Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-27 · Byla Nr. Iv-2152-624/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-2152-624/2011Sprendimas · 2011-06-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-27
Bylos Nr.
Iv-2152-624/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00407-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
A. Z., A. S., D. K., V. V., A. K., A. B., A. D., M. L., I. L., G. L., G. A., V. G.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie LR VRM
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2152-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00407-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjams A. Z., A. S., D. K., V. V., A. K., A. B., A. Z., A. D., M. L., I. L., pareiškėjų atstovėms N. A. ir S. R., atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei – Fiodorovienei, nedalyvaujant pareiškėjams G. L., G. A.., V. G., A. Z., trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. (A. Z.), G. L., G. A., V. G., M. L., A. D., A. Z., I. L., A. B. (A.B.), D. K. (D. K.), A. S. (A. S.), V. V., A. Z., A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR VRM dėl priemokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. Z. 2011-04-06 patikslintame skunde prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 26 029.31 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31; G. A. 2011-04-08 patikslintame skunde prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus AVPK neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 25 621.47 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31; V. V. 2011-04-08 patikslintame skunde prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus AVPK neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 19 692.02 Lt už laikotarpį nuo 2005-04-06 iki 2009-12-31; G. L., A. B., A. Z., D. K. ir A. K. 2011-03-28 patikslintame skunde prašo teismo priteisti iš Vilniaus AVPK neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: G. L.– 25 471.73 Lt, A.B. – 29 928.28 Lt, D. K. – 29 050.67 Lt, A. Z. – 24 837.93 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31, o A. K. – 21 288.17 Lt už laikotarpį nuo 2004-09-09 iki 2009-12-31. Nurodo, kad jie yra Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės pareigūnai. Pareiškėjai A. Z., G. A., G. L., D. K., A. Z. nuo 2002-09-01, V. V. nuo 2005-04-06, A. B. nuo 2004-01-01, A. K. nuo 2004-09-09 vykdant Vilniaus m. VPK 2002-08-20 įsakymą Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo paskirti nuo 21.30 val. iki 7.00 val. papildomai aptarnauti ir Vilniaus m. 5-ojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 5 PK) teritoriją ir iki šiol dirba įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nes dalį pamainos tenka aptarnauti didesnę Vilniaus miesto teritoriją nei priklauso pagal pareigybės aprašymus. Už atliktas pareigas jiems nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, mano, kad jiems turėjo būti mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Dėl to su prašymais 2006-12-28 kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką su prašymais apmokėti už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, tačiau šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Atsižvelgdami į tai, kad priemokos už darbo krūvį viršijančią veiklą jiems nebuvo mokamos ir nuo 2007-01-01, nors pagal Įsakymo 3 punktą jie net iki 2010-03-15 kasdien nuo 21.30 val. iki 7.00 val. aptarnaudavo Vilniaus m. 5 PK teritoriją, todėl 2009-11-19 su prašymais kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką išmokėti už laikotarpį nuo 2007-01-01 jiems priklausiusią ir šiuo metu priklausančią priemoką už darbo krūvį viršijančią veiklą. Tačiau priemoka nebuvo išmokėta. Mano, kad tokiu neveikimu buvo pažeistos pareiškėjų konstitucinės teisės į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, todėl jos turi būti atkurtos, o atsakovas įpareigotas tinkamai su jais atsiskaityti. Pažymėjo, kad teisinis priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą bei papildomų užduočių atlikimą skyrimo bei mokėjimo tvarkos reglamentavimas ginčijamu laikotarpiu kito. Iki 2009-01-01 galiojusi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 str. 1 d. 3 p. redakcija numatė, jog viena iš pareigūnams mokamų priemokų rūšių yra priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Šiame punkte taip pat buvo numatyta, kad papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Tačiau nei įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, nei papildomų užduočių apibrėžtys nagrinėjamu laikotarpiu teisės aktuose nebuvo pateiktos. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „krūvis“ apibrėžiamas kaip darbo kiekis. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-07-25 įsakymu Nr. V-431 „Dėl priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (neteko galios 2009-02-21) patvirtintų Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.1 p., priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą galėjo būti skiriama už nesančio darbuotojo pavadavimą, papildomų pavedimų skyrimą pareigūnui, dėl ko padidėja jo darbo krūvis, ir kitais pagrindais. Nuo 2009-01-01 galiojančio Statuto 38 str. 3 d. numato, kad pareigūnams mokamos ne tik šio straipsnio 1 bei 2 dalyse įtvirtintos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei tarnybą tarptautinėse misijose, bet taip pat ir priemokos, kurių mokėjimas numatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 str. 1 d. Šio straipsnio 1 d. 1 p. aiškiai yra apibrėžta, kas laikoma įprastą darbo krūvį viršijančia veikla – tai atvejai, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Taigi, tiek pagal ankstesnę, tiek pagal naują Statuto redakciją, priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą turi būti mokama, jei dėl duotų žodinių ar raštiškų pavedimų ar konkrečių įsakymų vykdymo pareigūno darbo krūvis didesnis nei įprastas. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nurodyta jokių visiems pareigūnams bendrų įprasto darbo krūvio skaičiavimo taisyklių. Policijos komisariatams priskirtų teritorijų aptarnavimas ir prižiūrėjimas yra specifinis darbas. Pareigūnų darbo užmokestis nepriklauso nuo užregistruotų pareiškimų apie nusikalstamas veikas, administracinius pažeidimus bei kitus įvykius skaičiaus ar nuo pristatytų į policijos komisariatą asmenų skaičiaus. Teritorinio policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų veikla turi tam tikros specifikos – ji organizuojama teritoriniu principu, todėl jiems yra nustatyti tam tikri teritoriniai veiklos apimties kriterijai. Teritorinio policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnams įprastu laikytinas darbo krūvis, susidarantis aptarnaujant būtent teritoriniam policijos komisariatui priskirtą veiklos teritoriją. Paskiriant papildomą teritoriją, didėja pristatomų į komisariatą sulaikytų asmenų skaičius, priimamos informacijos apie įvykius kiekis, besikreipiančių interesantų skaičius. Be to, būtina dažniau, nei tik aptarnaujant vieną teritoriją, organizuoti neatidėliotiną informacijos apie įvykius patikrinimą ir kitų būtinų operatyvinių bei tyrimo veiksmų atlikimą. Atsižvelgiant į tai, jų pareigybių aprašymuose įtvirtinta, kad eina teritorinio policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės vyresniojo postinio pareigas, todėl mano, kad Įsakymu priskyrus atlikti pareigybės aprašymuose numatytas funkcijas papildomoje teritorijoje, padidėjo atliekamų darbų mastas, o tai negali būti laikoma įprasta darbo krūvio neviršijančia veikla, nes priešingu atveju susidaro situacija, kad pareigūnui, dirbančiam nesikeičiančioje teritorijoje, mokama tiek pat kaip ir pareigūnui, kuriam priskirta prižiūrėti ir aptarnauti papildoma teritorija. Tokios neigiamos praktikos plėtojimas ne tik neatitinka bendrųjų teisės principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei vidaus tarnyboje galiojančio teisėtų lūkesčių principo, bet ir tiesiogiai pažeidžia jų teisę į teisingą atlyginimą už atliktą darbą. Taip pat pažeidžiama Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą – daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia Konstitucijos 23 str. įtvirtintos nuosavybės teisės viena iš svarbiausių įgyvendinimo prielaidų. Kadangi dėl Įsakymo vykdymo jiems trečdalį pamainos tekdavo aptarnauti didesnę Vilniaus miesto teritorijos dalį, dėl ko jų darbo krūvis žymiai padidėjo, todėl atsakovas turėjo atsižvelgti į jų 2006-12-28 ir 2009-11-19 prašymus ir mokėti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008-12-01 sprendime administracinėje byloje Nr. I-444-3/2008 nurodė, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis, todėl priemokų mokėjimas pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Taip pat konstatavo, kad vidaus reikalų įstaigos vadovui įstatymais yra suteikiama teisė spręsti, ar pareigūnui pavesti vykdyti veiklą, viršijančią įprastą darbo krūvį, arba užduotis, viršijančias nustatytą darbo trukmę, tačiau jeigu tokie pavedimai yra duoti ir užduotys atliktos, priemokos nemokėjimas reikštų neapmokėjimą už darbą, o tai draudžia Konstitucija. Laiko, kad jie atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, tačiau už atliktus darbus su jais nebuvo atsiskaityta tinkamai. Dėl priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dydžio nurodo, kad pagal Taisyklių 9.7 p., o naujos Taisyklių redakcijos 9 p., mokamas priemokos dydis už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą – ne daugiau kaip 0.6 pareiginės algos. Konkretus priemokos dydžio nustatymas yra policijos įstaigos vadovo diskrecijos teisė. Tačiau pareiškėjai mano, kad jiems turėjo būti mokama 30 procentų pareiginės algos dydžio priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą. Tokį priemokos dydį laiko pagrįstu ir proporcingu, kadangi dirbdami 12 valandų pamainomis, dažniausiai naktimis, daugiau nei pusė pamainos laiko papildomai aptarnavo Vilniaus m. 5 PK teritoriją. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas realiai jų darbo krūvio objektyviai neįvertino, kadangi pagal pareigybės aprašymus turi tiesiogiai bendrauti su interesantais, besikreipusiais į policijos komisariatą, ir ne visi iš jų kreipdavosi dėl pareiškimo padavimo, o tiesiog dėl informacijos, todėl ne visi besikreipusieji registruoti. Dėl to neįmanoma tiksliai pateikti duomenų, kiek besikreipusiųjų asmenų pagal gyvenamąją vietą priklausytų Vilniaus m. 5 PK. Analogiškai yra ir su skambučiais, kai skambina dėl informacijos, o ne dėl teisės pažeidimų padarymo, todėl pateikti konkrečių įrodymų apie tai, koks jų darbo krūvis laikytinas jiems įprastu ir kokia dalimi jis buvo viršytas, neturi objektyvių galimybių (IV tomas, b. l. 74-81, 161-166, 171-177, 190-196).

