- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- 1-112-1133/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42007-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- G. D.
- Nukentėjusysis
- Z. J.
- Kategorijos
- 4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam G. D. ir jo gynėjui advokatui R. A.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas (paskutinius kartus):
1) 2005-09-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (bausmė atlikta 2006-10-31);
2) 2009-01-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (bausmė atlikta 2010-06-16);
Žemesnės instancijos teismas
3) 2012-12-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį (veika nuo 2000-12-18 iki 2012-06-27) – 1 metų laisvės apribojimu. 2014-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. Bausmę atliko 2014-08-14;
4) 2017-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį (veikos 2016-10-11, 2016-10-12), subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2021-01-12.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. 2023-10-31 apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), savo bute Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankų kumščiais sudavė Z. J. ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą bei krūtinę, taip padarė nukentėjusiajam Z. J. odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas skruostuose bei lūpų kampuose, dešinės pusės VIII-X šonkaulių lūžius, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, t. y kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tiksliai neatsimena visko, kas įvyko įvykio dieną, 2023-10-31 neprisimena. Nematė tą dieną Z. J., nes jis tą dieną buvo pas pažįstamus, vyrą ir žmoną, gyvenančius (duomenys neskelbtini) g., su jais išgėrinėjo. Draugai tą dieną buvo kapinėse, draugė aplankė dukros kapą. Po to jam paskambino ir pasiūlė ateiti pas juos. Čia buvo spalio 30 d. ar 31 d. Draugės vardas M. Draugės vyro vardas J. Š.. Savaitės dienos neprisimena. Jis pas tuos draugus prisigėrė ir ten nakvojo. Vėliau grįžo namo. Bet dar iš ryto pagiriojosi ir vėliau ėjo miegoti. Pagiriojosi (duomenys neskelbtini) g., pas draugus, išgėrė 3-4 butelius alaus po 1 litrą talpos. Gėrė trise. Neatsimena, kurią valandą grįžo, bet buvo tamsu, lapkričio mėnuo. Eidamas namo nieko nesutiko, taip pat nieko nesutiko laiptinėje. Gyvena trečiame aukšte, o Z. J. pirmame aukšte. Grįžęs nuėjo miegoti. Atsibudo kitos dienos ryte, įsijungė televizorių, išgėrė kavos ir buvo namuose. Pas Z. J. buvo tik gruodžio mėnesio pabaigoje. Santykiai su Z. J. yra blogi, nes pas jį (kaltinamąjį) pastoviai ateina Z. J. žmona A. A. su Z. J. geria, mušasi, jis A. vandeniu apipila, jai plaukus išrauna. Kai jis buvo pataisos namuose, tai A. Z. buvo peiliu į koją įdūrusi. A. su Z. pastoviai mušasi ir geria. Ir naktimis A. atbėga pas jį ir prašo, kad leistų jai pernakvoti. Taip jau kokį 10 metų. Z. jį apkalba. Kai jis išėjo iš pataisos namų, tai Z. jį pamatęs po dviejų savaičių sakė, kad greitai vėl važiuos atgal, jis tai padarys. Jis pyksta dėl A., nes galvoja, kad A. ateina pas jį permiegoti su juo. Jam ta A. nereikalinga. Bet A. nėra kur eiti. Po jos mamos mirties A. neturėjo kur gyventi. O Z. vienas gyvena. Tai supažindino juos. Jei būtų buvusi reikalinga A., tai nebūtų A. su Z. supažindinęs ir būtų A. pasiėmęs pas save. A. pažįsta apie 30 metų. Z. pažįsta nuo 2021 metų. Kol A. nebuvo, tai viskas buvo gerai, kartu išgėrinėdavo. O kai pradėjo su A. draugauti, tai ir prasidėjo. Buvo atvejų, kad pas jį A. ateidavo, bet neatsimena, ar tai rugsėjo ar spalio mėnesį. Rugsėjį ar spalį jis su A. gėrė ir ji nakvojo pas jį. Z. miegojo savo namuose. Su Z. gėrė tik gruodžio mėnesį praeitais metais. Sutiko jį girtą laiptinėje, jis negalėjo durų atidaryti. Turėjo butelį alkoholio ir jį pakvietė kartu išgerti. A. yra sakiusi, kad yra griuvęs ir susižalojęs Z., kai vaikščiojo girtas alkoholio pirkti. Su A. apie šį įvykį nekalbėjo. Sužinojo tik sausio mėnesį, kai jam paskambino tyrėja. Z. jį apkalba. Jis specialiai nori jį pasodinti. A. turi kitų vyrų, ji po stotį vaikšto, Z. sako, kad į darbą eina. Sėdi ji prie „McDonald‘s“ ir geria. Iš (duomenys neskelbtini) kažkokį vyrą turi. Viską žino. A. su Z. gyvena dėl buto, nes neturi kur gyventi daugiau. A. priima pas save į namus, nes ji neturi kur eiti, jam jos gaila. Kaimynai žino ir girdi, kad A. su Z. mušasi, pykstasi. Gal A. sumušė Z. arba lauke nukrito.
Alkoholį vartoja į mėnesį kartą ar du. Nežino, ar įvykio dieną buvo namuose. Jam tik tyrėja paskambino sausio mėnesį ir tada sužinojo apie šį įvykį. Jei būtų buvęs namuose, tai būtų pareigūnams atidaręs duris. Su kitais kaimynais bendrauja. O Z. kaimynai bijo. Yra viena kaimynė G., tai A. išėjo į darbą, o Z. atėjo pas G. ir sako „imk 50 eurų, ateik pas mane išgersim, kol A. nėra“. G. uždarė duris, išsigando. Yra kaimynė Z., ji kažkada nuėjo pas Z. cigarečių paprašyti, o Z. atidarė duris visiškai nuogas.
Paskelbus G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad alkoholį vartoja maždaug kartą per mėnesį. Tarp jo ir kaimyno Z. J. santykiai yra blogi. Z. pyksta, kadangi jis su jo žmona A. J. bendrauja, jie su A. yra pažįstami jau apie 20 metų, sutaria gerai, nesipyksta. Ji pas jį dažnai ateina, kai vartoja kartu alkoholį. Jie su Z. jokių konfliktų nėra turėję, tik žodžiu apsibara, jis jam nuolat grasina, kad jį pasodins. 2023 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, kaimynas Z. J. su plaktuku ar kirviu sugadino jo buto duris, sulaužė rankeną, dėl to, kad jo žmona buvo pas jį ir jie išgėrinėjo kartu, o jis jo į namus neįsileido. Po to A. J. spalio 8-9 d atėjo pas jį ir jam skundėsi, kad jos vyras Z. ją apipylė su kibiru vandens ir ji gulėjo šlapia, o jai reikėjo į darbą kitą dieną, todėl ji paprašė jo pernakvoti pas jį, jis sutiko, tą dieną kartu vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę, kurią atsinešė A. Jos vyras jos tą dieną neieškojo. A. nuolatos jam skundžiasi, kad kai jie išgeria, jie kartu pykstasi ir mušasi. Praėjus maždaug savaitei nuo A. apsilankymo pas jį, apie spalio 15-16 d., apie 14-15 val. sutiko kaimyną Z. laiptinėje grįžtant namo iš parduotuvės. Tuomet jis jam pasiūlė užeiti pas jį į namus kartu išgerti alkoholinių gėrimų. Jis sutiko ir jie dviese išgėrė apie pusę butelio 0.5 l. degtinės. Tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir pusvalandžio laikotarpyje būnant bute, jis paėmė Z. priklausantį telefoną „Samsung A41“ bei išėjo namo į savo butą. Išeidamas jam pasakė, kad kai sutvarkys jam buto duris, tai grąžins jam telefoną. Bute jie buvo dviese, jo žmona A. tuo metu buvo darbe. Dėl paimto Z. telefono buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jis tyrėjai G. grąžino Z. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. 2023-10-31 apie 17.40 val. jis kaimyno Z. J. nemušė, jam savo rankomis įtarime nurodytą kiekį smūgių - ne mažiau 15 į galvos ir krūtinės sritį tikrai nesudavė. Kas jį galėjo sumušti, ar nutikti — nežino. Visai kaimynai žino, kad Z. nuolatos visur vaikštinėja, po parduotuves ir pan., ne pirmą kartą jis pats tai nukrenta ir save susižaloja, tai dar kažkas jam nutinka. Z. nuolatos šūkauja ir rėkauja laiptinėje (ne tik išgėręs, bet ir blaivus), kad jis jį nori pasodinti ir jam grasina, visi kaimynai žino ir girdi, mano, kad jis pyksta dėl to, kad jie gerai sutaria su jo žmona, o jam tai nepatinka. Jis Z. sumušto nematė, po išgertuvių, kai paėmė Z. telefoną, jie nebendravo ir susitikę apskritai nebuvo (t. 1, b. l. 85-88 ) — juos patvirtino, parodė, kad jie teisingi. Jis paėmė telefoną, bet jei būtų tą telefoną pavogęs, tai būtų pardavęs. O jis po dviejų ar po kiek savaičių atėjo ir pasakė, kad tą telefoną paėmė. Kam Z. laužo jo duris. A. pas jį miega ir Z. iškvietė policiją. Kai Z. atėjo su policija, tai jis atidarė duris. Z. A. sakė „eik namo“, o A. juokiasi ir sako „neisiu su tavimi, liksiu pas G.“.
Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie lankymąsi pas draugus M. ir J. Nežinojo kada čia viskas įvyko, kada jam tie šonkauliai sulaužyti buvo, jam tyrėja skambino sausio mėnesį. Tai buvo atsitiktinis kartas, kad M. su J. pakvietė jį išgerti. M. buvo spalio 30 d. ar 31 d. nuvykusi aplankyti savo dukros kapo, grįžusi pakvietė jį.
Neatsimena kada telefoną gražino Z. Bet ne po savaitės. Buvo daugiau laiko praėję, skaičiuojant nuo tada, kai paėmė. Tyrėja paskambino ir tyrėjai pasakė, kad turi tą telefoną ir gražino. Anksčiau atrodo nėra turėję konfliktų su Z., kad vyktų muštynės ar būtų panaudojamas fizinis smurtas. Buvo kažkada parašęs pareiškimą dėl šonkaulių, bet tada A. pasakė, kad Z. naktim vaikšto į alkoholio parduotuvę ir paslydo, nukrito. Buvau apklaustas toje byloje.
Nukentėjusysis Z. J. teisme parodė, kad 2023-10-31 A. buvo pas G., vartojo su juo alkoholį, pas jį nakvojo, grįžo apie 9 val. ryte ir sako, kad G. pagrobė jos telefoną ir laikrodį. Jis su A. nuėjo pas G., pas G. dar draugas buvo iš (duomenys neskelbtini). Jis iš savo telefoną skambino į jos telefoną, signalas buvo, bet tolimas, ne skambinimo, bet jungimo. Tas telefonas buvo jau parduotas. O laikrodį atidavė, nes galvojo, kad laikrodis yra auksinis, o ten „tipo“ sidabrinis. Tada grįžo namo. Vėliau dar kartą jis nuėjo pas G., kad atiduotų telefoną, A. liko namuose. Durys buvo atviros, tad jis užėjo, sakė atiduoti telefoną, tada G. buvo girtas, griebė jį (nukentėjusįjį) už atlapų, pasodino ir pradėjo jį (nukentėjusįjį) daužyti į šonkaulius. Po to paėmė dviem pirštais ir traukė už burnos. Jis šaukė, rėkė, bet ką šaukti, jis buvo pirštus į burną jam (nukentėjusiajam sukišęs). Dar dabar dėmė likusi. Kojomis spardė. Šonkauliai buvo sulaužyti ir didžiulis guzas. Jis (nukentėjusysis) negalėjo iš jo ištrūkti, buvo sąmonę praradęs. Vėliau atsikėlė, grįžo namo ir A. iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji pagalba jį nuvežė į ligoninę, o iš ligoninės jį parvežė policijos pareigūnai. Klausė ar pareiškimą rašys, atsakė, kad rašys ir parašė. Su pareigūnai ėjo iki Z. buto durų, bet jis durų neatidarė. Čia ne pirmas kartas. 2022 m. jį G. laiptinėje sumušė, buvo trys šonkauliai sulaužyti. Dėl šio įvykio, burnos tempimo, jis negalėjo nei valgyti, nei gerti visą mėnesį.
Kai jį daužė jis rėkė, bet nieko. Atsimena, kad buvo kažkas užėjęs, bet iškart ir išėjo. Neįėjo į kambarį. Gal koks kaimynas buvo. Jis matė, kad jį griebė G., nes tada dar šviesa buvo įjungta. O kai pradėjo jį daužyti, tai G. šviesą išjungė. Kai jį G. sugriebė, jis buvo kambaryje prie pat lovos. Lova stovi prie sienos. Šviesos jungiklis yra prie lovos. Nežino, kiek smūgių G. sudavė. Jį gulintį ant grindų mušė ir kojomis ir rankomis. Vėliau jis (nukentėjusysis) atsikėlė ir, kai grįžo namo, tai A. pamatė, kad jis visas kruvinas ir iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji atvažiavo ir išvežė į ligoninę. Greitąją pagalbą iškvietė A., o policiją turbūt greitoji iškvietė.
G. sakė, kad telefoną pavogė todėl, nes jis (nukentėjusysis) turi jo duris sutvarkyti. Jo (nukentėjusiojo) telefoną G. paėmė po įvykio, jį perdavė policijai, o policija - jam. Įvykio metu jis (nukentėjusysis) buvo blaivus. Kai grįžo iš ligoninės su policija, tai A. buvo namie ir tada buvo atėjęs tas G. draugas iš (duomenys neskelbtini). Policija jį išvarė iš jo namų ir baigėsi.
Paskelbus nukentėjusiojo Z. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 58), kad 2023-10-31 apie 17.40 val. ėjo pas kaimyną, kuris gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir jis, tik (duomenys neskelbtini) aukšte. Užlipęs į (duomenys neskelbtini) aukštą sutiko kaimyną G. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute, jis pradėjo konfliktuoti su juo, klausdamas „kur mano telefonas?“, o jis jam atsakė „nežinau apie ką kalbi“, kadangi iš tikrųjų nežino apie kokį telefoną jis jo klausė. Po jo atsakymo G. D. nieko nebesakė ir iškart sudavė jam abiejų rankų kumščiais gal kokius 5 kartus į krūtinės sritį abiejose pusėse. Po smūgių nugriuvo ant žemės, dėl smūgių pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš 10. Kol gulėjo ant žemės ant nugaros, G. atsisėdo jam ant pilvo ir įkišo abiejų rankų rodomuosius pirštus į burnos ertmę bei pradėjo tempti į šonus link ausų, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10. Po to kumščiais G. apie 10 smūgių jam sudavė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais iš 10. Pavykus ištrūkti, jis atsistojo ir pabėgo namo, atsisėdo miegamajame ant sofos ir po kelių minučių į jo namus atėjo G., atsisėdo prie jo ant lovos. Jis jo paklausė, „ką tu čia darai ?“ ir sudavė iš dešinės rankos kumščio 2 kartus jam į veidą, po ko G. išėjo iš buto. Kadangi skaudėjo galvą ir krūtinę, jis išsikvietė greitąją pagalbą, kurie atvažiavę jį apžiūrėjo ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam diagnozavo dešinės pusės 7-o ir 8-o šonkaulių lūžius ir veido sumušimus, nubrozdinimus. Po apžiūros išleido gydytis namuose. Įvykio metu buvo neblaivus, buvo išgėręs gal 100 gramų degtinės. Laiptinėje įvykio metu žmonių nebuvo, niekas muštynių nematė. Kiek žino, G. yra agresyvus, konfliktiškas, priklausomas nuo alkoholio, įvykio metu buvo neblaivus. Šio metu civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (t. 1, b. l. 58-59). Parodė, kad įvykio dieną G. nebuvo pas jį namuose. Kai jį sumušė, tai G. nebuvo atėjęs pas jį į namus. Jis tada girtas buvo, policijos neįsileido. Kitą dieną G. buvo atėjęs. Ikiteisminio tyrimo parodymuose kalbama apie kitą įvykį. Ne, jis (nukentėjusysis) nemušė G. draugo iš (duomenys neskelbtini). Tada, kai buvo policija, nebuvo to draugo iš (duomenys neskelbtini). Pas G. su A. nuėjau pirmą kartą, o antrą kartą jis (nukentėjusysis) nuėjo vienas. Kai jį sumušė, tai A. nebuvo pas G. Po įvykio išgėrė 100 gramų degtinės. Konfliktas įvyko dėl to, kad G. pavogė A. telefoną. Jis nuėjo pas G. aiškintis kur dingo A. telefonas ir prasidėjo konfliktas ir buvo sumuštas. Prieš eidamas pas G., sakė A., kad eina pas G. aiškintis dėl jos telefono. Jis buvo sumuštas pas G. namuose, kambaryje. Laiptinėje irgi buvo sumuštas, bet čia kitas įvykis, kuris buvo 2022 metais, kai taip pat šonkaulius G. sulaužė. G. draugas iš (duomenys neskelbtini) gal buvo parduotuvėje, kai G. jį daužė. Namuose nebuvo, o vėliau G. draugas iš (duomenys neskelbtini) atėjo pas juos į namus. A. atvedė jį. Nežino iš kur jį atvedė. Mano, kad G. ant jo pyksta, nes jis liudijo teisme, po ko G. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Civilinį ieškinį palaiko, mėnesį nieko nevalgė, jam viską skaudėjo. Sirgo apie mėnesį ar pusantro mėnesio. Negalėjo miegoti. Gėrė vaistus ir dar dabar geria.
