- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-641-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02079-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- R. O.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-6325-435/2022 pagal pareiškėjo R. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Kauno dujotiekio statyba“, antstolis R. B., antstolis R. S., likviduojama 69-oji gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) R. O. su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdyti R. O. priklausančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), varžytynes.
2. Nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 11 d. sumokėjo antstolio nurodytas skolas vykdomosiose bylose. Pateikė antstoliui mokėjimo nurodymus ir prašymą atšaukti varžytynes, tačiau antstolis varžytinių neatšaukė. Paskelbta varžytynių pabaiga: 2022 m. vasario 14 d. 13 val. 20 min. 59 s. Turtas gali būti parduotas iš varžytynių ir gali būti parduotas už per mažą kainą dar iki skundo išnagrinėjimo, dėl ko, patenkinus skundą, gali pasidaryti neįmanoma įvykdyti nutartį, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė prašymą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad skolininkas prašyme nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Skolininkas skundžia antstolio 2022 m. vasario 9 d. pažymą apie vykdomąsias bylas ir skolų likučius. Pažyma nėra antstolio procesinis veiksmas, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažyma skolininkui nesukelia jokių procesinių pasekmių ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. 2022 m. vasario 14 d. antstolis skolininkui pateikė naują pažymą apie išieškojimą su tiksliais skolų likučiais. Skolininkas teismui nepateikė skundžiamo antstolio veiksmo – 2022 m. vasario 9 d. patvarkymo dėl prašymo Nr. S-22-123-1365, kuriame išdėstomi antstolio argumentai. Nuslepiant šias aplinkybes, skolininkas siekia sukelti abejones dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir suklaidinti teismą. Vykdymo procese, vadovaujantis CPK 681 straipsniu, buvo atlikti ekspertizė turto vertei nustatyti. Antstolio veiksmų teisėtumas jau buvo patikrintas teismine tvarka, antstolio veiksmai pripažinti teisėti (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-34-254/2022). Skolininkas vėl tuo pačiu pagrindu siekia nuginčyti antstolio veiksmus, kurie jau buvo patikrinti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininkas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi prašymo netenkino, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui 2022 m. vasario 14 d. už jį advokatės R. U. sumokėtą 45 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų ir kartu reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nepateikė paties skundžiamo antstolio patvarkymo.
6. Teismas, atlikęs pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių rašytinių įrodymų vertinimą nagrinėjamo klausimo aspektu, priėmė išvadą, kad šių duomenų visete nenustatyta būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nurodė, kad vien pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl prašomo instituto taikymo nesudaro prielaidų manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš esmės tenkinus pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų išspręstas ginčas iš esmės, t. y. laikinai būtų pripažinta, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, būtų patenkintas trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl varžytinių atšaukimo.
Šalies argumentai
9. Teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Tai, kad teismui yra pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kaip netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai ir priimto teismo procesinio sprendimo priėmimas ir vykdymas taptų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantas (skolininkas) R. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą patenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nė vieno iš pareiškėjo pateikto įrodymo. Teismas nevertino nei pareiškėjo pateiktų įrodymų su prašymu, nei su prašymo dėl papildomų rašytinių dokumentų priėmimo, todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
10.2. Teismo išvada, kad varžytynių vykimas neapsunkins procesinio sprendimo vykdymo arba nepadarys šio sprendimo vykdymo neįmanomo, yra nelogiška, nesuvokiant, kad turtą pardavus iš varžytinių ir turtą įgijus varžytinių pirkėjui, pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, šio turto išsireikalavimas bus apsunkintas naujais teisminiais procesais. Teismo išvada, kad nebus padaryta pareiškėjui žala, nebus pažeisti pareiškėjo interesai, yra nepagrįsta.
10.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš esmės tenkinus pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų išspręstas ginčas iš esmės, t. y. laikinai būtų pripažinta, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, būtų patenkintas trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl varžytinių atšaukimo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktui.
10.4. Teismas nepagrįstai nevertino antstolio veiksmų, kad antstolis per 14 dienų nuo prašymo gavimo pateikti skolų likučius, teikdamas 2022 m. vasario 9 d. pažymoje nenurodė visų skolų, kas patvirtina, kad antstolis piktnaudžiavo savo veiksmais ir trukdė pareiškėjui sumokėti skolas antstolio vykdomosiose bylose.