Pareiškėjas A. D. 2011-03-10 patikslintame skunde prašo teismo priteisti iš Vilniaus AVPK 22 709.54 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2006-01-04 iki 2010-03-15. Nurodo, kad yra Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės pareigūnas, nuo 2006-01-04 tarnauja 1-ojo policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio specialisto (budėtojo) pareigose. Nuo 2002-08-20 Vilniaus m. VPK įsakymu Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ 1 PK, kuris visą parą aptarnauja ir prižiūri Vilniaus miesto Šnipiškių, Žvėryno, Verkių bei Žirmūnų seniūnijų teritorijas, papildomai nakties metu, t. y. nuo 21.30 val. iki 7.00 val. aptarnauti bei prižiūrėti Vilniaus m. 5 PK teritoriją. Jis papildomai Vilniaus m. 5 PK teritoriją aptarnavo nuo 2006-01-04 iki 2010-03-15, t. y. iki pasikeitė Vilniaus AVPK struktūra ir juridiškai buvo apjungti du policijos komisariatai. Vilniaus m. 5 PK teritoriją aptarnavo 8 val., todėl tuo metu buvo padidėjęs jo darbo krūvis. Vilniaus m. 1 PK viršininkas dar 2006-10-02 raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl papildomo apmokėjimo už pavestą atlikti darbą aptarnaujant Vilniaus m. 5 PK teritoriją, tačiau priemoka jam nebuvo paskirta. Teritorinio policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio įprastu laikytinas darbo krūvis, susidarantis aptarnaujant būtent teritoriniam policijos komisariatui priskirtą veiklos teritoriją. Didėjant aptarnaujamai teritorijai, atitinkamai didėja ir darbo krūvis. Mano, kad Operatyvaus valdymo poskyrio darbas organizuojamas analogiškai kaip ir prevencijos padalinio tyrėjų (apylinkės inspektorių). Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-03-29 įsakymu Nr. 5-V-208 patvirtintos Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo tarnybinės veiklos instrukcijos, galiojusios iki Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-12-01 įsakymo Nr. 5-V-893, 8 p., Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjai apylinkės inspektoriai aptarnauja apylinkę, kuri priskiriama atsižvelgiant į gyventojų skaičių, teritorijos administracinį išsidėstymą bei kitus ypatumus. Papildomos teritorijos priskyrimas tampa juridiniu faktu mokėti Statuto 38 str. 1 d. 3 p. numatytą priemoką. Pareiškėjui priskyrus aptarnauti didesnę teritoriją, t. y. jo pareigybės aprašymuose nenumatytas funkcijas papildomoje teritorijoje, padidėjo atliekamų darbų mastas, kas negali būti laikoma įprasta darbo krūvio neviršijančia veikla. Tokios neigiamos praktikos plėtojimas ne tik neatitinka bendrųjų teisės principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei vidaus tarnyboje galiojančio teisėtų lūkesčių principo, bet ir tiesiogiai pažeidžia jo teisę į teisingą atlyginimą už atliktą darbą. Tokiu būdu taip pat pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintos nuostatos. Pažymėjo, kad pareigūnų atlyginimas nepriklauso nuo registruotų pareiškimų apie nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus bei kitus įvykius skaičiaus, taip pat nuo pristatytų į policijos komisariatą asmenų skaičiaus bei operatyvinių grupių išsiuntimo į įvykius kiekio. Apylinkės tyrėjams sumokant skirtą priemoką, jokia praėjusios paslaugos suteikimo analizė niekada nebuvo daroma. Atsakovas taip pat taiko neleistinus bei jį diskriminuojančius dvigubus standartus. Skirdamas priemoką tyrėjui, aptarnaujančiam papildomą teritoriją, remiasi tik tiesioginio viršininko prašymu dėl priedo skyrimo, nors nei tiesioginis viršininkas, nei tyrėjas nežino, kokiomis padidinto krūvio sąlygomis teks dirbti, kiek bus papildomo darbo, kiek jis suintensyvės, be to tyrėjui į priekį (avansu) skiriama priemoka. Kitu atveju, kaip jo ir kolegų atžvilgiu, taikoma tik jų atvejui sukurta materialinė-statistinė priedų neskyrimo metodika. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu egzistavo visi būtini pagrindai priemokoms skirti: Vilniaus m. 5 PK pareigūnų etatų sumažinimas, tuo pačiu išlaidų, būtinų pareigūnų etatams išlaikyti taupymas; padidėjęs darbo krūvis (papildomos teritorijos aptarnavimas); komisariato viršininko raštas dėl priemokos skyrimo. LVAT 2008-12-01 sprendime administracinėje byloje Nr. I-444-3/2008 nurodė, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis, todėl priemokų mokėjimas pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Taip pat konstatavo, kad vidaus reikalų įstaigos vadovui įstatymais yra suteikiama teisė spręsti, ar pareigūnui pavesti vykdyti veiklą, viršijančią įprastą darbo krūvį, arba užduotis, viršijančias nustatytą darbo trukmę, tačiau jeigu tokie pavedimai yra duoti ir užduotys atliktos, priemokos nemokėjimas reikštų neapmokėjimą už darbą, o tai draudžia Konstitucija. Pažymėjo, kad pareigūnų darbas yra specifinis ir jų atlyginimas nepriklauso nuo priimtų ar registruotų pareiškimų skaičiaus, nuo pristatytų į policijos komisariatą asmenų skaičiaus. Laiko, kad atsakovas, nustatęs darbo tvarką, be įprastos veiklos, nakties metu papildomai prižiūrėti bei aptarnauti Vilniaus m. 5 PK teritoriją ir atitinkamai padidinęs įprastą darbo krūvį, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. nuostata, Statuto 38 str. 1 d. 3 p. nuostata ir atitinkamai skirti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Mano, kad vertinant jo darbo krūvį, jam turėtų būti mokama 30 procentų pareiginės algos priemoka, o dėl atsakovo neveikimo, jam nebuvo išmokėta darbo užmokesčio dalis, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, jis patyrė neigiamas materialines pasekmes (IV tomas, b. l. 42-47).