Liudytoja A. J. teisme parodė, kad Z. J. yra jos vyras. G. D. yra kaimynas. 2023-10-31 ryte buvo namie. Naktį praleido namie. Atsikėlus buvo šviesu, nieko neveikė, buvo su Z. namuose. Neatsimena ką kalbėjo su Z. namie. Prisimena, kad išgėrė litrą alaus, kuris buvo 5 procentų stiprumo. Tuo metu Z. buvo namie, o išėjo vakare, bet nelabai prisimena. Per laikotarpį, kai atsikėlė iki kol Z. išėjo, gal buvo išėjusi į parduotuvę. Z. iki to išėjimo buvo namie. Jis visada būna namuose. Buvo vakaras, nebuvo tamsu ir Z. išėjo iš namų nieko nepasakęs, o praėjus kuriam laikui, atėjo visas sumuštas ir pasakė, kad jį sumušė kaimynas G. Buvo guzas, buvo lūpos kruvinos. Ji iškvietė greitąją pagalbą, nes Z. sakė, kad jam šonkauliai labai skauda. Z. nuvežė į ligoninę ir praėjus kuriam laikui jis grįžo namo su policija. Z. namuose su policija tada rašė pareiškimą.
Jos telefonas buvo dingęs 2023-10-18. Jie su G. gėrė nuo spalio 16 d. iki spalio 18 d., ji pas jį nakvojo ir tada spalio 18 d. prapuolė jos laikrodžiai ir telefonas. Vėliau kaimynė pasakė, kad G. jos laikrodžius pardavinėja. Bet tų laikrodžių niekas nepirko, tai G. jai laikrodžius gražino. Telefono negražino. Pardavė lombarde ir gavo apie 50 Eur. Jau ne pirmą kartą G. pavogė jos telefoną. Vieną kartą jau buvo pavogęs, bet spėjo pasiimti. Dėl telefono dingimo ėjo su Z. aiškintis pas G. Čia buvo gal spalio 20 d., nežino tiksliai. O telefonas buvo pavogtas spalio 18 d. Tai ji kartu su Z. nuėjo, skambino į duris, bet niekas neatidarė durų. Neatidarė durų, tai taip ir nepakalbėjo.
Kai Z. grįžo su policija namo, tai tada ir papasakojo, kad nuėjo pas kaimyną G. kalbėti dėl jos telefono. 2023-10-30 G. nematė. Paskutinį kartą buvau mačiusi 2023-10-18. Su G. nekalbėjo apie šį įvykį. Jos santykiai su G. buvo draugiški. Dabar nebendrauja nuo 2023-10-18, nes sumušė jos vyrą ir jau ne pirmą kartą. 2022 metais tas pats buvo, kad laiptinėje sumušė ir buvo tris ar keturis šonkaulius sulaužęs.
Z. jai pasakė, kad buvo sumuštas pas G. namuose, jį mušė kojomis ir rankomis. Sakė, kad jam burną tempė. Ir pasakė, kad labai šonkaulius skauda, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Nežino kiek laiko praėjo, kai Z. išėjo ir grįžo sumuštas. Ilgai nebuvo. Nematė išeinančio Z., tai nežino kaip buvo apsirengęs. Buvo su šlepetėmis, be striukės. Jai atrodo, kad šio įvykio niekas nematė. Įvykio dieną prieš išeidamas pas kaimyną Z. gėrė alų. Nežino kiek gėrė. Z. iš karto pasakė, kad G. jį sumušė. Iki greitosios pagalbos atvykimo jai papasakojo visas aplinkybes.
G. yra melagis, ją šmeižia ne pirmą kartą. Ją vadino „žudike“. Iki teismo kažkokiai moteriai lauke pasakė, kad „va, čia žudikė, nužudė K.“. Ar čia sveikas žmogus taip sugalvotų? Čia šmeižtas. Žino, kad G. mušdavo savo sugyventinę.
Telefonas jai nebuvo gražintas. Z. telefonas taip pat buvo dingęs, bet jau po sumušimo, gal lapkričio mėnesį, G. pavogė Z. telefoną. Telefonas buvo gražintas per policiją.
Po įvykio Z. buvo sunku. Labai šonkaulius skaudėjo, galvą skaudėjo. Daugiau nei mėnesį kentėjo. Z. niekur neidavo. Jis visada namie sėdi. Jeigu išeina kažkur, tai tik į parduotuvę. Po įvykio Z. negalėjo nueiti į parduotuvę. Z. valgant burną skaudėdavo, sunkiai valgydavo. 2023-10-31 į jų namus buvo atėjęs vyriškis, pažįstamas. Jis ne iš Vilniaus. Jis atėjo vakare, po įvykio. Tas vyriškis nieko nesakė.
Būdavo, kad mane Z. išvarydavo iš namų ir ji eidavo nakvoti pas G., bet labai senai.
Liudytojas E. Š. teisme parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nėra jo šeimos narys ar giminaitis. Jeigu kaltinamąjį matė, tai neatsimena. Kiek prisimena, buvo keista situacija apklausiant liudytoją. Kažkas dar buvo bute, bet neatsimins kas. Skundėsi, kad kaimynas sumušė, tada nukentėjusį išvežė į ligoninę ir jie su juo ligoninėje bendravo, kad nurodytų koks konkrečiai žmogus sumušė. Mano, kad nukentėjusysis nurodė kas sumušė, bet neatsimena. Neatsimena ką kalbėjo su nukentėjusiuoju. Jei atmintis neapgauna, tai jis laukė priimamajame vizito pas gydytoją. Neatsimins su kuo kalbėjo įvykyje. Kažkas dar bute slėpėsi, bet kas, tai neatsakys. Jei gerai atsimena, tai pas kaimyną bandė prisibelsti į duris, bet durų niekas neatidarė. Buvo nurodytas kaimyno vardas, pavardė, butas. Jei gerai atsimena, tai bute buvo nukentėjusysis ir jo žmona, nukentėjusysis įtarė meilės trikampį tarp jo žmonos ir kaimyno, dėl ko ir kilo tas konfliktas. Neatsimena ar nukentėjusiojo žmona aiškino konflikto aplinkybes. Tikėtina, kad tarnybinio pranešimo nerašė, tiesiog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Priklauso nuo kategorijos per kiek laiko į iškvietimą atvyksta. Jei B kategorijos iškvietimas, tai per 20 minučių nuo pranešimo gavimo. Jeigu C lygis — tai per valandą. Jeigu iškvietimas dėl smurto, tai nuo aplinkybių priklauso per kiek laiko atvyks. Jeigu smurtautojas vis dar vietoje ir grasina, tai atvyks ir per 12 minučių nuo iškvietimo. B lygis, jeigu vis dar vyksta konfliktas. O praėjus kažkuriam laikui gali ir C lygis būti. Gali būti, kad ne jis kvietė greitąją pagalbą nukentėjusiam. Gali būti, kad BPC darė kompleksinį iškvietimą ir iškvietė tiek policiją tiek greitąją pagalbą. Nepasakys, ar matė sužalojimus ant nukentėjusiojo. Įvykis buvo prieš metus, tai gali būti, kad susipainiojo nurodydamas su kuo bendravo bute, ar su nukentėjusiojo žmona, o ne nukentėjusiuoju, neatsimena.
Paskelbus kitų objektų apžiūros 2024-02-02 protokolą (t 1, b. l. 13) parodė, kad paskelbus protokolą susidėliojo detalės. Turbūt, kad geriau prisiminė tada, o ne dabar.
