Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 9 d. R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 6 d., apie 00.10 val., Klaipėdos r., kelio Klaipėda–Liepoja 2,22 kilometre, ne gyvenvietėje, kur leistinas maksimalus greitis 90 km/h, o pradedantiesiems vairuotojams – 70 km/h greitis, vairavo automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pradedantysis vairuotojas, važiuodamas 132 km/h greičiu, taigi viršijo leistiną greitį 62 km/h (po paklaidos – 58 km/h). Tuo R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136.1 ir 139 punktų reikalavimus. Tokie R. A. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.

Siekdamas įrodyti savo nekaltumą į teismo posėdį jis pakvietė liudytoją R. Z., kuris teismui paaiškino, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo būtent jis, kai buvo nufotografuotas viršijęs leistiną greitį kelio Klaipėda–Liepoja 2,22 kilometre. Tačiau teismas be pagrindo nesirėmė liudytojo R. Z. parodymais, motyvuodamas tuo, kad neva jie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Pagal ATPK 272 str. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Apeliantas pažymi, jog jis bylą nagrinėjančiai Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai pateikė prašymą paskirti portretinę ekspertizę šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau priimtame skundžiamame nutarime šis jo prašymas nėra įvertintas, nepasisakyta dėl jo atmetimo, nors, R. A. nuomone, tik portretinė ekspertizė gali įrodyti jo nekaltumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. „Administracinių teismų praktiką“ Nr. 7, psl. 259). Ne kartą teismų praktikoje yra pažymėta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl kaltumo turi būti pašalinti, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, iš jų – ir asmens kaltė. ATPK 124 str. 6 d. dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jo pateiktus nekaltumo įrodymus atsisakė ištirti. R. A. pažymi, kad nagrinėdamas bylą teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas bei jo pateiktą prašymą, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek jį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Teismas skundžiamame nutarime nepasisakydamas dėl jo pateikto prašymo skirti portretinę ekspertizę šioje byloje, apelianto teigimu, pažeidė jo procesines teises, užkirsdamas kelią teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, tuo padarė esminius proceso pažeidimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu R. A. pripažintas kaltu padaręs ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. A. ginčija jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., padarymą ir pateikia su tuo susijusius teisinius argumentus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis įvykio metu vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį, t. y. neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, važiavo 132 km/h greičiu (kai pradedantiesiems vairuotojams leidžiamas maksimalus greitis 70 km/h), taigi viršijo leistiną greitį 58 km/h.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. A. padarė jam inkriminuotą ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas, jog R. A. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors R. A. kategoriškai neigia įvykio metu vairavęs automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kaip pradedantysis vairuotojas viršijęs leistiną 70 km/h greitį 62 km/h (po paklaidos – 58 km/h), bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu iškėlė versiją, kad jam priklausantį automobilį įvykio metu vairavo ir nustatytą greitį viršijo jo draugas R. Z., tai patvirtino ir pastarasis, apklausiamas teisme kaip liudytojas (b. l. 19), tačiau tokia administracinnė atsakomybėn patraukto asmens versija paneigta tiek paties R. A. paaiškinimu, kuriame jis prisipažino vairavęs automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje bei viršijęs leistiną greitį (b. l. 5), tiek kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. policijos pareigūno K. V. 2014-07-09 tarnybiniu pranešimu (b. l. 6) bei jo, kaip liudytojo, nuosekliais parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Kaip matyti iš R. A. 2014-07-09 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, grafoje „Asmens paaiškinimas“ pastarasis nurodė: „Skubėjau važiuoti, nepastebėjau, kad viršiju leistiną greitį. Su pažeidimo sutinku ir gailiuosi.“ (b. l. 5). Nors R. A. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teigė, kad paaiškinimą surašė kompiuteriu policijos pareigūnas, o jis pasirašydamas neskaitė, kas jame parašyta, manė, jog pasirašo tik kaip transporto priemonės savininkas, bei tvirtino, kad jam priklausantį automobilį įvykio metu vairavo jo draugas R. Z., tačiau tokius administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pastarojo gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaip liudytojas teisme apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A. surašęs policijos pareigūnas K. V., paneigdamas jo parodymus, teisme patvirtino, kad protokolą surašė iš R. A. žodžių, pastarasis nenurodė, kad kitas asmuo būtų vairavęs jo automobilį, priešingai – jis pripažino viršijęs leistiną greitį (b. l. 23). Netikėti policijos pareigūno K. V. parodymais ir šio pareigūno tarnybiniame pranešime bei administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jis būtų suinteresuotas apkalbėti ar neteisingai apkaltinti R. A.. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 9–10), R. A. 2014-04-14 buvo nubaustas už analogiško pobūdžio pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą), padarytą 2014-03-15, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinomos protokolo surašymo bei teikiamo pasiaiškinimo dėl padaryto pažeidimo aplinkybės, todėl neįtikėtina R. A. versija, kad protokole jis pasirašė neskaitęs, kas jame parašyta. Tokią pažeidėjo versiją apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip pastarojo siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes ją paneigia anksčiau paminėti policijos pareigūno, kaip liudytojo, teisme duoti parodymai.

Nors apelianto skunde teigiama, jog teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, t. y. be pagrindo nepriėmė sprendimo dėl jo prašymo paskirti portretinę ekspertizę, tačiau tokie R. A. apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones, nutarė atmesti kaip nepagrįstą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą dėl portretinės ekspertizės šioje byloje paskyrimo (b. l. 23). Todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, apylinkės teismas sprendė šioje byloje ekspertizės paskyrimo klausimą ir šio R. A. prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu neskirti šioje byloje portretinės ekspertizės, nes, kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 16), jose neužfiksuotas transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo, todėl akivaizdu, kad paskyrus portretinę ekspertizę jokie nauji bylai reikšmingi objektyvūs duomenys nebūtų nustatyti.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir R. A. kaltės klausimu padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Jo kaltė padarius šį pažeidimą visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiamame teismo nutarime išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti R. A. kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog R. A. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik pažeidėjo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra. Apeliacinio skundo argumentai R. A. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.