10.5. Nagrinėjamu atveju teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidaro būtent tokia situacija, kad teismo sprendimas gali tapti betiksliu, iššaukti naujas civilines bylas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Pareiškėjas (skolininkas) R. O. (toliau – ir apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. vasario 17 d. mokėjimų, 2009 m. kovo 3 d., 2010 m. kovo 20 d., 2012 m. kovo 20 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. darbingumo lygio pažymų, 2022 m. vasario 15 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopijas, taip pat 2022 m. vasario 24 d. atspausdintą informaciją apie paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais, sprendžia, jog dalis dokumentų yra surašyti / parengti jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Iš esmės pridedami dokumentai labiau yra susiję su skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, o teismas šia nutartimi pasisako tik dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pačio skundo dėl antstolio veiksmų šioje byloje nevertina ir dėl jo nepasisakys, todėl apelianto su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų prie bylos neprijungia.
Dėl ginčo esmės
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų išieškojimo likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kauno dujotiekio statyba“ pagal Kauno rajono apylinkes teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. priimtą teismo įsakymą Nr. L-2-1894-175; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų išieškojimo likviduojamai 69-oji gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijai pagal Kauno rajono apylinkes teismo 2011 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3634-97/2010. Vykdant išieškojimą, buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, eksperto nustatyta turto vertė buvo 165 000 Eur. Skolininkui nepasiūlius turto pirkėjo, 2021 m. balandžio 28 d. buvo paskelbtos turto varžytynės. Skolininkui apskundus antstolio veiksmus dėl turto vertės nustatymo, dėl varžytynių paskelbimo, dėl turto arešto, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi Nr. 2S-34-254/2022 skolininko skundai atmesti kaip nepagristi. 2022 m. sausio 17 d. paskelbtos pakartotinės turto varžytynės. 2022 m. sausio 28 d. elektroniniu paštu skolininkas antstoliui pateikė prašymą perkainuoti areštuotą turtą, 2022 m. vasario 9 d. patvarkymu dėl prašymo Nr. S-22-123-1365 antstolis, nenustatęs jokių objektyvių duomenų, kad turto vertė pasikeitusi, skolininko prašymo netenkino. Dėl minėto patvarkymo skolininkas padavė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) įpareigoti antstolį M. P. pateikti pažymą apie išieškojimą, nurodant, kokių skolų dengimui ir kokiose vykdomosiose bylose buvo paskirstyta 22 423,42 Lt suma bei 1 213,75 Eur; 2) panaikinti 2022 m. vasario 9 d. antstolio M. P. patvarkymą; 3) įpareigoti antstolį M. P. atšaukti pareiškėjui R. O. priklausančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), varžytynes; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskelbtas varžytynes.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2020).
19. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7105-950/2022 išnagrinėjo skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, dėl kurio buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje ir kuris buvo atmestas. Minėta nutartis šiai dienai yra neįsiteisėjusi, dėl jos paduotas atskirasis skundas, tačiau vien ši aplinkybė, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumas – neegzistuoja. Taigi, nepaisant to, kad minėta Kauno apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjusi, tai nepaneigia abejonių dėl skundo pagrįstumo, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo konkrečiu atveju – pakankamu pagrindu spręsti, jog laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teisme buvo netaikytos pagrįstai. Juolab, kad apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjamoje situacijoje, nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog CPK yra numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, dar nesudaro pagrindo visais atvejais laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas laiko, jog neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas), plačiau dėl apelianto atskirojo skundo argumentų nepasisako.
20. Papildomai pažymėtina tik dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nė vieno iš pareiškėjo pateikto įrodymo – nei pareiškėjo pateiktų įrodymų su prašymu, nei su prašymo dėl papildomų rašytinių dokumentų priėmimo, todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, o ne skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas neprivalėjo įvertinti ir atskirai aptarti kiekvieno byloje esančio dokumento. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atliko pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu ir laikė, jog esamų duomenų visumoje būtinybė taikyti skolininko prašomas laikinąsias apsaugos priemones nenustatyta. Vien tai, kad apeliantas subjektyviai kitaip interpretuoja byloje esančius įrodymus, nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis.
21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.