Pareiškėjai I. L., M.L. ir A. S. 2011-04-29 patikslintu skundu prašo teismo priteisti iš Vilniaus AVPK neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: I. L. – 29 269.10 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2010-03-15, M. L. – 25 950.31 Lt už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2010-03-15 ir A. S. – 25 035.39 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2010-03-15. Nurodo, kad yra Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės pareigūnai. Vilniaus m. VPK 2002-08-20 įsakymu Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ buvo paskirti nuo 21.30 val. iki 7.00 val. papildomai aptarnauti ir Vilniaus m. 5 PK teritoriją. Pareiškėjas I. L. nuo 2002-11-25, M. L. nuo 2004-03-01, o A. S. nuo 2002-09-01 iki 2010-03-15 dirbo įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nes dalį pamainos teko aptarnauti didesnę Vilniaus miesto teritoriją nei priklauso pagal pareigybės aprašymą. Už atliktas pareigas pareiškėjams nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, mano, kad jiems turėjo būti mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tokiu neveikimu, neišmokėjus jiems priklausančios darbo užmokesčio dalies, buvo pažeista jų konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, todėl ji turėtų būti atkurta ir atsakovas turėtų būti įpareigotas tinkamai atsiskaityti su pareiškėjais. Nurodo, kad teisės aktuose nėra nurodyta jokių visiems pareigūnams bendrų įprasto darbo krūvio skaičiavimo taisyklių. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 str. nustatyta, kad policijos generalinis komisaras nustatyta tvarka steigia teritorines, specializuotas policijos įstaigas ir policijos profesinio ugdymo įstaigas, o šio Įstatymo 14 str., policijos įstaigos steigiamos, atsižvelgiant į konkrečioje teritorijoje esančių gyventojų skaičių (tankumą), teritorijos dydį, kriminogeninę padėtį ir kitus kriterijus. To paties Įstatymo 11 str. 7 d. nustatyta, jog būtent policijos komisariatai yra steigiami teritoriniu principu. Pažymėjo, kad policijos komisariatams priskirtų teritorijų aptarnavimas ir prižiūrėjimas yra specifinis darbas. Policijos pareigūnų darbo užmokestis nepriklauso nuo užregistruotų pareiškimų apie nusikalstamas veikas, administracinius pažeidimus bei kitus įvykius skaičiaus ar nuo pristatytų į policijos komisariatą asmenų skaičiaus. Teritorinio policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų veikla turi tam tikros specifikos - ji organizuojama teritoriniu principu, todėl jiems yra nustatyti tam tikri teritoriniai veiklos apimties kriterijai. Teritorinio policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnams įprastu laikytinas darbo krūvis, susidarantis aptarnaujant būtent teritoriniam policijos komisariatui priskirtą veiklos teritoriją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Taip pat pažymėjo, kad LVAT 2008-12-01 sprendime administracinėje byloje Nr. I-444-3/2008 nurodė, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis, todėl priemokų mokėjimas pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Taip pat konstatavo, kad vidaus reikalų įstaigos vadovui įstatymais yra suteikiama teisė spręsti, ar pareigūnui pavesti vykdyti veiklą, viršijančią įprastą darbo krūvį, arba užduotis, viršijančias nustatytą darbo trukmę, tačiau jeigu tokie pavedimai yra duoti ir užduotys atliktos, priemokos nemokėjimas reikštų neapmokėjimą už darbą, o tai draudžia Konstitucija. Atsižvelgdami į buvusį ir esamą teisinį priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą bei papildomų užduočių atlikimo reglamentavimą, o taip pat į suformuotą teismų praktiką, mano, jog faktiškai pareiškėjas I. L. nuo 2002-11-25, M. L. nuo 2004-03-01, A. S. nuo 2002-09-01 iki 2010-03-15 atlikinėjo įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, todėl tokiu neveikimu buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta pareiškėjų teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, kuri turi būti atkurta įpareigojant atsakovą išmokėti jiems priklausančią darbo užmokesčio dalį už prašomą laikotarpį. Taip pat pažymėjo, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas lyginant su kitais Vilniaus AVPK pareigūnais. Apylinkės inspektoriai taip pat dirba teritoriniu principu, vykdydami tarnybines funkcijas jiems Vilniaus AVPK viršininko įsakymais priskirtose konkrečiose teritorijose. Tačiau jiems paskyrus aptarnauti papildomą teritoriją, buvo išsprendžiamas priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą mokėjimo klausimas nenagrinėjant, kokios apimties yra ar gali būti ši įprastą darbo krūvį viršijanti veikla. Asmens lygybės principas yra įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, tarptautiniuose susitarimuose, šį principą pripažįsta ir gina Europos Sąjungos teisės aktai. LVAT 2010-06-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-941/2010 nurodė, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos teisinius santykius, valstybės tarnautoją į pareigas priimantiems asmenims taip pat suteikė ir plačią diskreciją. Tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti: tai darydamas, jis turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad < ... konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas ... > (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. kovo 22 d. ir kiti nutarimai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas sprendimas nesuteikti aukštesnės kvalifikacinės klasės I. Z. - S., paliekant jai turėtą kvalifikacinę klasę, neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų, lyginant šį sprendimą su analogiškais sprendimais kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, ir yra teisinis pagrindas tokį sprendimą pripažinti neteisėtu. Dėl priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dydžio nurodo, kad pagal nuo 2003-07-25 iki 2009-02-21 galiojusias Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-431 patvirtintas taisykles „Dėl priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose“, o nuo 2009-02-21 įsakymu Nr. 5-V-125 patvirtintas naujas taisykles „Dėl priemokų mokėjimo policijos įstaigų statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose, priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą gali būti skiriama už nesančio darbuotojo pavadavimą, papildomų pavedimų skyrimą pareigūnui, dėl ko padidėja darbo krūvis, ir kitais pagrindais, o mokamos priemokos dydis už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą – ne daugiau kaip 0.6 pareiginės algos. Konkretus priemokos dydžio nustatymas yra policijos įstaigos vadovo diskrecijos teisė. Tačiau pareiškėjai mano, kad jiems turėjo būti mokama 30 procentų pareiginės algos dydžio priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą. Tokį priemokos dydį laiko pagrįstu ir proporcingu, kadangi dirbdami 12 valandų pamainomis, dažniausiai naktimis, daugiau nei pusė pamainos laiko papildomai aptarnavo Vilniaus m. 5 PK teritoriją (V tomas, b. l. 1-6).

Pareiškėjai A. Z. 2011-04-05 ir V. G. 2011-04-08 patikslintais skundais prašo teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus AVPK 30 procentų pareiginės algos dydžio darbo užmokesčio nepriemoką: A. Z. – 30 441.92 Lt už laikotarpį nuo 2004-02-27 iki 2010-03-15, o V. G.– 23 514.76 Lt už laikotarpį nuo 2004-02-27 iki 2009-12-31. Nurodo, kad šioje byloje LVAT 2011-02-07 nutartimi konstatavo, kad Statuto 38 str. (tiek jo redakcija galiojusi iki 2009-01-01, tiek galiojanti šiuo metu) iš esmės nustato, kad pareigūnams už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą yra mokamos atitinkamo dydžio priemokos, kurių mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad pareigūno teisei į aptariamą priemoką atsirasti, turi egzistuoti būtina sąlyga - už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimas. Kadangi teisės normoje nėra fiksuotas konkretus priemokos dydis už tokios veiklos atlikimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatant priemokos dydį, tampa reikšminga, kokiu mastu (dydžiu) buvo viršytas įprastas darbo krūvis bei kiek laiko truko tokia pareigūno veikia. Visos šios aplinkybės - už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimas, jos mastas (dydis) ir laikotarpis, sprendžiant reikalavimo - priteisti konkretaus dydžio papildomą darbo užmokestį (priemoką už tokią veiklą), pagrįstumo klausimą, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, t. y, tik ištyrus bei nustatyta tvarka padarius atitinkamas išvadas dėl paminėtų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, galima išspręsti pareikšto tokio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė bei padarė atitinkamas išvadas tik dėl vienos aplinkybės - kad pareiškėjams aptarnaujant papildomai Vilniaus m. 5PK teritoriją buvo viršytas įprastas jų darbo krūvis, tuo iš esmės pripažindamas įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą. Dėl įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos masto (dydžio) nustatymo nurodo, kad dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „darbas“ apibūdinamas, kaip fizinė bei protinė veikla, žodžiai „mastas“, „dydis“, „apimtis“ yra sinonimai, „krūvis“ - darbo kiekis, „įprastas“ - žinomas, nenaujas, įprastas darbas, „viršyti“ - padaryti daugiau negu nustatyta, viršyti normą, užduotį. Pažymėjo, kad darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra darbo krūvį bei įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą apibrėžiančių sąvokų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 197 str. nustatyta, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 str. nustatyta, kokios valstybės tarnautojams mokamos priemokos, t. y. