Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu nedirba, prižiūri sūnų, jokių kitų pajamų, išskyrus išmokas vaikui, negauna. Nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį iš atsakovo gavo 3000 Lt, tačiau šios lėšos nebuvo skirtos vaiko išlaikymui. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikui.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, nurodydamas, jog atsižvelgiant į materialinę padėtį, šiuo metu yra pajėgus teikti vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį, skaičiuojant įsiskolinimą, prašo atsižvelgti į teiktą išlaikymą, t.y. ieškovei sumokėtus 3000 Lt.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo išvada – ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Ieškinys tekintinas iš dalies (LR CK 3. 146, 3.148 str.).

Dėl tėvystės nustatymo

LR CK 3.147 str. 2 d. numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Nagrinėjamoje byloje, atlikus ginčytinos tėvystės ekspertizę, nustatyta, kad atsakovas M. M. yra I. G. Š. tėvas (ekspertizės aktas Nr. ES 272/15(01), atsakovas vaiko tėvystę pripažįsta, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį dėl tėvystės tenkinti, pripažinti atsakovą I. G. Š., gim. 2014 m. gegužės 27 d., tėvu.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Pripažinus atsakovą ieškovės sūnaus tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str.).

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, jos pajamas sudaro 115,49 Eur išmoka vaikui.

Atsakovas dirba UAB :(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis sudaro 162,50 Eur per mėnesį, atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas:1/12 gyvenamo namo ir kiemo statinių, es. (duomenys neskelbtini)., Kauno m., 879/1000 0,0412 ha žemės sklypo mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, es. (duomenys neskelbtini), Kauno m. ir 5 nebaigti statyti butai šiame žemės sklype, bei 0,0870 ha ir 0,041 ha žemės sklypai Kauno ir Lazdijų r. Atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus: sūnų M. M., gim. 2011-01-11, ir dukrą M. M., gim.2015-09-01.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra dviejų sporto klubų bei dviejų ūkio subjektų, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir galimai bendraturtis. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra Kauno apskrities sporto klubo „Kronas“ prezidentas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei akcininkas, ką patvirtina ir duomenys iš VĮ „Registrų centras“. Pagal VSDFV informaciją atsakovas, būdamas sporto klubo vadovu, pajamų negauna, ieškovės nurodytoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba (pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis įmonei vadovauja bendrapavardis).

Lyginant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, konstatuotina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra nevienodos, atsakovo turtinė padėtis dėl turimo nekilnojamojo turto yra ženkliai geresnė nei ieškovės, todėl dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties atsakovas turi prisiimti ir didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų.

Atsakovas nurodo, kad gauna tik minimalias pajamas, tačiau atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas, todėl siekdamas tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turėtų būti aktyvus, ieškodamas geriau apmokamo darbo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Tad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių jis priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-27-686/2015).

Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės vadovas ir akcininkas, nekilnojamo turto pobūdis (žemės sklypai mažaaukščių namų statybai, nebaigti statyti butai) leidžia daryti išvadą, jog atsakovo gaunamos pajamos gali būti didesnės nei nurodomos (duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną pateikti tik už 2014 m.).

Tas faktas, kad atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, nepaneigia atsakovo geresnės nei ieškovė turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius.

Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 290 Eur kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui vaiko išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 405 Eur, tačiau įrodymą apie turimas išlaidas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui ir paskaičiavimų nepateikė. Pagal ieškovės paaiškinimą teismo posėdžio metu teismas sprendžia, kad jos turimos išlaidos vaiko būtiniausių poreikių tenkinimui faktiškai yra mažesnės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sūnaus poreikiai būtų didesni dėl sveikatos ar kitokių objektyvių priežasčių, todėl teismas sprendžia, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai labiau atitinka atsakovo pateiktus apskaičiavimus apie jo turimas išlaidas panašaus amžiaus vaikams, ir nėra didesnės nei 300 Eur per mėnesį.

Ieškovė viena rūpinasi vaiko būtinųjų poreikių patenkinimu, jo laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, užtikrina vaiko teisę į būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Į šias aplinkybes atsižvelgtina, priteisiant išlaikymą vaikui iš atsakovo ir nustatant išlaikymo dydį.

Teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis, gaunamos nuolatinės pajamos leidžia tenkinti vaiko minimalius poreikius. Ieškovės galimybės, auginant pusantrų metų amžiaus mažametį sūnų, dalyvauti darbo rinkoje ir gauti darbą, atitinkantį jos amžių ir profesinius įgūdžius yra ribotos.

Pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus (šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, vaikų amžių ir poreikius, faktinę vaikų gyvenamą vietą), atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, į pačios ieškovės teismo posėdžio metu nurodomas išlaidas, reikalingas vaikui išlaikyti, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir pan.). išlaikymo dydis gali būti keičiamas (CK 3.201 str.).

Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo 2014 m. birželio 1 d. Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo jo gimimo dienos (LR CK 3.137 str. 1 d.), kuri tik patvirtinama LR CK 3.138-3.140 str. nustatyta tvarka. Pagal LR CK 3.137 str. nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Šioje byloje vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė, išlaikymo ieškovės prašomu laikotarpiu nuo 2014-06-01 neteikė, tačiau atsakovas nurodo, jog išmokėjo ieškovei vienkartinę 3000 Lt (868 Eur) išmoką, ieškovei laukiantis kūdikio. Tarp šalių kyla ginčas dėl šio mokėjimo paskirties, tačiau tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo paaiškinimų seka, kad šios lėšos, susijusios su vaiko gimimu (vaiko kraiteliui pirkti ir pan.), todėl įskaitytinos į atsakovo teiktą išlaikymą. Tokiu būdu išlaikymas priteistinas ne nuo 2014 m. birželio 1 d., bet nuo 2014 m. lapkričio 24 d.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Ieškovė pateikė prašymą priimti dalinį sprendimą, tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinė teismo sprendimą, šis prašymas nebesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (LR CPK 93 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog pateikdama ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) yra I. G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą I. G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2014-11-24 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakirti D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų ir turto tvarkytoja.

Priteisti iš M. M. 54 Eur žyminio mokesčio valstybei, 41 Eur bylinėjimosi išlaidų D. Š.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.