Liudytojas J. Š. teisme parodė, kad su kaltinamuoju eina kartu į „M.“, ten susipažino. „M.“ lankosi jau 2,5 metų. Nežino kodėl kviečiamas, kaltinamasis su juo nebuvo susisiekęs prieš šį posėdį. Paskutinį kartą su kaltinamuoju matėsi parduotuvėje, bet nežino kada. Jie netoli vienas nuo kito gyvena, tai susitinka parduotuvėje. Kaltinamasis pas jį į svečius neužeina, bendrauja telefonu. Prieš vėlines, t. y. 2023-10-31 iki lapkričio 1 d., kaltinamasis buvo pas jį namuose. Atsimena, nes buvo šventė. Jis grįžo iš kapinių su savo sugyventine ir kaltinamasis užėjo. 2024 m. per vėlines su kaltinamuoju nesusitiko. Į kapines (duomenys neskelbtini) važiuoja kiekvienais metais visada spalio 31 d. Neprisimena laiko, kada susitiko su kaltinamuoju. Kai grįžo iš kapinių buvo apie 16 val., o kaltinamasis užėjo gal 17 val. arba 17.30 val. Tikslios valandos neprisimena. Jis kaltinamojo nekvietė užeiti pas juos. Jis pats užėjo. Taip būna, kad kaltinamasis pats nekviestas užeina. Kaltinamajam atėjus pradėjo gerti. Kaltinamasis užėjo blaivus, truputį išgėręs, nesakė kodėl užėjo. M. L. jo sugyventinė, kaltinamąjį pažįsta taip pat 2,5 metų. Kai visi, t. y. jis, kaltinamasis ir M. vartojo alkoholinius gėrimus, tai kalbėjo kiekvienas apie savo reikalus. Po 2023-10-31 kaltinamasis dar buvo užėjęs išgerti, bet nežino kiek kartų, konkrečios datos neatsimena. Šią datą, t. y. 2023-10-31, prisimena, nes tada iš kapinių grįžo. Namo kaltinamasis išėjo 2023-11-01, nes nakvojo pas juos. Kaltinamasis nežinojo, kad iš kapinių grįžo, jis eidamas pakeliui užėjo. Nežino dėl ko vyksta ši byla, nekalbėjo, jam kaltinamasis nieko nesakė. Nuo jų namų apie kilometras.
Liudytoja M. L. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos pažįstamas. Nukentėjusysis Z. J. jai nepažįstamas. Kaltinamąjį pažįsta apie dvejus metus. Kaltinamasis pas juos užeina, bet ne dažnai. Jis buvo atėjęs 2023 m. spalio gale. Ji įsiminusi 2023-10-31, nes tą dieną kaltinamasis pas juo nakvojo, o 2023-11-01 ji jį išvarė iš namų, nes kaltinamasis apsišlapino. Ir po šios dienos pas juos beveik nebeateina. Dabar su kaltinamuoju beveik nebebendrauja. 2023-10-31 jie buvo kapinėse (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu J. Š.. Į kapines išvažiavo gal 11 val., o grįžo apie 15 val. Kaltinamasis pas juos atėjo kažkur apie 17 val., bet tiksliai pasakyti negali, bet tai buvo vakaras, galėjo būti ir 17 val. ir 18 val. ir 19 val. Jie trise vartojo alkoholį, išgėrė normaliai. Kaltinamasis atsinešė butelį degtinės, o paskui ji nuėjo dar nupirkti alkoholio. Kaltinamasis prašė pernakvoti, nes buvo labai stipriai išgėręs. Jie leido pernakvoti. Jie kaltinamajam buvo pasakę, kad važiuos į kapines. Kaltinamajam sakė, kad galės užeiti pas juos, kai grįš iš kapinių, tai buvo gal spalio 29 d. Kai kaltinamasis užėjo, tai pasirodė blaivus. Jie visi, t. y. ji, kaltinamasis, J. vartojo alkoholį, kalbėjo apie kapines. Kaltinamasis sakė, kad jis sumušė kažką. Daugiau nieko nesakė. Tai sakė ankščiau, o ne prieš posėdį. Sugyventinio tuo metu nebuvo, jai atrodo, sugyventinis buvo tualete. Tačiau jis jai papasakojo. 2023-10-31 kaltinamasis sakė, kad sumušė kažką. Buvo išgėręs ir pradėjo pasakoti. Sakė, kad nemalonumai, sumušė vaikiną, nieko neatsimena. Nesakė kada sumušė ir ką sumušė, o ji irgi neklausė. Sugyventiniui J. grįžus iš tualeto, jie apie sumušimą nieko nekalbėjo. Gal ir buvo pokalbis su kaltinamuoju, kad jį padavė į teismą dėl sumušimo, bet nepamena. Buvo stipriai išgėrusi. Po 2023-11-01 kaltinamasis buvo porą kartų pas juos atėjęs kavos išgerti.
Liudytoja Z. D. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, gyvena virš jos. Pažįsta ir G. D. ir Z. J.. Nėra jokių santykių tarp G. ir Z. Z. žmona A. viską organizuoja. Nėra girdėjusi, kad G. būtų mušęs Z. Z. yra G. iškapojęs duris. J. dažnai mušasi naktimis, kai prisigeria. Z. savo žmoną A. muša, o A. Z. muša. A. bėga gelbėtis pas G., o G. atidaro duris, tai tada Z. atbėga su kirviu ir kapoja jo duris. Virš jos G. gyvena, tai ji viską girdi. Visą namą jie prikelia. Dėl J. žmonos A. jie visi kenčia. G. turėjo moterį vardu K., tai A. J. atėjo ir tai moteriškei su taure perkirto kaktą, jai greitąją kvietė, policiją. A. visada yra kalta, visuose konfliktuose. Su Z. J. nebendrauja, jis kvailas. Ji viską girdi, jie seni žmonės viską girdi. Ji sėdi namuose, kadangi serga depresija, tai niekur neina. Visą rudenį, žiemą buvo namuose, niekur nėjo ir jokių muštynių pas G. ji negirdėjo. Girdi, kai G. vaikšto po butą. Žino, kad muštynės vyksta su riksmu, daužymusi, tai jei būtų girdėjusi, tai būtų nuėjusi pasižiūrėti. Z. gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ji ir G., bet giliau, kitame aukšte.
Ankščiau Z. lankydavosi pas G. svečiuose, bet dabar ne. Nustojo vaikščioti gal prieš 2-3 metus. Ji žino, kad Z. nebesilanko pas G., nes ji girdėdavo, kai kalbėdavo, o dabar nebegirdėjo ilgą laiką. Tuo labiau, kai Z. rėkia, tai visas namas girdi. Nežinojo, kad Z. J. buvo sumuštas. Nematė ir negirdėjo nieko apie spalio įvykį. Negirdėjo, kad spalio 31 d. G. būtų namuose, negirdėjo vaikščiojant. Negali pasakyti, kad ji visą dieną G. negirdėjo, bet triukšmo negirdėjo. G. jos kaimynas, tai jie pasikalba. Kadangi ji senutė, tai jis ateina ir šiukšles išneša. Nieko blogo pasakyti negali. Jie (G., ji ir kaimynė G. L.) dažnai susirenka pas ją kavos išgerti, pasėdėti. G. irgi kartais ateina. G. jai minėjo, kad Z. kažką policijai parašė ant jo. O su Z. nekalba, jis girtuoklis, pargriūna ant laiptų, susidaužo, susipjausto.
Ji visada būna namuose. Į parduotuvę eina ryte, vieną kartą per savaitę arba ją apiperka kaimynė. Ji šunį vedžioja lauke 7 val. ryte ir 16 val. vakare. 16 val. vaikšto apie 15-20 minučių. Ji vaikščioti ilgai negali dėl sveikatos. Nebūna, kad nesilaikytų šuns vedžiojimo grafiko.
Pas ją policijos pareigūnai nebuvo užėję į butą. Jeigu policija atvyksta, tai visas namas jau žino. Negirdėjo, kad policija būtų atvykusi. Negirdėjo, kad belstųsi pas G. Pas ją bute viskas girdisi, kai šneka G. Namo izoliacija labai prasta. Jei koridoriuje kažkas vaikšto, lipa laiptais, tai girdi, girdi, kai grindis plauna.
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o jis — (duomenys neskelbtini) bute. Jų butus skiria siena. Z. J. pažįsta iš matymo, nebendrauja. Žino, kad lyg kviečiamas dėl muštynių. Šneka kaimynai. Nežino, kur buvo 2023-10-31. Vyksta kapus lankyti, jo žmona palaidota. Tuo laikotarpiu jokio triukšmo negirdėjo, nieko nematė. Jei būtų triukšmaujama, tai koridoriuje girdisi triukšmas. Jei pas G. triukšmas, tai negirdi. Vasarą gal labiau girdisi, jei langai atidaryti būna. Yra matęs porą kartų, kad Z. užeidavo pas G. Triukšmo negirdėdavo. A. J. žino, nebendrauja su ja. A. J. užeidavo pas G. Vieną kartą buvo atvejis, kai A. užėjo pas G., tai Z. prie G. durų rėkė, kad ji eitų namo. Jis nebijo Z. J. ar G. D.. Paskutinius metus ar dvejus G. gyvena normaliai. G. sakė, kad jį padavė į teismą, nes jis sumušė kažką. Prieš atvykstant į teismą jis nekalbėjo su G. Neklausė jo, kodėl jam reikia važiuoti į teismą. Namo sienų izoliacija nelabai gera. Jei garsiau leidi muziką, tai girdisi. Jis negirdi kada G. po butą vaikšto ar kada jis šneka.