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; už papildomų užduočių atlikimą kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Taigi, visi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai preziumuoja, jog atliekant tam tikrą darbą ar vykdant tam tikrą veiklą gali padidėti darbo krūvis ar veiklos apimtis, todėl nustato, kad padidinus darbuotojo darbo mastą, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau arba, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą tarnautojui ar pareigūnui turi būti mokama atitinkama priemoka, kurios mokėjimo tvarką nustato sutartys, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar, kaip jų atveju, atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Tačiau nėra nustatyti darbo krūvio nustatymo bei vertinimo kriterijai ir nereglamentuota priemokų skirstymo metodika. Vilniaus AVPK 1-ojo PK viršininkas raštu Nr. 12-S-3621 kreipėsi į VPK vadovybę prašydamas, už 2002-08-20 įsakymu Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ pavedimą nakties metu papildomai aptarnauti kito komisariato teritoriją, 1-ojo PK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnams skirti procentinę priemoką. VPK valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos 2006-10-18 posėdyje, svarstant pareigūnų ir kitų darbuotojų procentinių priemokų skyrimą, buvo nutarta „...konkrečiai nurodyti, kuriems pareigūnams prašoma skirti procentines priemokas“. Tačiau priemoka, nors rašte buvo nurodytos ir jų pavardės, taip ir nebuvo paskirta. Taip pat nurodo, kad de facto pripažindamas įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos sąlygos atsiradimą ir konstatuodamas, kad VPK neturi priemokų skirstymo taisyklių bei metodikos, šios bylos nagrinėjimo metu, atsakovas ginčydamasis, kokiu mastu (dydžiu) buvo viršytas įprastas darbo krūvis, savo pasisakymuose ir atsiliepimuose į skundą, ne kartą apeliavo tik į statistinius skaičius, kurie, jo manymu, atspindi įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos sąlygos buvimą ar nebuvimą. Nors pateikiami skaičiai turi kintamą pobūdį, sprendžiant klausimą, kokiu mastu buvo viršytas įprastas darbo krūvis, galima į juos atsižvelgti, tačiau toks darbo masto nustatymas, apsiribojant tik įstaigos tarnybinės veiklos ataskaitinių laikotarpių statistinių rodyklių palyginimu, yra neobjektyvus bei klaidingas, primenantis iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės taikomus socialistinio lenktyniavimo darbo rezultatų įvertinimo kriterijus. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2002-09-01 Vilniaus m. 1 PK pareigūnams, kurie visą parą aptarnavo ir prižiūrėjo Vilniaus m. Šnipiškių, Žvėryno, Verkių bei Žirmūnų seniūnijų teritorijas papildomai pavesta nakties metu, t. y. nuo 22.00 val. iki 7.00 val. aptarnauti bei prižiūrėti Vilniaus 5 PK priskirtą Antakalnio seniūnijos teritoriją, kurios plotas yra 77,2 m² ir šioje teritorijoje gyvena 42 840 gyventojų, gyventojų tankumas - 555 gyv/m². Iki tol Vilniaus 1-ojo PK aptarnaujamų keturių seniūnijų teritorijų plotą sudarė 69,97 m², gyventojų skaičius - 99 821. Akivaizdu, kad darbdavys, nustatydamas tokią darbo tvarką, pavedė Vilniaus m. 1 PK trečdalį paros aptarnauti dvigubai didesnę teritoriją, kurioje gyvena trečdaliu daugiau gyventojų. Nors policijos įstaigos steigiamos atsižvelgiant į konkrečioje teritorijoje esančių gyventojų skaičių (tankumą), teritorijos dydį, kriminogeninę padėtį ir kitus kriterijus, policijos komisariato funkcionavimui skiriamos atitinkamos finansinės lėšos, kurių dydis tiesiogiai priklauso ir nuo pareigūnų skaičiaus, šiuo atveju, pavedant Vilniaus m. 1 PK papildomai trečdalį paros nakties metu aptarnauti Vilniaus m. 5 PK teritoriją į aukščiau išvardytus kriterijus nebuvo atsižvelgta. Vilniaus m. 5 PK funkcionuojant tik 2/3 paros, buvo sutaupomi pareigūnų etatai bei jiems išlaikyti darbo užmokesčiui skirti asignavimai. Šis darbdavio sprendimas labiausiai palietė Vilniaus m. 1 PK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės pareigūnus, kurie turėdami tuos pačius resursus, už tą patį atlygį, turėjo nepertraukiamai užtikrinti nustatytų funkcijų kokybišką vykdymą. Policijos įstaigos budėtojų padalinys - tai policijos įstaigos struktūrinis padalinys, ištisą parą operatyviai reaguojantis į gaunamą informaciją apie įvykius ir nusikaltimus bei vykdantis kitus jam pavestus uždavinius ir funkcijas. Tokių padalinių veikla organizuojama teritoriniu principu ir yra griežtai reglamentuota. Tačiau ištisą parą nepertraukiamas padalinio funkcionavimas turi specifinių ypatumų vykdant savo funkcijas ypač nakties ir nedarbo metu. Nesant įstaigos vadovui, padalinio vyresnysis (budėtojas), savarankiškai priima neatidėliotinus sprendimus įvairiais klausimais, tame tarpe ir atliekant procesinius veiksmus, atsižvelgiant į operatyvinę padėtį aptarnaujamoje teritorijoje ir turimus dispozicijoje resursus, nustato prioritetus, pats bei jam pavaldūs grupės pareigūnai vykdo tyrėjų funkcijas, tame tarpe ir prevencijos srityje, teikiama įvairaus pobūdžio socialinė pagalba gyventojams. Nėra kriterijų leidžiančių objektyviai paskaičiuoti, kiek buvo išeikvota fizinių ar protinių resursų sprendžiant vieną ar kitą tarnybinį klausimą, todėl sprendžiant ginčą dėl darbo krūvio masto negalima remtis tik registruotų įvykių ar pristatytų į policijos įstaigą asmenų skaičiumi. Tai neatitinka deklaruojamiems teisingumo ir protingumo principams. Pabrėžė, kad budėtojų padalinio sėkmingas, efektyvus funkcionavimas, turi kolektyvinį pobūdį, t. y. esant tarnybiniam būtinumui, kiekvienas iš budėtojų grupės pareigūnų pagal savo kompetenciją, vykdo kito pareigūno, jam nebūdingas, kadangi nenumatytas pareigybės aprašyme, funkcijas ir neretai yra tiesiog neįmanoma individualiai nustatyti kiekvieno pareigūno atlikto darbo apimtį. Taip pat pažymėtina, kad pavedant vykdyti nustatytas funkcijas didesnėje teritorijoje su jos gyventojais, turėtų būti atsižvelgta ir į proporcingai išaugantį atsakomybės, už tinkamai atliktą darbą, mastą. Atkreipė dėmesį į priemokų skyrimo viešosios ar kriminalinės policijos tyrėjams praktiką. Tyrėjui, nustatyta tvarka, pavedant aptarnauti didesnę teritoriją, tam tikram laikotarpiui priskiriant prižiūrėti papildomą apylinkę, preziumuojama, kad proporcingai padidės ir įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos mastas, todėl dažniausiai tokiais atvejais, neatliekant veiklos analizės, pareigūnui nustatoma ir mokama atitinkama priemoka. Tik pareigūnų atestacijos metu, vertinant tyrėjų tarnybinės veiklos rezultatus, atsižvelgiama į išnagrinėtų pareiškimų, surašytų protokolų, įvykdytų pavedimų ir kt., skaičių. Budėtojų padalinių pareigūnų tarnybinės veiklos įvertinimui taikomi kitokie kriterijai. Šiuo atveju Vilniaus m. 1 PK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės pareigūnų atžvilgiu, atsakovas, nesant darbo krūvio padidėjimo nustatymo metodikos, taiko kitus standartus, manipuliuodamas tik statistiniais rodikliais ir apeliuoja į tai, kad reikalaudami priemokos skyrimo, pareiškėjai negali sukonkretinti padidėjusio darbo krūvio apimties. Tokia atsakovo pozicija neatitinka teisingumo, sąžiningumo principų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą - daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės viena iš svarbiausių įgyvendinimo prielaidų. Asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas) ir kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 str.) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Pareiškėjai mano, kad šiuo atveju buvo visos priemokų skyrimui būtinos sąlygos: padidinant aptarnaujamą teritoriją, atitinkamai padidėjo darbo krūvis; nepaisant padidėjusio darbo krūvio, pavestos užduotys buvo atliktos; buvo raštu kreiptasi į VPK vadovybę dėl procentinių priemokų, už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą, mokėjimo. Sumažinus Vilniaus m. 5 PK veiklos apimtį buvo sutaupytos lėšos, kurių dalį galima buvo skirti priemokų mokėjimui. LVAT 2008-12-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. I444-3/2008 priimtame sprendime pažymėjo, jog priemoką mokėjimas pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Taip pat konstatavo, jog vidaus reikalų įstaigos vadovui įstatymais yra suteikiama teisės spręsti, ar pareigūnui pavesti vykdyti veiklą, viršijančią įprastą darbo krūvį, arba užduotis, viršijančias nustatytą darbo trukmę, tačiau jeigu tokie pavedimai yra duoti ir užduotys atliktos, priemokos nemokėjimas reikštų neapmokė/imą už darbą o tai draudžia Konstitucija. Dėl darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimo trukmės nurodo, kad nuo 2002-09-01 dirbo padidėjusio darbo krūvio sąlygomis. Atsakovui nepriėmus jokio sprendimo, dėl prašomų priemokų, už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą, skyrimo, 2007-02-27 kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą nuo 2004-02-27 iki sprendimo įvykdymo dienos paskirti, apskaičiuoti ir išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Pažymėjo, kad įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, vykdymas, dirbant nurodytomis sąlygomis ilgiau negu vienerius metus, įgavo nuolatinį pobūdį, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog šio straipsnio 1 d. 1 ir 2 p. nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 d. 1 ir 2 p. nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 12 d. nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos, nagrinėjamu atveju nebuvo taikoma, kadangi nebuvo įgyvendinta 26 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta nuostata dėl priemokos mokėjimo. Taip pat pažymėjo, kad papildomai aptarnaujant Vilniaus m. 5 PK teritoriją, per visą šios veiklos atlikimo laikotarpį, ši funkcija nebuvo pažymėta Vilniaus m. 1 PK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės pareigūnų pareigybių aprašymuose. Dėl neišmokėtos sumos dydžio nurodo, kad kadangi nuo 2002-09-01 teko dirbti įprastą darbo krūvį viršijančiomis sąlygomis, t. y. trečdalį paros aptarnauti dvigubai didesnę teritoriją, kurioje gyvena trečdaliu daugiau gyventojų nei betarpiškai priskirtoje Vilniaus m. 1 PK teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad priedai ir priemokos prie pagrindinio atlyginimo nustatomi ir mokami procentine išraiška bei, kad skundas teismui buvo paduotas 2007-02-27, remiantis proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, mano, kad jiems priklauso 30 procentų pareiginės algos darbo užmokesčio nepriemoka: A. Z. už laikotarpį nuo 2004-02-27 iki 2010-03-15, kuri sudaro 30 441.92 Lt, V. G. už laikotarpį nuo 2004-02-27 iki 2009-12-31, kuri sudaro 23 514.76 Lt (IV tomas, b. l. 152-159, 182-188).

