nepažeidė.

8. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

9. Nors A. P. neigia atlikęs jam inkriminuotus smurtinius veiksmus prieš L. B. ir J. B. bei pateikia savo interpretaciją dėl atliktų veiksmų vertinimo, teigia, jog jo veiksmai pasireiškė kaip natūralus neblaivaus asmens protestas ir spontaniška neadekvati reakcija į įvykio metus susiklosčiusią situaciją, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta surinktais įrodymais, kurie įvertinti teisingai, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. A. P. kaltę neabejotinai patvirtina tiek nuoseklūs nukentėjusiųjų L. B., J. B., tiek liudytojų E. S., G. A., J. K., R. K. parodymai, specialistų išvados, vaizdo medžiaga, kurie tarpusavyje sudaro nuoseklią įvykių grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą.

10. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, jog A. P. panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 2 d., 23.23 val. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau - Tauragės AVPK) buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Į įvykio vietą išvyko Tauragės AVPK Pagėgių PK tyrėja L. B. ir vyriausiasis patrulis J. B.. A. P. nustatytas 1.34 prom. girtumas. R. K. nurodė, kad jos dukra J. K. iškepė picą su grybais ir picą su ananasais. A. P. atėjęs į kambarį supyko, kad jam vaikai nepaliko picos su grybais. Įvykus kivirčui A. P. ją ir jos dukras pradėjo vyti iš namų, elgėsi agresyviai. Išsigandusi liepė J. K. bėgti iš namų ir kviesti policijos pareigūnus. A. P. atsisakius įleisti į namus policijos pareigūnus, tam, kad įsitikinti, jog mažamečiai vaikai saugūs, buvo iškviestos vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės. A. P. neįleido nei policijos pareigūnų, nei vaikų teisių apsaugos specialisčių, buvo agresyviai nusiteikęs, trankė langą, plūdo necenzūriniais žodžiais. Kaip nustatyta kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 12), iš vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnams šiek tiek atsitraukus, vyras pro langą iškišo šaunamąjį ginklą. Policijos pareigūnė L. B. liepė pasitraukti nuo lango vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms. A. P. išlipo pro langą, agresyviai nusiteikęs, staigiais judesiais pradėjo artintis prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūnė reikalavo gultis ir įspėjo dėl Taser naudojimo. A. P. bandė įspirti pareigūnui, atsitraukė link atidaryto lango. Pareigūnas bando sulaikyti vyriškį, vyksta grumtynės, priešinasi, po to sulaikomas. Specialisto išvados patvirtina, kad sulaikymo metu nukentėjusiesiems L. B. ir J. B. buvo padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiais sveikatos sutrikdymais. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 286 straipsnis, A. P. veiksmams pritaikytas tinkamai.

11. Apelianto teiginiai, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, ar pareigūnai teisėtai brovėsi į privačią erdvę, bei tai, jog konstatuoti, kad nuteistojo vaikai tuo metu namuose buvo nesaugūs nebuvo jokio pagrindo, vertinti kaip deklaratyvūs, jais siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nurodytus argumentus paneigia 2021 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas, jog policijos pareigūnai reagavo į 2021 m. balandžio 2 d., 23.23 val. iš Tauragės AVPK budėtojo buvo gautą pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, R. K. nurodė, kad A. P. yra neblaivus, vienas namuose su mažamečiais vaikais. Policijos pareigūnai siekė įsitikinti, kad vaikams negresia pavojus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys veikia teisėtai. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad vykdydami savo pareigas A. P. sulaikymo metu policijos pareigūnai sulaikytojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šautuvas negalėjo būti laikomas daiktiniu įrodymu, nes nėra susijęs su bylos medžiaga. Aukštesnysis teismas nesutinka su šiuo vertinimu, kadangi byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus A. P. trankė langą, plūdo necenzūriniais žodžiais, po to pro langą iškišo šaunamąjį ginklą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad šaunamasis ginklas buvo įsigytas teisėtai nepaneigia aplinkybės, jog šioje byloje minėtas šaunamasis ginklas yra daiktinis įrodymas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino šautuvą (duomenys neskelbtini), dvi metalines dėžutes su kulkomis daiktiniais įrodymais ir nurodė nuosprendžiui įsiteisėjus šautuvą perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui, metalines dėžutes su kulkomis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

13. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų bausmės paskirtį. Baudžiamasis kodeksas nenurodo teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje esančius bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

14. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, šios dalies 5 punkte nurodyta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad A. P. padarė nesunkų nusikaltimą, teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, dirba, augina du mažamečius vaikus. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Atsižvelgdamas į minėtas reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėjo 1 (vieneriems) metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą A. P. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.