Liudytoja N. A. teisme parodė, kad G. D. ir Z. J. yra jos kaimynai. Kaimynas Z. J. labai mėgsta išgerti. Neprisimena muštynių, vykusių 2023 m. spalio mėn. Ji gyvena viena ir su niekuo nebendrauja, nieko nežino. Nežino, kad 2023-10-31 buvo kažkoks įvykis, gal ir buvo greitoji medicinos pagalba, bet nežino pas ką ir dėl ko. Ji gyvena antrame aukšte ir kartais mato, kad greitoji pagalba atvažiuoja. Jei vyksta kažkoks konfliktas Z. bute, tai girdėdavo, bet dabar jau negirdi, kad Z. bute kažkas klykautų. Jos buto durys ir Z. buto durys šalia. Ji neišeidavo pažiūrėti kas vyksta, jei girdėdavau konfliktus. Žino kaltinamojo vardą ir kai susitinka, tai pasisveikina. Niekada negirdėjo, kad kaltinamasis triukšmautų. Negirdėjo, kad Z. bute būtų triukšmas, muštynės. Iš darbo ji grįžta 17 val. arba 17.30 val., būna, kad 19 val. Nežino ar dirbo 2023-10-31.
Šalies argumentai
2023-10-31, 20:11 val. protokole -pareiškime užfiksuota, kad Z. J. nurodė, kad 2023-10-31 apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje kaimynas G. D. konflikto metu rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą ir krūtinę, taip sukeldamas fizini skausmą, taip pat po įvykio ligoninėje diagnozuota dešinės pusės 7-o ir 8-o šonkaulių lūžiai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-4 )
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) kortelės matyti, kad apie Z. J. sužalojimą pranešta 2023-10-31, 18.17 val. Nurodyta, kad sumušė kaimynas. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18.57 val. Į ligoninę Z. J. pristatytas 19 val. (t. 1, b. l. 9-11).
Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) pateiktame garso įraše „2308279035-1-1“ girdisi, kad pokalbis vyksta tarp GMP darbuotojos ir pranešėjos. Pranešėja klausia ar galima iškviesti greitąją pagalbą, nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), kad sumušė jos vyrą, pirmas aukštas, nurodo durų kodą, kad vyrui (duomenys neskelbtini) metai, sumušė kaimynas. Paklausus, ar abu blaivūs, pranešėja iš pradžių negalėjo atsakyti, po to pasakė, kad „sumušė girtas“. Po to su pranešėja nepavyko susikalbėti (t. 1, b. l. 42-43 ). Iškvietimo kortelės duomenimis, iškvietimas priimtas 2023-10-31, 18.17 val. (t. t. b. l. 38-39, kompaktinė laikmena prisegta prie 1 tomo viršelio).
Byloje yra skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašai „BPC skambučio įrašas (ID 92234130754, skambučio pradžia_ 2023-10-31 18_17_24)“ ir „BPC skambučio įrašas (ID 92234130754, skambučio pradžia_ 2023-10-31 18_40_20)" tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos:
1. BPC skambučio įraše (ID 92234130754) girdisi kaip pranešėja sako, kad reikia policijos, nurodo adresą „(duomenys neskelbtini)“, butą, įėjimo kodą. Nurodo, kad kvietė žmona, vyras (duomenys neskelbtini) metų, labai sunku su ja susikalbėti, ar ji neblaivi, ar šoko būsenoje, ji negali suprasti, kad sumušė kaimynas jos vyrą. Smurtas. Nurodo, kad su ja labai sunku susikalbėti, todėl nieko daugiau negali pasakyti.
2. BPC skambučio įraše (ID 92234130754) girdisi, kad pranešėjas nurodo skambinantis iš Vilniaus miesto greitosios, teiraujasi ar atvyks policija. Taip pat nurodo, kad policijos nelauks, išsiveš pacientą į (duomenys neskelbtini). Ten iš jo pavogė telefoną sakė ir sumušė jį kaimynas. BPC darbuotoja praneša, kad perduota policijai. Fone girdimas nukentėjusiojo balsas, kad ne jo telefoną, jis turi telofoną, o jo žmonos (t. b. l. 15-16, kompaktinė laikmena prisegta prie1 tomo viršelio).
Byloje yra trys vaizdo ir garso įrašai, daryti pareigūnų kūno kameromis:
1. vaizdo įraše „PSS-20231031-190002UTC+0200“ matyti, kaip policijos pareigūnai ateina prie durų, pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu. Duris atidaro moteris (liudytoja A. J.) ir įsileidžia į butą policijos pareigūnus. A. J. policijos pareigūnams sako, kad kaimynas sumušė jos vyrą, kuris dabar yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad kaimynas. Policijos pareigūnui paklausus, ar tai G. – patvirtino kad taip. Policijos pareigūnams paklausus, dėl ko sukonfliktavo, moteris atsako, kad nežino, ji miegojo, buvo namie, o jos vyras buvo išėjęs ir galimai susimušė (duomenys neskelbtini) bute, kuris yra viršuje. Taip pat nurodo savo vyro vardą, pavardę, gimimo metus „Z. J., gim. (duomenys neskelbtini) m.“, savo vardą ir pavardę: „A. J.“, gimimo metus „(duomenys neskelbtini) m.“. A. J. sako, kad jos vyras grįžo kruvinu veidu ir nurodė, kad kaimynas G. D. sumušė, ji pati konflikto nematė, ji miegojo namie, o vyras atėjo apie 16 val. O ji paskambino greitajai. Vyras skundėsi, kad skauda šonkaulius. Taip pat nurodė, kad ji su vyru ir vakar ir šiandien vartojo alkoholį. Vyras išėjo, o tada grįžo sumuštas. Policijos pareigūnai nurodo, kad išeina ir eina vyro ieškoti, prieš išeidami paklausia, ar jos vyras telefoną turi, moteris nurodo, kad turi su savimi ir nurodo telefono numerį. Policijos pareigūnai nurodo, kad eina dar į viršų pasižiūrėti.
2. Vaizdo įraše PSS-20231031-190537UTC+0200 matyti, kaip policijos pareigūnai lipa laiptais į viršų. Užlipus koridoriuje pasuka į dešinę pusę ir skambina į buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), duris, skambina, beldžia ir garsiai nurodo, kad policija ir, kad atidarytų duris. Durų niekas neatidaro. Taip pat vienas iš policijos pareigūnų apžiūri koridorių ir nusprendžia važiuoti į (duomenys neskelbtini).
3. vaizdo įraše „PSS-20231031-193617UTC+0200“ matyti, kaip policijos pareigūnai vaikšto ligoninės patalpose, ligoninės atsakinga darbuotoja veža vežimėlyje sėdintį vyrą, vardu Z. Paklausus Z. kas nutiko, jis atsako, kad kaimynas jį sumušė, rodo kaip tempė lūpas. Matosi kraujas aplink burną. Nespėjus policijos pareigūnams pasikalbėti su Z., gydytoja jį išsiveda į kabinetą. Taip pat girdisi vyriškas balsas iš kabineto, kuris pasako, kad yra lūžę du šonkauliai (t. 1, b. l. 13-14, kompaktinė laikmena prisegta prie 1 tomo viršelio).
Įvykio vietos 2023-10-31 apžiūros metu užfiksuota, kad daugiabutis yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta laiptinė, kurioje numeracija butų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Į laiptinę patenkama vieninteliu įėjimu. Laiptinėje yra laiptai žemyn (kairiau) ir aukštyn (dešiniau) į kitus laiptinės aukštus. Trečiame aukšte kairėje ir dešinėje yra įėjimai į kitus koridorius, vedančius link butų. Koridoriaus kairėje yra butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) durys, o dešinėje yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų durys. Padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 20-21).
Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2023-10-31 Skubiosios medicinos gydytojo konsultacijos (2023-10-31 nuo 19.40 val. iki 19.55 val.) aprašymo matyti, kad gydytojui Z. J. nurodė, kad sumušė kaimynas, trenkė per dešinį šoną, veidą, ištempė lūpas. Buvo be sąmonės apie 5 s, pykino, tačiau nevėmė, atminties sutrikimo nebuvo. Iš klinikinės apžiūros 2023-10-31 aprašymo matyti, kad pilvas neskausmingas, lūpų kampuose patinimai, poodinės kraujosruvos, paviršiniai nubrozdinimai. Pagrindinė diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, daugybiniai veido sumušimai, nubrozdinimai. 2023-10-31 atliktos Krūtinės ląstos rentgenografijos metu nustatyti dešinių VIII-X šonkaulių lūžiai. Iš ambulatorinio apsilankymo 2023-10-31 būklės įvertino aprašymo matyti, kad palpuojant buvo skausminga krūtinės ląsta 8-10 šonkaulių projekcijoje iš dešinės, pilvas minkštas, neskausmingas, iš burnos alkoholio kvapas. Rekomenduotas tausojantis režimas, analgetikai (t. 1, b. l. 27, 28, 30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 160/2024(01), nurodoma, kad buvo apžiūrėti Z. J. medicinos dokumentai, kurių duomenimis pateikta išvada, kad:
1. Z. J. nustatyta dešinės pusės VIII-X šonkaulių lūžiai, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos skruostuose ir lūpų kampuose. Nustatyti sužalojimai, labiausiai tikėtina, padaryti kietu buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicinos pagalbos 2023-10-31.
2. Sužalojimai dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas.
3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
4. Nustatyti sužalojimai, labiausiai tikėtina, padaryti kietu buku daiktu (-ais). Nesant detalaus makromorfologinio aprašymo, detaliau pasakyti nėra galimybės.
5. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis.
6. Nustatyti sužalojimai, labiausiai tikėtina, padaryti kietu buku daiktu (-ais). Nesant detalaus makromorfologinio sužalojimų aprašymo, detaliau pasakyti nėra galimybės. (b. l. 35-36)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. Č. 2024-03-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-03-15 buvo ieškota liudytojų, galimai mačiusių ar žinančių apie įvykį. Bendrauta su N. A., kuri nurodė, kad kartais girdi triukšmą iš kaimynų, gyvenančių butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),bet apie tai, kad tarp kaimynų galėtų būti konfliktas 2023-10-31, jai nėra žinoma. Su dalimi kaimynų nesusisiekta, nes sistemoje nebuvo nurodyti jų telefono numeriai, su kitais nepavyko telefonu susisiekti. Bendrauta su: S. L. (ji ne dažnai būna bute Nr. (duomenys neskelbtini), nieko apie įvykį nežinojo); I. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini) bute, kuris yra (duomenys neskelbtini) aukšte (nurodė, kad jos aukšte nėra jokių pijokų, apie konfliktą jai nežinoma, butas Nr. (duomenys neskelbtini) galimai yra kitame koridoriuje) (t. 1, b. l. 18-19).
Dėl kaltinimo
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. D. 2023-10-31 apie 17.40 val., konflikto metu tyčia kumščiais sudavė Z. J. į galvą bei krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajam Z. J. dešinės pusės VIII-X šonkaulių lūžius, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas skruostuose bei lūpų kampuose.
Nagrinėjamu atveju, byloje esančia specialisto išvada Nr. G 160/2024 (01), remiantis medicininių dokumentų duomenimis, neginčytinai nustatyta, kad Z. J. nustatyti dešinės pusės VIII-X šonkaulių lūžiai, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosrūvos skruostuose ir lūpų kampuose. Išvadoje nurodyta, kad nustatyti sužalojimai, labiausiai tikėtina, padaryti kietu buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicinos pagalbos 2023-10-31. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, labiausiai tikėtina, padaryti kietu buku daiktu (-ais). Nesant detalaus makromorfologinio aprašymo, detaliau pasakyti nėra galimybės. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis (t. 1, b. l. 35-36).
Iš nukentėjusiojo parodymų ir bylos medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių niekas iš pašalinių asmenų nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme buvo apklausti liudytojai A. V. (parodė, kad nežino, ar buvo namie įvykio metu, jei būtų buvęs namie ir būtų triukšmaujama pas kaltinamąjį bute ar laiptinėje – būtų girdėjęs), N. A. (parodė, kad nieko nežino apie įvykį, nėra girdėjusi). Teismas šių liudytojų parodymais nesivadovauja, nes liudytojai negalėjo patvirtinti, kad įvykio metu buvo namuose, apie incidentą nieko nėra girdėję. Taip pat teismas nesivadovauja liudytojos Z. D. parodymais. Ši liudytoja parodė, kad jos butas yra po G. D. butu, parodė, kad viską girdi kas vyksta laiptinėje (girdisi net kaip laiptais lipa žmonės, kai plaunama laiptinė) ir pas G. D. (girdi kaip G. D. vaikšto). Tačiau iš liudytojos parodymų matyti, kad įvykio dieną ji negirdėjo, kaip stipriai koja kelis kartus beldėsi į G. D. buto duris ir garsiai balsu reikalavo G. D. atidaryti duris policijos pareigūnai. Negirdėjo, kad policija būtų atvykusi, nors pasak liudytojos, kai atvyksta policija, visas namas iš karto apie tai žino. Todėl neatmetama galimybė, kad liudytojos galėjo nebūti įvykio metu namuose.
Kaltinamasis G. D. teisme visiškai nepripažino kaltės, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku nebuvo sutikęs nukentėjusiojo, įvykio metu svečiavosi pas J. Š. ir M. L., trise vartojo alkoholį ir ten miegojo. Jei būtų buvęs namuose, būtų atidaręs duris policijos pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymus patvirtino teisme), kad 2023 m. rugsėjo mėnesį nukentėjusysis kirviu ar plaktuku sugadino jo buto duris, sulaužė rankeną, nes nukentėjusiojo žmona buvo pas jį ir jie kartu išgėrinėjo. Spalio 15-16 d. su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus, susipyko ir jis paėmė nukentėjusiojo telefoną „Samsung A41“ ir išėjo į savo butą, išeidamas pasakė, kad atiduos telefoną, kai nukentėjusysis suremontuos duris. Dėl paimto telefono buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, telefoną perdavė tyrėjai. Po to karto, kai paėmė Z. J. mobiliojo ryšio telefoną, su nukentėjusiojo nebuvo sutikęs ir nebendravo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie lankymąsi pas draugus M. ir J. Anksčiau atrodo nėra turėję konfliktų su Z., kad vyktų muštynės ar būtų panaudojamas fizinis smurtas. Buvo nukentėjusysis kažkada parašęs pareiškimą dėl šonkaulių sulaužymo, bet tada A. pasakė, kad Z. naktim vaikšto į alkoholio parduotuvę, paslydo, nukrito. Buvo apklaustas toje byloje. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba, nes pavyduliauja žmonos A. J.. Z. J. galėjo susižaloti ir pats griūdamas ar pan., kaip jau yra anksčiau buvę arba jį galėjo sumušti A. J..
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiojo Z. J. parodymai, tiek kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų A. J., E. Š., M. L., J. Š. parodymai, skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas ir vaizdo įrašai, daryti pareigūnų uniformose esančia (Body) kamera.
Kaltinamasis nurodė, kad paskutinį kartą su nukentėjusiuoju gėrė 2023 m. spalio 15 ar 16 d., tada iš nukentėjusiojo paėmė telefoną, nurodydamas, kad jį grąžins tik sutaisius duris. Tačiau iš nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymų matyti, kad kaltinamasis kalbėjo apie įvykį, kuris buvo jau po nagrinėjamo įvykio, kad buvo pradėtas policijoje tyrimas, G. D. tyrėjai atidavė iš nukentėjusiojo paimtą telefoną ir taip jis grąžintas nukentėjusiajam. Tad kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis, po nukentėjusiojo telefono paėmimo 2023 m. spalio vidutyje, nukentėjusiojo nebematė, neatitinka tiesos, nes telefonas paimtas ne 2023 m. spalio vidutyje, o, teistumo išrašo duomenimis, 2023-12-15, A. J. ir Z. J. parodė, kad tai įvyko jau po nagrinėjamo įvykio.
Nukentėjęs Z. J. teisme parodė, kad tuo metu, kai kaltinamasis jį sumušė savo bute, bute buvo tik jis ir kaltinamasis. Parodė, kad dieną prieš įvykį jo sutuoktinė A. buvo pas kaltinamąjį, nakvojo, o grįžusi apie 9 val. ryte pasakė, kad kaltinamasis pavogė jos telefoną ir laikrodį. Jis su A. nuėjo pas kaltinamąjį, kaltinamasis atidavė tik laikrodį. Grįžo namo, o vėliau jis vienas nuėjo pas kaltinamąjį į namus dar kartą, sakė atiduoti telefoną, kaltinamasis buvo girtas, sugriebė jį už atlapų, pasodino ir pradėjo daužyti šonkaulius. Po to paėmė dviem pirštais ir traukė už burnos, dar iki šiol dėmė likusi. Po to dar kojomis spardė, buvo praradęs sąmonę. Vėliau atsikėlė, grįžo namo, A. pamatė, kad jis visas kruvinas ir iškvietė greitąją pagalbą. Dėl burnos tempimo negalėjo nei valgyti nei gerti visą mėnesį. Po įvykio išgėrė 100 g degtinės. Prieš eidamas pas kaltinamąjį sakė A., kad eina pas G. aiškintis dėl jos telefono. Paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad parašant parodymus supainioti įvykiai, laiptinėje G. D. jį mušė 2022 m.