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai palaikė patikslintus skundus ir prašė juos tenkinti iš esmės juose išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime į pareiškėjų patikslintus skundus atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-07-25 įsakymu Nr. V-431 „Dėl priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 p. nustatyta priemokų skyrimo ir mokėjimo įforminimo tvarka. Tam, kad būtų skirta priemoka, tiesioginis pareigūno vadovas parengia motyvuotą tarnybinį pranešimą kuriame nurodoma, už ką siūloma skirti priemoką. Priemoka skiriama policijos įstaigos vadovo įsakymu, esant tam skirtiems asignavimams. Taisyklių 6.4 p. nustato, kad priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jei pareigūnui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti 2.5 p. nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiama dėl pareigūno pareigybės aprašymo papildymo ar pakeitimo, peržiūrint nustatytą kategoriją ir funkcijas. Taigi priemoka gali būti mokama ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Ši nuostata aiškiai apibrėžia, kad priemoka savo esme bei realizavimu yra terminuota ir nukreipta i ateitį, o jos mokėjimas galimas tik priėmus sprendimą skirti priemoką ir ji mokama ne ilgiau kaip vienerius metus. Taisyklių 6.3 p. nustato, kad pasikeitus pareigūno darbo sąlygoms, priemokos skyrimo pagrindui arba policijos įstaigos finansinei padėčiai, policijos įstaigos vadovo įsakymu priemokos dydis ir mokėjimo terminas gali būti pakeisti. Ši nuostata nurodo jog, įstaigos vadovas, spręsdamas priemokų skyrimo klausimą, turi teisę spręsti tiek jos skyrimo pagrįstumą bei būtinumą, tiek priemokos dydį. Sprendimas dėl priemokos skyrimo yra vidaus administravimo sprendimas, kuris priimamas įvertinus skirtus asignavimus, faktinį konkretaus darbuotojo krūvį tiek jo padalinyje tiek visos įstaigos mastu. Taip pat nurodo, kad teismas vertindamas situaciją, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-06-06 nutarimą, kuriame teismas pažymėjo, kad valstybės valdžia Lietuvoje yra organizuota ir įgyvendinama remiantis valdžių padalijimo principu; tai reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją; viena valdžios institucija negali iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006-05-09 nutarime konstatavo, kad užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios; teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai; Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių sąveikos modelį apibūdina ir jų tarpusavio kontrolė bei atsvara, neleidžianti vienai valdžiai dominuoti kitos (kitų) atžvilgiu, ir jų bendradarbiavimas, neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų - neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą. Teismų praktika taip pat eina tuo keliu, kad teismo įpareigojimų nustatymas įstaigos administracijai priskirtinų funkcijų valstybės tarnybos srityje yra neleistinas (LVAT 2005-08-26 sprendimas administracinėje byloje Nr.A5-836/2005). Pareiškėjų skunduose minimas Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 2002-08-20 įsakymas Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ nustato policijos darbo organizavimą Vilniaus mieste. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai savo reikalavimus turi pagrįsti, tačiau remiasi vien 2002-08-20 įsakymu Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ preziumuodami papildomą krūvį, tačiau nepateikia jokių faktinių duomenų, kad konkrečiam pareigūnui konkretų kiekį pamainų užėmė pristatytų asmenų iš 5 PK teritorijos aptarnavimas. Mano, kad pats įsakymo buvimas nepreziumuoja padidėjusio krūvio nes: pagal statistinius duomenis 2007 m. į Vilniaus m. 1 PK OVS pristatyta 6686 asmenų, iš jų 267 iš Vilniaus m. 5 PK, kas sudaro 4 procentus; 2008 m. į Vilniaus m. 1 PK OVS pristatyta 6570 asmenų, iš jų 224 iš Vilniaus m. 5 PK, kas sudaro 3,4 procento; 2009 metais 8240 asmenų, iš jų 204 iš Vilniaus m. 5 PK, kas sudaro 2,4 procento nuo bendro darbo krūvio. Pažymėjo, kad budėtojai dirba pamainomis, kurių 50 procentų, t. y. kas antra yra diena, kai tai nesietina su Vilniaus m. 5 PK teritorijos aptarnavimu. Tiek pagal 2002-08-20 įsakymą Nr. 216, tiek pagal šiuo metu galiojantį 2009-07-31 įsakymo Nr. 10-V-554 8 priedo 2.1. p. antra pamaina yra nuo 20.00 val. iki 9.00 val., tuo tarpu pagal 2002-08-20 įsakymo Nr. 216 3 p., asmenys pristatomi tik nuo 21.30 val. iki 7.00 val., t. y. ne visą pamainos laiką, o tik nepilnai 70 procentų pamainos laiko. Taip pat nurodo, kad budėtojų pamainoje dirba bent 3 asmenys, kuriems pasiskirsto nurodytas darbo krūvis. Taip pat neįvertinta tai, kad darbuotojas kiekvienais metais atostogauja nuo 30 iki 45 dienų priklausomai nuo stažo, todėl primoka negali būti mokama atostogų metu. Įvertinus minėtą visumą aplinkybių, gaunamas galimas 2007 m. (4% nuo bendro krūvio reikia atimti - 50% nes krūvis gali didėti tik kas 2 pamainoje, taip pat reikia atimti -30% nes asmenys gali būti pristatyti tik per 70 procentų 2 pamainos laiko, bei atimti - 66% nes krūvis dalinamas trims pareigūnams ir atimti 1/12 ar 1/11,5 kasmetinių atostogų laiko, todėl gaunamas 2007 m. - 0,41 procento galimas statistinis krūvio padidėjimas; 2008 m. - 0,35 procento galimas statistinis krūvio padidėjimas ir 2009 m. - 0,25 procento galimas statistinis krūvio padidėjimas, todėl akivaizdu, kad reikalavimas priteisti priemoką dėl mažesnio kaip pusės procento krūvio padidėjimo neatitinka protingumo sąžiningumo ir teisingumo principų. Taip pat pažymėjo, kad pareigūnų darbo krūvis sistemingai mažėjo, t. y. pristatytų asmenų skaičius 2004 m. – 12 148, 2005 m. – 11 156, 2006 m. – 10 342, 2007 m. - 6686, 2008 m. – 6570, ir tik 2009 m. padidėjo iki 8240 asmenų. Pareiginis atlyginimas yra mokamas už konkrečiai apibrėžtų funkcijų atlikimą. Priklausomai nuo kriminogeninės situacijos konkrečią dieną, darbo apimtys gali žymiai skirtis, todėl nustatant pareiškėjų pareiginį atlyginimą ir pareigų paskirtį, į tai buvo atsižvelgta. Taip pat nėra ir negali būti nustatytas konkretus asmenų, kuriuos būtina aptarnauti kiekis, būtinas pareiškėjų pareiginei algai gauti, todėl šis faktorius laikytinas darbo specifika. Atkreipė dėmesį, kad 2006-08-03 Vilniaus m. VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-318 minėtiems pareigūnams buvo pakeltos kategorijos (įsakymais 10-TE-318), prieš tai jas įvertinus komisijoje ir atsižvelgus į visus darbo aspektus. Mano, kad pareiškėjų teiginiai dėl iki 2009-01-01 galiojusios Statuto redakcijos bei jį lydinčių aktų nepilno apibrėžtumo, yra nepagrįstos, ir paremtos tik lingvistiniais išvedžiojimais. Pažymėjo, kad pareiškėjų minimame Taisyklių punkte nėra pateiktas baigtinis sąrašas, „nesančio darbuotojo pavadavimą, papildomų pavedimų skyrimą pareigūnui, dėl ko padidėja jo darbo krūvis ir kita“, todėl negalima teigti, kad kitais atvejais nėra teisinių galimybių spręsti priemokos skyrimo klausimą. Taisyklės priimtos remiantis Statuto nuostatomis, tačiau negali joms prieštarauti ar jų papildomai ar plečiamai aiškinti, nes norminį aktą gali aiškinti tik jį priėmusi institucija. Taip pat nurodo, kad svarbu įvertinti, kad tiek Taisyklių 6.1. p. tiek 2008-10-31 Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-V-100 patvirtintos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priedų ir priemokų mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) III skyrius nustato tvarką, kuria yra priimami sprendimai dėl priemokos skyrimo. Kiekvienu atveju dėl būtinumo skirti priemoką tiesioginis vadovas (Taisyklių 6.1. p.) arba struktūrinio padalinio vadovas (Aprašo 9 p.) privalo parengti tarnybinį pranešimą dėl