Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti dalį patikslinto ieškinio, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei L. T. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys bankroto administratorė J. I., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. T. pateikė ieškinį, kuriuo prašė santuoką, sudarytą su atsakove, įregistruotą Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini. įtrauktą į apskaitą Duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus L. T., gimusio Duomenys neskelbtini., gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; visus skolinius įsipareigojimus pagal iškeltą Latvijos Respublikoje byloje Nr. C24128416 teismo sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti asmeniniais ieškovo skoliniais įsipareigojimais, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. liepos 31 d. nutartimis ieškovui nustatė terminą nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimui - pateikti santuokos liudijimo originalą, duomenis bei įrodymus apie nepilnamečio vaiko gyvenimo vietą bei sąlygas, vaiko poreikius, jo auklėjimą bei mokymąsi, kur ir su kuo gyvena nepilnametis vaikas; nurodė, suformuluoti reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo arba pateikti tėvų susitarimą dėl šios tvarkos; pateikti įrodymus apie turimus kreditorius ir kad kreditoriai įstatymo nustatyta tvarka informuoti apie ieškovo kreipimąsi su nurodytu ieškiniu į teismą; pateikti teismui visų ieškinio ir ieškinio priedų vertimus į latvių ar kitą bankroto administratorei J. I. suprantamą kalbą.2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. T. ieškinį atsakovei L. T., tretieji asmenys Bankroto administratorė J. I., UAB „Būsto paskolų draudimas“, institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Priėmė ieškovo G. T. ieškinį atsakovei L. T., tretieji asmenys Bankroto administratorė J. I., UAB „Būsto paskolų draudimas“, institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, kreditinių įsiskolinimų. Teismas, įvertinęs reiškiamų reikalavimų pobūdį (dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo) ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“) 8 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Teismas nustatė, kad šalių sūnaus L. T., gimusio Duomenys neskelbtini, gyvenamoji vieta jau ne vienerius metus yra Airijoje, šias aplinkybes taip pat nurodo ir ieškovas pateiktame ieškinyje, teismas padarė išvadą, kad pateiktas ieškinys dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nesurinko duomenų, ar atsakovės gyvenamoji vieta yra Airijoje. Ieškovo teigimu, šioje civilinėje byloje būtina išspręsti visus su santuokos nutraukimo susijusius klausimus. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. T. patikslintą ieškinį atsakovei L. T. dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, motyvuodamas tuo, kad pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/ 2000 (Briuselis II bis), 8 straipsnio 1 dalį šios bylos dalies jurisdikcija nepriklauso Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airija. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada teigdamas, kad teismas tokį procesinį sprendimą priėmė nesiaiškinęs, ar atsakovė yra išvykusi gyventi į Airiją, ar ketina šioje valstybėje gyventi nuolat. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Airija), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles: dėl reikalavimų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis, o dėl reikalavimų priteisti vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą teismingumo spręstina remiantis Išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis.Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nėra esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 str.) ir Reglamente „Briuselis II bis“ naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės ir jos sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje. Taigi, vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką yra teismingi Airijos teismamsReglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nėra esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir Reglamente „Briuselis II bis“ naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Duomenys neskelbtini Airija. Ieškinyje nurodė aplinkybes, jog abu su atsakove gyventi į Airiją išvyko gyventi iki gimstant sūnui, sūnus gimė Airijoje. Nurodė, jog ieškovui nuo 2017 m. kovo mėnesio grįžus gyventi į Lietuvą, sutuoktinė liko gyventi Airijoje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 30 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Iš pateikto atsiliepimo matyti, kad atsakovė nurodo gyvenanti adresu Duomenys neskelbtini, Airija. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad atsakovė kartu su sūnumi ne vienerius metus gyvena Airijoje, vaikas lanko mokyklą, su šia šalimi vaikas susijęs socialiniais ryšiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties ieškovo nurodytos aplinkybės bei atsakovės pozicija, išreikšta atsiliepime į patikslintą ieškinį, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje, pagrįsta. Taigi, vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką yra teismingi Airijos teismams.Visgi, atsižvelgiant į ginčo šalių ir vaiko turimą Lietuvos Respublikos pilietybę, nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl galimybės taikyti reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jurisdikcijos prorogacijos taisyklę, pagrindžiant reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo teismingumą Lietuvos Respublikos teismams. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 konstatavo, kad tikrasis ES teisės aktų leidėjo ketinimas buvo tarp paminėto straipsnio a ir b punktų nurodyti jungtuką „ir“, todėl spręstina, kad jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. tenkinama viena iš trijų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, nustatytų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (a punkte). Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo jam neteismingas pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį, turėjo, be kita ko, įvertinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl šio reikalavimo teismingumo pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį, konkrečiai – ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu nepritarė visos bylos šalys ir ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.Šios nutarties 15 punkte minėta, kad atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą, jog byla būtų nagrinėta Lietuvos Respublikos teismuose. Atsakovei aiškiai pareiškus nesutikimą su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, akivaizdu, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas patikslinto ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo teismingumo klausimas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.