Liudytoja, nukentėjusiojo sutuoktinė A. J. parodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai įvykių metu buvo draugiški, dabar nebebendrauja. Buvo pavogtas jos telefonas ir laikrodžiai, tačiau tai buvo spalio 18 d. Apie tai, kad kaltinamasis pardavinėja jos laikrodžius, sužinojo iš kaimynės. Laikrodžių niekas nepirko, tai kaltinamasis jai juos grąžino. Telefono negrąžino. Galimai spalio 20 d. ji ir nukentėjusysis nuėjo pas kaltinamąjį aiškintis dėl telefono, durų niekas neatidarė, tai taip ir nepakalbėjo. 2023-10-30 kaltinamojo nematė, pas jį nenakvojo. Įvykio dieną nematė išeinančio Z. pas kaltinamąjį, nes tuo metu pati buvo išėjusi. Grįžo Z. su šlepetėmis, be striukės. Z. iki to išėjimo buvo namie, gėrė alų. Buvo vakaras, nebuvo tamsu, Z. grįžo visas sumuštas ir pasakė, kad jį sumušė kaimynas G. Buvo guzas, buvo lūpos kruvinos. Kai Z. grįžo su policija namo, tai tada ir papasakojo, kad nuėjo pas kaimyną G. kalbėti dėl jos telefono. Z. iš karto pasakė, kad G. jį sumušė. Iki greitosios pagalbos atvykimo jai papasakojo visas aplinkybes. Pasakė, kad buvo sumuštas pas G. namuose, jį mušė su kojomis ir rankomis. Sakė, kad jam burną tempė. Ir pasakė, kad labai šonkaulius skauda, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą. Z. telefonas taip pat buvo dingęs, bet jau po sumušimo, gal lapkričio mėnesį, G. pavogė Z. telefoną. Telefonas buvo gražintas per policiją. Iš policijos pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad liudytoja pareigūnams nurodė, kad ji miegojo, kai jos sutuoktinis išėjo. Kad įvykio dieną ir dieną prieš su sutuoktiniu vartojo alkoholį.
Iš nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų matyti, kad jie, dėl įvykių sekos (kada buvo dingęs nukentėjusiojo sutuoktinės telefonas ir laikrodžiai, kada A. J. nakvojo pas kaltinamąjį, kada ėjo aiškintis dėl dingusio telefono pas kaltinamąjį, ar išeidamas kaltinamasis sakė A. J. apie tai, kad eina pas kaltinamąjį aiškinis dėl telefono) skiriasi. Tačiau vertinant nukentėjusiojo parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad šie neatitikimai gali būti sveikatos būklės ir amžiaus, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo padarinys, dėl ko teismas nustatė būtinumą skirti nukentėjusiajam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Be to, iš pareigūnų kūno kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad (kaip nurodė nukentėjusiojo sutuoktinė) ji su nukentėjusiuoju tiek įvykio dieną, tiek prieš tai dieną vartojo alkoholį. Sklindantis alkoholio kvapas nukentėjusiajam iš burnos užfiksuotas gydytojų medicininiuose dokumentuose. Taip pat nėra ginčijama aplinkybė, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykiai nėra draugiški, nukentėjusiajam manant, kad tarp kaltinamojo ir sutuoktinės gali būti intymių santykių. Visa tai sudaro pagrindą itin atidžiai vertinti nukentėjusiojo parodymus, todėl teismas jais vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju naudojamo smurto prieš nukentėjusįjį niekas nematė, todėl byloje svarbūs ir netiesioginiai įrodymai. Pažymėtina, kad Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-116-719/2023 ir kt.). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-116-719/2023). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021, 2K-116-719/2023 ir kt.).
Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kada jis patyrė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, patvirtina ne tik jo ir jo sutuoktinės parodymai (kad jis grįžo namo kruvinas, kad sakė jog labai skauda šonkaulių srityje, dėl ko ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą), bet ir minėta specialisto išvada bei pareigūnų kūno kameromis darytas vaizdo įrašas ligoninėje. Iš skambučio bendrajam pagalbos centrui matyti, kad apie nukentėjusiojo sumušimą pranešta 18.17 val. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad prieš grįždamas namo jis dar galimai kurį tai laiką buvo praradęs sąmonę, tai nurodė ir gydytojams iš karto po įvykio (nurodyta Specialisto išvados aprašomojoje dalyje, Skubios medicinos pagalbos gydytojo 2023-10-31 konsultacijoje). Vaizdo įraše matosi sukrešėjęs kraujas aplink burną, girdisi, kaip gydytojas konstatuoja šonkaulių lūžius. Specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir nukentėjusiojo nurodytu būdu. Todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad nukentėjusysis specialisto išvadoje ir medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus patyrė 2023-10-31 apie 17.40 val.
Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis galėjo griūti ir susižaloti pats arba jį galėjo sumušti sutuoktinė A. J.. Jo nebuvo įvykio metu namuose, svečiavosi pas draugus ir grįžo tik kitą dieną. Tačiau ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą priešingoms išvadoms.
Tikrinant kaltinamojo teisme išsakytą gynybinę versiją, kad įvykio dieną buvo svečiuose pas liudytojus J. Š. ir M. L., buvo apklausti liudytojai J. Š. ir M. L., kurie patvirtino, kad įvykio dieną, t. y. 2023 m. spalio 31 d. vakare kaltinamasis svečiavosi pas juos namuose, kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir kaltinamasis liko nakvoti. Abu liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti laiko, kada atėjo pas juos kaltinamasis. Tačiau iš liudytojos M. L. parodymų matyti, kad jis atėjo vakare, galėjo būti ir 17 val. ir 18 val. ir 19 val. Tad pats kaltinamojo svečiavimo faktas nepatvirtina kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad smurto prieš nukentėjusįjį metu jo nebuvo namuose. Be to, liudytoja M. L. teisme paliudijo, kad vartojant alkoholį kaltinamasis jai, kai J. Š. galimai buvo tualete, pasakojo, jog tą dieną sumušė vaikiną, yra „nemalonumai“. Ši liudytoja nurodyta paties kaltinamojo, ji yra visiškai nešališka šioje byloje, todėl netikėti jos parodymais apie tai, ką jai pasakojo kaltinamasis, teismas neturi jokio pagrindo. Taigi iš šios liudytojos parodymų matyti, kad kaltinamasis prieš atvykstant į svečius, buvo panaudojęs tą dieną smurtą prieš kitą vyriškos lyties asmenį.
Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis galėjo nugriūti ar nukentėjusįjį galėjo sumušti sutuoktinė, teismo vidinį įsitikinimą, kad asmuo, apie kurio sumušimą pasakė liudytojai M. L., buvo nukentėjusysis ir, kad būtent kaltinamasis panaudojo kaltinime nurodytu metu smurtą prieš nukentėjusįjį, o ne nukentėjusiojo sutuoktinė ar kiti asmenys, — sustiprina ir aplinkybės, kad nukentėjusysis iš karto pasakė sutuoktinei, kad smurtą panaudojo kaimynas G. BPC skambučio įraše (ID 92234130754) fone girdimas nukentėjusiojo balsas, kai jis sako, kad ne jo telefoną, o žmonos telefoną paėmė. Tai patvirtina nukentėjusiojo teisme duotus parodymus apie tai, kodėl jis ėjo pas G. D.. Iš 2023-10-31 Skubiosios medicinos gydytojo konsultacijos (2023-10-31 nuo 19.40 val. iki 19.55 val.) aprašymo matyti, kad gydytojui Z. J. taip pat nurodė, kad sumušė kaimynas, trenkė per dešinį šoną, veidą, ištempė lūpas. Kad sumušė kaimynas, patvirtino į ligoninę atvykusiems pareigūnams (užfiksuota pareigūnų kūno kamera darytame vaizdo įraše, šią aplinkybę patvirtino ir apklausas liudytoju policijos pareigūnas E. Š.), vaizdo įraše matosi sukrešėjęs kraujas aplink burną, nukentėjusysis rodė, kaip buvo tempiamos lūpos į skirtingas puses. Aplinkybę, kad sutuoktinei iš karto pasakė apie tai, kas jį sumušė, patvirtina skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame girdisi, kaip A. J. nurodė, kad jos vyrą sumušė kaimynas. Tą ji nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, nurodydama kaltinamojo vardą ir pavardę, buto numerį (užfiksuota pareigūnų kūno kameromis), nurodydama, kad vyras grįžo 16 val. Iš policijos „Body“ kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad G. D. durys dar nėra kapotos kiviu, jos sveikos. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad vienas iš smurtinių veiksmų, apie kurį pasakojo nukentėjusysis, buvo specifinis. Nukentėjusysis parodė, kad G. D. jam sukišo pirštus į burną ir tempė lūpas į priešingas puses, dėl ko jis negalėjo garsiai rėkti ir jam labai skaudėjo. Iš Specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad apie lūpų tempimą nukentėjusysis papasakojo ir skubiąją medicinos pagalbą teikiančiam gydytojui. Specialisto išvadoje konstatuotos poodinės kraujosruvos skruostuose ir lūpų kampuose, o medicininiuose dokumentuos užfiksuoti ir patinimai lūpų kampuose bei nubrozdinimai. Teismo vertinimu, tokie sužalojimai akivaizdu, kad nėra būdingi nugriuvimui, neišlaikius pusiausvyros, ir atitinka nukentėjusiojo parodymus apie kraujosruvų lūpų kampuose atsiradimo aplinkybes. Iš A. J. parodymų taip pat matyti, kad nukentėjusysis beveik niekada neišeina iš namo, kad ir šį kartą (spalio paskutinė diena) jis grįžo mūvėdamas šlepetes ir be striukės, kas paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis galėjo būti sumuštas kažkur kitur, ne name.
Taigi aptartų įrodymų visuma (įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą) patvirtina, kad nukentėjusiojo nurodytos tyčinio fizinio smurto panaudojimo prieš jį aplinkybės iš esmės atitinka aptartų įrodymų visumą, todėl teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. D., nesusivaldęs, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Specialisto išvadoje Nr. G 160/2024 (01) konstatuota, kad sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o tai yra teisinis pagrindas kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nėra abejonių, kad tarp G. D. panaudoto fizinio smurto ir nukentėjusiajam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Tačiau teismas tikslina kaltinimo aplinkybes dėl smūgių sudavimo kiekio (kaltinime nurodyta, kad ne mažiau nei 15 smūgių). Teismas, atsižvelgdamas į Specialisto išvadą (kad sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais) ir paties nukentėjusiojo pareiškime nurodytą smūgių kiekį (po įvykio iš karto nurodė, kad buvo ne mažiau nei 5 smūgiai), abejones dėl smūgių kiekio aiškinama kaltinamo asmens naudai ir konstatuoja, kad buvo suduoti ne mažiau nei trys smūgiai. Taip pat tikslina kaltinimo aplinkybę dėl vietos, kurioje buvo panaudotas fizinis smurtas, nurodant, kad ne namo laiptinėje, o G. D. bute Nr. (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių patikslinimas nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, nes nukentėjusysis teisme aiškiai nurodė įvykio vietą, o G. D. neigė iš viso buvęs įvykio vietoje (namuose) ir naudojęs prieš nukentėjusįjį bet kokį smurtą, neigė net matęs įvykio dieną nukentėjusįjį.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad G. D. tyčiniais veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės
Asmuo, padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamasis savo kaltės nepripažino viso proceso metu, tai rodo, kad savo veiksmų vertinti kritiškai nėra linkęs.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
G. D. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą kito žmogaus sveikatai, nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nėra sunkinančių. Jis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Iš administracinių nusižengimų registro 2024-02-28 duomenų matyti, kad per 1 metus G. D. baustas administracine tvarka 1 kartą už tai, kad 2023-04-07 apie 22.55 val. savo gyvenamojoje vietoje trikdė kitų asmenų rimtį, poilsį bei ramybę (ANK 488 straipsnio 1 dalis, t. 1, b. l. 104). Iš asmens duomenų matyti, kad administracine tvarka taip pat baustas 2021 metais pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (smulki vagystė) ir du kartus pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (važiavimas viešuoju transportu be bilieto), 2022 metais baustas pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį (KET pažeidimas) (t. 1, b. l. 94). Kaltinamasis praeityje teistas, paskutinį kartą 2017-11-10 taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką realia 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2021-01-12. Nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo iki nagrinėjamos veikos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas per kurį jis nebuvo nusikaltęs, tačiau vėl įvykdė smurtinio pobūdžio nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas sutinka, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus vieną iš griežtesnių bausmių, susijusių su laisvės atėmimu. Kita vertus teismas, atsižvelgia į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (nuo 2016 m. iki 2023 m. nebuvo padaręs naujos nusikalstamos veikos), taip pat į elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – per dvejus metus taip pat nėra padaręs naujos nusikalstamos veikos. O iš kaimynų parodymų matyti, kad ginčų, konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebėra. Todėl skiria ne maksimalaus, o artimą vidutinei arešto bausmę – 50 parų areštą.
Kardomojo priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 89-92), paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškinį 117,53 Eur sumai, prašydama taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-54; t. 2, b. l. 24-31)
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais (2, b. l. 26), byloje nustatyta, kad Z. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo G. D. neteisėtais veiksmais, tyčine kaltės forma, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš G. D. priteisiama Vilniaus teritorinei ligonių kasai 117,53 Eur žalai atlyginti už Z. J. suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už Z. J. gydymą“.
Taip pat civilinį ieškinį pateikė nukentėjusysis Z. J., prašydamas jam iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 148-150).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas neįtvirtino baigtinio neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašo, nenustatė ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019), ekonominius rodiklius (2K-80-697/2025). Be to, kiekvienas toks atvejis vertinant neturtinės žalos dydį yra individualus.
Ieškinyje nurodoma, kad nors veika atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau dėl šonkaulių lūžio nukentėjusiajam buvo sukeltas didelis skausmas. Nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinę ir psichologinę traumą. Be to, gyvena tame pačiame name ir nuolat jaučia baimę, kad jaunesnis ir fiziškai stipresnis asmuo vėl jo neužpultų. Apklausiamas teisme nukentėjusysis Z. J. parodė, kad mėnesį nieko nevalgė, jam viską skaudėjo. Sirgo apie mėnesį ar pusantro mėnesio. Negalėjo miegoti. Gėrė vaistus ir dar dabar geria. Nukentėjusiojo Z. J. sutuoktinė A. J. teisme parodė, kad po įvykio Z. buvo sunku. Labai šonkaulius skaudėjo, galvą skaudėjo. Daugiau nei mėnesį kentėjo. Z. niekur neidavo. Jis visada namie sėdi. Jeigu išeina kažkur, tai tik į parduotuvę. Po įvykio Z. negalėjo nueiti į parduotuvę. Z. valgant burną skaudėdavo, sunkiai valgydavo.
Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, kurį laiką turėjo gydytis. Dėl šonkaulių sulaužymo, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Veika padaryta tyčine forma. Tad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, nors ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis po įvykio bijo kaltinamojo, tačiau iš jo paties parodymų matyti, kad praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui jis vėl su kaltinamuoju kartu vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat matyti, kad galimai kirviu kapojo kaltinamojo duris, tad akivaizdu, kad tokios baimės, kuri nurodoma ieškinyje, kaltinamajam jis nejaučia. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir kaltinamojo nelengvą finansinę padėtį, dėl kurios ir jam paskirta 100 procentų nemokama antrinė teisinė pagalba. Taip pat įvertina tai, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie liekamuosius reiškinius (susijusius su patirtais sužalojimais) nukentėjusiojo sveikatai. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažina iki 800 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio neturtinė žala šioje byloje atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Kaip minėta pirmiau, procesinių palūkanų klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Todėl prašymas priteisti 5 procentų procesines palūkanas tenkinamas visiškai (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų klausimų
Dvi kompaktinės laikmenos, kuriose yra vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kamerų (prisegti prie bylos viršelio) ir medicininiai duomenys (t. 1, b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
G. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-05-23 sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-B-2024-07365 suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų (t. 1, b. l. 127-128).
Taip pat valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikta nukentėjusiajam Z. J. teismo sprendimu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-02-03 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad antrinės pagalbos išlaidos nukentėjusiajam Z. J. 2025-02-03 sudarė 341,67 Eur (t. 2, b. l. 36-40). Nukentėjusiajam Z. J. atstovas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jam pačiam buvo Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos 2024-05-23 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-07365 paskirtas gynėjas, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į tenkintus civilinius ieškinius, nusprendžia nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiojo atstovavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. D. sulaikymo/atvykimo bausmei atlikti dienos.
G. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. D. priteisti 117,53 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 53 euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už Z. J. gydymą“.
Nukentėjusiojo Z. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš G. D. priteisti 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už teisinę pagalbą Z. J..
Dvi kompaktines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.