priemokos skyrimo. Kiekvienas sprendimas įforminamas įsakymu (Taisyklių 6.2. p.; Aprašo 14 p.) ir yra pagal ABTĮ 2 str. 14 p. individualus norminis aktas, skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ar tokio akto nepriėmimo (neveikimo) ABTĮ 22 str. 1 d. Pareiškėjai bei jų vadovai per 2007-2009 m. laikotarpį pagal Vilniaus AVPK turimus duomenis dėl procentinių priemokų skyrimo kreipėsi 2008-03-26 tarnybiniu pranešimu Nr. 12-S-3470 (A. K. skirta 10 proc. priemoka) 2008-06-18 tarnybinių pranešimu Nr. 12-S-6938 (M. D. skirta 25 proc. priemoka) 2008-08-20 tarnybinių pranešimu Nr. 12-S-9163 (M. D. skirta 25 proc. priemoka) 2008-08-29 tarnybinių pranešimu Nr. 12-S-9505 (M. D. skirta 25 proc. priemoka) 2008-09-04 tarnybinių pranešimu Nr. 12-S-9725 (postiniams A. K. 20 proc., A. G. 30 proc., J. D. 15 proc.) 2008-10-07 tarnybinių pranešimu Nr. 10-12-S-281 (M. D. skirta 25 proc priemoka), 2008-11-07 tarnybinių pranešimu Nr. 10-PR5-330 (postiniams A. B. 20 proc., K. P. 10 proc., R. Š. 10 proc., A. K. 10 proc., J. D. 10 proc.) 2008-12-03 tarnybinių pranešimu Nr. 10-12-S-3120 (postiniams K. P. 10 proc., R. Š. 10 proc., A. K. 10 proc., J. D.10 proc.) 2009-01-26 tarnybinių pranešimu Nr. 10-12-S-1323 (postiniams K. P. 10 proc., R. Š. 10 proc., A. K. 10 proc., J. D.L. 10 proc.) 2009-02-10 tarnybinių pranešimu Nr. 10-12-S-2179 (postiniams A. B. 10 proc., K. P. 10 proc., R. Š. 10 proc., A. K. 10 proc., J. D. 10 proc.). Pagal Vilniaus AVPK pirmojo policijos komisariato pateiktus duomenis taip pat 2008-01-22/24 tarnybiniu pranešimu Nr. 12-S-1069 buvo kreipiasi dėl procentinių priedų skyrimo ir kitiems Vilniaus AVPK Pirmojo PK VP OVP pareigūnams, tačiau pagal šį tarnybinį pranešimą priemokos skirtos nebuvo. Taigi A. K. buvo skirta ir mokėta 10 proc. priemoka laikotarpiu nuo 2008-03-18 iki 2008-04-02. Duomenų, kad būtų kreiptasi dėl procentinio priedo skyrimo A. Z., V. G., V. V. ir G. A. nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šie pareigūnai kreipėsi dėl tokios priemokos skyrimo į tiesioginį ar struktūrinio padalinio vadovą. Todėl mano, kad pareiškėjų skundai nepagrįsti faktiniais duomenimis apie nustatytų tvarkų pažeidimus ar nevykdymą bei yra pateikti praleidus nustatytus kreipimosi dėl įsakymo priėmimo (veikimo) ar atsisakymo priimti įsakymą (neveikimo) sprendimų terminus. Taip pat pagal ABTĮ kiekvienas sprendimas yra apibrėžtas individualiai, nustatant galimą darbo krūvio viršijimą, jo mastą ir procentinę priemokos išraišką, todėl turėtų būti vertinamas kaip atskiras ABTĮ 22 str. apibrėžtas pagrindas skundo padavimui. Be to ABTĮ 23 str. 2 d. 5 p. numato reikalavimą skundo ar prašymo turiniui, kuriame turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Taip pat pažymėjo, kad 2008-10-31 įsakymas Nr. 10-V-100 priimtas po derybų su profesinėmis sąjungomis ir patvirtintas turint jų pritarimą. Pareiškėjai savo skunde pripažįstą faktą, kad negali nustatyti ir paskaičiuoti krūvio padidėjimo ir nepateikia jokių duomenų, kad faktinis krūvis per jų dirbtas pamainas buvo padidėjęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsirado pagrindas mokėti priemoką. Taip pat nepateikti jokie rašytiniai faktiniai duomenys apie realius atvejus kada galimai galėjo būti padidėjęs darbų mastas, jų kiekis, ir pasireiškimo formos ABTĮ 57 str. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2011-03-28 raštu Nr. VA17-57(11) kreipėsi dėl taikinimo procedūros, ir 2011-04-04 ir 2011-04-19 įvyko du taikinimo komisijos posėdžiai, kurių metu Vilniaus AVPK, siekdamas kompromiso ir įvertinęs bylinėjimosi laiką ir sąnaudas, pasiūlė maksimaliai įmanomą 5 procentų priemokos dydį, kuris apimtų visas įmanomas ir net pareiškėjų nenurodytas aplinkybes. Pareiškėjai ir jų atstovai patys pripažino, kad pagal jų skaičiavimus krūvis didėja kokiais 5-6 procentais, tačiau nesutiko su Vilniaus AVPK pasiūlytais 5 procentais. Taikinimo derybomis susitarimas pasiektas nebuvo (V tomas, b. l. 10-14).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovai su pareiškėjų patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjų skundais ir patikslintais skundais nesutiko ir savo argumentus išdėstė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai skirtame 2007-02-02 rašte Nr. 5-S-1136, kuriame nurodė, kad, išanalizavus iš Vilniaus m. VPK gautą medžiagą, susijusią su Vilniaus m. VPK 1-ojo PK budėtojų darbo organizavimu, buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 2002-08-20 įsakymo Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ 3.1 ir 3.2 punktais, Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyrius buvo įpareigotas nuo 21.30 val. iki 7.00 val. informaciją apie įvykius Vilniaus m. VPK 5-ojo PK teritorijoje perduoti Vilniaus m. VPK 1-ojo PK budėtojams, o Vilniaus miesto policijos patrulinės tarnybos įpareigotos nuo 21.30 val. iki 7.00 val. Vilniaus m. VPK 5-ojo PK teritorijoje sulaikytus asmenis pristatyti į Vilniaus m. VPK 1 PK. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-06-25 įsakymu Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau-ir Instrukcija) 2.7 p. yra apibrėžta, kad policijos įstaigos budėtojų padalinio budėtojas - tai budėtojų padalinio pamainos vyresnysis pareigūnas, tiesiogiai atsakingas už budėtojų padalinio pamainos pareigūnams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Instrukcijos 5.1-6.8 p. apibrėžti budėtojų padalinių darbo uždaviniai bei funkcijos (pvz.: užtikrinti gaunamų skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimą ir registravimą; užtikrinti sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos budėtojų padalinį asmenimis; užtikrinti informacijos priėmimą, registravimą, apdorojimą ryšio priemonėmis ir specialia programine įranga). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad bet kurios policijos įstaigos budėtojų padalinio budėtojo veikla užtikrinanti gaunamų skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas, kitus pažeidimus bei įvykius priėmimą ir registravimą bei darbas su pristatytais į policijos įstaigos budėtojų padalinį asmenimis, yra laikoma įprasta budėtojų padalinio pareigūnų veikla ir negalėtų būti traktuojama kaip papildomų užduočių atlikimas. Atlikus Vilniaus m. VPK 1 PK budėtojams tenkančio darbo krūvio analizę, buvo nustatyta, kad darbo krūvis minėtoje policijos įstaigoje nuo 2004 m. palaipsniui mažėja. Nepriklausomai nuo Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 2002-08-20 įsakymo Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ vykdymo Vilniaus m. VPK 1 PK budėtojų padalinio pareigūnams darbo laiko trukmė neilginama, jie tarnybą pradeda ir baigia vadovaudamiesi iš anksto patvirtintu grafiku, neviršijant darbo laiko normų. Vadovaujantis Vilniaus m. VPK pateiktais 2006 m. paskutinio ketvirčio duomenimis, bendra savaitinė kai kurių Vilniaus m. VPK 1 PK budėtojų darbo trukmė nesiekia net įstatymais nustatytos minimalios 40 darbo valandų ribos. LVAT, nagrinėdamas panašaus pobūdžio skundą administracinėje byloje Nr. A8-831-05, konstatavo, kad šioje byloje esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios buvimo priklauso pareiškėjų teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos buvimo faktas. Objektyvių duomenų, liudijančių apie Vilniaus m. VPK 1 PK budėtojų darbo krūvių padidėjimą, nėra. Todėl Vilniaus m. VPK 1 PK budėtojų padalinio pareigūnams, nesant įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos buvimo fakto, net ir pavedus nuo 21.30 val. iki 7.00 val. aptarnauti ir Vilniaus m. VPK 5-ojo PK teritoriją, nėra pagrindo mokėti priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (I tomas, b. l. 147, 151-152, II tomas, b. l. 102).

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjų, jų ir atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai dirbo Vilniaus AVPK 1 PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupėje: A. Z. – nuo 2002-07-03, G. L.- nuo 1998-07-15, G. A.- nuo 2003-02-03, V. G. - nuo 2000-01-17, M. L.– nuo 2004-03-01, A.D.– nuo 2006-01-04, A. Z. - nuo 1997-04-14, I. L. – nuo 2002-11-25, A. B. – nuo 2005-01-03, D. K. – nuo 2001-08-29, A.S. – nuo 1998-07-27, V. V.– nuo 2005-04-06, A. Z. – nuo 1999-11-02, A. K. – nuo 2004-09-01 (V tomas, b. l. 35).

Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 2002-08-20 įsakymo Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ 3 punktu, siekiant efektyviau organizuoti Vilniaus m. VPK 1-ojo ir 5-ojo PK darbą ir taupant policijai skiriamas lėšas, buvo nurodyta nuo 21.30 val. iki 7.00 val. Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyriui informaciją apie įvykius 5 PK teritorijoje perduoti 1 PK Tarnybos organizavimo skyriaus (TOS) Budėtojų poskyriui (BP); Vilniaus m. policijos patrulinėms tarnyboms 5 PK teritorijoje sulaikytus asmenis pristatyti į 1 PK; 1 PK tardymo operatyvinei grupei aptarnauti ir 5 PK teritoriją (I tomas, b. l. 37-38). Vilniaus AVPK 2009-07-31 įsakymu Nr. 10-V-554 patvirtintas Vilniaus AVPK 1 PK OVP BG pareigūnų darbo laikas: jie dirba dviem pamainomis: pirma pamaina nuo 8.00 val. iki 21.00 val., antra pamaina - nuo 20.00 val. iki 9.00 val. (II tomas, b. l. 194-197).

Vilniaus m. VPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-07-05 įsakymu Nr. 5-V-424 ,,Dėl policijos įstaigų pirminės ir vidurinės grandžių policijos pareigūnų pareigybių, kurioms didinamos kategorijos, sąrašo ir papildomų asignavimų paskirstymo policijos įstaigoms pareigūnų darbo užmokesčiui didinti lentelės patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Vilniaus m. VPK 2006-07-28 įsakymą Nr. 10-V-352 ,,Dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigybių lygių ir kategorijų nustatymo“, 2006-08-03 įsakymu Nr. 10-TE-318 nuo 2006-08-01 nustatė šias kategorijas Vilniaus m. VPK 1-ojo PK OVP BG specialistams: komisarui A. D.- 6 kategoriją; inspektoriui D. K. - 6 kategoriją; vyresniesiems inspektoriams I. L., A. Z.- 6 kategoriją, inspektoriui A. B. - 6 kategoriją; Vilniaus m. VPK 1-ojo PK OVP BG vyresniesiems postiniams: vyresniesiems policininkams M. L., G. A., A. Z., V. G., G. L.- 4 kategoriją, Vilniaus m. VPK 1-ojo PK OVP BG postiniams: vyresniesiems policininkams V. V., A. S., A. Z.- 3 kategoriją, inspektoriui A. K. - 3 kategoriją (I tomas, b. l. 180-183). Vilniaus m. VPK Valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2006-10-18 posėdyje buvo svarstytas Vilniaus m. VPK pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, procentinių priemokų skyrimo klausimas. Komisija, išnagrinėjusi Vilniaus m. VPK 1-ojo PK viršininko 2006-10-03 raštą Nr. 10-G-9248 dėl priemokos skyrimo Vilniaus m. VPK 1-ojo PK VP OVP pareigūnams, siūlė Vilniaus m. VPK 1-ojo PK VP OVP viršininkui apibendrinti statistiką (dėl padidėjusio darbo krūvio papildomai aptarnaujant nuo 21.30 val. iki 7.00 val. Vilniaus m. VPK 5-ojo PK teritoriją), taip pat konkrečiai nurodyti, kuriems pareigūnams prašoma skirti procentines priemokas (II tomas, b. l. 192-193). Visi pareiškėjai 2006-12-28 prašymais (Vilniaus m. VPK gautais 2007-01-04) kreipėsi į Vilniaus m. VPK viršininką nurodydami, kad Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 2002-08-20 įsakymu Nr. 216 buvo paskirti papildomai aptarnauti Vilniaus m. VPK 5 PK teritoriją, todėl remdamiesi Statuto 38 str., Taisyklių 2.5, 9.7 p. prašė apmokėti jiems už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, skiriant priemokas Statuto nustatyta tvarka (laikant, kad už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą kiekvieną mėnesį skiriama 0,6 pareiginės algos priemoka): A. Z., G. L., G. A., V. G., A. Z., I. L., D. K., A. S., A. Z. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31, M. L. laikotarpiu nuo 2004-03-01 iki 2006-12-31, A. D. laikotarpiu nuo 2005-01-05 iki 2006-12-31, A. B. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31, V. V. laikotarpiu nuo 2005-04-06 iki 2006-12-31, A. K. laikotarpiu nuo 2004-09-09 iki 2006-12-31 (I tomas, b. l. 7-20). Atsakovo 2008-07-30 įsakymu Nr. 10-TE-393 nuo 2008-08-01 A. B. ir D. K. buvo nustatyta B lygio 7 kategorija (II tomas, b. l. 219, 221).

Vilniaus m. VPK 1-ojo PK viršininkas 2008-01-22/24 tarnybiniu pranešimu Nr. 12-S-1069, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus m. VPK 1-ojo PK OVP yra 32 pareigybės, iš jų 3 pareigybės (postinių) yra neužimtos, vadovaudamasis Statuto 38 str. 1 d. 3 p. (už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, atlikimą) prašė Vilniaus m. VPK viršininko nuo 2008-02-01 iki 2007-04-01 skirti procentines priemokas šiems Vilniaus m. VPK 1 PK VP OVP pareigūnams: V. G., M. L., A. Z., G. L., G. A., A. Z., A. K., A. S., V. V.- 10 procentų (II tomas, b. l. 26). Pareiškėjai G. L., A. B., D. K., A. Z., A. K. 2009-11-19 su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką paskirti ir išmokėti už laikotarpį nuo 2007-01-01 jiems priklausiusias ir priklausančias darbo užmokesčio priemokos sumas; neišmokėjus priemokos pateikti: įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas nurodytu laikotarpiu galiojusių ir šiuo metu galiojančių pareigybių aprašymų kopijas bei Vilniaus m. VPK viršininko 2002-08-20 įsakymo Nr.216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“ kopiją; įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą pažymą apie laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki pažymos pateikimo buvusį kiekvieno iš jų darbo krūvį, atskirai nurodant iš Vilniaus m. VPK 1-ojo PK ir iš Vilniaus m. VPK 5-ojo PK priimtų pranešimų apie įvykius skaičių; suvestinius kiekvieno iš jų atsiskaitymo lapelius už laikotarpį nuo 2007-01-01. Prašyme nurodė, kad Vilniaus m. VPK 2002-08-20 įsakymo Nr. 216 ,,Dėl darbo tvarkos nustatymo“ 3 p. jiems pavedus kasdien nuo 21.30 val. iki 7.00 val. papildomai aptarnauti Vilniaus m. VPK 5-ojo PK teritoriją, jų darbo krūvis neabejotinai padidėjo, tačiau jiems iki šiol nebuvo paskirta ir mokama Statuto 38 str. 1 d. 3 p. numatyta priemoka (II tomas, b. l. 180-181). Vilniaus AVPK 2010-01-19 rašte Nr. 10-S-1076 pareiškėjams paaiškino, kad pagal Taisyklių 6.1 p. ir Aprašo 9 p., kiekvienu atveju dėl būtinumo skirti priemoką tiesioginis vadovas arba struktūrinio padalinio vadovas privalo parengti tarnybinį pranešimą dėl priemokos skyrimo. Priemoka savo esme bei realizavimu yra terminuota ir nukreipta į ateitį, o jos mokėjimas galimas tik priėmus sprendimą skirti priemoką. Dėl priemokos skyrimo nuo 2007-01-01 pareiškėjų vadovai kreipėsi tik 2008-01-24 tarnybiniu pranešimu Nr. 12-S-1069, tačiau buvo priimtas sprendimas laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-04-01 procentinių priemokų neskirti. 2008-03-26 tarnybiniu pranešimu Nr. 12-S-3470 A. K. skirta 10 procentų priemoka. Kitų kreipimųsi su siūlymu skirti pareiškėjams procentines priemokas Vilniaus AVPK negavo. Be to, pareiškėjai dėl priemokų skyrimo jau kreipėsi su patikslintais skundais į teismą, todėl reikalavimas paskirti ir išmokėti priemoką už laikotarpį nuo 2007-01-01 laikytinas administracinės bylos ginčo dalyku ir nenagrinėtinas. Dėl priemokų skyrimo nuo 2009-11-19 nurodė, kad pareiškėjų struktūrinio padalinio vadovas turėtų teikti motyvuotą tarnybinį pranešimą, kurį gavus būtų svarstomas klausimas dėl priemokos skyrimo norminių aktų nustatyta tvarka (II tomas, b. l. 200-201).

Byloje kilęs ginčas dėl priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priteisimo statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams. Pareiškėjai prašo iš atsakovo Vilniaus AVPK priteisti jiems patikslintuose skunduose nurodyto dydžio darbo užmokesčio dalį – neišmokėtą priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą, kuri (minėta veikla) jiems pavesta Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 2002-08-20 įsakymu Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“ (I tomas, b. l. 37-38).

Kadangi vidaus administravimo aktas, įpareigojantis pareiškėjus vykdyti veiklą, jų teigimu, viršijančią įprastą jų darbo krūvį, buvo priimtas 2002-08-20, o veikla, t. y. 5 PK teritorijos aptarnavimas pagal pareiškėjų funkcijas, vykdoma nuo 2002-09-01, bylai aktualus statutinių vidaus tarnybos pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinis reglamentavimas, galiojęs nuo šios veiklos vykdymo pradžios, t. y. nuo 2002-09-01.

Nuo 1990-12-21 iki 2003-04-30 policijos pareigūnų socialines garantijas reglamentavusio LR policijos įstatymo 45 str. 1 d. nustatė, kad policijos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė alga (mėnesinė alga) pagal pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, ištarnautą laiką, taip pat priemokos (pagal darbo įstatymų kodeksą) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą nakties metu bei viršvalandinį darbą. Be to, mokami priedai už tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip pat šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą darbą, kompensuojamos persikėlimo išlaidos, išmokamos vienkartinės pašalpos bei kitos išmokos. LR policijos įstatymo 45 str. 2 nustatė, kad pagrindinės algos, papildomo apmokėjimo, priedų, kompensacijų, pašalpų ir kitų išmokų dydį bei skyrimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

LR Vyriausybės 1991-04-12 nutarimu Nr. 127 patvirtinti Socialinių garantijų teikimo policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatai priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nereglamentavo.

Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 4 str., reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, 1 ir 2 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatė, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, o statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, išskyrus šio Įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 4 str. 2 d. dar ne kartą buvo keičiama, tačiau nuostata, kad statutiniams valstybės tarnautojams taikomos šio Įstatymo nuostatos dėl darbo apmokėjimo tvarkos, išliko. Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija, galiojusi iki 2009-09-01) nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos. Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 26 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatė, kad valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 26 str. 2 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija, galiojusi iki 2009-09-01) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiama dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo papildymo. Nuo 2009-09-01 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 23 str. 1 d. (2008-12-09 įstatymo Nr. XI-53) nustato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Nuo 2009-09-01 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 26 str. 1 d. (2008-12-09 įstatymo Nr. XI-53) nustato, kad valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos: 1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; 2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu; 3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. Nuo 2009-09-01 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 26 str. 2 d. (2008-12-09 įstatymo Nr. XI-53) nustato, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.

Nuo 2003-05-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymui Nr. IX-1538, neteko galios Lietuvos Respublikos policijos įstatymas ir įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, kurio 38 str., reglamentavusio priemokas, 1 d. numatė, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Vidaus tarnybos statuto 38 str. 4 d. numatė, kad šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų priemokų mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Nuo 2009-09-01 galiojančios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 ir 3 d. (2008-11-14 įstatymo Nr. X-1820 redakcija) numato, kad pareigūnams priemokos mokamos ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, o Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemokų pareigūnams mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-07-25 įsakymu Nr. V-431 patvirtintos Priedų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklės (toliau - ir Taisyklės), be kita ko, numato: pareigūnams mokamos Taisyklių 2.1-2.6 p. numatytos priemokos, tame tarpe ir Taisyklių 2.5 p. numatyta – už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą; pareigūnams gali būti mokamos 2.5 punkte nurodytos priemokos, kurių mokėjimas įforminamas šia tvarka (Taisyklių 6 p.): tiesioginis pareigūno vadovas parengia motyvuotą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, už ką siūloma skirti priemoką. Ši priemoka gali būti skiriama už nesančio darbuotojo pavadavimą, papildomų pavedimų skyrimą pareigūnui, dėl ko padidėja jo darbo krūvis, ir kita. Tarnybinis pranešimas suderinamas su atitinkamą struktūrinį padalinį kuruojančiu įstaigos vadovo pavaduotoju, finansų padalinio vadovu, ir teikiamas įstaigos vadovui (Taisyklių 6.1 p.); priemoka skiriama pareigūnams policijos įstaigos vadovo įsakymu, kurio projektą rengia policijos įstaigos personalo padalinys, suderinęs su finansų padalinio vadovu. Įsakymo projekte nurodomas priemokos dydis ir mokėjimo trukmė (Taisyklių 6.2 p.); priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jei pareigūnui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti 2.5 punkto nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiama dėl pareigūno pareigybės aprašymo papildymo ar pakeitimo, peržiūrint nustatytą kategoriją ir funkcijas (Taisyklių 6.4 p.); su įsakymu dėl priemokos skyrimo pareigūnas pasirašytinai supažindinamas padalinio vadovo arba jo įgalioto asmens (Taisyklių 7 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2002-09-01 iki šiol, teisės normos, reglamentuojančios priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą mokėjimą policijos pareigūnams, nustato, kad: priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą turi būti mokama tik esant pavedimui pareigūnui atlikti įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą; tokia priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo; jei policijos pareigūnui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti sąlygomis, viršijančiomis įprastą darbo krūvį, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-12-01 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I444-3/2008, nurodė, kad pareigūnas neįgyja teisėto lūkesčio, kad jam nuolat bus pavedami atlikti darbai, viršijantys įprastą darbo krūvį, už kuriuos jam bus mokama. Tai patvirtina išimtinis priemokos už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą pobūdis. Tokią išvadą suponuoja ir Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog tokia priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro įsakymas Nr. 216 „Dėl darbo tvarkos nustatymo“, kurio 3-3.3 p. nuo 21.30 val. iki 7.00 val. Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyriui nurodyta informaciją apie įvykius 5 PK teritorijoje perduoti 1 PK Tarnybos organizavimo skyriaus (TOS) Budėtojų poskyriui (BP), Vilniaus m. policijos patrulinėms tarnyboms 5 PK teritorijoje sulaikytus asmenis pristatyti į 1 PK ir 1 PK tardymo operatyvinei grupei aptarnauti ir 5 PK teritoriją, priimtas 2002-08-20, ši tvarka pradėta taikyti nuo 2002-09-01. Tvarka, dėl kurios Vilniaus m. VPK 1 PK Tarnybos organizavimo skyriaus (TOS) Budėtojų poskyrio (BP) pareigūnams buvo pavesta vykdyti veiklą, kurios jie iki tol nevykdė, galiojo ilgiau nei metus, todėl nuo 2003-09-01 tokios darbo (tarnybos) sąlygos, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 2 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nuostatą, įgavo nuolatinį pobūdį, atitinkamai – nuo 2003-09-01 priemoka už tokią veiklą, t. y. 5 PK teritorijos aptarnavimą, nebegalėjo būti skiriama. Kadangi pateiktais patikslintais skundais prašoma priteisti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, vykdytą nuo 2004-01-01, jų tenkinti nėra pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad dalis pareiškėjų – G. A., M. L., A. D., I. L., A. B., V. V. ir A. K.– į Vilniaus AVPK 1 PK Budėtojų poskyrį paskirti jau po 2002-09-01 (V tomas, b. l. 35), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pastariesiems pareigūnams (paskirtiems po 2002-09-01) buvo pavesta vykdyti veiklą, dėl kurios buvo viršytas jų įprastas darbo krūvis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjų A. Z., G. L., G. A., V. G., M. L., A. D., A. Z., I. L., A. B., D. K., A. S., V. V., A. Z. ir A. K. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas